Kaip praneša portalas „rbc.ua“, atitinkamas įsakas paskelbtas prezidento biuro tinklalapyje.

Kaip sakoma dokumente Nr. 220/2024, naujuoju Nacionalinės gvardijos vado pavaduotoju paskirtas Volodymyras Hordeičukas.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos „Facebook“ paskyros duomenimis, 2019 metų spalį V. Hordeičukas buvo paskirtas Nacionalinės gvardijos Centrinės teritorinės valdybos Dnipre vadovu.

1996 metais jis baigė Kyjivo Ukrainos karinių oro pajėgų institutą, o 2012 metais gavo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės akademijos magistro diplomą.

V. Hordeičukas vykdė užduotis antiteroristinės operacijos zonoje Rytų Ukrainoje, dalyvavo likviduojant neteisėtas ginkluotas formuotes Luhansko srityje.

Nacionalinę gvardiją 2016 metais įsteigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, siekdamas užkirsti kelią neramumams ir nutraukti protestus.

Vėliau šios pajėgos ėmėsi platesnio vaidmens ir prisijungė prie praėjusių metų vasarį Maskvos pradėto puolimo Ukrainoje.

Pagal Rusijos žemųjų parlamento rūmų, Dūmos, priimtus teisės aktus šios pajėgos, tiesiogiai pavaldžios V. Putinui, galės turėti karinės paskirties ginklų, įskaitant sunkiąją ginkluotę.

Įstatymo projektui pritarta po to, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė perimanti karinę techniką iš „Wagner“ samdinių po praėjusį mėnesį nepavykusio sukilimo.

Šie teisės aktai priimami Kremliui siekiant sustiprinti savo saugumo aparatą po to, kai „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas surengė maištą ir pažadėjo nuversti aukščiausią šalies kariuomenės vadovybę.

Po to, kai J. Prigožinas atšaukė savo karių žygį, Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas, anksčiau vadovavęs paties V. Putino saugumo būriui, pareiškė, kad jo pajėgos galėtų gauti sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, tankų.

Šis klausimas buvo aptartas su V. Putinu, sakė V. Zolotovas.

Įstatymo projektui dar turi pritarti aukštieji parlamento rūmai ir jį patvirtinti V. Putinas – šie veiksmai laikomi formalumu.

Skaičiuojama, kad slinkdama iš pietų ir vidurio vakarų į šiaurės rytus audra sukėlė dar dešimtis tornadų ir nusinešė mažiausiai dar 22 žmonių gyvybes.

„Tai žlugdančios žinios. Šioje bendruomenėje dirbu jau 32-ejus metus, labai sunku pažinti tuos žmones ir matyti, kokius sunkumus jiems tenka patirti“, – pasakojo vietinis gyventojas.

Arkanzaso, kur žuvo mažiausiai penki žmonės, gubernatorė jau paskelbė nepaprastąją padėtį ir aktyvavo nacionalinę gvardiją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Gerai žinoma, kas artėja, todėl tikrai didžiuojamės pareigūnų darbu, kurį jie atliko visą parą, kad išvalytų tas nuolaužas. Jie ketina dirbti ir toliau. Stipriausiai nukentėjusiose valstijos vietovėse aktyvavome nacionalinę gvardiją, čia turime daugiau nei 40 narių ir savanorių, atvykstančių iš viso pasaulio. Tai bus vienas svarbiausių prioritetų, užtikrinti, kad kuo geriau išspręstume šią problemą“, – tikino gubernatorė.

Tačiau ši stichija dar nesibaigė.

„Šiandien mačiau namus, kurie jau pradėjo ruoštis artėjančioms audroms. Prezidento paskelbta stichinės nelaimės deklaracija, kurios prašė gubernatorius, padės kompensuoti kai kurias nelaimės išlaidas. Taigi šios bendruomenės turi imtis visų būtinųjų veiksmų. Mes kompensuosime didžiąją dalį išlaidų, norime užtikrinti, kad bendruomenės jau dabar būtų pasiruošusios tam, kas jų laukia“, – dalijosi moteris.

