Nobelio premijos laureatai dabartinę padėtį Baltarusijoje vadina humanitarine katastrofa ir ragina nutraukti politines represijas šalyje.

„Per pastaruosius ketverius metus Baltarusijoje daugiau kaip 50 tūkst. žmonių patyrė politines represijas, šimtai tūkstančių piliečių buvo priversti palikti šalį, o tūkstančiai žmonių buvo kankinami“, – teigiama laureatų išplatintame laiške.

Tarp represuojamų asmenų – žurnalistai, mokslininkai, gydytojai, muzikantai, studentai ir žmogaus teisių gynėjai.

61-erių A. Bialiackis yra žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“, padedančios politinių represijų aukoms, lyderis.

Jis buvo suimtas po precedento neturinčios masinių demonstracijų bangos prieš ginčijamus 2020 metų prezidento rinkimus.

2022 metais, jam už grotų laukiant teismo proceso pradžios, jam buvo paskirta Nobelio taikos premija. 2023-iaisiais jis buvo pripažintas kaltu dėl viešajai tvarkai prieštaraujančių veiksmų finansavimo ir kontrabandos ir nuteistas 10 metų kalėjimo.

Jo žmona Natalija Pinčiuk naujienų agentūrai „The Associated Press“ nurodė, kad A. Bialiackis jau daugiau kaip pusmetį laikomas vienutėje itin prastomis sąlygomis.

Šį laišką pasirašė keturi Nobelio taikos premijos laureatai, tarp kurių – Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ atstovė Oleksandra Matvijčuk.

Jį taip pat pasirašė Nobelio literatūros premijos laureatai, įskaitant baltarusę Sviatlaną Aleksijevič, taip pat 19 kitų fizikos, chemijos, medicinos ir ekonomikos laureatų.

„Pastaraisiais dešimtmečiais Europa nematė humanitarinės katastrofos, susijusios su politinėmis represijomis, kurios mastai vienam gyventojui būtų tokie dideli kaip Baltarusijoje“, – laiške teigė aktyvistas Dmitrijus Bolkunecas, gyvenantis tremtyje Varšuvoje.

„Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1 411 politiniai kaliniai. Jų šeimos ir teisių gynimo grupės teigia, kad jie kalinami itin prastomis sąlygomis ir negauna medicininės priežiūros.

Baltarusijos valdžios institucijos kaltinamos tuo, kad opozicijos lyderius laiko visiškoje izoliacijoje ir neleidžia jiems bendrauti su advokatais ir šeimos nariais.

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja „The Associated Press“ teigė, kad kad daugiau nei metus nesulaukia jokių žinių iš savo vyro Siarhejaus, o tai, pasak jos, yra tam tikra kankinimo forma.

Ji taip pat pridūrė, kad nesulaukia žinių iš opozicijos aktyvistų Viktaro Babarykos, Maryjos Kalesnikavos, Maksimo Znako ir Mikalajaus Statkevičiaus.

Beveik kasdien pranešama apie aktyvistų, žurnalistų ir teisininkų areštus bei policijos reidus Baltarusijoje.

Nobelio premijos laureatai ragina visas Europos Sąjungos vyriausybes imtis neatidėliotinų veiksmų spaudžiant prezidento Aliaksandro Lukašenkos vyriausybę nutraukti represijas Baltarusijoje ir paleisti visus politinius kalinius.

Laiške taip pat prašoma Lenkijos, didžiausios Baltarusijos kaimynės vakaruose, pasinaudoti savo įtaka ir sustabdyti krovinių, taip pat ir gabenamų tranzitu iš Rusijos ir Kinijos, vežimą geležinkeliu iš Baltarusijos į ES.

„Europos šalių komerciniai interesai negali nusverti jų nacionalinio saugumo ir pareigos gelbėti Baltarusijoje nukentėjusius nekaltus žmones“, – sakoma jame.

Tiesa, idėja nėra labai originali. Kovo pradžioje, pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą savaitėmis, Rygoje ant Medicinos istorijos muziejaus fasado iškabintas didžiulis plakatas su V. Putino portretu – pusiau kaukole (tokia simboliška medicininio-istorinio požiūrio perspektyva) – solidarumo su Ukrainos žmonėmis ženklas.

