Seimas ketvirtadienį nustatė švelnesnius reikalavimus investuotojams į didelius projektus., jie bus taikomi nuo 2024 metų liepos.

Užteks, kad investuojanti bendrovė sukurs bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas sieks bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio – tai reiškia, kad ji įsipareigotų darbuotojams mokėti ketvirtadaliu didesnę algą.

Seimas nustatė, kad pelno mokesčio lengvata bus taikoma toms įmonėms, kurios sukurs naujų darbo vietų nuo 20 iki 149 (Vilniuje – nuo 20 iki 199).

Šiuo metu tokios įmonės gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio, o dideliais projektais laikomi tie, kurie sukuria bent 150 (Vilniuje – bent 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln. eurų (Vilniuje – bent 30 mln. eurų) privačių lėšų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis Seimo komitetuose svarstant pataisas yra sakęs, kad stambių projektų ir investicijų tendencijų analizė rodo, kad dėl technologinės pažangos galima tuos pačius darbus atliekant mažiau darbuotojų, bet jiems esant aukštesnės kvalifikacijos.

Viceministro teigimu, pakeitimas ypač aktualūs regionams, kur tikimasi pritraukti naujų investicijų.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pelno mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 99, prieš – trys, o 20 susilaikė. parlamentarų.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, lengvata „reikalinga verslui dėl tikrumo“. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad pelno lengvata „geba kurti vertę, o įmonių, kurios pasinaudojo ja, investicijos dvigubėjo“.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas aiškino, kad lengvata galės pasinaudoti tik stambus verslas, o Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis tegė, kad ligoninėms trūksta magnetinių rezonansų, mokytojams per mažai didinami atlyginimai, o stambiam verslui „atiduodama“ 200 mln. eurų. 

Pataisos leidžia įmonėms, kurios įgyvendina investicijų projektą, apmokestinamąjį pelną sumažinti  iki 100 proc. dėl patirtų išlaidų ilgalaikiam naujam turtui įsigyti. Šis pelnas ir toliau bus mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas investicijų projektui, jis nenaudotas bei pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus. 

Lengvatą verslas siūlo tobulinti, kad daugiau įmonių galėtų ja pasinaudoti – esą ja šiuo metu dažniausiai naudojasi biotechnologijų, farmacijos įmonės, tačiau ji gana sunkiai prieinama kitiems, paprastesniems sektoriams.

2022 metais pelno lengvata pasinaudojo 2,2 tūkst. įmonių. Iki šiol tokia lengvata pasinaudojusios įmonės Lietuvoje investavo 938 mln. eurų.

Ministerija siūlo atitinkamas Pelno mokesčio įstatymo pataisas – jeigu jos būtų priimtos, stambiais projektais būtų pripažįstami imlūs kapitalo investicijoms, bet dėl savo išskirtinumo sukuriantys mažiau nei numatyta dabar naujų ir gerai apmokamų darbo vietų.  

„Stambių projektų kriterijai neleidžia projektams, kurie yra imlūs kapitalo investicijoms, bet dėl savo išskirtinio pobūdžio sukuria mažiau naujų darbo vietų nei numatyta dabartiniame teisiniame reguliavime, būti pripažintiems stambiais projektais“,  – nurodo ministerija.  

Stambiais projektais būtų laikomi ir tie, kurie sukuria nuo 20 iki 149 naujų darbo vietų (dabar – daugiau nei 150), kai investuojama Vilniuje – nuo 20 iki 199 (200), o darbo vietos, kaip ir dabar, išlaikomos bent penkerius metus. Investicijų suma nekinta – jos turėtų siekti ne mažiau kaip 20 mln. eurų, o Vilniuje – bent 30 mln. eurų.

Tokius kriterijus atitiksiančios įmonės nemokėtų pelno mokesčio, o lengvata būtų taikoma iki 20 metų. 

Tikimasi, kad pakeitimai paskatins daugiau naujų aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ir užsienio kapitalo projektų – vidutiniškai po 2-3 per metus, jie sukurtų vidutiniškai 85 darbo vietas, o vidutinis darbo užmokestis siektų bent 1860 eurų –  būtų papildomai sumokėta apie 400 tūkst. eurų „Sodros“ įmokų ir 340 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio.

„Atsižvelgiant į sparčiai atsigaunančią ekonomiką ir nerimą keliančias tendencijas dėl galimai netinkamo mokesčių mokėtojų paramos naudojimo, siūlau BFK atidėti pelno mokesčio lengvatos svarstymą“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.

„Vyriausybės siūlymą dėl 60 mln. eurų paramos verslui, manyčiau, būtų prasminga apsvarstyti rudenį kartu su kitais Finansų ministerijos darbo grupės mokestiniais pasiūlymais“, – pridūrė komiteto vadovas.

Finansų ministerija įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriuo būtų sudarytos galimybės įmonėms 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius mokestinius laikotarpius, bet ir atgal – į 2019 metus.

Ministerija prognozavo, kad pataisa galėtų pasinaudoti apie 10 tūkst. įmonių. Vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti apie 6,6 tūkst. eurų už 2019 metais deklaruoto pelno mokesčio.