Po audros vietiniai gyventojai skaičiuoja padarytus nuostolius. Patvirtinti arba įtariami tornadai vienuolikoje valstijų sugriovė namus ir įmones, išlaužė medžius ir nuniokojo rajonus.

Kaip pranešama, kiekviena šeima gaus po 5 mln. rublių (76,6 tūkst. eurų) kompensaciją.

Šis V. Putino dekretas laikomas oficialiu patvirtinimu, kad tarp Ukrainos karo, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, aukų yra Nacionalinės gvardijos karių. Šios tiesiogiai Rusijos prezidentui pavaldžios pajėgos buvo įkurtos 2016-aisiais kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau nuo tada jos šalyje pasitelktos susidorojant su taikiais antivyriausybiniais protestais.

Vakarų analitikai Nacionalinės gvardijos dislokavimą ankstyvuose Ukrainos karo etapuose laiko Rusijos perdėto pasitikėjimo savimi ženklu. Pasak jų, Maskva tikėjosi greitai perimti didžiųjų Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą, kontrolę ir tuomet čia dislokuoti Nacionalinę gvardiją, kuri palaikytų tvarką.

Tačiau Rusijos kariuomenė buvo atstumta ne tik nuo Kyjivo, o ir nuo antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo. Dabar rusų kariai daugiausiai savo dėmesio skiria Donbaso sričiai šalies rytuose.

Prieš tai V. Putinas jau buvo paskelbęs apie kompensacijų schemas žuvusių ir sužeistų karių šeimoms. Rusija dar nuo kovo 25 dienos nėra atnaujinusi savo duomenų apie Ukrainoje žuvusius šalies karius. Tada Maskva skelbė, kad nuo vasario 24 dienos Ukrainoje iš viso žuvo 1 351 Rusijos karys ir dar 3 835 buvo sužeisti. Ukrainos ir Vakarų šalių vyriausybių duomenimis, šie skaičiai yra kur kas didesni.

Jį padegė penkiasdešimtmetis bedarbis Vladimiras Zolotariovas, praneša Telegram kanalas „Shot“.

Padegėjas apibūdinamas taip: niekur nedirba, gyvena su mama ir mėgsta išgerti. Kitas Telegram kanalas „Baza“ rašo, kad vyras atsinešė plastikinį kanistrą, kuriame buvo degus skystis.

Jis norėjo įeiti į pastatą, tačiau durys buvo užrakintos. Tada V.Zolotariovas pastatė kanistrą prie durų ir jį padegė. Kilo gaisras.

Padegėjas buvo sugautas labai greitai, nes jį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Keista, kad jis tikėjosi likti nepastebėtas.

Vyras policininkams buvo įkliuvęs ir vasario mėnesį. Tada jis prisipažino, kad norėjo padegti kitą administracinį pastatą.

Tačiau tada jis savo ketinimų neįvykdė, todėl buvo paleistas.

Apdovanojimų ceremonija vyko Nacionalinės gvardijos dienos proga.

„Noriu padėkoti visiems už tarnybą, už jūsų darbą, už mūsų teritorinio vientisumo, suverenumo, visų mūsų šeimų apsaugą“, – sakė V. Zelenskis.

„Ukrinform“ duomenimis, apdovanojimus gavo karys Andrijus Jesaulcevas, parodęs drąsą evakuojant personalą iš Antonovo oro uosto, majoras Oleksandras Solonko, gynęs Kijevo oro uostą ir, nepaisydamas stiprios priešo raketų ugnies, sulaikęs gynybą sunaikino priešo sabotažo ir žvalgybos grupę. Mūšio metu O. Solonko paėmė į nelaisvę penkis diversantus. Kareivis Romanas Bereza, demonstravęs drąsą ugnies kontakto metu nusileidus agresoriui, kuris apšaudė karinį dalinį.

Medicinos tarnybos vyresnioji leitenantė Maryna Ryazantseva, netoli Gorenko kaimo patekusi į okupantų minosvaidžių apšaudymą, dėl kurio kilo mūšis su priešo sabotažo ir žvalgybos grupe. Vyresnysis seržantas Maksimas Tkachas, personalo pasitraukimo metu iš karinio vieneto vietos išsaugojęs savo kovos vėliavą.

