Išpuoliai paveikė sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, atsargas, įrenginius ir transportą, įskaitant greitosios pagalbos automobilius, pranešė PSO Europos regiono biuras.

„Per pastaruosius 15 karo mėnesių PSO patvirtino 1 004 išpuolius, kurie nusinešė mažiausiai 101 gyvybę, tarp jų ir sveikatos priežiūros darbuotojų bei pacientų, dar daugiau žmonių buvo sužeista“, – teigė organizacija.

„Išpuoliai prieš sveikatos priežiūros sistemą yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Jie neleidžia gauti žmonėms reikalingos priežiūros ir turi ilgalaikių pasekmių“, – sakė PSO atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas (Jarnas Habichtas).

Praėjusią savaitę PSO metinėje sprendimų priėmimo asamblėjoje Ženevoje susirinkusios šalys pareikalavo, kad Maskva nedelsiant nutrauktų visus išpuolius prieš ligonines.

Kai kuriuose regionuose, visų pirma Rytų Ukrainoje, sveikatos priežiūros paslaugos dėl struktūrinių pažeidimų veikia tik iš dalies, nurodė PSO.

Ji pažymėjo, kad nors karo paveiktuose regionuose pirminės sveikatos priežiūros paslaugos tebėra plačiai prieinamos, per pastarąjį pusmetį išlaidos sektoriui didėjo, o apklausos rodo, kad beveik trečdaliui gyventojų sunku įpirkti tam tikras jo paslaugas.

Jame dalyvavęs miesto vadovas Vytautas Grubliauskas sakė, kad buvo kalbama apie Klaipėdos universitetinės, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacinės ligoninių pertvarką.

"Iš šių įstaigų dvi jau dabar yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) – Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacinė ligoninės. Miestas atidavė Klaipėdos universitetinę ligoninę ir ji dabar yra juridiškai pavaldi SAM. Kai visiškai įforminome perdavimą ministerijai, visose trijose įstaigose atsirado ir Klaipėdos universitetas kaip antrasis dalininkas. Dėl to universitetinė ligoninė – vienintelė įstaiga iš visų trijų turės du dalininkus – SAM ir Klaipėdos universitetą. O miestas turės tik nenutrauktą bambagyslę – neatiduotą turtą", – paaiškino meras.

Kompromisas būtų vertybė ir siekiamybė.

Kitąmet sausio 1-ąją turėtų būti baigti visi formalieji įteisinimai, o dar po metų, 2024-ųjų liepą, bus pasiektas galutinis rezultatas.

Meras sakė, kad diskutuojant kai kurie Seimo nariai pasigedo griežtos rankos, esą daugelis tikėjosi spartesnio procedūrų įgyvendinimo nei pusantrų metų terminas.

"Tai yra sąlygų, tolesnės veiklos sudarymas, bendras sutarimas dėl turto išlaikymo įstaigose, kad perėjimas būtų kuo sklandesnis. Kompromisas būtų vertybė ir siekiamybė", – teigė V.Grubliauskas.

Tačiau SAM kyla sunkumų vykdant turto perėmimo procedūras.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Miestas pasiruošęs turtą perduoti ir tą padarys, kada tik reikia, įteisinant Registrų centre ir dokumentuose, bet SAM yra tam tikrų procedūrų, kurias reikia derinti, o čia kyla tam tikra vakuumo rizika. Įstaiga negali būti be turto, o turtas – be šeimininko", – paaiškino meras.

Todėl SAM ieškos būdų, kad užtikrintų sklandesnį procesą. Tam galbūt reikės ir Vyriausybės nutarimų.

Svarbiausia išlieka, pasak mero, teikiamų paslaugų kokybė.

"Mums, miesto valdžios atstovams, svarbiausias dalykas – nenutrūkstamas, kokybiškas paslaugos teikimas miesto ir regiono gyventojams. Kad jokie struktūriniai, turtiniai ar kitokie procesai niekaip neturėtų įtakos teikiamų paslaugų kokybei visose trijose ligoninėse. Tai – mūsų pagrindinis tikslas. Rūpinimasis miestiečių apgynimu mums – didžiausias prioritetas, o visi kiti dalykai tik po to", – pabrėžė meras.

Dėl to šiandien Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sukvietė sveikatos priežiūros specialistų bendruomenės atstovus į viešąją konsultaciją pasitarti, kaip geriausiai investuoti numatytas lėšas stiprinant šeimos mediciną, siekiant efektyvaus ir kokybiško gydymo ligoninių tinklo, optimizuojant stacionarinę pagalbą ir didinant ambulatorinių paslaugų apimtis.

Pasak ministro A. Dulkio, to būtina siekti, kad žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos būtų patogios ir prieinamos, būtų plėtojamas sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas, o darbas gydymo įstaigų bendradarbiavimo tinkluose skatintų naują požiūrį į sveikatos priežiūros vadybą, darbo kultūrą ir rūpinimąsi pacientu.

