Už tokias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 79  Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė aštuoni. 

Pataisų iniciatorė konservatorė Aistė Gedvilienė yra sakiusi, kad pokyčiai būtini, nes valstybei prisidedant prie būsto nuomos atsirado daug piktnaudžiavimo atvejų – kompensacijas gauna ir pasiturintys žmonės.

Pagal naują tvarką kompensacijas gaus tik tie gyventojai, kurių metinė nuomos sutarties kaina neviršija 60 proc. jų pajamų. Subsidija neturėtų viršyti vieno valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio – 2024 metais jis sieks 176 eurus per mėnesį vienam žmogui. Jeigu nuomojamame būste gyventų daugiau šeimos narių, subsidija būtų apskaičiuojama ją didinant 0,2 koeficientu.  

Kitų metų biudžete kompensacijoms už būsto nuomą numatyta 9 mln. eurų.  

Tai feisbuke pranešė ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Ministro vaikai (10 metų sūnus, 8 ir 2 metų dukros) yra tik Ukrainos piliečiai. R. Umerovo šeimos nariai neturi kitų šalių pilietybės“, – pabrėžė spaudos tarnyba.

Ukrainos pasus, kurie jiems buvo išduoti pasibaigus ankstesniųjų galiojimui, jie gavo Ukrainos ambasadoje Jungtinėse Valstijose. Būtent todėl deklaracijoje, kuria remiasi žiniasklaida, JAV ir buvo nurodytos kaip dokumentų išdavimo vieta.

2016 metais Ukrainos gynybos ministro šeima buvo priversta išvykti į užsienį dėl pasikėsinimų ir grasinimų, kurių ji sulaukė dėl sistemingos R. Umerovo veiklos Rusijos aneksuoto Krymo deokupacijos klausimu.

Nuo 2014 metų R. Umerovas kaip Krymo totorių tautos Kurultajaus delegatas kartu su Krymo totorių lyderiu Mustafa Džemilevu ir Medžliso atstovais dalyvavo visuose tarptautiniuose renginiuose, kuriuose buvo kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus laikinai okupuotame Kryme, prisidėjo prie pastangų išlaisvinti politinius kalinius Kryme.

„Ukrinform“ primena, jog daugelis Ukrainos žiniasklaidos priemonių ir „Telegram“ kanalų pranešė, kad esą  gynybos ministro R. Umerovo vaikai turi JAV pilietybę. Žurnalistai rėmėsi Gynybos ministerijos vadovo 2022-ųjų ir ankstesnių metų deklaracijomis.

Pasak mačiusiųjų, antradienį banditai įsiveržė į kaimą, uždarė šeimą jos pačios namuose ir padegė pastatą. Visi šeimos nariai, o jų buvo 16, žuvo.

Kadūnos valstijos, kurios teritorijoje įvyko šis incidentas, policija atlieka tyrimą. Valdžia kol kas nepateikė oficialios informacijos apie asmenis, susijusius su šiuo šiurpiu nusikaltimu.

Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari trečiadienį netikėtai apsilankė šalies šiaurės rytuose esančiame Maidugurio mieste, grįždamas iš Adis Abebos. Etiopijos sostinėje jis dalyvavo Afrikos Sąjungos viršūnių susitikime.

Maiduguryje, kuris yra Borno valstijos administracinis centras, prezidentas išklausė pranešimą apie vasario 9 d. islamistinės teroristinės „Boko Haram“ grupuotės surengtą Auno gyvenvietės užpuolimą. Ten nuo smogikų rankos žuvo 30 civilių.

M. Buhari taip pat susitiko su aukų artimaisiais. Kaip pažymi laikraštis „The Nation“, valstybės vadovas ketina artimiausiomis valandomis apsilankyti už 20 kilometrų nuo Maidugurio esančioje Auno gyvenvietėje, jeigu leis saugumo sąlygos.

Nigerijos šiaurėje ir šiaurės rytuose veikia radikali islamistinė „Boko Haram“ grupuotė. Jos nariai taip pat rengia išpuolius kaimyninėse šalyse – Nigeryje, Kamerūne ir Čade. „Boko Haram“ siekia sukurti islamo kalifatą ir įvesti šariatą (islamo teisę) visoje Nigerijos teritorijoje. 2015 metų kovą grupuotė prisiekė ištikimybę teroristinei „Islamo valstybės“ organizacijai. JT duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį „Boko Haram“ aukomis tapo 35 tūkstančiai žmonių.

