Projekte numatyta, kad pilietybė gali būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.

Šio projekto iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė anksčiau yra sakiusi, kad jis parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai bei visam regionui. Jos teigimu, Lietuvos piliečiai turi pareigų savo valstybei, o viena iš svarbiausių – Lietuvos valstybės saugumo interesai bei jų užtikrinimas.

Seimo teisininkai buvo įžvelgę, kad pataisa gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji kalba tik apie išimties tvarka pilietybę įgijusius asmenis, o ne visus, turinčius dvi ar daugiau pilietybių Lietuvos piliečius. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė.

D. Asanavičiūtė pripažino, kad įstatymo pataisa parengta reaguojant į pernai vasarą kilusį rezonansą dėl ledo šokėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago elgesio. Jie rugpjūtį Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Siūloma nuostata galiotų tik išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusiems asmenims, tokių šiuo metu per 800. Šie asmenys dažniausiai yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl atėmus Lietuvos pilietybę jie neliktų be pilietybės.

Po M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus valstybei.

Rusijoje gimusi ir gyvenanti M. Drobiazko yra ir Lietuvos pilietė, pilietybė jai suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.

Tikrai taip. Net susigrūdę visi lenktyniavo, kas bjauriau atsilieps apie čiuožėjus. Net didelės pagarbos nusipelnęs prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad turime juos abu išbraukti iš savo gyvenimo, nors pats kažkada juos ir apdovanojo. Pilietybė pas mus kaip valstybinė prekė, kuri dalijama valdžios nuožiūra.

Kuo dabar kaltinami tie dar neseniai legendiniais vadinti ledo meistrai? Tuo, kad darė tai, ką moka. Suprantama, nereikėjo jiems šokti Sočyje, nereikėjo. Bet kas jų paklausė, kodėl jie taip padarė? Kodėl? Juk šis klausimas esminis. M.Drobiazko tik pacitavo kažkokį poetą, kurio eiles galima suprasti labai aptakiai, ir iš esmės niekas nieko nesuprato. Nors čiuožėja ragino pirmiausia pažvelgti patiems į save. O to mes niekada nemėgstame daryti.

Vis dėlto, kodėl jie šoko? Į šį klausimą atsakymo nėra. Tik ar mes įsivaizduojame, kas būtų buvę, jei Margarita ir Povilas, seniai gyvenantys Rusijoje, būtų atsisakę? Jiems būtų buvę taip, kaip atsitiko Maksimui Galkinui, Ivanui Urgantui ir kitiems padoriems rusams, kurie nenori garbinti to kvailo karo. O gal čiuožėjus tiesiog privertė su pistoletu rankoje, niekas nepagalvojote? Juk tai Rusija, kur viską valdo FSB.

Baisiausia, kad pas mus viskas vyksta lygiai taip pat, kaip ten: smerkia visi iš eilės, nes bijo pasakyti, ką tikrai galvoja. Kuo mes tada geresni? Mes esame tokie patys šliužai, kaip ir tie Rusijos gyventojai, plojantys katučių karui, bet dabar bėgantys iš sproginėjančio Krymo, nes baisu. Apsimetėliai. Tikrai pirmiausia pažiūrėkime į save, o tada smerkime kitus.

Antra vertus, ko galėjo tikėtis gulbių ežero gulbės, šokusios pagal Kremliaus dūdelę?

Ir ordinų neliko, ir pilietybė – ant plauko, ir net mamai gėda.

Bet ko čia gėdytis, vaikai gi jau suaugę, patys sprendžia, kas gerai, o kas blogai.

Juolab pasitaiko tokių anomalijų, kai ir suaugusiesiems šiedu vertybiniai poliai ima ir ūmai apsiverčia, ypač tiems, kurie kažin kelintą pulkininko kadenciją girdi tik jo gėbistines tiesas.

Ir ordinų neliko, ir pilietybė – ant plauko, ir net mamai gėda.

Po tokio "vertybių" kokteilio milijonai pasijunta teisūs, tada ne tik kompiuterinės, o tikrų tikriausios žudynės, kankinimai ir prievarta tampa "nacių pramanais", tada ramia sąžine gali sau cituoti poeto eiles – "pirmiausia į save pasižiūrėk" (netikslus pažodinis vertimas).

