Įvertinimas po mirties

Vasario 16-osios proga prezidentas G. Nausėda apdovanos 73 valstybei nusipelniusius asmenis, 28 jų – po mirties. Pastarieji – medikai, mirę gelbėdami COVID-19 sergančius ligonius.

Apdovanotųjų artimiesiems bus įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Kaune jais įvertinti du nuo koronaviruso mirę medikai. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius bus įteiktas Birutės Pučkovos artimiesiems. Moteris dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Marių sektoriaus VII mišrios patologijos skyriaus pagalbine darbuotoja. Taip pat šis apdovanojimas bus įteiktas Marytės Vitauskienės artimiesiems. Ji buvo LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos I skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja. Šios dvi medicinos srities darbuotojos pralaimėjo kovą su koronavirusu ir joms apdovanojimai įteikiami po mirties.

Pagerbti už drąsą

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais Vasario 16-ąją bus apdovanoti dar du kauniečiai, prisidėję gelbėdami kitų žmonių gyvybes ir lemiamomis akimirkomis parodę drąsą bei organizacinius sugebėjimus.

Šiuo apdovanojimu įvertinta LSMU Kauno ligoninės direktoriaus slaugai pavaduotoja Gražvydė Masiliūnienė. Jai apdovanojimas skirtas už svarų indėlį organizuojant ir koordinuojant slaugos darbą ligoninėje nuo pat pirmųjų ekstremaliosios situacijos kovojant su COVID-19 paskelbimo dienų.

Taip pat Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius iš prezidento rankų atiteks Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus III gimnazijos klasės mokiniui Laurynui Subačiui. Jis šių metų sausio 15 dieną Kalniečių parko tvenkinyje išgelbėjo įlūžusią merginą.

Nuopelnai Lietuvai

Vasario 16-osios proga prezidentas G. Nausėda iškiliems kauniečiams įteiks dar du apdovanojimus: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius bei Ordinus „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiai įteikti šiems Kauno apskrities didvyriams:

Vyteniui Pranui, LSMU Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovui, gydytojui neurologui, aktyviam retų centrinės nervų sistemos ligų etiopatogenezės mokslinių tyrimų vystytojui, reikšmingai prisidėjusiam prie šių ligų diagnostikos ir gydymo individualizavimo ir optimizavimo.

Ričardui Kubiliui, LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos bei Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovui.

Tomui Tamošuičiui, LSMU Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovui, anesteziologui reanimatologui. Jis vienas iš organų donorystės sklaidos lyderių šalyje, reikšmingai prisidėjęs ruošiant pirmąjį Lietuvoje neplakančios širdies donorą.

Pranui Viškeliui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam akademikui. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Maisto kokybės ir saugos komisijos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas; Kauno technologijos universiteto profesorius, aktyvus inovatyvių biologiškai vertingų augalinės kilmės maisto perdirbimo technologijų ir produktų kūrėjas, daktaras.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius įteiktas šiems kauniečiams:

Nomedai Domeikienei. Ji – Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė; aktyvi kultūrinės veiklos, inovatyvių sprendimų, skatinančių šalies viešųjų bibliotekų pažangą, puoselėtoja.

Nerijui Mikelioniui, VŠI Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui. Šis kaunietis aktyvus greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės gerinimo ir sistemos tobulinimo, savanorystės programos puoselėtojas; trumpojo numerio 1808 („Koronos karštoji linija“) iniciatorius ir įkūrėjas.

„Šiomis dienomis žydų gelbėtojų pavyzdys mums yra kaip niekad reikalingas. Neapykanta vėl kelia savo bjaurią galvą, maitinama ciniškų mėginimų diskusijose laimėti politinių dividendų. Mūsų bendrapiliečius mėginama įbauginti – negalime to ignoruoti“, – per ceremoniją sakė šalies vadovas.

Tai – pirmieji G. Nausėdos įteikti valstybiniai apdovanojimai.

Iš viso apdovanojimas skirtas 38 žmonėms, daugumai jų – po mirties, todėl apdovanojimą atsiėmė jų artimieji.

Iš keturių dar gyvų esančių apdovanotųjų ceremonijoje dalyvavo tik du, kiti atvykti negalėjo dėl prastos sveikatos.

„Nors daugelis žmonių, kuriuos pagerbiame, jau paliko šį pasaulį, jų darbai lieka šviesti tiek mums, tiek ir ateities kartoms“, – tvirtino G. Nausėda.

Šalies vadovas apdovanojimus skyrė Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga, ji minima rugsėjo 23-iąją. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.

Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. čia gyvenusių žydų.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė buvo sunaikinta ir dėl „bendrapiliečių pasirinkimų“, tačiau lietuviai taip pat gausiai prisidėjo prie žydų gelbėjimo.

„Ji kentėjo taip pat ir dėl bendrapiliečių pasirinkimų. Turime tai pripažinti ir su tuo susitaikyti. Tačiau lietuviai bene aktyviausiai iš Rytų Europos tautų įsitraukė į žydų gelbėjimą, taip atskleisdami tikrąsias mūsų visuomenės vertybes“, – sakė G. Nausėda.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio pavojaus savo gyvybei ir savo šeimai, gelbėjo žmones.

Kauno mero padėjėja prisistačiusi moteris viename Žaliakalnio daugiabutyje įsiprašė pas čia gyvenančią senolę į svečius ir pavogė jai brangias šeimos relikvijas.

Atidarė duris

"Esu atsiųsta mero Andriaus Kupčinsko, renkame informaciją apie senus žmones ir norime jiems padėti", – tokiais žodžiais pasibeldusi į 80 metų senolės butą prisistatė stambaus sudėjimo tamsiaplaukė moteris.

Senolės vaikaitė G.R. (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad jos pirmojo lygio neįgalumą ir neišeinanti iš namų senelė paprastai nėra labai patikli.

"Bet gal išgirdusi miesto vadovo pavardę sutiko atidaryti duris ir pasakyti savo asmens paso, neįgalumo pažymėjimo duomenis", – pasakojo G.R.

Dingo relikvijos

Nusikaltėlė taip pat domėjosi, ar močiutė gaunanti nuolaidų vaistams, socialines išmokas, lengvatų. Sudariusi rimtos savivaldybės atstovės įvaizdį apgavikė paprašė leisti pažiūrėti, kokiomis sąlygomis gyvena senolė.

"Ji neva domėjosi, kokia močiutės vonia, tualetas, kambariai, po to dar prašė pasakyti internetinės bankininkystės kodus. Tada močiutė paprašė moters parodyti kokį nors dokumentą. Nusikaltėlė pasakė, kad palikusi darbo pažymėjimą automobilyje, todėl turinti eiti jo atsinešti " – sakė G.R.

Ilgapirštė daugiau nepasirodė, o senolė puolė apžiūrinėti lovą, kur po patalais slėpė piniginę. Ji buvo dingusi.

"Piniginėje buvo gal 14 litų, bet labiausiai gaila jai labai brangių šeimos relikvijų: senelės tėvui už nuopelnus tarnaujant Lietuvos armijoje įteikto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus, kuris suteiktas po mirties senelės tėvams už pagalbą žydams per Antrąjį pasaulinį karą", – kalbėjo G.R.

Ji vylėsi, kad relikvijas bus bandoma parduoti kolekcininkams, o šie padės išaiškinti nusikaltėlę ir atgauti šeimai brangius apdovanojimus.

Dar kartą įspėja

Įvykį tiriančio Kauno Žaliakalnio policijos komisariato viršininkas Egidijus Kriaučionis sakė, kad daugiau panašaus pobūdžio pareiškimų pastarosiosmis dienomis nebūta. "Tačiau tokie atvejai, kai apsimetę, kokiais nors socialiniais darbuotojais nusikaltėliai apvagia vyresnio amžiaus žmones, vis pasikartoja", – teigė viršininkas.

Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė teigė, kad savivaldybės atstovai niekada neateina pas senolius neperspėję iš anksto ir pirmą kartą nepakvietę dalyvauti per jų vizitą kam nors iš artimųjų ar kaimynų.

"Socialinius darbuotojus paprastai kviečia patys žmonės, kuriems sudėtinga patiems apsipirkti, susitvarkyti. Kartais tiriamos buities sąlygos, kai žmogus prašosi perkeliamas gyventi į senelių namus. Bet tai daroma irgi suderinus laiką iš anksto. "Niekada nesiunčiame specialistų vykdyti apklausas ar ką nors siūlyti", – tvirtino M.Vyšniauskienė.