Apie tai sekmadienį skelbia Baltarusijos žmogaus teisių organizacija „Viasna“, laikanti S. Sapegą politine kaline.

„Viasna“ pranešime cituojamas advokatas Antonas Hašynskis, kuris sakė, jog merginos tėvai kreipėsi į Rusijos teisingumo ministeriją, kad S. Sapega laisvės atėmimo bausmę atlikti būtų perkelta į Rusiją.

Tiek Minskas, tiek pati S. Sapega davė sutikimą, sako teisininkas.

Dabar S. Sapegos šeima laukia teismo Rusijoje, kuris turėtų nustatyti, kiek laiko mergina atliks bausmę gimtojoje šalyje. Po to techniškai bus galima ją perkelti.

25 metų S. Sapega ir 27 metų R. Pratasevičius buvo sulaikyti 2021 metų gegužę, kai jų lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske.

S. Sapegai buvo pareikšti kaltinimai pagal virtinę Baudžiamojo kodekso straipsnių, tarp jų – dėl socialinės nesantaikos kurstymo ir grasinimo teisėsaugos pareigūnams. 2022 metų gegužę Baltarusijos teismas jai skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

R. Pratasevičius 2019 metais pabėgo į Europą ir iš ten vadovavo „Telegram“ kanalui NEXTA – svarbiai Baltarusijos opozicijos žiniasklaidos priemonei, padėjusiai mobilizuoti protestuotojus po ginčijamo autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo šeštai kadencijai 2020-ųjų rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Po R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos arešto pasirodė nufilmuoti jų abiejų „prisipažinimai“. Opozicijos šalininkai sakė, kad šiuos įrašus jie padarė verčiami ir kad tai įprasta režimo taktika kritikams spausti.

Vasarį prasidėjo R. Pratasevičiaus ir kitų dviejų NEXTA įkūrėjų, teisiamų už akių, teismas. Aktyvistai kaltinami tokiais dalykais, kaip neapykantos kurstymas, prezidento įžeidimas ir dalyvavimas „masinėse smurtinėse riaušėse“. Už pastarąjį kaltinimą gali būti skirta 15 metų įkalinimo bausmė.

Pirmadienį šį klausimą Albanijos bei JAV prašymu JT Saugumo Taryba svarstė kaip darbotvarkės punktą „Grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui“, informavo Užsienio reikalų ministerija.

Tarptautinės civilinės aviacijos Tarybos (ICAO – International Civil Aviation Organization) pirmininkas Salvatore Sciacchitano (Salvatorė Šiakitanas) pristatė šių metų rugsėjo mėnesį patvirtintas ICAO tyrimo išvadas.

Šiuo tarptautiniu tyrimu Baltarusijos institucijos pripažintos pažeidusios daugiašales aviacijos saugumą reguliuojančias Monrealio ir Čikagos konvencijas ir taip sukėlusios grėsmę civilinei aviacijai. Taip pat atkreiptas dėmesys į nepilną Baltarusijos įsitraukimą atliekant tyrimą. 

„Raginame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą pripažinti Baltarusijos atsakomybę už šiuos grubius tarptautinės teisės pažeidimus, sukėlusius grėsmę „Ryanair“ reisu skridusių žmonių gyvybėms“, – posėdyje pareiškė Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas.

Jis pabrėžė, kad ICAO tyrimas „aiškiai nurodo, kad pranešimas apie sprogmenis buvo sąmoningai melagingas“ ir perduotas įgulai aukšto Baltarusijos pareigūno.

„Vienintelis šio neteisėto nutupdymo tikslas buvo sulaikyti Baltarusijos opozicijos atstovus Romaną Protasevičių ir Sofiją Sapiegą. Visi su šiuo „Ryanair“ skrydžiu susiję Baltarusijos valdžios padaryti žmogaus teisių pažeidimai turi būti ir JT institucijų, tiriančių žmogaus teisių pažeidimus, tyrimų dalimi“, – teigė ambasadorius.

Jis paragino JT Saugumo Tarybą pareikalauti iš Baltarusijos valdžios institucijų „pateikti visą svarbią informaciją, kurios buvo paprašyta, bet kuri nebuvo pateikta tyrėjų grupei“.