Dar vienas svarbus šios istorijos akcentas – įtakos agentų komforto zona, kurios atsisakyti gali tik pusprotis dorybių fanatikas. Juk žmogus tam ir sukurtas, kad jam būtų gera, gražu ir patogu, neretai net nesvarbu, kokia kaina.

Štai ir paaiškinimas, kodėl gulbių šokis Sočyje svarbesnis nei kasdien Ukrainoje sprogdinami civiliai, prievartaujami kūdikiai ir ketvirčiuojami belaisviai (apie kažkokį ordiną net kalbėti neverta, buvęs nebuvęs).

Visa laimė, kad šitas skandalais apaugęs baletas suteikia nemenkų vilčių kankiniams.

Tas "Gulbių ežeras", kuriuo taip didžiuojasi didžiarusių kultūros gerbėjai, jau senokai it koks laidotuvių maršas, fatališka žyme lydi didžias permainas pastarąjį šimtmetį žmogėdromis garsėjančioje P.Čaikovskio Rusijoje.

Paskutinysis gulbių šokis per radijo tašką skambėjo ir po J.Stalino insulto. Paskui per TV "Ežerą" transliuodavo po kiekvieno paskesnio "genseko" baigties.

Net po Černobylio katastrofos ir per rugpjūčio pučą televizoriai rodė tik skriejančias gulbes balerinas.

Todėl pastaroji be ordinų likusių gulbių istorija galbūt ne toks jau didelis blogis, gal tai ženklas, kad prasidėjo taip laukiama pabaigos pradžia.

Šventė įvyks

Dėl pandemijos ant galerijos durų jos šeimininkei menininkei Jolantai Šmidtienei dar gruodį teko pakabinti spyną ir atšaukti mažiausiai kelis renginius. Tarp jų – kalėdiniam laikotarpiui paruoštą ypatingo formato parodą "Kalėdos ant ledo".

Projekto autoriai, kurdami realybės pojūtį, į baltas galerijos erdves perkėlė ne tik P.Vanago ir M.Drobiazko pasirodymų ant ledo akimirkas, bet ir inovatyviai pažvelgė į dailiojo čiuožimo užkulisius, papasakojo asmenines istorijas, pasidalijo jausmais.

Parodos sumanytojai lankytojus buvo pasiruošę stebinti trimačiais vaizdais. Deja, norint atidaryti parodą, reikėjo sulaukti Vyriausybės leidimų. Pagaliau toji diena atėjo. Tiesa, ne prieš Kalėdas, o Velykų išvakarėse.

Parodos autoriai prisiliečia prie šių sąsajų ir bendrai kuria koliažą, kuriame – gyvenimo kelias, stotelės, prisiminimai, prisilietimai, liūdesio ir džiaugsmo akimirkos.

Sąsajos ir paralelės

Visas būrys kūrėjų savo darbais lankytojų klausia, ar jie kada susimąstė, kad šokis ant ledo gali tapti inspiracija naujiems kūriniams. Tačiau kaip skirtingų sričių menininkai įamžina prisiminimus, kaip šias akimirkas atskleidžia savo kūriniuose, kokių detalių randa, kokį nematomą šokio ant ledo pojūtį išjaučia, kuo susižavi, kokių asociacijų įžvelgia? Atsakymai į šiuos klausimus – galerijos "Balta" parodoje.

Dailusis čiuožimas – sportas ir menas kartu. Jame, kaip ir mene, siekiama aukščiausių rezultatų, tobulybės, kuri tiek sporte, tiek mene pasiekiama tik talentu ir juodu darbu. Ir sporto, ir meno paskirtis – sužadinti žmonių emocijas. Parodos autoriai prisiliečia prie šių sąsajų ir kartu kuria koliažą, kuriame – gyvenimo kelias, stotelės, prisiminimai, prisilietimai, liūdesio ir džiaugsmo akimirkos.

Inovatyvūs kūriniai išplečia realybę, pasinaudojant parodos planšete, galima atrasti vaizdo istorijų, pasakojimų, pajusti ledo šokių grožį, suvokti laimės ant ledo kainą ir kontrastus.