Viešojoje konsultacijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 160 dalyvių, buvo pristatytas nacionalinės pažangos priemonės „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo projektas – siūlymas, kaip planuoti pokyčius ir įgyvendinti jų finansavimą. Šiai pažangos priemonei numatyta 762,8 mln. eurų. „Lėšos skirtos pokyčiams“, – pristatydama projektą, pabrėžė SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė.

Per 100 mln. eurų yra suplanuota ilgalaikės priežiūros paslaugoms diegti, tačiau, kad šie pinigai teiktų naudą žmonėms, būtina įgyvendinti keliamus reikalavimus: regionų plėtros planų pažangos priemonėse turi būti numatytos veiklos, skirtos ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai savivaldybėse, ir iki 2023 m. pabaigos su SAM turi būti suderinti regiono ilgalaikės priežiūros paslaugų savivaldybėse organizavimo ir infrastruktūros, reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, modernizavimo žemėlapiai.

A. Dulkys / P. Peleckio / BNS nuotr.

Daugiausia (per 253 mln. eurų) investuoti numatyta į pasirengimo grėsmėms stiprinimą, apimantį greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką, didinant budėjimo vietų skaičių bei padengiant „akląsias“ zonas, infekcinių ligų klasterio sukūrimą, regioninių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą bei skubiosios telemedicinos paslaugų diegimą. Bazinėms sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti planuojama skirti beveik 192 mln. eurų: pokytis turėtų būti susijęs su sveikatos centrų steigimu, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra, inovatyvių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelių kūrimu. Pristatant bazinių paslaugų paketą, akcentuotos specializuotų ambulatorinių paslaugų organizavimo sąlygos, tarp kurių – reikalavimas per sveikatos centrą suteikti savivaldybės gyventojams ne mažiau kaip 80 proc. paslaugų, tos pačios ar gretimų savivaldybių įstaigų bendradarbiavimo sutarčių sudarymas, aiškių „paciento kelio“ algoritmų nustatymas, pavėžėjimo paslaugų modelio sukūrimas bei diegimas ir pan.

Daugiau nei 100 mln. eurų planuojama investuoti į sveikatos sektoriaus skaitmeninimą. Lėšos suplanuotos diegti pažangius ir įrodymais pagrįstas technologijas sveikatos sektoriuje, plėtoti specializuotas ambulatorines psichikos sveikatos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, išbandyti pavėžėjimo paslaugos modelį, didinti GMP tinklo veiklos efektyvumą bei specialistų kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui.

Vertinant ilgalaikę perspektyvą (laikotarpiu nuo 3 iki 8 metų), šių investicijų tikslas yra pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, kad dešimtadaliu padaugėtų atvejų, kai onkologinė liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, ir didėtų bendras onkologinių pacientų išgyvenamumas, trečdaliu padaugėtų asmenų, kurie išėję iš stacionaro nedelsiant gautų ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, mažėtų pacientų mirštamumas (per 30 dienų nuo hospitalizavimo) nuo miokardo infarkto ir išeminio galvos smegenų insulto, taip pat būtų efektyvesnis aktyvaus gydymo lovų užimtumas ir bent perpus sumažėtų pacientų, kurie dėl ilgų eilių gydymo įstaigose atidėjo savo vizitą pas medikus.

Vertinant pažangos priemonės laukiamą naudą, gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų) per ateinančius 8 metus turėtų sumažėti nuo 186 iki 95.

Investicijos į sveikatos sistemą nukreiptos į pacientų sveikatos gerovės tobulinimą, eilių mažinimą, paslaugų kokybės užtikrinimą ir pasitenkinimą sveikatos paslaugomis ir pasitikėjimo sveikatos sistema didinimą.

„Gebėjimas tinkamai reaguoti į kibernetines grėsmes, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, yra kritiškai svarbus, o dalyvavimas pratybose suteikia unikalią galimybę lavinti specialistų gebėjimus efektyviai valdyti kibernetinius incidentus“,  – SAM antradienio pranešime cituojama Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Pagal pratybų scenarijų, specialistai turėjo suvaldyti didelio masto kibernetines atakas, reaguoti į dezinformacijos kampanijas viešojoje erdvėje.

„Pratybos leido Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pasitikrinti savo gebėjimus valdyti didžiules ir valstybių sienas peržengiančias kibernetines atakas“,  – pranešime teigė NKSC Kibernetinių incidentų valdymo departamento vadovas Jonas Skardinskas.

Pratybos buvo organizuotos Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros.

