Jis pirmadienį išrinktas vadovauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno miesto skyrių sueigai, BNS antradienį sakė partijos atstovė Paulina Levickytė.

Iki šiol sueigai vadovavo Jurgita Šiugždinienė, neseniai pasitraukusi iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų po to, kai kilo abejonių dėl jos išlaidų dirbant Kauno taryboje.

„Dėkoju partijos bendruomenei už parodytą pasitikėjimą, artėja svarbus 2024-ųjų metų rinkimų etapas, kuriam atsakingai pradėsime ruoštis jau dabar. Vienu pagrindinių tikslų matau partijos atvirumą miesto bendruomenei, jos problemoms ir poreikiams. TS-LKD Kaune visada buvo, yra ir bus jėga kovojanti už Kauno ir valstybės interesus“, – partijos pranešime cituojamas sueigos pirmininkas.

P. Lukševičius Kauno taryboje dirba antrą kadenciją, jį konservatoriai yra delegavę opozicijos lyderiu. Politikas nuo 2020-ųjų gruodžio metus ėjo žemės ūkio viceministro pareigas, iš jų pasitraukė dėl asmeninių priežasčių.

P. Lukševičius 2015-2017 metais buvo bendrovės „Kauno kranai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, valdybos narys. 2012-2015 metais – šios įmonės valdybos pirmininkas. Prieš tai jis dirbo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktoriumi.

TS-LKD Kauno skyrių sueigos konferencijoje patvirtinta ir naujojo pirmininko komanda – pirmuoju pavaduotoju paskirtas TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas Martynas Prievelis, pavaduotojais tapo Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Gediminas Macijauskas, Agnė Andreikėnienė, Edita Barščiauskaitė-Paunksnė, Kristina Motiejūnaitė, Arminas Liubinas bei Laurynas Vilkas. 

Šiuo metu TS-LKD Kauno skyrių sueigą sudaro aštuoni skyriai, kuriems priklauso beveik 1,5 tūkst. narių.

„Grąžinu pinigus ne todėl, kad jų nenaudojau vykdydamas tarybos nario pareigas, o todėl, kad ši situacija jau peržengė visas ribas. Neatsakingi pareiškimai, paviršutiniškas situacijos vertinimas, nesigilinimas į esminę, sisteminę, problemą ir – galutiniame taške – sukelta krizė visoje valstybėje. Valstybėje, prie kurios sienų vyksta karas, kurioje po gero mėnesio rinksis NATO elitas“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė politikas.

„Grąžinu, nors nieko nepavogiau ir nieko neišvaisčiau. Aš, kaip ir visi kiti Kauno miesto tarybos nariai, laikiausi Kauno miesto tarybos reglamento. Ar jis teisingas? Ar jis ydingas? Palieku šį klausimą Kauno miesto valdantiesiems ir jų administracijai, kurie patvirtino šią tvarką ir kurie reikalavo jos laikytis“, – tvirtino jis.

Grąžinu pinigus ne todėl, kad jų nenaudojau vykdydamas tarybos nario pareigas, o todėl, kad ši situacija jau peržengė visas ribas.

Kauno tarybos reglamentas nenumato, kad tarybos nariai čekiais pagrįstų savo išlaidas, pakanka nurodyti, kokia suma kokiems poreikiams panaudota.

Pirmoji apie grąžintą dalį išleistų lėšų pirmadienį pranešė finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė. Ji teigė pervedusi beveik 14 tūkst. eurų, nes šiuo metu tokios sumos  negali pagrįsti – neturi išlikusių išlaidų čekių ar apmokėtų sąskaitų išrašų.

Kai kurių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.

Šiandien laisvės aukuras ir vėl liepsnoja. Dega tokia stipria liepsna, kad jos kaitrą jaučiame kiekvienas. Nors dega Ukraina, bet mūsų žaizdos tokios šviežios, kad skauda lyg stovėtume šalia.

