JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) apgailestavo dėl Gazos Ruože gresiančio bado.

„Bado padėtis susidarė dėl to, kad Izraelis smarkiai apribojo humanitarinės pagalbos ir komercinių prekių įvežimą ir paskirstymą, iškeldino daugumą gyventojų ir sunaikino svarbią civilinę infrastruktūrą“, – sakoma jo pareiškime.

„Tai, kad Izraelis ir toliau riboja pagalbos įvežimą į Gazos Ruožą, ir tai, kaip jis toliau vykdo karo veiksmus, gali prilygti badui kaip karo metodui, o tai yra karo nusikaltimas“, – priduriama jame.

Jo atstovas Jeremy Laurence'as (Džeremis Lorensas) žurnalistams Ženevoje sakė, kad galutinai nustatyti, ar „badas naudojamas kaip karo ginklas“, turėtų teismas.

„Gazos Ruožo gyventojų kančios yra nepateisinamos“, – pabrėžė jis.

Šie komentarai nuskambėjo po to, kai JT ataskaitoje buvo paskelbta, kad karo draskomoje palestiniečių teritorijoje bet kada gali kilti badas.

Nuo karo Gazos Ruože pradžios, kurį sukėlė spalio 7-osios „Hamas“ išpuolis, apie 1,1 mln. palestiniečių katastrofiškai trūksta maisto, sakoma JT Integruotos aprūpinimo maistu etapų klasifikacijos (IPC) ataskaitoje.

JT pirmadienį pareiškė, kad iki gegužės nesuteikus didesnės pagalbos karo nuniokotoje šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje 300 tūkst. žmonių gresia badas.

JT humanitarinės pagalbos agentūros OCHA atstovas Jensas Laerke (Jensas Lerkė) žurnalistams Ženevoje sakė, kad jo agentūra baiminasi, jog nesiimant veiksmų, „per dieną nuo bado gali mirti daugiau kaip 200 žmonių“.

V. Turkas taip pat pažymėjo, kad „laikrodis tiksi“.

„Visi, ypač įtakingi asmenys, privalo reikalauti, kad Izraelis imtųsi veiksmų ir sudarytų palankesnes sąlygas netrukdomam humanitarinės pagalbos ir komercinių prekių įvežimui ir paskirstymui, kad būtų nutrauktas badas ir išvengta bado pavojaus“, – pridūrė jis.

Jis apgailestavo, kad „pastaraisiais mėnesiais JT, įskaitant mano biurą, turėjo skambinti pavojaus varpais“.

„Šią katastrofą sukėlė žmogus ir jos buvo galima visiškai išvengti“, – pridūrė jis.

Per beprecedentį „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo daugiau nei 31 800 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) paragino skubiai dislokuoti tarptautinę saugumo paramos misiją į šią Karibų jūros regiono šalį, teigdamas, kad gaujų smurto, per kurį taip pat buvo sužeisti 692 žmonės, aukų skaičius yra stulbinantis.

„Tikrovė tokia, kad dabartinėmis aplinkybėmis nėra jokios realios alternatyvos gyvybėms apsaugoti“, – sakė jis pareiškime, kuriame paragino imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolesniam Haičio panirimui į chaosą.

„Mums tiesiog senka laikas“, – teigė jis.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JT Saugumo Taryba ruošėsi trečiadienį surengti skubų posėdį dėl padėties Haityje, kur plėšikaujančios gaujos grasina kruvinu pilietiniu karu, jei neatsistatydins laikinasis ministras pirmininkas Arielis Henry (Arielis Anri).

Praėjusį ketvirtadienį ginkluotos grupuotės, kontroliuojančios daugybę šalies teritorijų, paskelbė apie koordinuotas pastangas nušalinti A. Henry, o nuo to laiko buvo atakuojama Port o Prenso oro uostas, kalėjimai, policijos nuovados ir kiti strateginiai objektai.