Pertraukos iki kito posėdžio  paprašė Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis nemano, kad  reikia rašyti rezoliuciją dėl įstatymo projekto, kuris šiuo metu svarstomas Seime. Jo vertinimu, tokia rezoliucija tai yra „oro virpinimas“.

Rezoliucijos projektą „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“ ketvirtadienį Seimui pateikęs Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis sakė, kad rezoliucijos tikslas nėra „stabdyti, naikinti“ sveikatos sistemos pertvarką, o ją vykdant išsamiau informuoti, diskutuoti.

Anot rezoliucijos projekto, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka yra „neproporcinga ir diskriminacinė atskirų regionų atžvilgiu ir kelia sumaištį visuomenėje“.

Seimo rezoliucijos projektu siūloma kreiptis į Vyriausybę, prašant „išsamiai išnagrinėti Lietuvos savivaldos ir regioninių įstaigų atstovų, medikų bendruomenės ir specialistų pasiūlymus bei pozicijas, siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos paslaugų tinklo stabilumą“.

Rezoliucijos projekte Vyriausybė raginama „pradėti išsamų ir atvirą svarstymą, siekiant plataus sutarimo dėl sveikatos apsaugos sistemos ir įstaigų tinklo stiprinimo.“

Rezoliucijos projekto autoriai kviečia Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus svarstymuose ir diskusijose elgtis pagarbiai rajonuose gyvenančių žmonių bei jiems atstovaujančių savivaldybių atstovų atžvilgiu.

Vienas iš iniciatorių Klaipėdos mieste steigti universiteto ligoninę, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audrius Petrošius atkreipė dėmesį, kad nors proceso dalyvių lūkestis buvo reorganizuoti įstaigas sujungimo būdu, pirminis Vyriausybės nutarimo projektas numatė reorganizuoti įstaigas prijungimo būdu, proceso pabaigoje vėl pasirenkant kitą reorganizacijos būdą.

„Reorganizacija įstaigas sujungiant reiškia, kad visos įstaigos procese dalyvaus lygiomis sąlygomis ir bus sukurtas naujas juridinis asmuo, vadinasi, konkurso būdu bus parenkamas ir naujas vadovas. Tuo tarpu įstaigas reorganizuojant prijungimo būdu, prie Klaipėdos Jūrininkų ligoninės būtų prijungtos kitos dvi įstaigos ir šiam dariniui būtų likęs vadovauti apie 30 metų pareigas einantis šios įstaigos vadovas“, – proceso subtilybes paaiškino A. Petrošius, pabrėždamas, jog visuomet pasisakė už maksimaliai skaidrų procesą, nepaliekant vietos interpretacijoms apie kurių nors įstaigų ar jų vadovų išskirtinį statusą.

Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigose pasibaigus reorganizacijai ir įsteigus naują universiteto ligoninės statusą turinčią viešąją įstaigą, Klaipėdos sveikatos sistemoje turėtų vykti ilgai lauktas atsinaujinimas. Ilgamečiai Klaipėdos jūrininkų ir universitetinei vadovaujantys vyr. gydytojai turėtų būti pakeisti po Seime priimto vadovų įstaigų kadencijų ribojimo.

„Sudėtingai Seime skynėsi kelią sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų ribojimo klausimas, tad įstaigų sujungimą ir būsimą naujo vadovo konkursą laikau dideliu laimėjimu. Jeigu vadovų įstaigų kadencijų ribojimas prasmę įgis dar po dviejų kadencijų, tai Klaipėdoje, reorganizavus įstaigas, pasikeitimai įvyks jau artimiausiu metu“, – sakė A. Petrošius.

Už tai balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo penki, vienas susilaikė.

Pagal priimtą pataisą, valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai bus skiriami konkurso būdu penkerių metų kadencijai ir tas pačias pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Taip pat nustatytas penkerių metų „atšalimo“ laikotarpis – tos pačios įstaigos vadovu asmuo vėl galėtų būti skiriamas ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Kadencijų skaičius nebus ribojamas mažoms viešosioms įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų.

Jei prezidentas pasirašys minėtas pataisas, jos įsigalios nuo kitų metų sausio.

Viena iš projekto iniciatorių Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė teigė, kad neribotos kadencijos iki šiol kūrė savotišką vadovo neliečiamybę ir jam palankią, stagnuojančią sistemą, kurioje sudaromos sąlygos plisti korupcijai, nepotizmui ir mobingui.

Anot jos, nutraukus „amžinų“ vadovų viešpatavimą, įstaigų vadovai taps labiau suinteresuoti pasiekti kuo geresnių rezultatų, didės pokyčių tikimybė.

Dėl to balandžio – rugsėjo mėnesiais VDI organizuos ir vykdys neplaninius patikrinimus, kurių tikslas yra įvertinti, kaip sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma psichologinio smurto darbe prevencija.

