Už Vyriausybės sprendimus dėl galimybių paso tvarkos labiau permainingas gali būti tik oras. Gruodžio 1-ąją paskelbiama, kad gyventojai nemokamai vieną kartą galės atlikti antikūnų tyrimą tam, kad galėtų įvertinti – skiepytis trečiąja doze, ar dar palaukti. Nepraėjus mėnesiui, paskelbiama, kad antikūnų tyrimai nebeturės jokios galios – galimybių pasas nebebus pratęsiamas.

Antikūnai nebepadės

„Jokiais būdais nesu prieš vakcinas ir griežtai eisiu ir darysiu, kai matysiu, kad bent jau kažkas ten vyksta į kritimą, nes dabar tiktai auga antikūnai“, – sakė atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Nauja tvarka daliai gyventojų sveria rankas – šie klausia, kur logika?

Atlikėjas sakė, skiepijosi du kartus, o antikūnus tikrinosi keliskart.

„Praėjus mėnesiui po pirmojo antikūnų testo, pasidariau antrąjį, kuris parodė 45 kartus didesnę antikūnų koncentraciją kraujyje. Tai reiškia, kad per mėnesį mano kūnas sureagavo į COVID-19. Dabar, 28 dieną mano galimybių pasas automatiškai pasinaikino, nubėgau, greitai pasidariau dar vieną testą, šį kartą jau buvo dar dvigubai daugiau negu tuo metu, kai dariausi paskutinį kartą“, – pasakojo Stano.

Stanislavas Staviskis-Stano / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Atlikėjas įtarė, užsikrėtė nuo vaiko. Kadangi persirgo besimptome forma, PGR tyrimo nesidarė, tad įrašo apie ligą e-sveikatos sistemoje nėra.

„Tokių situacijų yra tūkstančiai“, – teigė atlikėjas.

„Visuomenė pati turi būti subrendusi, kad jeigu jie iš tikrųjų turi ligos požymius arba turėjo kontaktą, tai jie, pirmiausia, turėtų kreiptis ir atlikti molekulinį tyrimą tam, kad tas ligos faktas būtų įrodytas“, – situaciją komentavo Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.

Visuomenė pati turi būti subrendusi.

Iki šiol antikūnų tyrimai buvo tinkami įvertinti, ar atsakas COVID-19 ligai vis dar stiprus. Tačiau dabar – lyg kirviu nukertama.

„Antikūnų tirti visuomenei ir šiaip netikslinga, nesiūlom, nes, kaip dar kartą sakau, šitas antikūnų tyrimas, kuris mums yra prieinamas, jis neatspindi vakcinos efektyvumo“, – sakė L. Jančorienė.

Politiniai sprendimai

Tad kodėl antikūnų tyrimai buvo išvis daromi? Juk valdžios sprendimu gyventojams leista vieną kartą pasitikrinti nemokamai, o dabar tvarka keičiama.

„Nesivelčiau į diskusijas, bet galiu atsakyti, kad tai buvo politinis sprendimas. Iki šiol niekada serologinis tyrimas negalėjo būti kaip kriterijus vakcinacijai. Tai tiesiog buvo politinis sprendimas“, – teigė L. Jančorienė.

Kas keisčiausia, nauja tvarka gula tik ant paskiepytųjų pečių. Tie, kas nesiskiepijo, bet persirgo, gali likti ramūs – jie antikūnus galės tikrintis ir toliau. Jiems ir galimybių pasas bus pratęsinėjamas.

„Persirgę asmenys galės ir toliau atlikti serologinius antikūnų tyrimus ir gauti galimybių pasą 60 dienų. Tik po vakcinacijos nebus atliekamas serologinis tyrimas tam, kad žmonės galėtų pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – sakė SAM sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Persirgę asmenys galės ir toliau atlikti serologinius antikūnų tyrimus ir gauti galimybių pasą 60 dienų.

Tad vieni, turintys antikūnų, galimybių pasą ir toliau gaus, kiti – net ir turintys tokį pat antikūnų kiekį, galimybių paso nebegaus.

