Ukrainos parlamentas antradienį patvirtino Nacionalinės gvardijos vadą Stepaną Poltoraką naujuoju gynybos ministru, kai jo kandidatūrą pasiūlė prezidentas Petro Porošenka.

Už 49 metų S.Poltorako paskyrimą vadovauti Gynybos ministerijai nubalsavo 245 Aukščiausios Rados deputatai. Vienas įstatymų leidėjas jo kandidatūrai nepritarė.

S.Poltorakas tapo jau ketvirtuoju gynybos ministru nuo kovo mėnesio, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, ir antruoju po to, kai prezidentu buvo išrinktas P.Porošenka.

Tuo pačiu parlamentas oficialiai atleido iš gynybos ministro posto Valerijų Heletėjų, kuris atsistatydino sekmadienį, sulaukęs griežtos kritikos dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nesėkmių kautynėse su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose rugpjūčio pabaigoje.

P.Porošenka pirmadienį priėmė V.Heletėjaus atsistatydinimą ir pasiūlė vietoje jo paskirti S.Poltoraką.

Prezidentas pabrėžė, kad svariu argumentu už šio kariškio kandidatūrą tapo S.Poltorako autoritetas kariuomenėje.

S.Poltorakas nuo šių metų vasario 28 dienos vadovavo Ukrainos URM Vidaus pajėgoms, o nuo kovo 19 pradėjo vadovauti Nacionalinei gvardijai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasiūlė į gynybos ministro postą Nacionalinės gvardijos vadą Stepaną Poltoraką, paskelbė prezidentūros tinklalapis.

P.Poltorakas pakeistų Valerijų Heletėjų, kuris sekmadienį atsistatydino iš gynybos ministro pareigų po to, kai sulaukė griežtos kritikos dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nesėkmių kautynėse su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose rugpjūčio pabaigoje.

Parlamentas antradienį balsuos dėl P.Porošenkos siūlymo naujuoju ministru paskirti generolą pulkininką P.Poltoraką, vadovavusį tik šiemet įkurtai Nacionalinei gvardijai.
Per susitikimą su šiuo kandidatu prezidentas gyrė 49 metų P.Poltorako organizacinius gebėjimus ir autoritetą.

„Man svarbiausia buvo jūsų profesionali ir patriotiška pozicija, garbingumas, ryžtingi žingsniai faktiškai nuo nulio kuriant Nacionalinės gvardijos sistemą, pajėgų drausmė ir tvirta kovinė dvasia“, – sakė P.Porošenka.

Prezidentas pabrėžė, kad svariu argumentu už šio kariškio kandidatūrą tapo S.Poltorako autoritetas tarp kariškių.

S.Poltorakas nuo šių metų vasario 28 dienos vadovavo Ukrainos URM Vidaus pajėgoms, o nuo kovo 19 pradėjo vadovauti Nacionalinei gvardijai.

Vokietijos vyriausybė nežino apie jokią šalį, kuri tiektų ginklus Ukrainos vyriausybei, pirmadienį sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas, kai jo buvo paklausta apie ukrainiečių gynybos ministro pastabas, kad kai kurios NATO valstybės siunčia ginklus.

„Klausimas, ar tiekiami ginklai, turėtų būti užduodamas šalims, kurios, kaip manoma ar tariamai tą daro. Mes nesame viena iš tokių šalių ir aš tokio dalyko nežinau“, – sakė Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Ukrainos gynybos ministras Valerijus Heletėjus sekmadienį sakė, jog NATO valstybės pradėjo tiekti jo šaliai ginklus, kad ji galėtų kovoti su prorusiškais separatistais ir „sustabdyti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Spaudos konferencijoje ministras sakė, kad aptarė ginklų tiekimą per dvišalius susitikimus su NATO šalių gynybos ministrais Velse rugsėjo 4-5 dienomis vykusiame Aljanso viršūnių susitikime.

NATO pareigūnai sakė, kad Aljansas nesiųs „letalinės pagalbos“ blokui nepriklausančiai Ukrainai, tačiau jo valstybės narės tai daryti gali.

Perspėja apie didelį karą su Rusija

Ukrainos gynybos ministras pirmadienį perspėjo, kad kyla tūkstančius gyvybių galintis nusinešti „didelis karas“ su Rusija dėl šalies ateities. 

„Mūsų slenkstį pasiekė didelis karas, kokio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Deja, netektys tokiame kare bus skaičiuojamos ne šimtais, bet tūkstančiais ir dešimtimis tūkstančių“, – Valerijus Heletėjus pirmadienį parašė savo paskyroje tinkle „Facebook“.

Ukrainos gynybos ministerijos vadovas paragino sukurti stiprią gynybos sistemą rytinėje šalies dalyje.

Pasak V .Heletėjaus, Ukrainos rytinėje dalyje vykdoma operacija prieš „teroristus“ baigta. „Mes turime skubiai įrengti gynybą nuo Rusijos, kuri ne tik bando įsitvirtinti teritorijose, kurias anksčiau buvo užėmę teroristai, bet ir veržtis į kitas Ukrainos teritorijas“, – rašė jis.