Lietuva pasveikino ICAO Tarybos išvadas bei šios tarptautinės organizacijos asamblėjos neseniai priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijos padaryto Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos pažeidimo.

Lietuva taip pat reiškia paramą ICAO Tarybos pirmininko išvadoms bei sprendimui faktų nustatymo tyrimo ataskaitą ir su ja susijusius tarybos sprendimus perduoti Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) tolesniems veiksmams.

ICAO, atsakinga už praeitais metais įvykusio oro bendrovės „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymo Baltarusijoje tyrimą, liepą pranešė baigusi nagrinėti šį incidentą ir dar kartą pažymėjo, kad Minsko veiksmai buvo „neteisėti“.

2021 metų gegužės 23 dieną „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Graikijos į Lietuvą, buvo priverstas nusileisti Minske, o baltarusių tarnybos sulaikė jame buvusį disidentą tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo partnerę Sofiją Sapegą – Vilniuje studijavusią Rusijos pilietę.

Rusijos atstovai pritarė ir teisino tokius Baltarusijos režimo veiksmus, o prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad neturi pagrindo netikėti autoritarinio baltarusių prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimais dėl bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio.

Lenkija tiria incidentą, per kurį Lenkijoje registruotas lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas dėl tariamos bombos grėsmės.

Lėktuvu skridęs R. Pratasevičius, kartu su kitais platformoje „Telegram“ įkūręs baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“, Minsko laikomą ekstremistiniu, ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega – buvo nedelsiant sulaikyti. Jiems iki šiol tebetaikomas namų areštas.

Lenkijos specialiosios tarnybos žurnalistams paruošė pristatymą, kuriame pateikė dispečerinėje vykusių pokalbių garso įrašus ir kitos informacijos, gautos per prokurorų ir kontržvalgybos agentūros ABW atliktą tyrimą.

„Pateikiame jums įrodymų ir kitų faktų, aiškiai rodančių, kad „Ryanair“ lėktuvo užgrobimas buvo Baltarusijos specialiųjų tarnybų operacija, kurios tikslas buvo suimti politinio režimo priešininką“, – žurnalistams sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas).

Paruoštame pristatyme pasakotojas teigė, kad „vienas (Baltarusijos) KGB pareigūnas davė nurodymus eismo kontrolieriams dispečerinėje Minske, rodo ABW gauti įrašai“.

S. Zaryno pranešime sakoma, kad minėtas KGB pareigūnas „buvo operacijų kambaryje dispečerinės bokšte“.

„Tai buvo pareigūnas, kuris davė nurodymus ir priėmė sprendimus dėl lėktuvo nutupdymo Minske. Tuo pat metu  KGB pareigūnas nuolat palaikė ryšį telefonu su kažkokiu asmeniu ir jam pranešinėjo, kas vyksta su lėktuvu“, – pridūrė jis.

„Reikia pabrėžti, kad eismo kontrolės bokšto perėmimas, įvykdytas specialiųjų tarnybų agento, yra precedento neturintis dalykas, neatitinkantis keliamų reikalavimų ir praktikos“, – sakoma pranešime.

S. Zaryno žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ sakoma, kad tyrimo išvada pagrįsta „liudytojo, buvusio Minsko skrydžių valdymo bokšte, parodymais“.

Šią savaitę laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad buvęs Minsko oro uosto skrydžių vadovas Alehas Halehavas, incidento metu esą dirbęs su „Ryanair“ lėktuvu, vėliau pabėgęs į Lenkiją davė parodymus lenkų pareigūnams apie tai, kaip viskas vyko.

Minsko režimo įvykdytas lėktuvo priverstinis nutupdytas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Europos Sąjunga įvedė sankcijų Baltarusijai.

Europos Sąjungos nuomone, keršydamas už įvestas sankcijas Minskas organizuoja migracijos krizę prie Bendrijos sienų su Baltarusija. Nuo vasaros tūkstančiai migrantų iš Vidurinių Rytų kirto arba bandė nelegaliai kirsti rytinę ES sieną ir patekti į Lietuvą, Lenkiją ar Latviją.

Baltarusija kaltinimus neigia ir ragina ES įsileisti migrantus.