Pateisinimo, logikos, paaiškinimo... nėra. Todėl atsisuki į Dievą ir klausi, kodėl? Už ką? Ar toks dieviškasis planas?

Neseniai teko būti Mišiose, kur buvo kalbama apie išganymą. Žmogaus, tautos, žmonijos. Įsiminė žodžiai, kad išganymo kelias – tai meilės kelias. Dievas sukūrė žmogų iš meilės ir dėl meilės. Kaip ir tautą. Ir nurodė, kokiu keliu eiti, suteikė mums savo išmintį, kaip pasiekti tikrą laisvę.

Tai kelias, kupinas išbandymų ir pasirinkimų. Skaudžių išbandymų, sunkių pasirinkimų, kančios. Tačiau tie, kurie neišklysta iš kelio, atranda gyvenimą, o tie, kurie jį pameta, patenka į mirtį. Mums suteiktas pasirinkimas, ir jis labai aiškus: šviesa arba tamsa.

Mes pasirinkome. Ukrainiečiai pasirinko. Mūsų tautų išganymo kelias sunkus, degėme ir degame. Tačiau ar pasirinks tie, kurie šiandien gyvena teritorijoje, vadinama Rusija? Sąmoningai nesakau „rusai“, nes tautų ir tautelių ten ne viena.

Ar pasirinks ir ką pasirinks Europa? Nes vidurio kelio čia nėra. Kokią auką teks sudėti ant laisvės aukuro?

Mes žinome, kur nuveda neryžtingumas. Aukos kaina išauga. Aukų skaičius didėja. Istorija, nesena istorija, to įrodymas.

Vokietijos ambicijos ir Pirmasis pasaulinis karas – apie 16 mln. gyvybių. Nesivelsiu į istorinių faktų vardijimą, tačiau visi žinome, kur nuvedė neišmoktos pamokos, neteisingi pasirinkimai, nesuvokta ir nepripažinta kaltė, kompromisai... Antrasis pasaulinis karas. Didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, pareikalavęs 50–70 mln. žmonių gyvybių.

Ar Europa išmoko pamokas? Ar blogio šaknis buvo išrauta? Ar, paaukoję tokią milžinišką auką, mes stojome į tiesos, išganymo kelią, ar suvokėme savo kaltę? Ar pasirinkome gyvenimą. Atrodė, kad taip... Iš dalies. Ypač pralaimėjusios tautos. Jos išliko.

Tačiau gimė monstras. Nes buvo daromi kompromisai, nesąžiningi susitarimai, užmerkiamos akys prieš neteisybę. Buvo aukojamos tautos, kurių aukoti teisės niekas nesuteikė. Mes tai žinome. Mes gyvenome sovietų okupacijoje.

Mūsų tauta degė ant laisvės aukuro. Nesudegė. Mes esame laisvi. Ir ačiū Dievui.

Dabar ukrainiečiai aukoja savo laisvės aukas. Kiek jų sudegs? Ar to užteks? Ar tai Ukrainos tautos išganymo kelias, ar Rusijos? O gal Europos?

Rusija turi žlugti. Nelaimėti karo neužtenka. Dabartinė Rusija turi žlugti, kaip žlugo Sovietų Sąjunga.

Mums reikia pagaliau įsisąmoninti tai, ko mus taip skausmingai bandė išmokyti net du pasauliniai karai. Kelias yra tik vienas. Pasirinkimas yra tik vienas. Ir kompromisams vietos čia nėra.

Tik tada, kai šalis agresorė nuleis galvą, supras, suvoks ir pripažins kaltę, atvers širdis. Tik tada, kai šalia esančios tautos liks tiesos ir šviesos kelyje, bekompromisiame kelyje. Tik tada mes, visi mes, išliksime.

Rusija turi žlugti. Nelaimėti karo neužtenka. Dabartinė Rusija turi žlugti, kaip žlugo Sovietų Sąjunga. Kaip žlugo nacistinė Vokietija. Ir mes visi esame už tai atsakingi. Visa Europa, kiekviena Europos šalis, tauta, kiekvienas žmogus.