Šiuo metu tokia išlyga galioja tik tuo atveju, jei šeimos nariui ar artimajam yra pateikti įtarimai ar kaltinimai.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms, kuriose numatyta galimybė visiems liudyti kviečiamiems asmenims atsisakyti duoti parodymus, jei jie būtų nukreipti prieš sutuoktinius ar partnerius, tėvus ar įtėvius, vaikus, įvaikius, brolius seseris ir vaikaičius, uošvius. Siūloma, kad į šeimos narių sąvoką būtų įtraukti ir šeimos išlaikytiniai.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje prieš Lietuvą yra konstatavęs, kad nepakankama specialiųjų liudytojų sutuoktinių apsauga Lietuvos teisenoje pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Todėl privalome pakoreguoti įstatymus, kad būtų išvengta pažeidimų“, – sako teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas.

Į EŽTT kreipęsis pareiškėjas Lietuvos institucijų buvo nubaustas už tai, kad atsisakė duoti parodymus baudžiamojoje byloje, nes jo žmona buvo apklausta specialiąja liudytoja.

Pagal siūlomas pataisas asmuo galės atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį ar artimąjį giminaitį nepriklausomai nuo jo teisinio statuso baudžiamojoje byloje.

Vyriausybė taip pat pritarė ir kitiems įstatymų pakeitimams, kad į nacionalinę teisę būtų tinkamai perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nuostatos, susijusios su nusikaltimų aukų teisėmis baudžiamojo proceso metu.

Kaip nurodo institucija, Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad gyventojai vertėsi transporto priemonių prekyba, nors šios veiklos buvo neįregistravę, taip pat neoficialių pajamų kilmę nepagrįstai mėgino įrodyti paskolomis grynaisiais pinigais iš giminaičių bei pažįstamų.

„Paaiškinimai, kad nemažas kiekis automobilių buvo naudojamas šeimos narių poreikiams, o automobiliai registruoti jų vardu tik siekiant mažesnių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidų, inspektorių neįtikino. Akivaizdu, jog veikla turėjo tęstinumą, nes atlygintino pobūdžio transporto pardavimo sandoriai buvo sudaromi nuolatos“, – pranešime sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Mokesčių inspektoriai taip pat išsiaiškino, kad gyventojų išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu gerokai viršijo pajamas. Pavyzdžiui, per vienerius iš tirtų metų šių asmenų išlaidos buvo 6 kartus didesnės nei oficialios pajamos, o tais pačiais metais 59 proc. pajamų sudarė neva paskolos grynaisiais iš kitų asmenų. Sutuoktiniai, kaip praneša Kauno apskrities VMI, niekur nedirbo, nebuvo įsigiję verslo liudijimų.

Skelbiama, kad politiko sūnūs Mantas ir Justinas Karbauskiai į įmones „Aukštaitijos agrocentras“ bei „Žemėnauda“ įnešė apie 7 mln. eurų. Anot portalo, jaunųjų Karbauskių verslai dalį valdomos žemės nuomoja „Agrokoncerno“ įmonėms.

Žemės valdytojais per įmonę „Naisių investicijos“ taip pat yra ar buvo jo sesuo, brolis ir tėvas, o ta žeme naudojosi politiko koncernas, kuriam įstatymai žemės pirkti neleido.

Įstatymas draudžia vienam asmeniui, įmonei ir susijusiems asmenims turėti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

R. Karbauskis sakė, kad šiais sandoriais „įstatymų nebuvo bandoma apeiti, nes įstatymų buvo laikomasi“.

Jis teigė, kad sūnums dovanoja lėšas, gautas už dividendus iš savo valdomų įmonių.

Panevėžyje pagrindinės mokyklos direktorius įtariamas sukėlęs fizinį skausmą mokiniui. 36 metų panevėžietė policijai pranešė, kad praeitą savaitę ugdymo įstaigoje Panevėžyje 61 metų vyras, drausmindamas jos mažametį sūnų, naudojo fizinį smurtą – stipriai savo ranka suspaudė 12-mečiui kairę ranką ir taip jam sukėlė fizinį skausmą.