Galingas gaujos lyderis Jimmy Cherizier (Džimis Šerizjė), pravarde „Barbecue“, antradienį perspėjo, kad jei ministras pirmininkas neatsistatydins, dabartinis chaosas virs pilietiniu karu ir genocidu.

Jungtinės Valstijos paragino smurto nuniokoto Haičio premjerą paspartinti politines permainas ir surengti rinkimus.

„Raginame jį paspartinti perėjimą prie įgaliotos ir įtraukios valdymo struktūros, kuri skubiai padėtų šaliai pasirengti daugianacionalinei saugumo paramos misijai, kuri spręstų saugumo situaciją ir sudarytų sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

M. Milleris teigė, kad JAV ir Karibų jūros regiono šalių blokas CARICOM norėjo, kad A. Henry „padarytų nuolaidų Haičio žmonių labui“.

Tačiau jis pridūrė: „Mes neraginame jo atsistatydinti ir nespaudžiame jo atsistatydinti“.

Atsistatydinimas – pagrindinis įtakingo gaujos lyderio J. Cherizier reikalavimas.

Nuo 2021 metų, kai buvo nužudytas prezidentas Jovenelis Moise'as (Žovenelis Moizas), A. Henry turėjo atsistatydinti vasarį, bet vietoj to susitarė su opozicija dėl valdžios pasidalijimo, kol bus surengti nauji rinkimai.

V. Turkas atkreipė dėmesį į praėjusį savaitgalį įvykusį masinį pabėgimą iš kalėjimo, kurį Haičio pareigūnai apibūdino kaip mirtiną grėsmę nacionaliniam saugumui.

Anot jo, šiuo metu žinoma, kad pabėgo daugiau kaip 4,5 tūkst. kalinių, tarp kurių yra ir garsių gaujų narių.

Per gaujos išpuolį Haičio sostinės kalėjime žuvo keliolika žmonių, o keli tūkstančiai kalinių pabėgo, sekmadienį buvo pranešęs naujienų agentūros AFP žurnalistas ir viena nevyriausybinė organizacija.

Po išpuolio Haičio vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir komendanto valandą.

„Ši situacija yra daugiau nei nepakeliama Haičio žmonėms“, – sakė V. Turkas.

Pasak jo, būtina padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų išvengta platesnio konflikto.

„Karas Gazos Ruože jau sukėlė pavojingą plitimą kaimyninėse šalyse ir esu labai susirūpinęs, kad šioje parako statinėje bet kokia kibirkštis gali sukelti daug platesnį konfliktą“, – teigė V. Turkas savo pranešime Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

„Tai turėtų pasekmių kiekvienai Artimųjų Rytų šaliai ir daugeliui už jų ribų“, – pridūrė jis.

V. Turko teigimu, konflikto išplitimo grėsmė labai reali vienu metu susiklosčius kelioms kritiškoms padėtims.

„Ypač didelį nerimą kelia karinė eskalacija Pietų Libane tarp Izraelio, „Hezbollah“ ir kitų ginkluotų grupių“, – sakė jis.

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras nurodė, kad Libane jau žuvo kone 200 žmonių, o maždaug 90 tūkst. turėjo palikti savo namus ir išvykti į kitas šalies vietas.

Karas Gazos Ruože jau sukėlė pavojingą plitimą kaimyninėse šalyse ir esu labai susirūpinęs, kad šioje parako statinėje bet kokia kibirkštis gali sukelti daug platesnį konfliktą.

Taip pat padaryta didelė žala sveikatos apsaugos įstaigoms, mokykloms, gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai.

„Incidentai, kai per atakas žuvo civilių, įskaitant vaikus, greitosios pagalbos medikus ir žurnalistus, turi būti nuodugniai ištirti, – sakė V. Turkas. – Būtina padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų išvengta didesnio gaisro.“

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, kai žydų valstybėje buvo išžudyta apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo oficialūs skaičiai.

„Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 31, kaip manoma, buvo nužudytas.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 30 tūkst. 534 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

V. Türkas konkrečiai įvardija spalio 7 d. surengtą išpuolį prieš Izraelį, įskaitant beatodairišką Izraelio apšaudymą ir karinius veiksmus prieš civilinius objektus.

Kalbėdamas apie izraeliečių atsaką, V. Türkas Ženevoje naujienų agentūrai „dpa“ sakė: „Jei pažvelgtumėte į Izraelio reakciją, esu labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės paisymo.“

Jis pridūrė, kad 70 proc. žmonių, kuriuos paveikė intensyvus Izraelio bombardavimas, yra moterys ir nepilnamečiai.

„Galima daryti prielaidą, kad dauguma nukentėjusiųjų yra civiliai, – „dpa“ tvirtino austras. – Be to, kolektyvinės bausmės taikymas palestiniečiams yra karo nusikaltimas. Žinoma, galiausiai teismai turi nuspręsti, kas įvykdė kokius nusikaltimus.“

V. Türkas pažymėjo, kad esama požymių, jog galimai buvo įvykdyta nusikaltimų žmoniškumui. „Atsižvelgiant į neproporcingą ir labai intensyvų bombardavimą, kurį lydi veiksmingos humanitarinės pagalbos stygius, kyla didelį susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos reikia atidžiau išnagrinėti“, – teigė jis.

Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.

„Esu sukrėstas dėl dar vienų Rusijos Federacijos koordinuotų plataus masto raketų ir dronų atakų Ukrainoje naktį“, – pareiškime teigė V. Turkas.

Jis pažymėjo, kad per išpuolius nukentėjo įvairi civilinė ir energetikos infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius namus, gimdymo namus, mokyklas, vaikų darželius, parkus, metro stotį ir prekybos centrą.

JT žmogaus teisių vadovas pridūrė, kad dėl apgadintų elektros perdavimo linijų keliuose regionuose nutrūko elektros energijos tiekimas, o gelbėtojai vis dar ieško žmonių, įstrigusių po gyvenamųjų namų griuvėsiais.

„Tarptautinė humanitarinė teisė aiškiai draudžia bet kokiomis aplinkybėmis vykdyti išpuolius, nukreiptus į civilius objektus, taip pat beatodairiškus išpuolius“, – sakė  V. Turkas.

„Dar kartą raginu Rusijos Federaciją nedelsiant nutraukti išpuolius prieš Ukrainą ir griežtai laikytis visų tarptautinės teisės normų, susijusių su karo veiksmų vykdymu“, – pabrėžė jis.

Po Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto priimtame tekste šalys pirmą kartą susitarė visuotinai saugoti visų žmonių pagrindines teises ir laisves.

„Pasaulinio karo pelenuose ji [deklaracija] atnešė viltį. Siekdama nutraukti kraujo praliejimo ciklus, ji pažadėjo teisingumą“, – kalbėjo JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas).

„Joje nubrėžtas kelias į taiką“, – sakė jis susirinkusiesiems, švenčiantiems 1948 metų gruodžio 10 dieną Paryžiuje priimto novatoriško traktato 75-ąsias metines.

V. Turkas teigė, kad jo mintys krypsta į milijonus žmonių, kenčiančių okupuotoje palestiniečių teritorijoje, ypač Gazos Ruože, ir Izraelyje, taip pat Sudane, Ukrainoje, Mianmare, ir daugelyje kitų vietų.

„Badas. Priespaudos ir neapykantos kupina diskriminacija. Represijos ir persekiojimas. Klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo keliama grėsmė žmogaus teisėms, – pirmadienį JT Europos būstinėje Ženevoje vykusiame renginyje šių laikų problemas vardijo komisaras. – Tai sudėtingi ir tarpusavyje susiję iššūkiai, kylantys dėl nesugebėjimo užtikrinti žmogaus teisių.“

Renginio, kuris prasidėjo tylos minute už teisių pažeidimų aukas, metu V. Turkas sakė, kad deklaracija yra gairės, padedančios spręsti didžiulius iššūkius, su kuriais susiduriame šiandien.

Pasak jo, ši deklaracija, kuri, komisaro teigimu, įkvėpimo sėmėsi iš viso pasaulio, įskaitant Apšvietos epochos filosofiją, islamo akcentuojamą žmogaus orumą ir gailestingą dalijimąsi ir Haičio revoliucijos reikalavimus nutraukti vergovę bei rasistinę priespaudą, atspindi senovės išmintį, kuri jungia visus žmones.

Nors deklaracija nėra teisiškai įpareigojanti, joje pabrėžiama asmens teisių viršenybė prieš valstybių teises.

„Visuotinės deklaracijos rengėjai peržengė geopolitinių susidūrimų ir ekonominių skirtumų sukurtas ribas, – tęsė V. Turkas. – Jie atidėjo į šalį daugybę baisių ginčų, kad pasiektų šį šviesų tekstą, kuris nušvietė kelią į taiką, teisingumą ir laisvę.“

75-osios metinės, anot jo, turėtų būti laikomos kvietimu vilčiai ir atitinkamiems veiksmams.

„Laikmečiu, kai tiek mažai solidarumo ir tiek daug susiskaldymu bei trumparegiškumu grįsto matymo, aš tai vertinu kaip raginimą įveikti poliarizaciją, – sakė jis. – Kvietimas grįžti prie dvasios, kuri paskatino kiekvieną valstybę narę priimti Visuotinę deklaraciją, ir vietos, nacionalinius ir pasaulinius sprendimus visose politikos srityse grįsti prigimtine ir vienoda kiekvieno žmogaus gyvybės verte.“

Jis taip pat paragino nutraukti Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ kovas šiame palestiniečių anklave.

„Izraelis toliau nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožo civilius gyventojus ir kolektyviai juos baudžia (...) Palestiniečiai Gazos Ruože gyvena vis didesniame siaube“, – spaudos konferencijos metu nurodė V. Turkas.

Pasak jo, tokiomis apokaliptinėmis humanitarinėmis aplinkybėmis kyla didelė žiaurių nusikaltimų rizika.

V. Turkas sakė, kad 1,9 iš 2,2 mln. anklave gyvenančių žmonių buvo priversti palikti savo namus ir buvo išstumti į „vis mažėjančias ir itin perpildytas vietas Gazos Ruožo pietinėje dalyje, kur sąlygos yra antisanitarinės ir nesveikos“.

„Katastrofišką situaciją, kuri susiklostė Gazos Ruože, buvo galima pilnai numatyti ir išvengti. Mano kolegos iš humanitarinio sektoriaus apibūdino padėtį kaip apokaliptinę. Tokiomis aplinkybėmis padidėja žiaurių nusikaltimų rizika, – pridūrė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras. – Raginu nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir paleisti visus įkaitus.“

V. Turko teigimu, žmogaus teisių krizė okupuotame Vakarų Krante taip pat kelia didžiulį nerimą. Jis paragino Izraelio valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas plačiai paplitęs nebaudžiamumas už pažeidimus.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš pietų Izraelį. Pasak žydų pareigūnų, per išpuolius žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir įkaitais paimta apie 240 žmonių.

Per trumpalaikes paliaubas 80 įkaitų buvo paleista, o Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir išlaisvinti 138 grupuotės vis dar laikomus asmenis.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad per Izraelio vykdomą operaciją šioje teritorijoje jau žuvo 16,2 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių gyventojų.

„Visos šalys supranta, ko iš tikrųjų reikia siekiant taikos ir saugumo palestiniečių ir Izraelio žmonėms; smurtas ir kerštas gali sukelti tik dar didesnę neapykantą ir radikalizaciją, – užbaigė V. Turkas. – Vienintelis būdas nutraukti besikaupiančias kančias yra nutraukti okupaciją ir pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą.“

 „Izraelis šiuo metu nemato jokios papildomos naudos iš vyriausiojo komisaro vizito“, – naujienų agentūrai AFP sakė šalies atstovybė prie JT Ženevoje, paklausta apie Volkerio Turko (Volkerio Tiurko) prašymą leisti jam apsilankyti.

„Esu labai susirūpinęs dėl smurto intensyvėjimo ir didelės palestiniečių diskriminacijos okupuotame Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę“, – informuodamas JT šalis nares apie padėtį sakė V. Turkas.

„Mano nuomone, tai sukuria potencialiai sprogstamą situaciją, ir noriu aiškiai pasakyti: esame toli peržengę išankstinio perspėjimo lygį. Kaip įmanydamas garsiau skambinu pavojaus varpu dėl okupuoto Vakarų Kranto“, – sakė jis.

JT žmogaus teisių vadovas taip pat pasmerkė įtariamus rimtus tarptautinės teisės pažeidimus per Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karą. Pasak jo, dėl to reikia tarptautinio tyrimo.

„Itin rimtiems įtarimams dėl daugybės didelių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kad ir kas juos vykdytų, reikia kruopštaus tyrimo ir visiškos atskaitomybės“, – sakė V. Turkas.

„Raginama [atlikti] tarptautinį tyrimą“, – pridūrė jis.

JT žmogaus teisių vadovo kelionė surengta praėjus mėnesiui po to, kai „Hamas“ įvykdė daugiausiai aukų pareikalavusį išpuolį Izraelio istorijoje.

Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) antradienį atvyko į Egiptą ir pradėjo penkių dienų vizitą regione, o trečiadienį planuoja apsilankyti Rafos sienos perėjoje tarp Gazos Ruožo ir Egipto, sakoma jo biuro pranešime.

Ketvirtadienį V. Turkas lankysis Amane, taip pat ketina vykti į Izraelį, okupuotą Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą.

„Tai buvo ištisas mėnuo žudynių, nesibaigiančių kančių, kraujo liejimo, naikinimo, pykčio ir nevilties“, – sakoma V. Turko pareiškime.

„Žmogaus teisių pažeidimai yra šios situacijos paaštrėjimo priežastis; žmogaus teisės taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį ieškant išėjimo iš šio skausmo verpeto“, – priduriama jame.

Spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ surengė išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o Izraelio kariuomenė nuo to laiko nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą ir pasiuntė į jį sausumos pajėgas.

Tai buvo ištisas mėnuo žudynių, nesibaigiančių kančių, kraujo liejimo, naikinimo, pykčio ir nevilties.

„Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, įskaitant virš 4 tūkst. vaikų.

Didėjant tarptautinei kritikai dėl Izraelio karo veiksmų, JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį pareiškė, kad Gazos Ruožas tampa vaikų kapinėmis.

Daugiau nei 1,5 mln. Gazos Ruožo gyventojų paliko savo namus ir pasitraukė į kitas tankiai apgyvendinto palestiniečių anklavo dalis, o humanitarinės pagalbos vis dar nėra pakankamai.

V. Turko vizitas į regioną „vyksta tebesitęsiančios itin rimtos žmogaus teisių ir humanitarinės krizės sąlygomis“, pranešė jo biuras.

Pareiškime teigiama, kad vizito metu JT žmogaus teisių vadovas susitiks su vyriausybių pareigūnais, pilietinės visuomenės atstovais, nukentėjusiaisiais ir JT kolegomis dėl žmogaus teisių padėties regione.

Antradienį Kaire jis turi susitikti su Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Shoukry (Samehu Šukriu), regiono pilietinės visuomenės organizacijų atstovais ir Arabų lygos vadovu.