„Rusų“ tauta turi suvokti savo kaltę ir sąmoningai nulenkti galvą, atgailauti. Toks išganymo kelias, toks „rusų“ tautos išlikimo kelias. Kitu atveju, anksčiau ar vėliau, laukia išnykimas. Kitaip nebūna. Tik aukų skaičius didėja.

Aš nenoriu karo. Tačiau karas, kurio taip bijome, Europoje bus. Bus tada, jeigu iš baimės darysime neteisingus pasirinkimus, kompromisus, gėdingus užkulisinius susitarimus. Jeigu bijodami paaukosime Ukrainą. Jeigu leisime Rusijai eiti tuo keliu, kuriuo ji eina.

Prašau, nebekartokime savo klaidų. Jos per brangiai kainuoja! Suvokime, kad Ukrainos pergalė – mūsų visų pergalė ir galimybė „rusų“ tautai, nužudžius imperinį žvėrį savyje, išlikti. Užgesinkime pagaliau tą kruviną aukurą.

Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD Kauno miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1844358

Studijoje P. Lukševičius kalbėjo apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir jo šeimos valdomo verslo Rusijoje metamą šešėlį miesto įvaizdžiui, taip pat korupcijos skandalą, kuriame buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas kaltinamas paėmęs kyšį.

Politikas nagrinėjo priežastis, kodėl opozicijos balsas per mažai girdimas miesto taryboje, daug dėmesio skyrė jau nuveiktiems darbams bei Kauno perspektyvai artėjančių savivaldos rinkimų akivaizdoje: kuria kryptimi miestas turi vystytis ir augti, kaip sustabdyti „protų nutekėjimą“ į Vilnių bei išnaudoti Europos kultūros sostinės statuso potencialą.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD ir P. Lukševičiaus asmeninės sąskaitos.

Naują seniūną frakcija rinko po to, kai ankstesnė frakcijos vadovė Edita Gudišauskienė šią savaitę pranešė paliekanti partiją ir pereinanti į kuriamą ekspremjero Sauliaus Skvernelio partiją. Drauge su ja išėjo ir kitas frakcijos narys – Vygantas Gudėnas.

„Nepaisant netikėto buvusių kolegų sprendimo pasitraukti, tikiuosi, kad išliksime vieningi ir susitelkę. Esame vienintelė reali opozicinė jėga miesto valdantiesiems ir toliau tęsime politinę kontrolę valdančiajai frakcijai“, – pranešime cituojamas P. Lukševičius.

Pasak naujojo seniūno, buvusių kolegų sprendimas pasitraukti frakcijos veiklai Kaune įtakos neturės.

Nepaisant netikėto buvusių kolegų sprendimo pasitraukti, tikiuosi, kad išliksime vieningi ir susitelkę.

„TS-LKD partija Kaune yra didelė, joje yra apie 1400 narių, taip pat prie bendruomenės jungiasi ir nauji žmonės. Manau, ir toliau sieksime atsinaujinimo Kaune, kurio dėka praėjusiuose Seimo rinkimuose Kaune surinkome didžiausią balsų skaičių per daugiau nei 20 metų“, – pabrėžė P. Lukševičius.

Kauno miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijai priklauso šeši nariai: P. Lukševičius, J. Kupčinskienė, Rytas Kupčinskas, Andrijana Filinaitė, Jonas Koryzna, Vitas Lendraitis.

Nuo konservatorių atskilę E. Gudišauskienė ir V. Gudėnas kol kas nėra tikri, ar jiems pavyks įkurti frakciją – tam reikėtų trečio nario. Kviestis jų nei iš konservatorių, nei iš valdančiųjų „Vieningo Kauno“ gretų jie sakė neplanuojantys, tačiau yra atviri norintiems prisijungti.

Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ kuria „valstiečius“ palikęs buvęs premjeras S. Skvernelis su bendražygiais. Šeštadienį Palangoje rengiamas partijos steigiamasis suvažiavimas.