Plakatui vieta pasirinkta ne šiaip sau, o priešais Rusijos ambasadą, be to, latviai šią vietą pervadino Ukrainos nepriklausomybės gatve.

Taigi V. Putino pasiuntiniai Latvijos sostinėje jau beveik 300 dienų pro langus priversti spoksoti į tokią štai interpretuotą caro-maro-karo fizionomiją.

Šiuo metu sostinei vadovaujantis R. Šimašius jau kokius 11 metų turėtų jausti mažų mažiausiai dvasinę skolą sąžinės kaliniui A. Beliackiui.

Panašų malonumą nuo šiol turės ir "tėtušio" emisarai Vilniuje, tik jiems į akis spigins ne mozaikinis psichopatas, o jų politinio priešo veidas.

Šio "netakto" sumanymą inicijavo Užsienio reikalų ministerija, idėją palaikė A. Beliackio įkurta organizacija "Viasna", o leidimus kūrinio atsiradimui suteikė paveldosaugininkai ir sostinės savivaldybė.

Kaip tik savivaldybės veiksnys čia vienas delikatesnių. Mat šiuo metu sostinei vadovaujantis R. Šimašius jau kokius 11 metų turėtų jausti mažų mažiausiai dvasinę skolą sąžinės kaliniui A. Beliackiui.

Būtent, dėl dabartinio mero, tuomečio teisingumo ministro "mechanizmo klaidos" A. Beliackis ir buvo pirmąsyk įkalintas, nes mūsų Teisingumo ministerija oficialiai pateikė režimui duomenų apie būsimą Nobelio premijos laureatą.

R. Šimašius tuomet apgailestavo, o po kelerių metų į laisvę paleistas A. Beliackis tikino visai nepykstąs už tai ant Lietuvos valdžios.

Pernai opozicionierius, kadaise iš paties V. Havelo rankų gavęs "Homo Homini" apdovanojimą, vėl atsidūrė pradinėje pozicijoje – kalėjime.

Tačiau šįsyk bent jau sulaukė deramo, nors ir pavėluoto atsiprašymo iš Vilniaus.

Vienas "Viasna" įkūrėjų A. Bialiackis ir keli kiti politiniai aktyvistai kaltinami kontrabanda įvežę į Baltarusiją „didelę grynųjų pinigų sumą“, tariamai skirtą opozicijos grupėms finansuoti, sakoma organizacijos pranešime.

60 metų A. Bialiackis, jo pavaduotojas Valiancinas Stefanovičius ir dar vienas aktyvistas Uladzimiras Labkovičius kalinami nuo 2021 metų liepos. Iš pradžių jie buvo apkaltinti mokesčių vengimu.

„Jiems gresia įkalinimas nuo septynerių iki 12 metų“, – pareiškė "Viasna".

Pasak teisių gynimo grupės, baudžiamoji byla jau perduota teismui, tačiau teismo proceso pradžios data dar nenustatyta.

1996 metais įkurta A. Bialiackio organizacija, kurios pavadinimas reiškia „pavasaris“, yra plačiausiai žinoma Baltarusijos teisių gynimo grupė.

Šalininkai A. Bialiackio ir jo bendražygių įkaltinimą laiko menkai užmaskuota taktika juos nutildyti.

Prokuratūrą citavusi „Viasna“ nurodė, kad teisių aktyvistai kaltinami kontrabanda įvežę į Baltarusiją mažiausiai 201 tūkst. eurų ir 54 tūkst. JAV dolerių (apie 52 tūkst. eurų).

A. Bialiackis ir jo bendražygiai buvo įkalinti po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais.

Prieš represijas A. Bialiackis kovoja jau ketvirtį amžiaus ir dėl tokios savo veiklos praleido nemažai metų kalėjime.

Savo 60-ąjį gimtadienį rugsėjo 25-ąją jis šventė kalėjimą – beje, kaip ir savo 50-ąjį gimtadienį.

Prestižinę Nobelio taikos premiją A. Bialiackis gavo spalio mėnesį kartu su Rusijos teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, dokumentuojančiai Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones.