Ministras taip pat pareiškė, jog, remiantis „neoficialiais duomenimis“, Rusija jau ne kartą yra pareiškusi, neva „tolesnio pasipriešinimo atveju jie yra pasiruošę prieš mus panaudoti taktinį branduolinį ginklą“.Tačiau šios informacijos šaltinio ministras nenurodė.

Tuo tarpu Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas anksčiau sakė, kad Rusijos kariuomenė nesikiš į padėtį Ukrainoje.

„Karinio kišimosi nebus, mes pasisakome už išskirtinai taikų šios sunkios krizės, šios tragedijos sureguliavimą“, – sakė S,.Lavrovas, kreipdamasis į tarptautinių santykių instituto MGIMO studentus.

Pasak jo, „viskuo, ką mes darome, siekiama, kad būtų išryškintas būtent politinis požiūris“.

S.Lavrovo vertinimu, vakarų kolegos aklai palaiko dabartinę Kijevo valdžią. „Viskas, ką daro ir sako dabartinė Kijevo valdžia, sulaukia palaikymo Vakaruose. Visiškai nekritiškai vertina, netiksliai, šališkai“, – kalbėjo ministras.

Iš rankų į rankas

Komsomolskės miestelis, esantis į pietryčius nuo Ukrainos sukilėlių tvirtovės Donecko, per pastarąsias tris paras dukart ėjo iš rankų į rankas.

Penktadienį miestelį kontroliavo vyriausybės pajėgos. Iki sekmadienio jis buvo užimtas sukilėlių, kaip ir daugelis kitų gyvenviečių tame regione, prorusiškiems separatistams pradėjus žaibišką puolimą.

„Atvykome šį rytą – be kautynių“, – sakė sukilėlis, pravarde Šatūnas.

Kai į Komsomolskę atvyko naujienų agentūros AFP reporteriai, dvi Ukrainos vyriausybės pajėgų mašinos, ant kurių buvo iškeltos baltos kapituliacijos vėliavos, matėsi išvažiuojančios į vakarus.

Kovotojai apžiūrinėjo Ukrainos pajėgų paliktus šarvuotuosius transporterius, tikriausiai aiškindamiesi, ką su jais daryti.

Karo krečiamo vadinamojo Donbaso regiono pietrytinėje dalyje prorusiški sukilėliai sustiprino savo pozicijas, atkovoję anksčiau savo kontroliuotas ir užėmę naujas teritorijas.

Sukilėlių pagrindinė tvirtovė Doneckas mėnesį buvo apsupta Ukrainos pajėgų, bet dabar sukilėliai ardo paskutiniu kelių blokavimo postus miesto šiaurės rytiniuose rajonuose.

Kijevas įžvelgia Maskvos ranką šiame netikėtame padėties posūkyje, nors Rusija savo indėlį neigia.

Kovotojai, kuriuos AFP žurnalistai praeitą savaitgalį sutiko tame regione, vilkėjo uniformas be skiriamųjų ženklų, todėl buvo neįmanoma pasakyti, kas juos pasiuntė ir kuriam batalionui arba divizijai jie priklauso.

Kai kurie ant rankų buvo užsirišę baltus raiščius, pagal kuriuos irgi nebuvo įmanoma nustatyti jų tapatybės.

Ant tankų T-64, kuriuos AFP reporteriai matė netoli Starobeševės gyvenvietės, buvo užrašyti tik juodos spalvos numeriai.

Tačiau vienas sukilėlis, sėdintis ant tanko, sakė esantis įsitikinęs, kad šios šarvuotosios mašinos nebuvo atimtos iš ukrainiečių.

„Ne, jie mūsiškiai“, – pareiškė jis, bet kitas kovotojas įsikišo, paskubomis pareiškęs: „Taip, atėmėme juos iš ukrainiečių.“

Pastarąsias kelias dienas padėtį temdė Kijevo pajėgų vykdytas sukilėlių tvirtovių bombardavimas, tačiau dabar panašu, kad kovotojai kontroliuoja teritoriją tarp Donecko, palei Rusijos sieną rytuose pietuose, iki Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros.

Komsomolskėje „Šatūnas“, kurio pravardė reiškia „iš žiemos miego pažadintas lokys“, sakė, kad jo grupuotė leido išvykti visiems Ukrainos kariams, kurie norėjo tai padaryti.

Miestelyje stovinčiame greitosios pagalbos automobilyje trys jauni Ukrainos kariai, vilkintys civilius drabužius, sakė buvę sužeisti, kai jų kolona buvo apšaudyta.

„Tris dienas slapstėmės kaime, bet tuomet žmonės pasakė, kad vyktume į Komsomolskę ir kad DNR (separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ kovotojai) leis mums pasitraukti“, – aiškino vienas iš jų.