Pasak P. Lukševičiaus, jis iš politikos trauktis neketina, toliau dirbs Kauno miesto taryboje, be to, profesines žinias planuoja panaudoti privačiame versle.

„Šiandien baigiu vadybinės misijos etapą Žemės ūkio ministerijoje.

Sutvarkėme procesus, į atsakingas pozicijas pritraukėme savo srities profesionalus. Manau, radome bendrą kalbą su tais, kurie siekia pokyčių,  kad Lietuvos žemės ūkis, lietuviški produktai užkariautų ne tik šalies, bet drąsiai žengtų ir į kitų valstybių rinkas. Beje, pastaruoju metu jos sparčiai keičiasi, todėl privalo keistis ir ūkininkų, ir gamintojų požiūris.

Dėl pandemijos bei kitų šalį ir pasaulį užklupusių iššūkių, metai buvo intensyvūs. Nepaisant to, komandos bendromis pastangomis situaciją suvaldėme, sukūrėme eksportuotojų tarybą, stiprinome pozicijas eksporto rinkose. Kitą savaitę į ministerijos politinės komandos darbą įsitrauks du nauji viceministrai, kuriems ramia širdimi perduodu estafetę.

Iš politikos nesitraukiu – esu Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir toliau dirbsiu kauniečių gerovei“, – skelbia politikas savo feisbuko paskyroje.

Pasak  P. Lukševičiaus, atidavęs duoklę valstybei, kai buvo ypač sunkus metas, jis grįžta į privatų sektorių – ir kaip vadovas, ir kaip investuotojas. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad artimiausiu metu prie jo komandos prisijungs du nauji viceministrai.

Prieš tapdamas viceministru, P. Lukševičius užsiėmė konsultacine veikla, dirbo su įvairiais investiciniais projektais, teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime.

P. Lukševičius 2015-2017 metais buvo bendrovės „Kauno kranai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, valdybos narys. 2012-2015 metais – šios įmonės valdybos pirmininkas. Prieš tai jis dirbo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktoriumi.

Viceministras yra baigęs Kauno technologijos universiteto vadybos magistrantūros studijas, nuo 2019 metų buvo Kauno miesto tarybos narys.

Antrame ture varžėsi TS-LKD partijos atstovas Paulius Lukševičius, pirmame ture surinkęs 24,55 proc. balsų, bei Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis, spalio 11-ąją surinkęs 16,25 proc. balsų. Šis kandidatas buvo vienintelis Laisvės partijos atstovas, patekęs į antrąjį turą Kauno mieste.

Šį kartą kauniečiai nusprendė, jog Savanorių apygardos Seimo nario mandatas atitenka Laisvės partijai, kuri Savanorių apygardoje delegavo M.Matijošaitį. Jis antrame ture surinko 51,13 proc. balsų.

P.Lukševičius kovojo tikrai atkakliai ir atsiliko nedideliu balsų skaičiumi. Už šį kandidatą balsavo 48,87 proc. rinkimo teisę turinčių rinkėjų.

Prieš šiuos rinkimus politologai nekartą viešumoje pasisakė, kad už M.Matijošaitį gali balsuoti tie, kurie galvoja, kad jis yra Kauno mero Visvaldo Matijošaičio giminė. Tačiau pats M.Matijošaitis yra sakęs, kad su Kauno miesto vadovu jokių ryšių neturi ir tai tėra tik pavardės sutapimas.

Karas visur – JAV , Azijoje, Europoje, Lietuvoje. Taip ir norisi susigūžti į savo mažą pasaulėlį. Kiekvienas pirmiausiai galvojame apie savo šeimą, artimus draugus. Dar prieš keletą mėnesių reportažai iš Azijos atrodė tokie tolimi. Manėme, kad mums tikrai tai negresia, aplenks, kaip dažniausiai atsitinka.