„Jis davė nurodymus darbuotojui, kuris palaikė ryšį su pilotu“, – sakoma Lenkijos slaptosios tarnybos ABW ir generalinio prokuroro pranešime.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad, priešingai nei pilotas buvo įspėtas skrydžių valdymo tarnybos, skrydžio metu nebuvo jokios bombos grėsmės. Apie tariamą grėsmę buvo pranešta dar prieš išsiunčiant elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad lėktuve yra sprogmenų, sakoma pranešime.

Išvados grindžiamos pokalbiais su keleiviais ir oro linijų atstovais, atlikta orlaivio apžiūra ir įrašytų pokalbių analize.

„Ryanair“ lėktuvas registruotas Lenkijoje, todėl Varšuva inicijavo tyrimą.

Gegužės 23 dieną Baltarusijos valdžios institucijos privertė iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ keleivinį lėktuvą nusileisti Minske, teigdamos, kad buvo gautas grasinimas susprogdinti bombą.

Lėktuvu skrido vienas iš opozicinio „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjų R. Protasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Abu jie buvo suimti nusileidus lėktuvui.

Po šio incidento ES, Didžioji Britanija ir JAV atnaujino sankcijas Baltarusijai.

Anksčiau laikraštis „The New York Times“, remdamasis šaltiniais Europos Sąjungos saugumo tarnybose, pranešė, kad buvęs Minsko oro uosto skrydžių vadovas Alehas Halehavas, incidento metu esą dirbęs su „Ryanair“ lėktuvu, vėliau pabėgęs į Lenkiją pateikė savo įvykių versiją lenkų pareigūnams.

Anot jo, Baltarusijos specialiosios tarnybos perdavė akivaizdžiai melagingą pranešimą apie lėktuve esančią bombą, siekdamos priversti lėktuvą nusileisti Minske, kur R. Pratasevičius buvo sulaikytas.

Savo ruožtu Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijos Aviacijos departamento direktorius Arciomas Sikorskis laikraštyje „The New York Times“ paskelbtą straipsnį apie Minske nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą pavadino „informaciniu šlamštu“. Jį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Informacija, pasirodžiusi „New York Times“, pirmiausia yra skirta eiliniam skaitytojui, visuomenei, neišmanančiai civilinės aviacijos specifikos. Mums, profesionalams, ši informacija atrodo nereikšminga ir net juokinga“, – sakė ministerijos atstovas.

Anot jo, „sprendimą nusileisti Minske priėmė orlaivio vadas“.

„Dispečeris, pagal visas tarptautines taisykles ir standartus, negali daryti spaudimo sprendimų priėmimui, ypač kai kyla grėsmė aviacijos saugumui. Jis tik perduoda informaciją ir padeda orlaivio vadui saugiai naviguoti“, – nurodė Baltarusijos transporto ministerijos atstovas.

Gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas baltarusių naikintuvas.

Laineris buvo priverstas nusileisti Minske, kur buvo sulaikytas R. Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Jų sulaikymas sulaukė tarptautinio pasipiktinimo.

„Ryanair“ nurodė, kad lėktuvo įgula gavo pranešimą apie „tikėtiną grėsmę“ lėktuve, tačiau vėliau ši informacija nepasitvirtino.

R. Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą NEXTA. Šis kanalas daug prisidėjo koordinuojant beprecedenčius protestus po pernai rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis šalį jau beveik tris dešimtmečius.

Pernai Minsko režimas įtraukė R. Pratasevičių į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, taip pat paskelbė kanalą NEXTA „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.  

Trečiadienį Rusijos pilietei S. Sapegai buvo pateikti galutiniai kaltinimai, be kita ko, dėl „socialinės nesantaikos kurstymo, nusikaltimo prieš informacinį saugumą, asmens duomenų naudojimo taisyklių pažeidimo, grasinimo teisėsaugos pareigūnams“.

„Yra juodoji dėžė – atliekamas tyrimas, išsiųsta į Jungtines Amerikos Valstijas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ji.

„Įtariamųjų nėra, išsiųstas teisinės pagalbos prašymas į Baltarusiją pateikti prašomus duomenis“, – pridūrė generalinė prokurorė.

Pasak jos, atliekant tyrimą bendradarbiaujama su lenkų pareigūnais, jie buvo atvykę į Lietuvą, o Lietuvos pareigūnai vyko į Lenkiją.