Parodos idėjos autorė Rasa Micachienė – režisierė, draugystę su P.Vanagu ir M.Drobiazko vadinanti laime. Jai čiuožėjas – tai aktorius. Tarsi artistas koncerto ar spektaklio dieną jis ruošiasi, jaudinasi, susikaupia, kol galiausiai žengia ant ledo – iššūkių ir nepaprasto grožio karalystę. Tokia ir ši paroda-seansas.

Įkvėpė kurti

P.Vanago vaikystės draugo dailininko Modesto Malinausko instaliacija "Ant ledo" kviečia žvilgtelėti į prisiminimus, kai sename televizoriuje dailininko potėpis atgaivina sustabdytas scenografijos akimirkas, gražiausias "Liepsnojančio ledo" emocijų atspalvius, o papildyta realybė padeda grįžti į gyvybės kupinus įspūdingiausius čiuožėjų pasirodymus.

Galerijos aplinkos instaliacijas sukūrusi J.Šmidtienė šįkart stebina trimačiais vaizdais, autentiška, jos pačios atrasta technika sukurtais darbais. Talentinga menininkė siekė, kad šokio ant ledo vaizdai ir istorija atgytų ažūrinių siūlų paveikslų rėmuose, išdėliotuose trijose plonyčiais audiniais atskirtose erdvėse, kuriančiose gylio įspūdį: tarsi žvelgtum kiaurai paveikslą ir matytum ore pakibusius vaizdinius, praskilusiame lede įamžintus pasakojimus.

Baltame pasaulyje apsigyvena ir trapios Linos Drižiūtės autorinės lėlės. Tarsi nužengusios su savo istorija nuo čempionų ledo, miniatiūrinės trapios būtybės – skirtingos, jaukios, su savais charakteriais ir nuotaikomis, pasakojančios savo istorijas, tarsi atklydusios iš vaikystės ir prisiminimų.

Į netikėčiausias instaliacijas persikelia ir fotografo Teodoro Biliūno archyvai – kadruose užfiksuoti ne įvykiai, bet papasakota istorija. Įsijausti padeda stygos, kurių garsų klausydamiesi, žiūrovai gali atsikvėpti ir mėgautis šokio magija.

Dėmesio verta ir parodoje esančių M.Drobiazko ir P.Vanago suvenyrų kelionės istorija. Joje – ir olimpinės pačiūžos, ir 2006-ųjų garsioji apranga, ir profesionalų taurės sėkmės drabužiai, ir gausybė gerbėjų suvenyrų – nuo olimpinio, pasaulio ir Europos čempionatų ledo surinkti meškučiai, 2006 m. Europos bronzos medaliai, poros sidabro medalis už laisvąjį šokį, senos nuotraukos, laikraščių iškarpos ir daugybė asmeninių smulkmenų.

Tęsdami prieš kelis metus pradėtą gyvo garso projektą Margarita ir Povilas pakvietė į antrąją „Roko simfoniją ant ledo“, kurios paskutinysis pasirodymas įvyko šįvakar Vilniuje „Siemens“ arenoje. Jame pirmą kartą per 17  projekto gyvavimo metų buvo siekiama pasaulio rekordo.

Ant ledo pasirodė daugkartinis Italijos čempionas Ivan Righini, Pasaulio profesionalų čempionai Jelena Leonova ir Andrejus Chvalko, olimpiniai, dukart pasaulio ir keturiskart Europos čempionai Tatjana Totmianina ir Maksimas Marininas, Europos čempionas čekas Tomašas Verneris, Gruzijos čempionas, „Art on ice“ šou žvaigždė Vakhtangas Murvanidzė, Elenos Jovanovič ir Nodari Maisuradzės pora,  prestižinių ledo šou solistai iš Anglijos Fiona Zaldua ir Dima Suchanovas, Lietuvos čempionai Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius, patys projekto iniciatoriai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko bei Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys Paulina Ramanauskaitė ir Selina Kaneda.

Nemažą staigmeną paruošė parkūro bei akrobatinio čiuožimo meistras Dmitrijus Nazarovas, kuris scenoje siekė rekordo šokinėdamas ant vienos rankos. Jam pavyko iššokti 149 kartus. Jo bandymas pretenduoja tapti „Guiness“ pasaulio rekordu, nes net 10 kartų aplenkė dabartinį šio rekordo savininką japoną Takahiro Igarashi (Ashitaka), kurio sėkmingas bandymas buvo užfiksuotas 2016 metais. Galutinis pasiekimas turi būti patvirtintas „Guiness“ pasaulio rekordų agentūros.

Visgi Dmitrijus neslėpė džiaugsmo: „Apie japono rekordą sužinojau prieš pusantrų metų ir iškart pagalvojau, kad aš galiu jį pagerinti. Pusę metų intensyviai treniravausi, sunkiai dirbau ir man jau buvo neoficialiai pavykę jo rekordą pagerinti. Apie mano šį bandymą sužinojo Povilas ir iškart mane pakvietė dalyvauti šių metų ledo šou. Aš esu jam labai dėkingas už galimybę pasirodyti prieš Lietuvos publiką ir oficialiai pasiekti naują pasaulio rekordą.“

Renginyje roko hitus grojant simfoniniam orkestrui „Vilniaus Sinfonietta“ bei ritmo grupei gyvai atliko Ieva Zasimauskaitė, Česlovas Gabalis, Tadas Juodsnukis, Vladas Kovaliovas, Eduardo Gimenez, Indrė Grikšelytė.

Patys renginio iniciatoriai Povilas ir Margarita žadėjo, kad kitais metais ledo šou taip pat netrūks staigmenų ir, žinoma, pasaulinių čiuožimo žvaigždžių.

Tęsdami prieš kelis metus pradėtą gyvo garso projektą Margarita ir Povilas kviečia į antrąją „Roko simfoniją ant ledo“. Nauja, išskirtinė programa, specialus scenarijus, dailiojo čiuožimo žvaigždės, simfoninio orkestro bei talentingiausių šalies dainininkų atliekamos roko baladės, netikėti šou sprendimai ir ore sklandanti meilė – tobuliausias derinys šventiniam laikotarpiui.

Kasmet itin laukiamą muzikos ir šokių ant ledo šventę rengiantys Margarita ir Povilas ir šiemet žada stipriai nustebinti. Scena, virtusi miestu, kuriame verda gyvenimas, skamba muzika ir roko ritmu plaka širdys, suvienys ryškiausias ledo žvaigždes, tarp kurių – ypatinga staigmena – pirmą kartą Lietuvoje pasirodysiantis daugkartinis Italijos čempionas Ivan Righini. Tai artistiškas šokėjas, savo talentu ir charizma tirpdysiantis ne tik ledą, bet ir susirinkusių merginų širdis. Be šio virtuozo Lietuvos žiūrovai pirmą kartą išvys ir parkūro bei akrobatinio čiuožimo meistrą Dmitrijų Nazarovą.

Margaritos ir Povilo šou – pasaulinio lygio.

Į šou atvyksta ir Lietuvos žiūrovų numylėtiniai Pasaulio profesionalų čempionai Jelena Leonova ir Andrejus Chvalko, olimpiniai, dukart pasaulio ir keturiskart Europos čempionai Tatjana Totmianina ir Maksimas Marininas, Europos čempionas, lietuvių itin mylimas čekas Tomašas Verneris, Gruzijos čempionas, „Art on ice“ šou žvaigždė Vakhtangas Murvanidzė, pernai pieš Lietuvos publiką debiutavusi Elenos Jovanovič ir Nodari Maisuradzės pora ir ypatingais triukais stebinęs Rusijos čempionas Jevgenijus Kuznecovas, prestižinių ledo šou solistai iš Anglijos Fiona Zaldua ir Dima Suchanovas, Lietuvos čempionai Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius bei mažosios šokių ant ledo pažibos.