Ukrainos prezidentas brigados generolo karinį laipsnį suteikė Nacionalinės gvardijos pulkininkams: Volodymyrui Barziukui, Oleksandrui Biletskiui, Oleksandrui Bilousui, Vitalijui Kozaletovui ir Konstantinui Pletko.

„Prašau pasirūpinti savimi, rūpintis savo šeimomis, vaikų sveikata. Visa tai svarbu ir bus reikalinga mums, mūsų ateičiai, kurią mes kuriame ir kursime kartu su jumis“, – sakė V. Zelenskis.

Jis susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, Gynybos štabo viršininku brigados generolu Mindaugu Steponavičiumi, lankysis Kaune veikiančiame Regioniniame kibernetinės gynybos centre, Lietuvos kariuomenės daliniuose.

Lietuvos kariuomenę su Pensilvanijos nacionaline gvardija sieja ilgametis glaudus bendradarbiavimas. Beveik tris dešimtmečius gvardija teikia įvairiapusę paramą Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgoms, vykdo instruktorių iš Lietuvos apmokymus, vyksta bendras karinis rengimas.

M. J. Schindleris Lietuvoje viešės iki rugsėjo 25 dienos.

Be to, šią savaitę Lietuvoje lankysis JAV karinių pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christoferis G. Cavolis (Kristoferis Kavolis) ir Vokietijos Jungtinių pajėgų operacinės vadavietės vadas generolas leitenantas Erichas Pfefferis (Erichas Feferis).

Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi nacionalinės gvardijos karius pavadino „amerikiečių didvyriais ir demokratijos gynėjais“. „Jų buvimas mūsų demokratijos šventovėje po sausio 6-osios, vienos žiauriausių ir siaubingiausių dienų mūsų istorijoje, Kongresui ir visai šaliai suteikė saugumo“, - kalbėjo aukšta politikė.

Nacionalinė gvardija pradėjo saugoti Kapitolijų po to, kai radikalūs tuomečio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai sausio 6-ąją šturmavo parlamento pastatą. Vienu metu gvardiečių čia buvo beveik 26 000, ypač – per D. Trumpo įpėdinio Joe Bideno inauguraciją sausio 20 dieną. Pastaruoju metu Kapitolijų sergėjo 2 150 rezervistų.

Kapitolijaus šturmas smarkiai sukrėtė JAV. Tai laikoma juoda diena JAV demokratijos istorijoje. D. Trumpas sausio 6 dieną paragino savo šalininkus žygiuoti į Kapitolijų, kur turėjo būti galutinai patvirtinta J. Bideno pergalė rinkimuose. Šimtai žmonių tada šturmavo Kongresą, žuvo penki žmonės.

Nacionalinės gvardijos kariai iš pradžių teikė tik logistinę pagalbą Vašingtono policijai, o pirmadienį generolas Danielis Hokansonas, Pentagono Nacionalinės gvardijos biuro vadas, tikino, kad jiems nėra suteiktas leidimas nešioti ginklų.

Tuo metu D. Hokansonas tvirtino, kad leidimas Gvardijos kariams vykdyti teisėsaugos funkcijas, patruliuoti ginkluotiems ir prireikus sulaikyti žmones būtų „paskutinė išeitis“, kurios būtų imtasi, jei saugumo situacija taptų nevaldoma.

Kol kas neaišku, kas pasikeitė vėlyvą antradienio vakarą, tačiau miesto Nacionalinė gvardija situacijos nekomentuoja.

Saugumo ekspertai teigė, kad pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ekstremistai ir prezidento Donaldo Trumpo šalininkai aktyviau kalbasi apie ginkluotų eitynių rengimą ir grasina smurtu JAV sostinėje ir kituose miestuose.

Pentagonas sausio 20 d. inauguracijai mobilizuos iki 15 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių, nes D. Trumpas ir jo šalininkai vis dar atsisako pripažinti J. Bideno pergalę rinkimuose.

Per sausio 6 d. vykusį D. Trumpo rėmėjų išpuolį Kapitolijuje žuvo penki žmonės. Tuo metu Nacionalinės gvardijos kariai buvo dislokuoti netoliese, tačiau jie nebuvo ginkluoti, o policija juos iškvietė per vėlai.