„Norime pastebėti, kad kai kurios priemonės gali būti ypač aktualios (po karantino – ELTA), ypač kas susiję su nedarbu, su gyventojų pajamų sumažėjimu ar netekimu. Manome, kad jei būtų iškristalizuotos tokios priemonės, ypač kurios būtų fiskališkai tvarios, tai apie jas galėtų būti anksčiau diskutuojama, anksčiau apsisprendžiama, nes laikas šitoje vietoje yra labai svarbus“, – antradienį Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime sakė V. Augustinavičius.

Jis tikino, kad prezidento siūloma pelno mokesčio lengvata sparčiai darbo užmokesčio fondą didinančioms įmonėms padėtų spręsti kelias problemas vienu metu.

Tai būtų susiję ir su paskata mažinti nedarbą, ir su paskata labiau didinti atlyginimus.

„Tai būtų susiję ir su paskata mažinti nedarbą, ir su paskata labiau didinti atlyginimus. Vidutiniu laikotarpiu ir ilgalaikėje perspektyvoje, ką rodo empiriniai kitų šalių duomenys, tose šalyse, kur darbo užmokesčio dalis ekonomikoje yra didesnė, atitinkamai perskirstymas per BVP yra didesnis. Kaip žinoma, Lietuva 30 proc. perskirsto, ES 40 proc. per BVP, tai bent ta pusiaukelė – 35 proc. yra turbūt ta minimali dalis, kurios reikia geroms, kokybiškoms viešosioms paslaugoms užtikrinti“, – sakė V. Augustinavičius.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad mokestinių lengvatų pasiūlymai bus planuojami po išsamių diskusijų, todėl galimi įstatymų pakeitimų projektai nukeliami vėlesniam laikui, ne artėjančiai pavasario Seimo sesijai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pavasario Seimo sesijoje ketina siūlyti pelno mokesčio lengvatą, kuria galėtų pasinaudoti įmonės, kurių darbo užmokesčio fondas didėjo daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu.

„Manau, kad reikėtų visus pakeitimus matyti kitų pakeitimų kontekste, kurie galėtų ir turėtų būti – gyventojų pajamų mokesčio, aplinkosauginių mokesčių, ir būtų gerai, kad skirtingi mokesčiai nebūtų kaitaliojami pakeliui be bendresnio matymo“, – portalo „15min“ laidoje „Išbandymas valdžia“ sakė I. Šimonytė.

„Bet prezidentas turi tam tikras konstitucines ir statutines teises, jo teikiamas projektas vis tiek bus įtrauktas į darbotvarkę, kai tik bus įregistruotas, ir bus pateiktas Seime. Seimas turės įgyvendinti įprastas procedūras ir pasiūlymą svarstyti, nepaisant to, kad Vyriausybė savo pasiūlymų dar nebus pateikusi“, – pridūrė premjerė.

Paklausta, kokios mokesčių lengvatos biudžetui kainuoja daugiausia, I. Šimonytė atsakė, kad tai yra neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), tačiau šios nuostatos atsisakyti nesvarstoma.

„Daugiausia kainuoja turbūt NPD, tačiau nėra jokios kalbos apie tai, kad šios nuostatos galėtų būti atsisakyta. Tai yra plati lengvata ir tokio masto požiūriu viena iš pačių didžiausių, bet tai, kad dėl lengvatos netenkamos biudžeto pajamos yra ženklios, nereiškia, kad lengvatos būtinai reikia atsisakyti. Jei taip atsitiktų, tuomet galbūt socialinės paramos išlaidos padidėtų tiek pat ar gal net daugiau“, – sakė premjerė.

Penktadienį G. Nausėda sakė, kad jo teikiama pelno mokesčio lengvata yra „savalaikė ir adaptuota dabartinei situacijai.“

„Man sako, kad tokiu būdu bus suteikiamos privilegijos didelėms, stambioms įmonėms, kurios daugiausia pelno mokesčio ir sumoka. Netiesa. Statistika rodo, kad 60 proc. pelno mokesčio įplaukų suneša smulkusis ir vidutinis verslas. Be to, pelno mokesčio lengvata skatins ne apskritai tas įmones, kurios daugiausia sumoka, o tas, kurios elgsis taip, kaip yra numatyta šituo įstatymu. Aš manau, kad tai yra savalaikis, tiksliai adaptuotas dabartine situacijai sprendimas, kurio nėra tikslo atidėlioti“, – anksčiau sakė G. Nausėda.

Praėjusį antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad mokestinių lengvatų pasiūlymai bus planuojami po išsamių diskusijų, todėl galimi įstatymų pakeitimų projektai nukeliami vėlesniam laikui, ne artėjančiai pavasario Seimo sesijai.

Prezidento Pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 metų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, portalui komentuodama G. Nausėdos Seimui teikiamas pataisas teigė, kad pirmiausia reikėtų diskutuoti apie lengvatas, kurios didina biudžeto pajamas, o vėliau kalbėti apie papildomas.

Pasak jos, tiek šio, tiek kitų modelių poveikis biudžetui šiuo metu skaičiuojamas Finansų ministerijos specialistų, tačiau konkrečių vertinimų dar neturima. Tad ministrė pridūrė, kad nežino, kaip balsuos per šio įstatymo pateikimą Seime.