„Margaritos ir Povilo šou – pasaulinio lygio. Jie pradeda planuoti kitų metų renginį iš karto, kai tik pasibaigia dabartinis šou: jie galvoja apie temą, būsimus atlikėjus. Jie ne tik rūpinasi, kad programa būtų aukščiausios kokybės, bet ir kad visi dalyviai jaustųsi gerai viešėdami Lietuvoje. Aš pati labai myliu Vilnių. Man apskritai labai sunku gyventi dideliuose miestuose. Ir visada, kai aš turiu galimybę pabūti jaukiame mieste, stengiuosi išeiti pasivaikščioti ir tiesiog pasimėgauti ramia atmosfera. Mano prisiminimai apie Lietuvą labai šilti, todėl visada smagu čia sugrįžti“, – sako bene tituluočiausia projekto šokėja, Turino olimpinė čempionė Tatjana Totmnianina.

Kruopščiai ruošiamą scenarijų scenoje įgyvendint stengsis simfoninis orkestras „Vilniaus Sinfonietta“, diriguojamas charizmatiškojo Vytauto Lukočiaus, kuris specialiai renginiui virs tikru roko orkestru,  žinomi šalies dainininkai, aktoriai ir šokėjai bei  ypatingą netikėtumą kitokiame amplua ruošiantys patys renginio iniciatoriai – Margarita Drobiazko bei Povilas Vanagas.

„Šių metų „Roko simfonija ant ledo“ kupina staigmenų žiūrovams ir iššūkių mums patiems. Šokiai nuo ledo kelsis ant scenos, banguos žiūrovų jūroje. Na o mes su Margarita ne tik sklęsime ledu – ruošiame staigmeną, bet tebūnie ji maža renginio intriga“, – sako Povilas Vanagas.

Netikėtumų ir tikrų jausmų pripildytas naujas P. Vanago ir M. Drobiazko ledo šou „Roko simfonija ant ledo“ įvyks gruodžio 11 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, gruodžio 12 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje ir gruodžio 13 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Akomponuojant simfoniniam orkestrui gražiausias roko balades atliks garsūs šalies solistai bei Ispanijos scenos žvaigždė Olga Domenech Terroba. M. Drobiazko ir P. Vanagas į savo šou sukvietė būrį dailiojo čiuožimo žvaigždžių, tarp kurių dukart pasaulio ir penkiskart Europos čempionai Tatjana Totmianina ir Maksimas Marininas. Po penkerių metų į šou sugrįžtantys tituluoti čiuožėjai pasidalijo savo atsiminimais apie Lietuvą ir papasakojo, kaip jiems sekasi dirbti su garsiausia Lietuvos dailiojo čiuožimo pora.

- Kaip Jūs susipažinote su Povilu ir Margarita?

Tatjana: Mes susipažinome per savo pirmąjį 1999 m. Europos čempionatą. Tada užėmėme penktąją vietą. Povilas ir Margarita ten irgi čiuožė. Po pasirodymo prie manęs priėjo Margarita ir pasakė, kad jiems su Povilu mes labai patinkame kaip pora ir palinkėjo mums visokeriopos sėkmės.

- Ar lengva su jais dirbi? Ar Povilas su Margarita suteikia Jums kūrybinę laisvę?

Maksimas: Dirbti su jais visada lengva. Jie labai detaliai viską apgalvoja. Povilas ir Margarita stengiasi sukuri maksimaliai patogias sąlygas visiems šou dalyviams. Viskas, kas susiję su darbu – muzika ir šokiu – yra aptarinėjama iš anksto ir jie pasitiki mumis 100 proc.

Tatjana: Anksčiau mes turėjome visišką kūrybinę laisvę. Šiais metais „Roko simfonijoje ant ledo“ mūsų užduotis – daug įdomesnė. Mūsų pasirodymas yra teminis, todėl mes turėjome pasirinkti kelias roko balades, pagal kurias atliksime pasirodymus. Aš dievinu roko muziką, tad man labai malonu šokti pagal ją. Šiais metais mums akomponuos simfoninis orkestras. Iš vienos pusės šokti bus sunkiau, nes muzikantai priklausomai nuo nuotaikos gali groti greičiau ar lėčiau. Iš kitos pusės, tai didžiulis malonumas šokti pagal gyvą muziką. Tai visiškai kitos emocijos ir energetika.

- Jūs dalyvaujate daugelyje ledo šou. Ką Jūs galėtumėte pasakyti apie Povilo ir Margaritos šou programų kokybę?