„The New York Times“ skelbė, kad antradienį Kapitolijaus kompleksą saugantiems kariams leista nešioti ginklus.

D. Trumpo įsakymas pasirodė tą pačią dieną, kai vadinamasis migrantų iš centrinės Amerikos karavanas, kurio žygis per Meksiką įsiutino JAV prezidentą, atsisakė plačiai paviešintų planų bandyti patekti į Jungtines Valstijas.

Krašto saugumo sekretorė Kirstjen Nielsen (Kirstšen Nilsen) sakė, kad D. Trumpas nurodė Pentagonui ir Krašto saugumo departamentui su pasienio valstijų gubernatoriais išsiaiškinti, kaip dislokuoti Nacionalinės gvardijos pajėgas ir padėti Pasienio tarnybos agentams.

„Prezidentas tai pakartojo daug kartų: suvereni valstybė, kuri negali apsaugoti arba, dar blogiau, pasirenka nesaugoti savo sienų, netrukus liausis buvusi suvereni valstybė“, – sakė K. Nielsen.

„Tikrai tikimės, kad dislokavimas prasidės nedelsiant. Šiandien ta diena, kai norime pradėti šį procesą. Grėsmė reali“, – pridūrė ji.

Šis staigus žingsnis buvo žengtas per įstatymų leidėjų Velykų atostogas. Prieš tai D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ plūdo „absurdiškai liberalius“ sienos įstatymus, perspėjo dėl atkeliaujančio imigrantų „karavano“ ir grasino atsisakyti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties, jei Meksika jų nesustabdys.

Karavano lyderiai trečiadienį sakė, kad maždaug 80 proc. šios grupės narių dabar nusprendė likti Meksikoje, kur pareigūnai migrantams ir jų šeimoms individualiai padeda gauti laikinus dokumentus.

„Viskas, ko jie nori, tai vieta ramiai gyventi, kurioje jie galėtų dirbti be į juos nukreiptų ginklų, be vertimo dėtis prie kokios nors gaujos“, – sakė migrantų teises ginančios organizacijos „People Without Borders“ („Pueblo sin Fronteras“) vadovas Irineo Mujica (Irinėjas Muchika).

Saujelė migrantų su realiomis pretenzijomis į prieglobstį toliau savarankiškai keliaus prie JAV sienos, sakė jis.

„Donaldas Trumpas norėjo, kad pasaulis mus sutraiškytų, ištrintų mūsų egzistavimą. Bet Meksika atsakė puikiai ir mes dėkojame vyriausybei už tai, kaip ji elgėsi su šiuo karavanu“, – naujienų agentūrai AFP sakė I. Mujica. Jis kalbėjo Matias Romero mieste pietinėje Meksikos Oachakos valstijoje.

D. Trumpas per pastarąsias dienas smarkiai padidino spaudimą ir JAV Kongresui, ir JAV pietinei kaimynei Meksikai dėl nelegalios imigracijos pažabojimo.

„Kol galėsime turėti (pastatytą) sieną ir deramą saugumą, savo (valstybinę) sieną saugosime padedant kariškiams“, – antradienį sakė D. Trumpas, paminėdamas su finansavimo sunkumais susiduriantį savo projektą palei pietinę JAV sieną sukurti barjerą iš tvorų, sienų ir kameromis bei jutikliais stebimų atkarpų.

Vyriausiojo pajėgų vado direktyva kariškiams, kuri atrodo spontaniška, Pentagono pareigūnus užklupo netikėtai ir planuotojai trečiadienį skubėjo ieškoti būdų įsakui paremti.

K. Nielsen sakė, kad JAV toliau mato nepriimtiną nelegalių narkotikų, pavojingos gaujų veiklos, tarpvalstybinių nusikalstamų organizacijų ir nelegalios imigracijos per pietinę sieną lygį.

Ji ir kiti administracijos pareigūnai gyrėsi „Trumpo efektu“, kuris pasireiškė neteisėtos veiklos pasienyje sumažėjimu į valdžią atėjus dabartiniam prezidentui, bet sakė, kad šiuo metu neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius grįžo į ankstesnį lygį.