„Sveikatos priežiūros sektoriaus teikiamos paslaugos yra sudėtingos, reikalauja ypatingo jautrumo, atidaus dėmesio pacientams, nuolatos atitikti taikomus medicinos normų reikalavimus ir darbuotojai jaučia ypač didelę įtampą. Dėl to kolektyvuose kyla nemažai konfliktų, kurie, jeigu nesprendžiami, gali pasireikšti ir psichologiniu smurtu darbe, tęstiniu darbuotojo ignoravimu, atskyrimu nuo kolektyvo, nepalankių darbo sąlygų sudarymu. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams norime priminti apie jų atsakomybę užtikrinti tinkamą psichosocialinę aplinką darbuotojams“, – sako VDI psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.

Prieš pradėdama neplaninius patikrinimus, VDI parengė metodines rekomendacijas, kuriomis siūloma vadovautis darbdaviams, siekiant įgyvendinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją.

Už pakeitimus balsavo 65 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė vienas parlamentaras. Kiti posėdžių salėje buvę Seimo nariai balsavime nesiregistravo.

Projekte numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės. Visgi siūloma sudaryti galimybes tam pačiam asmeniui kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.

Opozicijos sprendimas nedalyvauti balsavime papiktino valdančiuosius.

„Žinau, kad šį posėdį stebi daug medikų, daug jaunų medikų. Ir kai jie svarsto apie šiuolaikinę vadybą, apie gerą emocinę kultūrą sveikatos priežiūros įstaigose. Jie tikrai, man atrodo, opozicijai turės ką pasakyti“, – sakė Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

„Ir tiesiog noriu atkreipti visų dėmesį, kas vilkina šias praktikas ir kad opozicija vieningai nepalaiko, kad mes turėtume daugiau skaidrumo sveikatos apsaugos sektoriuje“, – piktinosi I. Pakarklytė.

Savo ruožtu opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga teigė, kad būtent valdančiųjų siūlymai sudarkė projektą.

„Dabar mes nepriimame ir to, ką Seimas būtų labai plačiai palaikęs. Būtų atsiradusios kadencijos ten, kur jų nebuvo, būtų atsiradę konkursai padalinių vadovams ir panašiai. Tai jūs šį projektą ir sugriovėte. Ir prašome čia nekaišioti jaunųjų gydytojų, kurie aš tikiu, kad stebi. Čia yra jūsų atsakomybė. Jūs suknisote šį projektą“, – į valdančiuosius kreipėsi A. Veryga.

ELTA primena, kad ir antradienį Seimas ketino balsuoti dėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyva atidėto ir dėl to viešojoje erdvėje dėmesio susilaukusio projekto dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo. Visgi šių pataisų priėmimas buvo nukeltas  į ketvirtadienio posėdį, nes balsavimui dėl projekto taip pat nepakako parlamentarų balsų.

Dar anksčiau, kai projektas buvo svarstomas komitete, dalis parlamentarų iškėlė klausimą, ar A. Matulas, inicijavęs klausimo dėl kadencijų pertrauką, bet ir už ją balsavęs, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, kadangi A. Matulo sūnus vadovauja Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikai. A. Matulo elgesys buvo apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Jos teigimu, gruodžio 24-26 dienomis gydymo įstaigų laboratorijos, atliekančios COVID-19 PGR tyrimus, veiks įprastu grafiku.

Šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos pacientams paslaugas teiks tik ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas, taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai.

Savivaldybės paskirta bent viena šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga dirbs keturias valandas kontaktiniu būdu ir keturias valandas nuotoliniu būdu.

Savivaldybės tam pasitelks personalą tiek iš viešųjų, tiek iš privačių įstaigų. Savivaldybės paskirtoje įstaigoje šeimos medicinos paslaugos bus teikiamos visiems prie savivaldybės teritorijoje esančių pirminių sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusiems gyventojams.

SAM informacija.

Savivaldybių įsteigtuose mobiliuose punktuose atlikti tyrimus per tris šventines dienas bus galima ne trumpiau kaip po dvi valandas per dieną.

Savivaldybių, kuriose yra įsteigtos karščiavimo klinikos, poliklinikose ir miestų ar rajonų savivaldybių ligoninių konsultacinėse poliklinikose bus teikiamos radiologijos, echoskopijos, endoskopijos, chirurgijos ir medicininės laboratorijos paslaugos ne trumpiau kaip po keturias valandas per dieną.

Informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šventiniu laikotarpiu kiekvienoje savivaldybėje nuo gruodžio 20 dienos bus galima rasti savivaldybės interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba prie įėjimo į sveikatos priežiūros įstaigą.

Naujieji metai sutampa su savaitgaliu, todėl paslaugos turėtų būti teikiamos kaip eilinį savaitgalį.