Starobeševėje, esančioje už maždaug 20 minučių kelio į šiaurę, du sukilėliai, prisistatę pavardėmis „Durnia“ ir „Tarakanas“, sėdėjo ant savo tankų, plačiai šypsodamiesi.

Prieš kelias dienas sukilėliai rado dešimtis šaudmenų dėžių, paliktų atsitraukiančių vyriausybės pajėgų.

„Mūsų kontrpuolimas patvirtintas“, – sakė „Durnia“, kalnakasys iš Luhansko, išmokęs vairuoti tanką armijoje prieš 28 metus, tačiau grįžęs į frontą kautis su buvusiais darbdaviais.

Ant gretimos kalvos, kur buvo įsitvirtinęs vienas apsuptas vyriausybės pajėgų dalinys, plevėsavo geltonos ir mėlynos spalvos Ukrainos vėliava.

„Jie žino, kad yra apsupti – jie visko bijo“, – šaipėsi „Durnia“.

Iki 15 tūkst. karių

Rusija per pastaruosius du mėnesius pasiuntė į Ukrainą iki 15 tūkst. savo karių, o bent keli šimtai jų veikiausiai žuvo per ten vykstančius karo veiksmus, pirmadienį pranešė viena žmogaus teisių organizacija, viešinanti ginkluotųjų pajėgų vykdomus nusikaltimus.

Maskva neigia siunčianti savo reguliariąsias pajėgas į Ukrainą, kad sustiprintų separatistus, kovojančius su Kijevo vyriausybės pajėgomis, tačiau per pastarąsias savaites daugelis faktų parodė, kad Rusijos karių Ukrainoje iš tikrųjų esama.

Kariškių šeimoms atstovaujančios organizacijos „Karių motinų komitetas“ vadovė Valentina Melnikova sakė naujienų agentūrai AFP, kad šiuo metu Ukrainoje tikriausiai yra 7–8 tūkst. Rusijos karių.

Jos nuomone, per pastaruosius du mėnesius į Ukrainą buvo pasiųsta 10–15 tūkst. Rusijos karių.

„Deja, esu įsitikinusi, kad esu teisi“, – sakė aktyvistė, nurodžiusi, jog jos informacija grindžiama pranešimais, gautais iš šeimų, kurių vyrai ir sūnūs buvo paimti į „mokymus“ ir su kuriais vėliau nebuvo įmanoma susisiekti.

„Kariuomenės vadai vykdo slaptą specialiąją operaciją“, – pabrėžė V.Melnikova, kuri yra Gynybos ministerijos viešosios tarybos narė.

Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad Rusijos institucijos blokuoja praktiškai bet kokią informaciją apie karių dislokavimo vietas.

„Karių motinų komitetas“ bei kita kariškiams atstovaujanti organizacija „Pilietis. Armija. Teisė“ sakė kol kas neturinčios oficialaus patvirtintų aukų sąrašo.

Tačiau žmogaus teisių aktyvistai, remdamiesi artimųjų ir karių informacija, sakė, kad Ukrainoje tikriausiai žuvo bent 200 Rusijos karių.

„Pilietis. Armija. Teisė“ vadovas Sergejus Krivenka ir Karių motinų komiteto skyriaus Sankt Peterburge vadovė Ela Poliakova sakė, kad Ukrainoje tikriausiai žuvo apie 100 karių, priklausančių 18-ajai pėstininkų brigadai, dislokuotai Čečėnijoje.

„Valdžia turėtų pasakyti, kodėl kariai žūva kitos valstybės teritorijoje ir kodėl ji tyli“, – sakė E.Poliakova, kuri taip pat yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmogaus teisių patarėjų tarybos narė.

Tuo tarpu Rusijos opozicijos įstatymų leidėjas Levas Šlosbergas, tiriantis klausimą dėl Rusijos karių buvimo Ukrainoje, šeštadienį sakė AFP, kad apie 100 oro desantininkų, priklausančių šiaurės vakariniame Pskovo mieste dislokuotai divizijai, žuvo kaimyninėje šalyje.

Liudmila Bogatenkova, vadovaujanti Karių motinų komiteto skyriui pietiniame Stavropolio krašte, pridūrė: „Žūva daug žmonių.“

Pasak jos, viena ligoninė netoli sienos su Ukraina esančiame Rostovo prie Dono mieste yra perpildyta sužeistųjų.

NATO yra paskelbusi, kad Ukrainoje yra „per 1 000 Rusijos karių“.

Atsitraukė iš oro uosto

Ukrainos pajėgos atsitraukė iš pagrindinio oro uosto prie rytinio Luhansko miesto, kai gavo įsakymą tai padaryti, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.

Ankstesniame kariškių pranešime buvo sakoma, kad Ukrainos oro desantininkai kaunasi su Rusijos tankų batalionu, mėgindami išlaikyti oro uostą, esantį prie Luhansko – prorusiškų separatistų tvirtovės netoli Rusijos sienos.