„Persirgus irgi reikalingas skiepas, nes vien persirgimo metu susikūrę antikūnai gali neapsaugoti nuo omikron atmainos, todėl skiepijimas reikalingas. Manau, kad turėtų būti suvienodinta visiems, tas bus anksčiau ar vėliau“, – teigė infektologas Arvydas Ambrozaitis.

Skiepijimosi terminai – nė motais

Kas įvyktų, jeigu po ligos, kad ir besimptomės, žmogus pasiskiepytų iškart, tarkim, po kelių dienų, nors teoriškai turi apsaugą?

„Niekas negali šito dalyko pasakyti, kas gali nutikti, bet vienareikšmiškai galima pasakyti, kad jokio pliuso mano antikūnams nuo to nebus. Tai yra tiesiog šaudymas į orą“, – sakė atlikėjas Stano.

„O kas gali atsitikti, jei po savaitės žmogus pasiskiepys persirgus? Nieko blogo neatsitiks. Tiktai tiek, kad protingas terminas yra trys mėnesiai, taip yra nutarta“, – teigė A. Ambrozaitis.

Freepik nuotr.

Yra ekspertų, kurie sako, skiepijantis iškart – po ligos, gali dažniau pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Visgi, siekis toks, kad sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepytųsi visi ir kuo greičiau.

„Jeigu žmogus yra paskiepytas pagal pilną vakcinacijos schemą, yra rekomendacija jau praėjus trims mėnesiams pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – aiškino G. Megelinskienė.

Viską sugriovė omikronas

Infektologas A. Ambrozaitis teigė, situacija pasikeitė, kai atsirado omikron atmaina.

„Jeigu gauname ir labai didelį titrą antikūnų, mes nežinome, ar jie apsaugo nuo omikron atmainos, ar  neapsaugo. Tūkstantis ar du tūkstančiai – neturi jokios reikšmės. Žmonės pervertina, nesupranta. Ir apskritai, manoma, kad teigiamas antikūnų testas nėra pats geriausias būdas įvertinti žmogaus imuninės sistemos atsaką į virusinę infekciją“, – sakė A. Ambrozaitis.

Antikūnai pasiskiepijusiems nebegalios nuo sausio 10 dienos.

„Jeigu vis tik atsitiks ir sakys visiems daryti trečią skiepą, aš nedarysiu dėl paprasčiausios baimės, nes su tokiu kiekiu antikūnų, išties, niekas man nepasakys, kaip sureaguos kūnas į papildomą dozę“, – nuomonę išreiškė atlikėjas Stano.

Pasak specialistų, tyrimas aktualus tik tuo atveju, jeigu po skiepo ar ligos antikūnų visai nesusidaro.

Didinami atlyginimai

Darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc.

Svarbu, kad dar 2,5 proc. skiriama apmokėti pedagogams dėl padidėjusio darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kuomet dalis klasės mokinių negali prisijungti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose, pabrėžia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

5 proc. vidutiniškai didinami mokyklų bibliotekininkų atlyginimai. Mokyklų ir pedagoginių psichologinių tarnybų švietimo pagalbos specialistų atlyginimai padidinti vidutiniškai 22 proc. jau nuo 2021 metų rugsėjo 1 dienos, kai jų pareiginės algos koeficientai sulyginti su mokytojų. Nuo 2022 m. sausio 1 d. jų atlyginimai kils taip pat kaip mokytojų – dar 10 proc.

Daugiau pinigų švietimo plėtrai

Nuo sausio 1 d. skiriama 10,2 mln. eurų ir skaitmeninio ugdymo plėtrai: skaitmeniniam turiniui kurti, mokytojų skaitmeninėms kompetencijoms tobulinti, švietimo įstaigose naudojamai įrangai įsigyti. Vieno mokinio skaitmeninio ugdymo reikmėms vidutiniškai teks 30 eurų per metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kitąmet valstybės biudžeto asignavimai švietimui, mokslui ir sportui didėja beveik 300 mln. eurų, arba 15 proc., lyginant su 2021 m. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui sudarys per tris mlrd. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kitąmet valstybės biudžeto asignavimai švietimui, mokslui ir sportui didėja beveik 300 mln. eurų.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, didžioji dalis papildomai skiriamų lėšų – 219 mln. eurų – numatyta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. Lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo sausio d. augs 12,5 proc.