Deja, šį kartą ne, mes visi esame pandemijos taikiniai. Daugelio lūpose skamba, kad tai Dievo rykštė. Nepamokslausiu. Kas tikėjo, tas ir tiki, o jei atsiras tokių, kurie šiuo metu įtikės – džiaugsiuos. Tačiau šv.Velykos šiemet bus kitokios. Jas daugelis sutiksime be tėvų, senelių, taip saugodami savo brangius žmones. Ir tikėdamiesi, kad jau netrukus vėl galėsime susitikti ir apkabinti vienas kitą.

Nesileisiu į teologinius disputus apie Velykų reikšmę, tik paminėsiu keletą dalykų. Šv.Velykos yra krikščionybės šerdis. Šv.Paulius skelbia: „Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.“

Šventasis Tėvas Pranciškus šiemet kreipimesi „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) meldėsi už koronaviruso pandemijos pabaigą: „Jau kelias savaites atrodo, kad atėjo vakaras. Tamsa sutirštėjo mūsų aikštėse, gatvėse ir miestuose. Ji pasisavino mūsų gyvenimą, užpildydama ją spengiančia tyla ir liūdna tuštuma, kuri paralyžiavo visa, ką sutiko savo kelyje.“

Šventasis Tėvas kalbėjo, kad pagaliau žmonės suprato, jog visi yra lygūs. „Mes supratome, kad esame toje pačioje valtyje. Visi esame pažeidžiami ir išsigandę, bet kartu visi esame svarbūs ir reikalingi, visi turime laikytis kartu...“ – sakė popiežius.

Popiežius Pranciškus Bendrosios audiencijos katechezėje 2017 m. spalį kalbėjo apie viltį.

Toks yra tikrasis krikščionis: jis nedejuoja, nėra piktas, bet prisikėlimo galia įsitikinęs, kad joks blogis nėra begalinis.

„Kai visas dangus aptrauktas debesimis, palaiminimą neša žmogus, galintis kalbėti apie saulę. Toks yra tikrasis krikščionis: jis nedejuoja, nėra piktas, bet prisikėlimo galia įsitikinęs, kad joks blogis nėra begalinis, nėra nesibaigiančios nakties, nė vienas žmogus nėra visiškai blogas, ir jokia neapykanta negali būti stipresnė už meilę.“

Sakoma, kad vaikystės ir paauglystės prisiminimai atmintin įsirėžia giliausiai. Prisimenu vėlyvąjį sovietmetį, kai dar Lietuvoje nedvelkė „perestroikos“ vėjai, Žaliakalnyje esanti Šv.Antano bažnyčia tapdavo mano šv.Velykų sutikimo vieta. Šventinė liturgija, kurios ryškiausia dalis būdavo iškilminga procesija, o jos dalyviai man atrodydavo tarsi nužengę iš kito laikmečio. Tvirti, kostiumuoti senoliai baltais marškiniais ir būtinai visi su kaklaraiščiais. Jie atrodė tarsi tąsa anos, prieškario, Lietuvos.

Tačiau man apogėjumi tapdavo šv.Mišių pabaigoje maršą užgrodavęs pučiamųjų orkestrėlis. Tai buvo mano alfa ir omega, juslėmis apčiuopiamas pojūtis To, kuris prisikėlė ir suteikė mums viltį. Šiemet nekursime ugnies prie bažnyčių ir neisime procesijose laukdami iškilmingo maršo. Per šv.Velykas bendrausime su Dievu, nebūdami Jo namuose, tačiau niekas iš mūsų negalės atimti vilties, kurią Jis mums suteiks.

Prisiminkime sukilėlius prieš rusų carą, partizanus pokario bunkeriuose, tremtinius Sibiro platybėse, Sąjūdžio kūrėjus – jie visi turėjo viltį.

Po tamsos ateina aušra, o šv.Velykų viltis padės mums tą aušrą pasitikti. Sveiki sulaukę šv.Velykų!

1919–1939 m. laikotarpis buvo itin svarbus ir Kauno miestui, ir visai Lietuvai. Seimas 2019-uosius jau paskelbė Laikinosios sostinės metais.