„Dalinamės informacija“, – sakė N. Grunskienė.

Prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo Baltarusijos pareigūnams gegužės 23 dieną nukreipus iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą ir nutupdžius jį Minske.

Tarp lėktuvo keleivių buvo Baltarusijos opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto studentė Rusijos pilietė Sofija Sapega, jie buvo sulaikyti.

Minsko režimui dėl šių įvykių buvo įvestos papildomos sankcijos.

Lietuvos teisėsauga vykdo tyrimą pagal straipsnius, numatančius atsakomybę už orlaivio užgrobimą ir tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.

„Jie atsisakė su juo kalbėtis, nors jiems buvo siūlyta. Viešnagės pradžioje buvo nurodyta, kad jie nori pasikalbėti su penkiais Baltarusijoje likusiais keleiviais. Galiausiai jie nesusitiko nė su vienu iš jų“, – šeštadienį nurodė Aviacijos departamento direktorius Arciomas Sikorskis kalbėdamas tiesiogiai  kanale Glavny.Tur.

Minsko režimo atstovas tvirtino, kad ICAO ekspertų nuomonė pasikeitė po pokalbio su baltarusių specialistais.

„Jų nuomonė pasikeitė, nes atvažiuodami čia jie buvo visiškai kitos nuotaikos nei išvykdami“, – patikino jis.

„Geriau suprato, kas čia įvyko, ir kad nebuvo vykdoma jokios specialios operacijos kažkokiam keleiviui sulaikyti, visiškai ne. Nes mes visai nežinojome, kas skrido mūsų oro erdve, kaip ir kitais praskrendančių lėktuvų [atvejais]. Svarbiausia yra tai, kad mes tai įrodėme“, – kalbėjo A. Sikorskis.

Geriau suprato, kas čia įvyko, ir kad nebuvo vykdoma jokios specialios operacijos kažkokiam keleiviui sulaikyti, visiškai ne.

Anot jo, Baltarusija taip pat įrodė, kad veikė griežtai laikydamasi visų tarptautinių instrukcijų.

„Galiausiai aš pamačiau, kad jie buvo visiškai pasimetę, nes nuotaika, su kuria jie atvyko, pasikeitė“, – kalbėjo A. Sikorskis.

ICAO komanda, tirianti „Ryanair“ orlaivio nutupdymą Minsko nacionaliniame oro uoste, į Baltarusiją atvyko rugpjūčio 23 dieną. Rugsėjo mėnesį ekspertai turėtų paskelbti preliminarią ataskaitą. Galutinių išvadų laukiama lapkritį.

Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Europos Sąjunga ir daugelis kitų šalių uždarė savo oro erdvę Baltarusijos oro vežėjams. Be to, įvairių Europos oro bendrovių lėktuvai atsisakė naudoti Baltarusijos oro erdvę.

Šių sankcijų buvo imtasi po incidento, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių buvo priverstinai nutupdytas Minske, baltarusių dispečeriams informavus apie jame neva esantį sprogmenį, nors ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Perimti lainerio Minsko režimas buvo pasiuntęs naikintuvą.

Orlaiviui nutūpus Baltarusijos sostinėje, buvo sulaikyti juo skridę opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

R. Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“, kuris suvaidino labai svarbų vaidmenį pernai po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų organizuojant beprecedentes demonstracijas prieš Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Birželio pabaigoje Baltarusijos tyrimų komitetas pranešė, kad R. Pratasevičius ir S. Sapega duoda „prisipažįstamuosius parodymus“ ir paprašė ikiteisminio susitarimo dėl bendradarbiavimo su tyrimu. Dėl to jiems buvo pakeista kardomoji priemonė ir vietoje kalėjimo skirtas namų areštas.

Pats tyrimas pratęstas iki rugsėjo, taip norint surinkti papildomos informacijos iš valstybių ir organizacijų, susijusių su įvykiu, pranešė Susisiekimo ministerija.

Ministras Marius Skuodis trečiadienį Vilniuje susitiko su ICAO tyrėjais ir dar kartą pasiūlė visokeriopą šalies pagalbą ir bendradarbiavimą.