Policijos departamentas skelbia, kad smurtu įtariamas Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančios pagrindinės mokyklos direktorius. Incidentas įvyko pertraukos metu. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. 

Ketvirtadienį gautas Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kad dieną prieš tai apie 15 val. Marijampolėje, bute Mokolų gatvėje, lankant šeimą nustatytas smurtas prieš 8 metų berniuką.

Įtariama, kad prieš vaiką smurtavo 47 metų motina. Įtariama, kad fizinis smurtas naudotas prieš prieš keletą dienų. Mažametis perduotas laikinajai globėjai.

Ketvirtadienį gautas Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kad šeštadienį Kelmės rajone, namuose Burciškės kaime, namuose, 39 metų patėvis naudojo fizinį smurtą prieš 9 metų vaiką. Mažametis dėl kraujosruvų ant kojos į medikus pristatytas nebuvo. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Ketvirtadienį apie 17.20 val. Kupiškio rajone, namuose Noriūnų kaime, neblaivi (2,33 prom.) 51 metų moteris ranka sudavė į veidą 14-metei dukrai. Įtariamoji uždaryta į areštinę. 

Tą pačią dieną 41 metų moteris pranešė, kad trečiadienį Šilutėje, Lietuvininkų gatvėje, mokyklos teritorijoje, jos 17-metį sūnų sumušė klasės draugas. Jis įtariamas sudavęs keturis smūgius į galvos sritį.

Apie 16.30 val. į Ukmergės ligoninę kreipėsi ir dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo paguldytas 13-metis. Paauglys paaiškino, kad susižalojo mokykloje, kai jį pastūmė kitas vaikas. Apie 18.30 val. į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus, namų Tolminkiemio gatvėje, pristatytas ir dėl galvos smegenų sukrėtimo paguldytas 15-metis. Vaikinas paaiškino, kad jį sumušė 14-metis pažįstamas.

Apie 23 val. Tauragėje, namuose Prezidento gatvėje kilus konfliktui, 39 metų vyras smurtavo prieš žmoną ir 17-metį sūnų, sukeldamas jiems fizinį skausmą. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Seimo priimtos Lygių galimybių įstatymo pataisos įtvirtina draudimą laisvo judėjimo teise besinaudojančius ES piliečius ir jų šeimos narius diskriminuoti dėl pilietybės, bet šeimos nariais įvardijami tik sutuoktiniai ir vaikai iki 21-erių metų.

Už tokias pataisas balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 11 parlamentarų.

Pirminiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame projekte tarp ES piliečių šeimos narių buvo įvardijami ir partneriai, tačiau Seimas pasipriešino tokiai formuluotei. Anksčiau Seime atmetus pataisas jos buvo grąžintos pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui ir pakartotinai svarstyti pateiktos jau be partnerių, kaip šeimos narių, įvardijimo.

Kam ją apskritai perkelti, jei neperkeliame, ko prašo Europos Sąjunga? Mes esame ES nariai ir į Lietuvą gali atvažiuoti žmonės, kurie neturi civilinės santuokos, bet turi partnerystės sutartį. Ir jie čia bus diskriminuojami.

Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė, pagal kurios siūlymą pakeistos pataisos, sakė, kad toks variantas „paiso nacionalinės teisės“, kartu ragino palaikyti projektą, nes priešingu atveju Lietuvai vėluojant perkelti direktyvą grėstų pažeidimo procedūra.

„Esu iš šeimos, kuriai labai svarbios šeimos vertybės ir visos šeimos. Ir jei žmonės atvyksta iš užsienio, kur jų partnerystė pripažįstama ir laikoma šeima, o atvažiavę į kitą ES šalį negali jaustis šeima, nes mes sakome, kad partnerystė nepripažįstama Lietuvoje, mes tik parodome, kad nesugebame tinkamai perkelti direktyvų, negerbiame kitų ES šalių apsisprendimo“, – situaciją komentavo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dovilė Šakalienė.

„Valstietis“ Povilas Urbšys teigė, kad „Europos direktyva palieka išlygą nacionalinei teisei apibrėžti, kas yra šeima“.