Beveik vienas mln. eurų suplanuota naujoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti kitais mokslo metais. 3,6 mln. eurų – mokytojų padėjėjų pareigybėms išlaikyti.

Papildomai 46,3 mln. eurų skirta studijų ir mokslo sričiai, iš jų 20 mln. eurų – papildomam MTEP finansavimui, 10,4 mln. eurų – valstybės finansuojamoms studijoms, nurodoma ŠMSM pranešime. Aukštųjų mokyklų studentų socialinėms stipendijoms numatytas vienas mln. eurų. Septyniais mln. eurų auga lėšos sporto sričiai.

Aukšto meistriškumo programa

Svarbus pokytis: valstybės finansavimą sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos savo vykdomoms aukšto meistriškumo sporto programoms kitąmet gaus anksčiau.

Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos apraše paankstinta paraiškų finansavimui pateikimo data – visus dokumentus, susijusius su aukšto meistriškumo programų įgyvendinimo finansavimu, federacijos ir organizacijos ŠMSM turi pateikti iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (iki šiol dokumentus reikėjo pateikti iki vasario vidurio). Taigi biudžeto lėšos bus paskirstytos ir organizacijas pasieks pirmaisiais metų mėnesiais.

Taip, Vyriausybė turi teisę riboti ekonominę veiklą siekiant suvaldyti pandemiją, tačiau tai turi būti padaryta sukuriant visiems vienodas galimybes veikti apribotomis sąlygomis.

Leista prekyba maisto prekėmis. "Senukai", "Ikea", "Depo", "Moki-Veži", "Topocentras" negali pardavinėti savo prekių, o "Maxima", "Lidl", "Rimi", "Iki" gali prekiauti ne tik maistu, bet ir statybos bei remonto prekėmis, avalyne, baldais, televizoriais, viskuo. Ar čia sąžininga, vienoda konkurencija?

Kodėl mums jau 30 metų lojalūs pirkėjai turi būti Vyriausybės atiduoti mūsų konkurentams? Kodėl laisvinant prekybą gali veikti 300 kv. m parduotuvė, o didesnis formatas negali veikti atitvėręs 300 kv. m? Kodėl, kaip kokiais rusų laikais, reikia kombinuoti apsimetant vienokiu ar kitokiu, kaip kad pirmadienį paskelbė "Moki-Veži" atidaranti savo parduotuves, o "Senukams" "ministerija" laišku išaiškino, kad didesnių kaip 300 kv.m parduotuvių atidaryti negalima.

Palaikau, kad suteikiamos galimybės veikti savarankiškai dirbantiems kirpyklose, masažo salonuose, smulkiajai prekybai, užtikrinant apsaugos priemones. Mano nuomone, žymiai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones, negu drausti veiklą apskritai.

Mano nuomone, žymiai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones, negu drausti veiklą apskritai.

"COVID-19 ir kitos infekcijos yra nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti. "Senukai" ir asocijuotos verslo organizacijos ne kartą siūlė diegti modernias skaitmenines technologijas, leidžiančias reguliuoti ir kontroliuoti faktinius pirkėjų srautus ir socialinius atstumus. Siūlau leisti verslo subjektams veikti įsidiegus tokias priemones arba įsigyti tokias priemones centralizuotai.

Nesuprantu logikos nustatant mokestinės ir kitos finansinės pagalbos tvarką verslo subjektams. Jeigu verslo subjektas veikia sumaniai krizės atveju ir kompensuoja netektis savo sprendimais dar prieš pandemiją ir jos metu, toks verslo subjektas bus diskriminuojamas ir pagalba jam nebus suteikta. O daugybė netvarių verslų, kurie sunkiai vertėsi ir prieš pandemiją, bus gaivinami, taip kuriant naujus verslo zombius.

Taip, "Senukai" greitai įdiegė e.prekybą, veikdami kartu su tiekėjais subalansavo prekių ir pinigų srautus, pasiūlė pirkėjams lanksčias prekybos ir atsiskaitymo formas, mobilizavo akcininkų kapitalą. Taip, mes pernai padidinome savo apyvartą 11,7 proc., taip, mes beveik 4 proc. išauginome išmokėto darbo užmokesčio išlaidas, bet pernai ir valstybei sumokėjome 10,4 proc. daugiau, t.y. beveik 84 mln. eurų. Per 2010–2020 m. "Senukai" sumokėjo beveik 700 mln. eurų įvairių mokesčių valstybei, 260 mln. eurų darbo užmokesčio darbuotojams, 97 mln. eurų akcininkams dividendais, kitaip tariant, valstybei teko 66 proc., darbuotojams išmokėta 24,5 proc. ir 9 proc. teko akcininkams.