Maksimas: Man labai patinka, kad Povilas ir Margarita kasmet kviečia įdomius ir ryškius čiuožėjus ir bando sukurti šventinę nuotaiką Lietuvos žiūrovams. Mums yra didžiulė garbė po penkerių metų pertraukos dalyvauti jų šou programoje.

Margarita: Margaritos ir Povilo šou – pasaulinio lygio. Jie pradeda galvoti apie kitų metų šou iš karto, kai tik pasibaigia dabartinis šou: jie jau galvoja apie temą, būsimus atlikėjus. Jie ne tik rūpinasi, kad programa būtų aukščiausio lygio, bet ir kad visi dalyviai jaustųsi gerai viešėdami Lietuvoje.

- Ledo šou konkurencinės dvasios nesijaučia, tačiau vis dėlto atsakomybė prieš žiūrovus yra didelė. Ar jūs pasirodydami patiriate malonumą?

Maksimas: Sportas ir šou skiriasi. Bet mes visada stengiamės į mūsų pasirodymus įtraukti sunkiai atliekamus techninius elementus, per kuriuos mes galime papasakoti savo istoriją ant ledo. Žinoma, aš didžiausią malonumą gaunu atlikdamas pasirodymą, nes tai jau dramaturginė istorija ir gyvas bendravimas su žiūrovais.

Tatjana: Aš irgi gaunu didžiulį malonumą. Tai labai kūrybiškas procesas. Nors kada tave pristato kaip olimpinę čempionę, tai negali sau leisti dirbti ne pilnu pajėgumu. Todėl normalu, kad jaučiu ir stresą, nes mūsų pasirodymuose labai daug sunkių ir unikalių techninių elementų.

- Ar pagal fizinį ir emocinį krūvį šou pasirodymą galima palyginti su sportu?

Maksimas: Pacituosiu žymius čiuožėjus L. Belousovą ir O. Prototopovą, jie kadaise labai tiksliai atsakė į šį klausimą. „Dabar jūs sportininkai: daug treniruojatės ir mažai šokate. O kai išeisite iš sporto – mažai treniruositės ir daug šoksite“. Todėl sportas ir dalyvavimas dailiojo čiuožimo šou du skirtingi pasauliai: visiškai kitoks emocinis ir fizinis krūvis.

Tatjana: Aš dabar dirbu šou programoje ant ledo, kurioje vaidinu Džuljetą. Ir tai emociškai labai sunkus vaidmuo, nes per trumpą laiką tu turi suvaidinti skirtingas emocijas: nuo meilės iki mirties. Kiekvieną kartą išgyventi šias emocijas yra labai sunku. Varžybose yra visiškai kitas emocinis ir fizinis krūvis. Tau reikia atlikti būtinus elementus. Po to, kai mes nusprendėme išeiti iš profesionalaus sporto, mūsų gyvenimas nepasikeitė. Jis yra labai turiningas ir emociškai turtingas. Mes šokame ir vaidiname ir už tai dar gauname atlygį. Mes esame laimingi žmonės.

- Lietuvoje surengsite jau ne pirmą pasirodymą. Kokie jūsų atsiminimai apie Lietuvą?

Maksimas: Labai sunku susidaryti nuomonę apie šalį, kol joje negyveni. Tačiau prisiminimai labai geri, nes čia visada sutinki žmones, kurie myli dailųjį čiuožimą, ir tai man yra svarbiausia.

Tatjana: Aš labai myliu Vilnių. Man apskritai labai sunku gyventi dideliuose miestuose. Ir visada kai aš turiu galimybę pabūti jaukiame mieste aš visada stengiuosi išeiti pasivaikščioti ir tiesiog pasimėgauti ramia atmosfera. Mano prisiminimai apie Lietuvą labai šilti, todėl visada smagu čia sugrįžti.

P. Vanago ir M. Drobiazko ledo šou „Roko simfonija ant ledo“ premjera įvyks gruodžio 12 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, gruodžio 13 d. – Kauno „Žalgirio“ arenoje, 14 d. čiuožėjai pasirodys Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, o šou baigsis gruodžio 15 d. Šiaulių arenoje.