„Nepriklausomas ICAO tyrimas turi atsakyti į klausimus, kas iš tikrųjų atsitiko, kai buvo priverstinai tupdomas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ laineris“, – pranešime sakė M. Skuodis.

Pasak jo, orlaivio nutupdymas privalo būti ištirtas siekiant užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje. Jo teigimu, jei nebus imtasi ilgalaikių prevencinių veiksmų, tokie įvykiai gali kartotis ir padaryti dar daugiau žalos aviacijos saugumui ir reputacijai.

Lietuvoje tyrėjai susitiko ir su kitų institucijų atstovais.

Lietuvos Generalinė prokuratūra dėl incidento yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. „Ryanair“ orlaivis buvo registruotas Lenkijoje, todėl lėktuvo užgrobimą taip pat tiria šios šalies teisėsauga.

Gegužės 23 dieną Baltarusijos oro dispečeriai nurodė „Ryanair“ pilotams nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, nes jame esą padėta bomba. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.

Laineris buvo priverstas nusileisti Minske, kur buvo sulaikytas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Patikrinus lėktuvą, jokių sprogmenų jame nebuvo rasta.

Remdamasi Čikagos konvencija, Lietuva kreipėsi į ICAO Tarybą dėl išsamaus ir objektyvaus šio įvykio tyrimo dėl kelių konvencijų straipsnių ir tarptautinės teisės pažeidimų.

Baltarusijos veiksmus pasmerkė daugelis Vakarų šalių, tarptautinių organizacijų, į tai reaguodama ES uždraudė Baltarusijos vežėjams naudotis jos oro erdve ir patekti į jos šalių oro uostus bei vėliau patvirtino sektorines sankcijas Minskui.

Pasak jos, ICAO parengė gegužės 23-iąją priverstinai nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo tyrimo tarpinę ataskaitą ir konstatavo, kad tyrimui užbaigti reikia daugiau laiko, nes reikia surinkti papildomos informacijos iš valstybių ir organizacijų, susijusių su įvykiu.

Kitas ataskaitos pristatymas numatytas rugsėjo mėnesį.

Ministerijos teigimu, gegužės 27 dieną pradėjusi incidento tyrimą, ICAO Taryba šį pirmadienį konstatavo, jog iš šalių ir organizacijų gautos informacijos „kol kas nepakanka, kad būtų galima nustatyti visas įvykio aplinkybes ir konkrečią įvykių seką bei atsakyti į visus kylančius klausimus“.

Atkreipiamas dėmesys, kad Baltarusija tyrimui pateikė daug informacijos rusų kalba. Šią informaciją būtina išversti. Taip pat konstatuota, kad vis dar reikalinga papildoma informacija iš šalių ir organizacijų, kad būtų baigtas faktų nustatymo tyrimas.

Todėl bus toliau bendradarbiaujama su valstybėmis ir organizacijomis, dalyvaujančiomis šio incidento tyrime, kad būtų gauta reikiama informacija tyrimui užbaigti.

„Vien mes tyrėjams uždavėme daug klausimų. Laiko buvo mažai, o informacijos kiekiai dideli. Paprastai tokie tyrimai užtrunka. Todėl nestebina, kad siekiant kokybės ir objektyvumo, pratęstas ir šio tyrimo terminas, ir tai yra suprantama“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak ministro, plačiau komentuoti tarpinės ataskaitos ministerija nesiims, nes tyrimui atlikti yra sudaryta ICAO tyrėjų grupė.

Gegužės 23 dieną Baltarusijos oro dispečeriai nurodė „Ryanair“ pilotams nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, nes jame esą padėta bomba. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.

Laineris buvo priverstas nusileisti Minske, kur buvo sulaikytas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Patikrinus lėktuvą, jokių sprogmenų jame nebuvo rasta.

Remdamasi Čikagos konvencija, Lietuva kreipėsi į ICAO Tarybą dėl išsamaus ir objektyvaus šio įvykio tyrimo dėl kelių konvencijų straipsnių ir tarptautinės teisės pažeidimų.

Baltarusijos veiksmus pasmerkė daugelis Vakarų šalių, tarptautinių organizacijų, į tai reaguodama Europos Sąjunga patvirtino sektorines sankcijas Baltarusijai.