-
Kaune neliko P. Cvirkos biusto 104
Biusto vietoje – tuščia
Jau kurį laiką sklandė kalbos, kad P.Cvirkos biusto turėtų nelikti ir Kaune, tačiau iš pradžių buvo laukiama specialistų išvadų, dėl rašytojo koloboravimosi su sovietine valdžia, po to miestas kartu su Maironio lietuvių literatūros muziejumi aiškinosi, kam biustas priklauso ir kas turėtų rūpintis jo nukėlimu.
P.Cvirkos paminklas Vilniuje nukeltas lapkričio 19 dieną. Panašu, kad išaušo ta diena, kuomet ir Kaune nebeliko šio rašytojo atminimo. Trečiadienį kauniečiai pastebėjo, kad biusto nėra.
„Dažnai einu K.Donelaičio gatve, o šiandien pastebėjau, kad biusto vietoje – tuščia. Pagaliau, nes mums nereikia jokių sovietinių saulių nešėjų“, – pasisakė į redakciją paskambinusi kaunietė.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Saulius Rimas informavo, kad biustas visgi priklausė muziejui, o miestas jau anksčiau buvo išsakęs poziciją, kad P.Cvirkos biusto jiems nereikia.
„Biustas priklausė Maironio lietuvių literatūros muziejui, todėl į juos reikėtų ir kreiptis dėl to, kada buvo nukeltas biustas ir kur jis bus toliau saugomas. Miesto oficiali pozicija, kad biustas – ne mūsų. Mūsų buvo klausę, ar nenorėtumėme perimti, bet Kaunui šio biusto nereikia, todėl neprieštaraujam, kad jis būtų nukeltas“, – kalbėjo S.Rimas.
Biusto likimas
Portalas kauno.diena.lt kreipėsi ir į Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovę Deimantę Cibulskienę. Ji nurodė, kad biustas bus saugomas, o vėliau ir eksponuojamas vaikų literatūros muziejuje, K.Donelaičio g. 13. Būtent čia anksčiau kurį laiką ir gyveno P.Cvirka.
„Biustas nukeltas trečiadienio rytą ir perkeltas į vaikų literatūros muziejaus patalpas, į tą kambarėlį, kuriame P.Cvirka gyveno 1934-1935 metais. Dabar kaip tik vykdomas vaikų literatūros muziejaus modernizavimo projektas, tad tiesiog viską tvarkysime ir biustas bus ekspozicijos dalis. Kol kas biustas lankytojams nerodomas, reikės pritaikyti jį vidaus patalpoms. Po muziejaus atnaujinimo, bus atnaujinta ir pati ekspozicija ir biustas ten įkomponuotas, nes mūsų rinkinyje ir taip yra daug P.Cvirkos archyvų“, – apie biusto likimą komentavo D.Cibulskienė.
Pasiteiravome, ar nesibaimina visuomenės reakcijos, jog biustas iš vienos vietos tiesiog perkeltas į kitą, bet bus toliau eksponuojamas.
„Muziejus tokia vieta, kuri daug ką aprėpia. Bent jau mes kalbame apie literatūrą ir nemanau, kad turėtumėme ko nors bijoti“, – pridūrė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė.
Ji teigė, kad vaikų literatūros muziejaus atnaujinimas turėtų būti baigtas po kelių metų. Tada P.Cvirkos biustas bus pritaikytas eksponuoti.
Turi patvirtinimą
Lietuvos šaulių sąjungos atstovai jau kurį kėlė judino klausimą, kad Kaune turi nelikti P.Cvirkos biusto. Nukėlimui buvo pritarusi ir Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė.
„Pranešame, kad Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė, pritardama šešių organizacijų pasirašytam reikalavimui pašalinti P.Cvirkos biustą, esantį K.Donelaičio g. 13, perdavė šį reikalavimą Kauno miesto savivaldybės administracijai, kad tarybos nustatyta tvarka būtų organizuojama netinkamo paminklo pašalinimo procedūra“, – raštą pasirašė darbo grupės vadovė Jūratė Elena Norvaišienė.
Specialistų išvados
Portalas kauno.diena.lt primena, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras buvo išplatinęs išvadą apie P.Cvirko veiklą bei galimą įtaką skleidžiant sovietinę propagandą.
Išvadoje rašoma, kad Liaudies Seimo rinkimuose P.Cvirka dalyvavo kaip oponentų neturintis kandidatas, rašė propagandinius Raudonąją armiją ir pačius rinkimus šlovinančius straipsnius. Taip pat nurodoma, kad 1940 m. liepos 17 d. P.Cvirka įstojo į Lietuvos komunistų partiją, įgydamas dvigubas – aukščiausias administracinės ir politinės šalies valdymo galias.
„Lietuvos ir kitų okupuotų Baltijos valstybių aneksijos įforminimo kombinacija buvo suderinta liepos 17-ąją. Po kelių dienų iš Lietuvos komunistų buvo sudaryta komisija Liaudies Seimo darbui organizuoti“, – dėstoma padarytoje išvadoje.
Kitokia pozicija
Priminsime, kad paminklo nukėlimui Vilniuje priešinosi ir Lietuvos rašytojų sąjunga. „Mano požiūriu, nukelti paminklą P.Cvirkai būtų neteisingas žingsnis“, – portalui kauno.diena.lt dar pernai teigė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja, poetė Aušra Kaziliūnaitė.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Jeigu pasigilintume į P.Cvirkos biografiją, pamatytume, kad jis mirė 1947 m., praėjus vos dvejiems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kai iš laiko perspektyvos kalbame apie sovietmetį ir sovietų įvykdytus nusikaltimus, turime iškart turėti omenyje, kad tai, kas šiandien mums atrodo savaime aiškūs dalykai, tuo metu nebuvo tokie savaime aiškūs dalykai, – sakė A.Kaziliūnaitė. – Kitas dalykas – tokiu būdu, tiesiog nukeldami paminklą, mes istorijos nepakeisime. Manau, šiuo atveju mums kaip tik reikėtų tas istorijos pamokas prisiminti ir stengtis kritiškai apmąstyti tai, kas įvyko, kodėl įvyko, kad tai nepasikartotų. Nereikėtų istorijos suvokti kaip kažkokio dvimačio, plokščio proceso. Tas paminklas – geras priminimas apie tai, kas įvyko, ir apie tą laiko nevienprasmiškumą“.
-
Kritikuoja sprendimą nugriauti P. Cvirkos paminklą: tai visiškai menko kultūros supratimo ženklas 14
Kritikuoja sprendimą nugriauti P. Cvirkos paminklą: tai visiškai menko kultūros supratimo ženklas 14
„Tai visiškai teisiškai nepagrįstas, politiškai ir ideologiškai motyvuotas sprendimas. Visiškai menko kultūros supratimo, žemo lygio, per juodai baltą prizmę istorijos supratimo ir akivaizdžiai labai nekultūringos visuomenės ženklas“, – sprendimą kritikavo V. Andriukaitis.
„Akivaizdu, kad tie, kurie priiminėja sprendimus, turi menkas istorines žinias ir visiškai nesuvokia, kokie žmonės prie ko prisidėjo. P. Cvirkos paminklas tikrai buvo pastatytas jam kaip rašytojui, o ne kaip propagandistui arba nusikaltėliui“, – pridūrė V. Andriukaitis.
Tai visiškai teisiškai nepagrįstas, politiškai ir ideologiškai motyvuotas sprendimas.
Kaip teigė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, sprendimas nukelti paminklą buvo priimtas atsižvelgiant ne į P. Cvirkos literatūrinį talentą, tačiau politinį vaidmenį – kolaboravimą su sovietų valdžia ir suteiktą pagalbą vykdant kitų to meto rašytojų represijas. V. Andriukaitis tokius žodžius laiko tik pasiteisinimu.
„Visiškai tuščia scholastika, nesusigaudymas ir mėginimas pasiteisinti. Tai parodo tik jo išprusimo lygį. Gaila, kad Vilniaus liberalai negali dar ir nugriauti stalinizmo laikotarpiu pastatytų tarybinių pastatų. Norint desovietizuoti Vilnių, galima nugriauti Mokslininkų rūmus, stalininį pastatą – Užsienio reikalų ministeriją, tai – daina be galo. Galima viską darkyti ir statyti stiklinius, naujus modernius monstrus manant, kad tai yra vienintelis Vilniaus stilius“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
V. Andriukaičiui antrino ir Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Jeigu tu nesugebi kažko kurti mieste, tik medžius sodinti ant asfalto, tai tu pradedi kariauti su paminklais. Toks yra mano vertinimas“, – penktadienį „Žinių radijui" sakė S. Skvernelis.
ELTA primena, penktadienį sostinės skvere neliks P. Cvirkos paminklo. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pabrėžė, kad rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis, kuriose nustatyta, kad „Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.“
„Turime Vilniuje pastatytą pagarbos ženklą politiniam veikėjui, po ilgų diskusijų taryba dar rudenį priėmė sprendimą, kad paminklas turi būti perkeltas, perduotas Nacionaliniam muziejui ir erdvė turi būti atlaisvinta nuo sovietinio krūvio“, – dar ketvirtadienį kalbėjo V. Benkunskas.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtoje rezoliucijoje ir pagal ją parengtame tarybos sprendime nurodoma, kad P. Cvirkos paminklas taps valstybės nuosavybe. Paminklą kartu su 2015-aisiais nukeltomis keturiomis sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis perimti ketina Lietuvos nacionalinis muziejus.
Nors kol kas konkrečių planų, kaip skveras atrodys ateityje, nėra, V. Benkunskas patikino, kad jį tikrai ketinama rekonstruoti.
„Kol kas skveras liks toks, koks yra, o mes galvojame skelbti kūrybines dirbtuves, siekiant susirinkti idėjas, kokios gali būti skvero pertvarkymo perspektyvos. Taip pat turime Kultūros paveldo departamento sprendimus dėl kai kurių detalių išsaugojimo, tai irgi sprendžia skvero rekonstrukcijos aspektus. Greitų sprendimų nebus, diskutuosime su visuomene ir tikrai galime paneigti mitus ir nuogąstavimus, kad skveras kaip buvo, taip ir išliks rekreacine viešąja erdve“, – sakė V. Benkunskas.