„Bet ne, būtinai reikia į tą sąvoką įbrukti tą vienalytę partnerystę ir prilyginti šeimai. Gerbkime savo valstybę, savo įstatymus, savo Konstituciją ir pritarkime komiteto siūlomam variantui“, – balsuoti už komiteto pateiktą variantą ragino P.Urbšys.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad iš viso nėra prasmės perkelti ES direktyvos, jei koreguojami apibrėžimai.

„Kam ją apskritai perkelti, jei neperkeliame, ko prašo Europos Sąjunga? Mes esame ES nariai ir į Lietuvą gali atvažiuoti žmonės, kurie neturi civilinės santuokos, bet turi partnerystės sutartį. Ir jie čia bus diskriminuojami. Tai neperkėlinėkime europinių direktyvų, jei mes jų negalime perkelti, turėdami fobijų didelių“, – kalbėjo A.Sysas.

Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtinamas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, Seimui yra pateikusi Vyriausybė. Pataisomis perkeliama direktyva, kad Europos Sąjungos piliečiai, besinaudojantys laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, ir jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės.

Ši direktyva taip pat taikoma Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams. Kaip nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projekto aiškinamajame rašte, ši direktyva jau prieš metus turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę.

Pagal direktyvą, Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams turi būti sudarytos tokios pat sąlygos naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir Lietuvos piliečiams.

Seimo narys socialdemokratas Juras Požela siūlo papildomai mokytis vairuoti lengvąjį automobilį leisti nebūtinai tik su vairavimo teises turinčiais šeimos nariais.

Dabartinis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad papildomai įgyti praktinio vairavimo įgūdžių ar juos patobulinti galima tik su šeimos nariais: sutuoktiniais, tėvais, vaikais, įvaikiais, broliais, seserimis, seneliais ir vaikaičiais.

„Šiandien asmeniui padėti papildomai įgyti praktinio vairavimo įgūdžių gali tik šeimos nariai. Man nesuvokiama, kodėl mama ar brolis gali padėti mokytis vairuoti, tačiau profesionalas ar draugas, turintis stažą ir vairavimo patirties – ne“, - Seimo narys cituojamas jo biuro išplatintame pranešime.

Pagal J.Poželos teikiamus pasiūlymus, Susisiekimo ministerija ir jos įgaliotos institucijos turėtų parengti vairuotojų mokymo tvarkos pakeitimus ir nustatyti konkrečius reikalavimus, kas gali papildomai mokyti praktinio vairavimo įgūdžių.

Parlamentaras pateikia ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, jog reguliavimas, kai tik šeimos nariams suteikiama prioritetinė teisė šeimos narius mokyti praktinio vairavimo, yra ydinga. Tarnybos teigimu, būtina nustatyti vienodas galimybes ir sąlygas visiems asmenims, nepaisant socialinės padėties, įgyti vairavimo pažymėjimą tokiomis sąlygomis, kad praktinio vairavimo įgūdžius įgyjančio asmens vairavimas nekeltų pavojaus jam pačiam bei kitiems eismo dalyviams.

„Eilinį kartą galvojama ne iš tos pusės. Tikrai sutinku, kad vairuotojų mokymą privalo vykdyti profesionalai, tačiau jeigu leidžiama papildomai mokytis savarankiškai, tai prižiūrintis asmuo turėtų būti pasirenkamas ne dėl to, kad jis yra brolis ar sesė, o dėl to, kad turi vairavimo patirties“, - sako J.Požela.

Du Pakruojo savivaldybės tarybos nariai ir Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktorė supainiojo interesus, šią savaitę nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Pakruojo savivaldybės tarybos nariai Justinas Macijauskas ir Algirdas Vepštas supainiojo interesus balsuodami dėl lėšų skyrimo savo valdomos statybų bendrovės vykdomam projektui. Šie politikai nenusišalino spalio 23 dieną Pakruojo tarybai balsuojant dėl daugiau nei 300 tūkst. litų skyrimo Kruojos gatvės rekonstrukcijai. Ją vykdo bendrovė „Meresta“, kurios akcininkai, vadovai ir darbuotojai yra minėti asmenys.

Tuo metu buvusi Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktorė Rūta Pronskienė, komisijos teigimu, supainiojo interesus priėmusi sprendimus dėl savo dukters, žento ir dukterėčios darbo sąlygų nustatymo šioje įstaigoje, todėl etikos sargai pasiūlė panaikinti direktorės priimtus įsakymus.