Apdovanojimas bus įteiktas gruodžio 10 dieną Osle vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje.

Norvegijoje laureatui atstovaus žmona Natalia Pinčuk.

„Politinių kalinių skaičius per mėnesį išaugo 82 asmenimis ir gruodžio 30-ąją siekė 970, toliau nestabdomai augdamas“, – sakoma organizacijos pranešime.

Be kitų, tardymo izoliatoriuje ir toliau yra laikomi dalis „Viasna“ narių, įskaitant organizacijos pirmininką Alesį Bialiackį.

Žmogaus teisių gynėjų teigimu, tęsiasi ir taikių protesto akcijų dalyvių bei piliečių, kurie naudojo baltai-raudonai-baltą simboliką, sulaikymai.

„Viasna“ duomenimis, gruodžio mėnesį buvo įvykdyti 29 administraciniai areštai, kurių bendra trukmė – 381 diena.

„Tęsiamas protestų prieš prezidento rinkimų rezultatų klastojimą dalyvių, disidentų bei valdžios kritikų traukimas baudžiamojon atsakomybėn“, – sakoma pranešime.

Žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai ir toliau fiksuoja daugybę žiauraus elgesio su piliečiais, įkalintais dėl politinių priežasčių, faktų, pažymėjo organizacija.

Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimas užpernai ėmėsi brutalių priemonių beprecedenčiam opozicijos protestų judėjimui nuslopinti. Šie protestai įsiplieskė 2020-ųjų rugpjūtį, kai A. Lukašenka buvo paskelbtas prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais, nugalėtoju.

Šalyje buvo areštuota per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai buvo sumušti teisėsaugininkų, keli protestuotojai žuvo. Visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį. Minsko režimas taip pat negailestingai slopino pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.

„Nuo ryto nebuvo ryšio su teisių gynimo centro „Viasna“ pirmininku Alesiu Beliackiu. 18 val. paaiškėjo, kad jis buvo sulaikytas“, – sakoma „Viasnos“ pranešime platformoje „Telegram“.

Pasak teisių gynėjų, baudžiamąją bylą A. Beliackio atžvilgiu veda Tyrimų komiteto centrinis aparatas. Aktyvistai aiškinasi aplinkybes.

Anksčiau trečiadienį „Viasna“ pranešė, kad teisėsaugos pareigūnai atlieka kratas keleto jos darbuotojų namuose, autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui tęsiant susidorojimą su kitaminčiais.

Valdžia nusitaikė į mažiausiai penkias nepriklausomas žmogaus teisių gynėjų grupes, įskaitant „Viasna“ ir Baltarusijos Helsinkio komitetą, ir suėmė keletą aktyvistų.

Kaip pranešta, kovo mėnesį dėl „Viasna“ darbo buvo iškelta baudžiamoji byla.

„Tyrimų komiteto vyriausiosios valdybos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų... valdyba tiria baudžiamąją bylą, iškeltą dėl teisių gynimo centro „Viasna“ veiklos“, – pranešė aktyvistai.

„Viasna“ nurodė, kad baudžiamoji byla iškelta dėl viešąją tvarką šiurkščiai pažeidusių grupinių veiksmų organizavimo ir aktyvaus dalyvavimo juose.

„Šiuo metu vyksta aktyvūs tyrimo veiksmai: kratos mūsų regioninių padalinių biuruose ir organizacijos narių butuose, kviečiama į apklausas, atliekami kiti procesiniai veiksmai“, – nurodė teisių gynėjai.

„Kaip rodo oficialūs Tyrimų komiteto komentarai,.. „Viasna“ neva finansuoja ir teikia kitokią materialinę paramą neteisėtiems masiniams renginiams“, – sakoma pranešime.

„Viasna“ priminė, kad anksčiau dėl analogiškų kaltinimų buvo sulaikyti centro aktyvistai ir savanoriai Maryja Rabkova, Andrejus Čapiukas, Leanidas Sudalenka ir Taciana Lasica.