Niekas nedrįs prieštarauti, kad būtent laikinosios sostinės statusas pakėlė Kauno kaip politinio, ekonominio ir kultūrinio centro reikšmę. Ir ne tik dėl to, kad čia atsikraustė valstybinės įstaigos – įkurtas universitetas, Valstybės teatras, Botanikos ir Zoologijos sodai, ėmė steigtis muziejai, imta statyti gyvenamuosius namus, išasfaltuotos gatvės, nutiesta kanalizacija, vandentiekis. Miestas pasidarė patrauklus stambiems bankams bei didelėms pramonės ir prekybos bendrovėms.

Tik įkėlę koją į XXI a. pagaliau supratome, kokį perlą mums paliko laikinosios sostinės epocha – tarpukario modernistinę architektūrą siekiame įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

To laikotarpio tyrinėtojai pripažįsta, kad iš nuobodaus provincijos miestelio Kaunas tapo moderniu europietišku miestu, išgyvenančiu savo aukso amžių, kai jį imta vadinti mažuoju Paryžiumi. Ir ne šiaip sau – diplomatinis korpusas ir Paryžiaus mados dvelksmas suteikė Kaunui vakarietiškos sostinės bruožų.

Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos Kaune. Ta proga 1919 m. centrinė miesto gatvė pavadinta Laisvės alėja, o viena iš gatvių, atsiremiančių į ją, – Vasario 16-osios vardu. Šiemet švęsdami valstybės atkūrimo 100-metį Vilniuje galime pamatyti prof. Liudo Mažylio Vokietijoje surastą Nepriklausomybės Akto originalą. Tai, kad kitąmet minėsime laikinosios sostinės šimtmetį, yra svarus argumentas šį dokumentų eksponuoti Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, aplink kurią ir sukosi visas laikinosios sostinės gyvenimas. Pagaliau prisiminkime, kad būtent Kaune pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išrinktas Lietuvos prezidentas.

"Tarpukariu Lenkijoje Lietuvos Respublika neretai buvo vadinama Kauno Lietuva (Litwa Kowieńska). Tad ir priešiška valstybė suvokė, kad lietuvybės bastionas buvo Kaune. Bemaž 50 metų sovietinės okupacijos šio lietuvybės citadelės vaizdinio neištrynė iš kauniečių atminties. Jis liko brangus ypač tiems, kurie savo vertybių hierarchijoje tautiškumas yra svarbiausia", – pastebi laikinosios sostinės gyvenimą nagrinėjęs dr. Mindaugas Balkus.

Ketvirtajame dešimtmetyje lietuviai gyventojai Kaune jau sudarė daugumą ir iš socialinės skalės viršūnės išstūmė kitataučius, tad Kauną pagrįstai imta vadinti lietuvybės bastionu. Pasak M.Balkaus, sveikas tautiškumo, kaip savo tautos išskirtinumo, suvokimas žmogui suteikia pasididžiavimo, skatina toliau kurti ir stengtis dėl savo tautos, bendruomenės gerovės. Nors dabartiniame globalizacijos amžiuje tautinis identitetas menkėja, manau, kad tai yra svarbus pagrindas tiek šiandieniam, tiek stipriam ateities Kaunui.

Neabejoju, kad be Kauno Lietuvos nebūtų šiandienės Kovo 11-osios Lietuvos. Kaip sakė iš Kauno kilęs Seimo narys Emanuelis Zingeris, "visą sovietinį laikotarpį mes turėjome aidą to nuostabaus pagreičio, kurį įgijo Kaunas, tapdamas europine sostine ir skatindamas mus priešintis sovietinei absurdiškai tikrovei".

Niekas nepaneigs, kad būtent ant laikinosios sostinės pamato kuriamas XXI a. Kaunas. O kaip sako jaunas Kauno praeitį tyrinėjantis mokslininkas Paulius Tautvydas Laurinaitis, "šiandien Kaunas turi ne tik visus šiuolaikinio miesto atributus, tačiau ir prabangą pasirinkti savo identitetą. Belieka tai išnaudoti".