Valstybė šiandien gali pigiai ir gausiai pasiskolinti, o iniciatyvos palankiai skolinti verslui yra dantų užkalbėjimas. Tai kodėl "Senukai", paprašę leisti susimokėti 2021 m. mokesčius su atidėjimu, gauna atsakymus – jūs gerai tvarkotės, jums nepriklauso, kai pasiskolinsite iš banko ir sąskaitoje nebeturėsite lėšų, spręsime, kaip jums padėti.

Kodėl valstybės solidarumą su verslu suprantame tik kaip solidarumą su prasčiau besitvarkančiais?  Čia ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą. "Senukų" įmonėse dirba 3,5 tūkst. darbuotojų, frančizės įmonėse – dar tūkstantis, vien Lietuvoje 557 tiekėjai. Tai ekosistema, kuri užtikrina daugiau kaip 10 tūkst. asmenų pajamas. Kodėl šie žmonės turi būti diskriminuojami valstybės pagalbos atžvilgiu? O pagalbą aš suprantu ne kaip kokias nors negrąžinamas kompensacijas, pagalba šiandien – tai paprasčiausias Vyriausybės sprendimas: visiems šalyje leidžiame dirbti vienodomis sąlygomis, su visais reiškiame vienodą solidarumą. Gal ir mūsų vadovai galėtų pasekti kanclerės A.Merkel pavyzdžiu: "Wir lassen Unternehmen und Selbststandige nicht allein". ("Nepaliksime nei įmonių, nei savarankiškai dirbančių vienų.")

O tuo metu ekonomiką skatina tik pirkėjai, šluojantys parduotuvių lentynas. Šis tas brangsta. Nes rinka sako, kad tai, kas paklausu, per pigiai pardavinėti nuodėmė. Bet. Premjeras žada sutramdyti kainas.

Kiti verslai trečia savaitė stovi, nes liepta užsidaryti. Dar kiti stoja, nes stringa tiekimas, stringa atsiskaitymai, stringa finansavimas. Nesąmonė? Juk pasakyta, kiek daug milijardų mesta ekonomikai gelbėti. Tie pinigai, rodos, nesvarumo būklės. Vyriausybė meta, o jie niekaip nenusileidžia ant žemės.

Ministro pirmininko komanda greičiausiai regi verslininkus, lyg ką tik išsiritusius paukštyčius, plačiomis plačiomis burnomis lizde belaukiančius, kol bus papenėti. Nieko panašaus. Ne kompensacijų dėl prastovų laukia verslas. Jis nori dirbti ir užsidirbti.

Per visas krizes skandinavų bankininkai neria į krūmus. Išlenda tik viskam nurimus.

O jei premjerui niežti rankas ką nors pareguliuoti, galėtų į komercinius bankus pasikasyti. Nebeskolina verslui. Nei su įprastai didelėmis, nei su neįprastai labai didelėmis palūkanomis. Nes bankininkams neaišku, kaip bus toliau. Mūsų Vyriausybei – taip pat. Dvi savaites joks dokumentas kaip ekonomikos skatinimo deklaracija veiks taip ir nepasirodė. Chaosas. Kaip Vyriausybėje, taip ir ant žemės.

Per visas krizes skandinavų bankininkai neria į krūmus. Išlenda tik viskam nurimus. Pastaraisiais metais Lietuvoje žėrėsi šimtamilijoninius pelnus, džiaugėsi vis daugiau uždirbantys. Atsakingu ir skaidriu verslu save vadinantį bankininkystės sektorių domina tik mūsų pinigai. Mums gerai – ir jiems gerai. Mums blogai – ir jiems... neblogai.

Kaip neprisiminus Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko 2013-ųjų vasarį į pasaulį paleistos sparnuotos frazės "Etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos".