-
(Ne)laukta dvimečio pagrobimo pakaunėje atomazga: įtariamojo likimą lėmė Prancūzijos teismas 17
Kaip jau rašyta, apie mažylio pagrobimą tos pačios 2021-ųjų sausio 1-osios popietę Kauno policijai pranešė jo mama. Ši Lietuvos pilietė, gimusi 1988 m., teigė, kad 1989 m. gimęs berniuko tėvas, turintis Prancūzijos pilietybę, be jos žinios ir leidimo bei, pažeisdamas teismo sprendimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos, galimai išsivežė judviejų vaiką į užsienį. Nors pareiškime buvo nurodyta, kad tai įvyko apie 9.30 val., dėl to kreiptasi tik apie 16 val. Panašu, kad, kai sutartu laiku tėvas mažylio negrąžino.
Kauno teisėsaugininkai netruko nustatyti, kad per mūsų oro uostus dvimetis iš Lietuvos išvežtas nebuvo. Jis buvo išvežtas automobiliu.
Tačiau tai buvo atskleista tik po poros dienų, kai, paskelbus berniuko paiešką, iš Prancūzijos buvo gautas atsakymas, kad vaikas rastas jų šalyje, kur yra saugus su savo tėvu ir seneliais. Toks pranešimas buvo gautas jau sausio 3-iąją, kai Prancūzijos pareigūnai, mūsų teisėsaugininkų prašymu, apsilankė mažylio tėvo gyvenamojoje vietoje.
Paaiškėjus vaiko išvežimo iš Lietuvos aplinkybėms, „Kauno diena“ tada klausė Policijos departamento atstovo, kaip buvo įmanoma išvežti dvimetį iš šalies per jų blokpostus, išstatytus tada – siaučiant pandemijai, visoje Lietuvoje. „Jeigu juose budėjusiems pareigūnams buvo parodyti, pavyzdžiui, lėktuvo bilietai, tai neturėjo būti sunku. O šalies sienos nėra uždarytos“, – toks tada buvo Policijos departamento atstovo atsakymas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dvimečio pagrobimo strigo nuo pat pradžių. Pirmiausiai niekaip nepavyko prisišaukti į Lietuvą apklausai mažylio tėvo, dėl ko buvo išduotas Europos tyrimo orderis, kuriuo prašyta, kad įtarimą dėl sūnaus pagrobimo jam pareikštų ir jį apklaustų Prancūzijos pareigūnai.
Tik šiemet birželio pradžioje buvo gautas atsakymas iš Prancūzijos, kad vietinis teismas savo verdiktą dėl šio įvykio paskelbė dar 2022-ųjų vasarį. Ir nepripažino savo šalies piliečio kaltu pagrobus sūnų, nes konstatuota, kad Lietuvos ir Prancūzijos teismų sprendimai dėl tėvų bendravimo su mažyliu tvarkos buvo prieštaringi. Ir kiekvienas iš tėvų juos perskaitė taip, kaip jiems buvo patogiau.
Be to, nors Lietuvos teisėsaugininkų žiniomis, Naujuosius metus tada su sūnumi Lietuvoje sutiko ir mažylio močiutė – jo tėvo mama, t. y. ji kartu su sūnumi išvežė iš Lietuvos anūką, Prancūzijoje jai kaltinimas dėl to pareikštas nebuvo. Tik berniuko tėvui.
Tačiau, kaip jau rašyta, Prancūzijos teisėsaugininkų sprendimu, mažylis dar 2021-ųjų viduryje buvo paimtas iš tėvo ir grąžintas motinai, kurį ji parsivežė į Lietuvą. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, mažylio sugrąžinimas į Lietuvą buvo jo mamos Prancūzijoje inicijuotų civilinių procesų, remiantis Hagos konvencija, kuri pasitelkiama tokiais atvejais, rezultatas.
Už vaiko pagrobimą, jeigu tai padarė jo tėvas ar kiti artimi giminaičiai, Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimą iki dvejų metų. O pagrobus svetimą vaiką - iki aštuonerių.
-
Kauniečio kieme – įspūdingi kūriniai iš sniego: norintiems čia patekti smalsuoliams – sąlyga 7
Prieš didžiąsias metų šventes kaunietis Vytis Lasys iš sniego sukūrė, kaip jis pats vadina, – saldų kiemelį, kuriame stūkso imbierinis namelis su viduje įsikūrusia „Ledo arbatine“, eglutė-tortas ir kelios ledo skulptūros. Viena iš jų, sakė jis, šių dienų kontekste turi ypatingą reikšmę.
„Kai nulipdžiau Mitinį Kauno žvėrį, kurio viduje taip pat buvo „Ledo arbatinė“, norėjau ateityje iš sniego sukurti tokią „Ledo arbatinę“, į kurią įlindęs galėčiau atsistoti visu ūgiu. Nes iki šiol viduje reikėdavo būti susilenkus. Todėl statydamas imbierinį namelį naudojau metalinį sūpynių rėmą, kurį aplipdžiau sniegu. Jo forma ir padiktavo, kad tai turėtų būti namelis. Bet tiesiog namelis – neįdomu. O kadangi artėja šventės, imbierinis namelis – šventiškiau“, – šyptelėjo apie šiųmetę idėją pasakodamas Vytis.
Asmeninio V. Lasio archyvo nuotr.
Įgyvendinti sumanymą pašnekovas sakė pradėjęs nuo gruodžio 12 dienos. Dirbdamas lauke kasdien vidutiniškai praleisdavo apie keturias valandas. Pirmiausia, nusikasė snaigių paklotę savo kieme, o vėliau pas save susivežė pusnis iš kaimyninių kiemų.
„Susiradau didelį maišą, pasidėjau jį ant rogių ir tempiau, kad būtų lengviau. Pas tolimesnius kaimynus jau buvo sukrauti didesni sniego kalnai, tai aš tą teritoriją labai švariai išvaliau. O jei pas kažką kiemas buvo nenukastas, nukasdavau. Kaimynams grįžus iš darbo jau būdavo švaru, gražu. Iš pradžių jie net nesuprasdavo, kas ir kaip. Bet, manau, paskui suprato, kur dingo sniegas“, – nuotaikingai kalbėjo V. Lasys.
Asmeninio V. Lasio archyvo nuotr.
Imbierinio namelio išorės dailinimas, neslėpė kaunietis, pareikalavo išties daug energijos. Vienoje šio snieguoto statinio sienoje išskaptuoti du langai, kitose – šokoladinis kiškutis, žvaigždutė, išlenktas kalėdinis saldainis bei imbierinis žmogeliukas. Vytis šįkart išskirtinę duoklę atidavė ir „Ledo arbatinei“. Tai, kad ji yra imbierinio namelio viduje, žymi ne tik išskaptuotas, bet ir apšviestas užrašas: „Ledo“.
Kadangi snaigių pastarosiomis dienomis dangus nepašykštėjo, kaunietis vien imbierinio namelio pastatymu neapsiribojo. Netrukus greta jo atsirado ir spindinti eglutė-tortas – taip pat iš sniego. Ar šio kūrinio įkvėpimas atėjo iš Vilniaus, kur šiųmetė kalėdinė eglutė irgi simbolizuoja tortą, įprasminantį ne tik didžiąsias metų šventes, bet ir sostinės 700 metų gimtadienį? – pasiteiravome kauniečio.
Asmeninio V. Lasio archyvo nuotr.
„Vilniaus kalėdinė eglutė atrodo gražiai, bet uždaryta tame torte, sukelia dviprasmiškus jausmus. Pernai pas mane terasoje buvo didelė eglė. Atrodė įspūdingai, bet namo viduje neturėjome jokios eglutės. Kadangi šiemet eglutę pasistatėme namuose, dar norėjau, kad kažkokia būtų ir lauke, tai nupirkau tokią visiškai mažytę. Bet pagalvojau: kaip ji dabar tokia mažytė atrodys? Norėjau, kad ji būtų įspūdinga. Tada man toptelėjo mintis: jei yra imbierinis namelis, šalia puikiai tiks ir saldus tortas. Šiuo atveju, eglutė-tortas labiau dera mano kieme, negu Vilniaus aikštėje, nes čia nėra kelių švenčių „susiplakimo“ į vieną“, – šmaikščiai kalbėjo pašnekovas.
Idėjų lietus ir čia nesibaigė – Vytis sakė panoręs, kad kokia nors skulptūra atsirastų ir prie įėjimo į kiemą, nes erdvė ten jam pasirodė per tuščia. Problemų dėl „statybinių medžiagų“ skulptūroms nekilo, nes dar prieš statant „Ledo arbatinę“, kaunietis prisišaldė daug kibirų skirtingų spalvų dažais nuspalvinto vandens.
Asmeninio V. Lasio archyvo nuotr.
„Paskui man gimė mintis, kad šventės yra svarbu, bet svarbiausia yra Ukraina. Padariau skulptūrą „Draugystė“: vienoje pusėje – Ukrainos vėliavos spalvos, o kitoje – Lietuvos. Širdelėje, šių ledo skulptūrų viduryje, galima įžvelgti jas tarpusavyje apjungiančius balandžius. Tada kilo sumanymas, kad tie, kurie norės užsukti į svečius, turės surinkti numerį 1482 ir paremti organizaciją „Blue Yellow“ penkiais eurais. Tai bus kalėdinė dovana nuo manęs Ukrainai. Noriu, kad žmonės nepamirštų – svarbiausia paremti Ukrainą, o tada prasidės pramogos mano kieme“, – sąlygą, kaip smalsuoliai galės patekti į įspūdingai išpuoštą erdvę, įvardijo vyras.
Noriu, kad žmonės nepamirštų – svarbiausia paremti Ukrainą, o tada prasidės pramogos mano kieme.
Tačiau tai – dar ne viskas, V. Lasys užsiminė dalyvaujantis ir Kauno rajono Kalėdų eglučių konkurse, kuriame dėl piniginių prizų varžosi dvi kategorijos šventinių žaliaskarių – tų, kurias puošė privačių kiemų gyventojai bei stūksančių viešųjų ir įstaigų lauko erdvėse. Už kalėdinių eglučių nuotraukas internautai kviečiami balsuoti socialiniame tinkle „Facebook“, spausdami patiktukus iki gruodžio 27 dienos, kai bus paskelbti nugalėtojai – po tris kiekvienoje iš dviejų kategorijų.
„Parašiau, kad jei laimėsiu, pinigus taip pat skirsiu Ukrainai. Tai – paskatinimas balsuoti, o visi balsavusieji gaus galimybę užeiti pas mane į kiemelį. Tačiau, nepaisant to, prie įėjimo vis tiek turės paaukoti penkis eurus“, – šyptelėjo pilietiškas kaunietis.