„Ukrainos kariai gavo įsakymą ir organizuotai atsitraukė iš Luhansko oro uosto bei Heorhijivkos kaimo, – žurnalistams sakė atstovas Andrijus Lysenka. – Sprendžiant iš smūgių tikslumo, (į juos) šaudo profesionalūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų artileristai.“

A.Lysenka pridūrė, kad pastarąją parą žuvo septyni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai.

Luhansko oro uostas ir Heorhijivka yra už kelių kilometrų į pietus nuo Luhansko.

Kaltinimai – ir Europai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį apkaltino Europą ignoruojant faktą, kad Ukrainos armija „tiesiogiai taikosi į civilius“ šalies rytuose.

Ukrainos kariuomenės „šaudo į gyvenamuosius kvartalus tiesioginiu taikymu“, tačiau „daugelis šalių linkę to nepastebėti“, Rusijos televizija transliavo V.Putino pasisakymą rytiniame Sibiro mieste Jakutske.

Ukrainos prorusiškų sukilėlių veiksmus „lemia tai, kad Ukrainos reguliariosios pajėgos apsupo dideles gyvenvietes ir šaudo į gyvenamuosius kvartalus tiesioginiu taikymu“, teigė Rusijos lyderis.

„Ir to, deja, daugelyje šalių, įskaitant Europą, linkę to nepastebėti“, – pridūrė jis.

„Manau, (konflikto) pagrindinė priežastis – jog dabartinė Kijevo valdžia nenori vesti dalykiško politinio dialogo su savo šalies rytais. Būtent politinio dalykiško dialogo“, – V.Putinas sakė BBC reporteriui Johnui Sweeney (Džonui Sviniui).

Kalbėdamas apie sukilėlių veiksmus, V.Putinas pažymėjo, kad jų tikslas – nustumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nuo stambių miestų šalies rytuose.

„Pasipriešinimo pajėgų tikslas – atstumti tas ginkluotąsias pajėgas ir artileriją, kad jos negalėtų šaudyti į gyvenamuosius kvartalus“, – aiškino jis.

V.Putinas pabrėžė, kad dabar prasideda „labai svarbus procesas – tiesioginių derybų procesas“.

Kijevo, Maskvos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai pirmadienį susirinks Minske į vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą, tačiau neaišku, ar jame dalyvaus prorusiški separatistai.

V.Putinas pridūrė, kad šį susitikimą padėjo surengti intensyvios diskusijos su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Europos šalių lyderiais.

„Dabar kontaktai atnaujinami“, – sakė jis.

Ragina pademonstruoti „sveiką protą“

Rusijos prezidentas V.Putinas pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) pademonstruoti „sveiką protą“ ir nesiimti abipusiai žalingų sankcijų, pirmąkart reaguodamas į Europos grasinimą įvesti papildomas baudžiamąsias priemones Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

„Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės“, – Rusijos naujienų agentūros citavo V.Putino pasisakymą per vizitą rytiniame Sibiro mieste Jakutske.

„Kad dirbsime normaliu šiuolaikiniu režimu ir nei mums, nei mūsų partneriams neteks mokėti už šiuos abipusius įgėlimus“, – pridūrė jis per pasitarimą, kuriame buvo diskutuojama valstybės parama prioritetiniams investiciniams projektams Tolimųjų Rytų regione.

Kryme buvo nutrūkęs elektros tiekimas iš Ukrainos

Daugumoje Krymo pusiasalio, kurį Rusija kovo mėnesį atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo, miestų praėjusią naktį buvo dingusi elektra ir vietos lyderiai dėl to kaltina Kijevą sabotažu.

Maždaug du trečdaliai normalaus elektros tiekimo iš Ukrainos nutrūko maždaug 19 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku, naujienų agentūrai ITAR-TASS pranešė vietos platintojas. Tamsa buvo apgaubusi tokius didelius miestus kaip Jalta ir Sevastopolis, kuriame įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.

Tiekimas į pusiasalį, kuris iš Ukrainos gauna 80 proc. sau reikalingos elektros, galiausiai buvo atkurtas, nurodė „Crimenergo“.

Ukraina nepateikė jokio paaiškinimo dėl elektros dingimo, bet Krymo gubernatoriaus pareigas einantis pareigūnas apkaltino Kijevą naudojant elektrą kaip ginklą prieš šį pusiasalį.

„Tai naujausias Ukrainos valdžios sabotažo aktas, šį kartą skirtas sutrikdyti pasirengimą mokyklų atidarymui mokslo metų pradžiai“, – sakė Sergejus Aksionovas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA-Novosti“.

P. Porošenka kaltina Rusiją

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją pradėjus „tiesioginę ir atvirą agresiją“, kuri, anot jo, radikaliai pakeitė jėgų pusiausvyrą konflikte tarp Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų.

„Tiesioginė ir atvira agresija buvo pradėta prieš Ukrainą iš kaimyninės valstybės. Tai radikaliai pakeitė padėtį konflikto zonoje“, – prezidentas pareiškė sakydamas kalbą vienoje karo akademijoje Kijeve.

Po praeitos savaitės įvykių, kai Ukrainos vyriausybės pajėgos patyrė skaudžių pralaimėjimų susirėmimuose su sukilėliais, bus imtasi pokyčių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aukštojoje vadovybėje, pridūrė P.Porošenka.

Tarsis dėl paliaubų Ukrainoje

Ukrainos kontaktinės grupės susitikime, kuris vyks pirmadienį Minske, turėtų būti tariamasi dėl nedelsiamo ir besąlygiško ugnies nutraukimo, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Labai tikiuosi, kad šiandien turinčios įvykti derybos visų pirma bus skirtos pastangoms suderinti nedelsiamą ugnies nutraukimą be jokių (išankstinių) sąlygų“, – S.Lavrovas sakė per susitikimą su prestižinio Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (MGIMO) studentais šalies sostinėje.

„Karinio įsikišimo nebus – mes pasisakome už vien taikų šios sunkiausios krizės, šios tragedijos sureguliavimą, – pridūrė jis. – Viskas, ką darome, nukreipta į tai, kad būtų įgyvendinamas būtent politinis sprendinys.“

Pasak S.Lavrovo, Vakarų šalys aklai palaiko dabartinę Kijevo vyriausybę.

„Viskas, ką dabartinė Kijevo valdžia skelbia ir daro, yra palaikymą Vakaruose. (Jie) vertina absoliučiai nekritiškai, su išankstiniu nusistatymu, angažuotai“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.

JAV ragina apginkluoti

JAV Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas sekmadienį paragino aprūpinti Ukrainą ginklais, kad Kijevo vyriausybės galėtų priešintis „tiesioginei invazijai“, surengtai Rusijos.

„Turėtume aprūpinti ukrainiečius tokiais gynybiniais ginklais, kurie priverstų (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną brangiai sumokėti už tolesnę agresiją“, – senatorius Robertas Menendezas (Robertas Menendesas) sakė televizijos CNN pokalbių laidai.

„Tai nebėra kažkokių sukilėlių separatistų klausimas – tai tiesioginė Rusijos invazija. Privalome tai pripažinti“, – pridūrė jis.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai V.Putinas dar labiau padidino įtampą jau kelis mėnesius trunkančiame Ukrainos konflikte, pirmąkart prabildamas apie kaimyninės šalies rytinio regiono valstybingumo klausimą.

„Manau, kad Europos Sąjunga, NATO, taip pat Jungtinės Valstijos turi laikyti (šią padėtį) dramatiškai pasikeitusia. Turime suteikti ukrainiečiams galimybę kautis, kad apsigintų“, – R.Menendezas, kuris yra demokratas, sakė viešėdamas Kijeve.

JAV senatorius respublikonas Johnas McCainas (Džonas Makeinas), itin aktyviai kritikuojantis Rusiją, palaikė R.Menendezo raginimą, sakydamas televizijai CBS, kad ukrainiečiai turėtų būti aprūpinti „ginklais, kurių jiems reikia“.

„Dėl Dievo meilės, negi negalime padėti tiems žmonėms apsiginti? Tai ne įsibrovimas. Tai invazija“, – sakė J.McCainas, kuris yra Senato užsienio ryšių komiteto narys.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kuris praeitą savaitę susilaikė, nepavadinęs pastarųjų Rusijos veiksmų invazija, planuoja priimti Ukrainos vadovą Petro Porošenka Baltuosiuose Rūmuose rugsėjo 18 dieną.

Gins savo ekonomiką

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad bet kokios naujos Europos Sąjungos (ES) arba JAV sankcijos priverstų Maskvą ginti savo ekonomiką, piliečius ir verslo įmones.

Pasak jo, jeigu būtų paskelbtos naujos sankcijos dėl krizės Ukrainoje, „mes visų pirma pradėtume nuo savų interesų – gintume savo ekonomiką, socialinę sferą, savo verslo įmones ir tuo pačiu darytume išvadas iš mūsų partnerių veiksmų“.

S.Lavrovas nesureikšmino Rusijos pašalinimo iš Didžiojo aštuoneto (G-8), kai Maskva kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, sakydamas, jog tas forumas prarado didelę dalį savo reikšmės, kai buvo įkurtas Didysis dvidešimtukas (G-20).

Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė įžvelgiantis didelę „sankcijų inerciją“ pastaruosiuose ES viršūnių susitikimo sprendimuose.

„Vakar priimti Europos Tarybos sprendimai rodo, kad sankcijų inercija tebėra labai labai stipri“, – pažymėjo jis.

Maskva ragina Vakarų šalis plėtoti dialogą dėl padėties Ukrainoje, o ne skelbti didelio masto sankcijas, sakė S.Lavrovas.

„Susėskime ir kalbėkimės, užuot grasinę sankcijomis ir atkakliai laikėsi visiškai nerealių reikalavimų, kad sukilėliai atiduotų ginklus bei leistųsi sunaikinami – nes visas (Ukrainos prezidentas) Petro Porošenkos planas susiveda būtent į tai“, – pareiškė jis.

„Turime diskutuoti su savo partneriais, dėl ko mes nesutariame. Ir tikimės, kad jie su mumis elgsis lygiai taip pat, o ne tiesiog choru kaltins mus visomis mirtinomis nuodėmėmis“, – sakė ministras.

Per šeštadienį Briuselyje prasidėjusį ES viršūnių susitikimą buvo susitarta skelbti naujas sankcijas Rusijai, jeigu toliau bus eskaluojamas konfliktas rytų Ukrainoje.

Tokios priemonės gali būti taikomos Rusijos finansų ir energetikos sektoriams, o konkrečius pasiūlymus Bendrija planuoja suformuluoti per savaitę.

Dingo du jūrininkai

Du Ukrainos jūrininkai dingo sekmadienį po to, kai separatistų artilerija paskandino vieną pasienio sargybos katerį Azovo jūroje, o dar aštuoni jo įgulos nariai buvo išgelbėti, pirmadienį pranešė vienas sienos apsaugos tarnybos pareigūnas.

„Kateris buvo paskandintas. Sugebėjome išgelbėti aštuonis jūrininkus, kai į pagalbą atplaukė kiti kateriai. Septyni iš jų sužeisti arba apdegę. Du jūrininkai dingo. Tęsiame gelbėjimo operacijas“, – pareigūnas Serhijus Astachovas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

„Išanalizavę padėtį, manome, kad ši ataka buvo įvykdyta iš artilerijos sistemos, tačiau dar nežinome, iš kur buvo šaudoma“, – pridūrė jis.

Ukrainoje civilinės aviacijos lėktuvams uždrausta skraidyti virš Donbaso, kur vyksta vyriausybės pajėgų operacija

Ukrainos valstybinė aviacijos tarnyba praplėtė skrydžių apribojimo teritoriją, kuri nuo šiol apima visą karinių pajėgų vykdomos operacijos rytinėje šalies dalyje plotą, antradienį pranešė Valstybinės aviacijos vadovas Denisas Antoniukas.

Anksčiau civilinės aviacijos lėktuvams buvo draudžiama skraidyti pasienio teritorijoje – 100 kilometrų pasienio ruože, žemesniame nei 7,9 tūkst. metrų aukštyje.

D.Antoniukas patikslino, kad minimalaus 7,9 tūkst. metrų aukščio apribojimas liko nepakitęs.

Taip pat pranešta, kad Ukrainos civilinės aviacijos tarnyba atšaukė leidimus eksploatuoti tris oro uostus: nuo liepos 3 dienos – Donecko, nuo liepos 11 dienos – Luhansko ir nuo liepos 19 – Mariupolio. Tokį sprendimą tarnyba sakė priėmusi dėl to, kad negali užtikrinti keleivių saugumo ir visų reikiamų procedūrų kontrolės.

Ukraina žada išrauti korupciją ir prašo pagalbos

Ukraina antradienį pažadėjo išrauti korupciją, taip pat paprašė donorų pagalbos, kuri kompensuotų „labai didelę kainą“ dėl Kijevo persiorientavimo į Vakarus ir atitolimo nuo Rusijos.

„Mes, nauja vyriausybė, turime spręsti korupcijos problemą, kurią būtina pašalinti. Mums reikia reformos“, – vicepremjeras Volodymyras Hroismanas sakė Europos Sąjungos (ES) inicijuotame susitikime, kuriame buvo tariamasi dėl tarptautinės pagalbos Kijevui koordinavimo.

Ragindamas suteikti pagalbą Kijevo pastangoms diversifikuoti energetikos šaltinius, kovoti su korupcija ir vystyti žemės ūkio sektorių, V.Hroismanas sakė, kad „Ukrainos žmonės ryžtingai pasirinko europinį kelią, tačiau kaina, kurią mokame, yra labai didelė“.

„Donorų pagalba nebus iššvaistyta veltui“, – sakė vicepremjeras, kalbėdamas apie konferenciją, kuri turėtų būti surengta rudenį.

Susitikimui pirmininkavęs ES plėtros komisaras Štefanas Fuele (Štefanas Fiulė) sakė, kad Kijevas turi laikytis planų vykdyti konstitucijos ir teismų reformą, taip pat reformuoti ekonomikos ir energetikos sektorius, kad galėtų gauti naują paramą.

Kijevui jau yra pažadėtas 11,1 eurų (38,3 mlrd. litų) pagalbos paketas, ir „bet kokia nauja Europos Sąjungos finansinė parama bus susieta ir priklausys nuo vykdomų reformų“, pažymėjo Š.Fuele.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat yra pažadėjęs Ukrainai 17 mlrd. JAV dolerių (43,2 mlrd. litų) pagalbos paketą.

Ukraina nesiderės su sukilėliais, kol jie nenusiginkluos

Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Kijevas nesiderės su prorusiškais sukilėliais dėl galimų paliaubų sąlygų – nebent jie visiškai nusiginkluotų.

„Dabar bet kokios derybos bus įmanomos tik po to, kai sukilėliai visiškai sudės ginklus“, – sakoma ministro Valerijaus Heletejaus pranešime.

Ukrainos pajėgos nuo savaitgalio pasiekė virtinę karinių laimėjimų, privertusių daugumą sukilėlių atsitraukti į rytinio pramonės regiono, kuriame gyvena daug rusakalbių, pagrindinius centrus – Donecko ir Luhansko miestus.

Prezidentas Petro Porošenka įsakė savo pajėgoms blokuoti sukilėlius tuose miestuose ir atkirsti juos nuo bet kokių ginklų tiekimo srautų.

Tačiau kol kas neaišku, kaip provakarietiškas lyderis ketina priversti separatistus atsisakyti jau tris mėnesius vykstančios kovos dėl prisijungimo prie Rusijos.

Vokietija ir Prancūzija vadovavo Europos spaudimui abiem pusėms susėsti prie derybų stalo, kur gali būti sulygtos naujų paliaubų sąlygos.

P.Porošenko liepos 1 dieną užbaigė dešimt dienų galiojusį vienašališką ugnies nutraukimą dėl nesiliaujančių sukilėlių atakų, per kurias žuvo daugiau nei 20 Ukrainos karių.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pirmadienį sakė, jog „net jeigu padėtis rytų Ukrainoje pakryptų Ukrainos saugumo pajėgų naudai, šiame konflikte nebus jokio grynai karinio sprendinio“.

Tačiau sekmadienį Kijeve vykusios netiesioginės derybos dėl paliaubų, kurioms tarpininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Ukrainos prezidentas Porošenka paskyrė naują karinės operacijos prieš sukilėlius vadą

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskyrė naują vadą karinei operacija prieš prorusiškus separatistus rytiniame regione, tęsdamas armijos ir saugumo pajėgų pertvarkymą, siekiant veiksmingiau malšinti šalį krečiantį sukilimą.

Savo įsaku prezidentas paskyrė Vasylį Grycaką vadovauti „antiteroristiniam centrui“, tuo pačiu padarydamas jį sukilėlių triuškinimo kampanijos operatyviniu vadu.

Prorusiški separatistai kovėsi su vyriausybės pajėgomis nuo balandžio, kai jie įkūrė „liaudies respublikas“ rytų Ukrainoje.

Šis sprendimas, apie kurį buvo paskelbta prezidentūros tinklalapyje, yra naujausias P.Porošenkos mėginimas padidinti savo kontrolę saugumo operacijose ir atkurti visuomenės pasitikėjimą jo galimybėmis laimėti kovą su separatistais.

Praeitą savaitę prezidentui paskyrus naują gynybos ministrą ir naują ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadą, vyriausybės pajėgos iškovojo iki šiol didžiausią pergalę prieš separatistus, atsiimdamos Slovjansko miestą – buvusią sukilėlių tvirtovę.

V.Grycakas, 20 metų dirbęs valstybės saugumo aparate, pakeis Vasylį Krutovą, kuris vadovavo „antiteroristiniam centrui“ nuo balandžio vidurio.

V.Krutovas ir kiti aukšti saugumo pareigūnai, nors ir iškovoję kai kurių karinių pergalių, buvo kritikuojami visuomenės dėl tragiško incidento, kai sukilėliams birželį numušus transporto lėktuvą Il-76 žuvo 49 kariai ir įgulos nariai.

JAV ir Prancūzijos lyderiai ragina V. Putiną spausti Ukrainos sukilėlius imtis derybų

Prancūzija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną spausti promaskvietiškus sukilėlius rytų Ukrainoje sutikti pradėti dialogą dėl paliaubų su Kijevu.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir JAV lyderis Barackas Obama (Barakas Obama) kalbėjosi telefonu 45 minutes ir „ragino prezidentą Putiną spausti separatistus, kad jie sutiktų pradėti dialogą su Ukrainos valdžia, taip pat sustiprinti Rusijos ir Ukrainos sienos kontrolę“, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

B.Obama ir F.Hollande'as taip pat paragino „kuo greičiau surengti susitikimą su separatistiniais elementais, siekiant susitarti dėl dvišalio ugnies nutraukimo“, pridūrė prezidentūra.

„Tvarus Ukrainos krizės sprendimas gali būti tik politinis“, – perspėjo lyderiai.

Baltieji rūmai, komentuodami tą pokalbį, taip pat nurodė, kad B.Obama ir F.Hollande'as sutarė, jog nesant tokio susitarimo Ukrainos vyriausybei, atnaujinusiai puolimą prieš sukilėlius, „tenka atsakomybė palaikyti viešąją tvarką šalyje ir apsaugoti gyventojus“.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino gynybos ministru Valerijų Heletejų, kurio kandidatūrą pasiūlė prezidentas Petro Porošenka.

Aukščiausioji Rada 260-čia balsų palaikė 46 metų generolo pulkininko paskyrimą.

Šis kariškis, kurį P.Porošenka pavadino žmogumi, „dirbsiančiu dieną ir naktį dėl (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų karinių pajėgumų atkūrimo“, iki šiol vadovavo saugumui prezidento ir parlamento administracijoje.

Įstatymų leidėjai taip pat patvirtino generolą leitenantą Viktorą Muženką – karjeros kariškį, studijavusį Sovietų Sąjungos karo akademijoje, – ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku ir visos karinės hierarchijos vadu.

52 metų generolas leitenantas iki šiol buvo aukšto rango pareigūnas armijos ir kitų saugumo institucijų „antiteroristinių operacijų“ grupėje kovai su sukilėliais.

Naujiesiems vadovams bus patikėta tęsti nuo balandžio vykstančią karinę kampaniją prieš prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.

P.Porošenka, kuris atrodė griežtas ir kartkartėmis, norėdamas pabrėžti savo mintį, ranka suduodavo į stalą, nepaminėjo susitarimo dėl galimo naujo ugnies nutraukimo ir vietoje to pabrėžė stiprios, reformuotos armijos, kuri gintų Ukrainą, būtinybę.
V.Heletejus, kuris pakeis gynybos ministro pareigas einantį Mychailą Kovalį, vykdys reformas, kad būtų sukurta tokia armija, kuri bet ką atgrasintų „nuo agresijos (prieš Ukrainą) planavimo“, sakė jis.

Pokyčių kariuomenės vadovybėje imtasi po to, kai P.Porošenka pirmadienio vakarą atmetė pasiūlymą pratęsti paliaubas ir įsakė tęsti didelio masto puolimą prieš separatistus Ukrainos rytuose, kur prorusiški aktyvistai paskelbė „liaudies respublikas“ ir sakė norintys prisijungti prie Rusijos.

Nors P.Porošenka užsitikrino paramą pajėgų pertvarkymui, debatai dėl „decentralizavimo“ pasiūlymų regionams, kurie yra jo taikos plano dalis, susidūrė su problemomis, kai nepritarimą jiems pareiškė svarbi koalicijos partnerė.

Praeitą naktį vienas Ukrainos karys žuvo, kai sukilėliai privažiavo prie vieno sargybos posto automobiliu su iškelta balta vėliava ir pradėjo šaudyti, sakė kariuomenės atstovas Oleksijus Dmytraškivskis.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba taip pat nurodė, jog devyni pasieniečiai buvo sužeisti sukilėliams apšaudžius jų postą Luhansko regione prie sienos su Rusija.

P.Porošenkos sprendimą atnaujinti operacijas prieš sukilėlius palaikė JAV, tačiau Rusija jį griežtai pasmerkė.

Maskva neigia P.Porošenkos kaltinimus, jog Rusija kursto konfliktą, leisdama ginklams ir samdiniams plūsti per bendrą sieną ir stiprinti separatistų pajėgas.

P.Porošenka birželio 20-ąją paskelbė savaitės trukmės paliaubas, siekdamas suteikti galimybę sukilėliams suteikti ginklus pagal amnestiją, kurią jis siūlė savo taikos plane. Vėliau prezidentas pratęsė paliaubas dar trims dienoms.

Tačiau pirmadienį jis atsisakė dar pratęsti ugnies nutraukimą, atsižvelgdamas į saugumo pareigūnų perspėjimus, kad paliaubos leido sukilėliams persigrupuoti ir labiau apsiginkluoti, taip pat pareikalavo vyriausybės pajėgų gyvybių.

P.Porošenka pirmadienį atsisakė dar pratęsti 10 dienų trukusį ugnies nutraukimą šalies rytuose, kur, kaip nurodo vyriausybė, nuo konflikto pradžios žuvo 200 karių ir šimtai civilių gyventojų bei sukilėlių.

Nors P.Porošenka užsitikrino paramą pajėgų pertvarkymui, debatai dėl „decentralizavimo“ pasiūlymų regionams, kurie yra jo taikos plano dalis, susidūrė su problemomis, kai nepritarimą jiems pareiškė svarbi koalicijos partnerė.

Ekspremjerės Julijos Tymošenkos partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“), kurios palaikymas būtinas P.Porošenko, nurodė norinti, kad debatai dėl decentralizacijos plano būtų atidėti.

Prezidentas siūlo suteikti regionams svaresnius įgaliojimus tvarkyti savo vidaus reikalus ir finansus, taip pat užtikrinti rusų kalbai antrosios valstybinės kalbos statusą regionuose, kuriuose gyvena daug rusakalbių – daugiausiai šalies rytuose.