Anksčiau Tyrimų komitetas skelbė, kad toliau tiria baudžiamąją bylą ir kad „preliminaraus tyrimo metu, siekdami nustatyti  protestų... finansavimo aplinkybes, tyrėjai inicijavo kratas organizacijose, prisistatančiose teisių gynėjomis“.

„Viasna“ stebėjo masinius suėmimus, vykusius po didžiulių protestų prieš A. Lukašenką praėjusiais metais.

Baltarusijos Helsinkio komiteto vadovas Alehas Hulakas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad grupės „biuro durys yra laužiamos“.

Dvi opozicinės grupės, pabėgėlių teises ginanti organizacija ir Baltarusijos žurnalistų asociacija, praėjusiais metais gavusi tarptautinį žiniasklaidos apdovanojimą, taip pat pranešė apie pareigūnų reidus.

Už mirties bausmės panaikinimą kovojančios organizacijos vadovas Andrejus Poluda buvo suimtas per kratą jo namuose.

„Viasna“ buvo įkurta 1996 metais, siekiant padėti politinių kalinių šeimoms.

Praėjusią savaitę valdžia blokavo opozicijos leidinio „Naša Niva“, seniausio šalies laikraščio, interneto svetainę ir atliko kratas kelių regioninių laikraščių biuruose.

Kratos prasidėjo praėjus dienai, kai vienam pagrindinių A. Lukašenkos varžovų Viktarui Babarykai teismas skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Ilgametis autoritarinis Baltarusijos lyderis A. Lukašenka išprovokavo masinius protestus, pasiskelbęs rinkimų laimėtoju ir užsitikrinęs sau šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Vakarų šalys paskelbė virtinę sankcijų A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams, tačiau panašu, kad jų poveikis režimui yra ribotas, kadangi Baltarusiją palaiko jos pagrindinė sąjungininkė ir skolintoja Rusija.

Antradienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, apie 20 žmonių ragino Baltarusiją paleisti politinius kalinius ir šioje šalyje užtikrinti pilietines teises.

Pasak ketvirtus metus rengiamos akcijos iniciatoriaus, politologo Vyčio Jurkonio, ji yra skirta tiek Baltarusijai, tiek Lietuvos visuomenei.

„Visų pirma, mes turime kalbėti apie Lietuvos visuomenės jautrumą žmogaus teisių darbotvarkėje, - BNS sakė V.Jurkonis. - Yra daug tokių mitų, kad baltarusiai neblogai gyvena, jie čia atvažiuoja pas mus apsipirkti, bet kažkaip vis praleidžiama pro akis, kad Baltarusijoje dar yra šeši politiniai kaliniai. Jų (baltarusių) pilietinė visuomenė iš principo veikia pogrindinėmis sąlygomis, jų žiniasklaidoje apribojimai yra milžiniški.“

Akcijos dalyviai ir renginiu susidomėję praeiviai galėjo parašyti atvirutes, kurias Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai žadėjo perduoti politiniams kaliniams.

„Jiems (kaliniams) tai iš tikrųjų labai svarbu“, - teigė V.Jurkonis.

Kuo labiau bus varžomos žmogaus teisės kaimyninėse valstybėse, tuo blogiau bus pačiai Lietuvai, sakė politologas, pridurdamas, kad su atvira visuomene Lietuva galėtų lengviau vystyti prekybinius ryšius, vykdyti istorinius, kultūrinius mainus.

Palaikyti dėl politinių priežasčių kalinčius baltarusius antradienį atėjo Seimo narys Linas Balsys, jis globoja vieną Baltarusijos politinį kalinį - Nikolajų Dziadoką.

„Tai yra jaunas vaikinas, dar, ko gero, net trisdešimties neturintis, kuris yra vienas iš politinių kalinių Baltarusijoje, įkalintas už esamai anarchistinius pasisakymus, bet iš tikrųjų tai žmogus, nepabūgęs pasakyti kritikos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimui“, - BNS sakė L.Balsys.

Akcijos metu jis vilkėjo marškinėlius su N.Dziadoko nuotrauka.

„Politinės globos idėja turi prasmę, nes, viena vertus, Baltarusija yra mūsų kaimynė ir mes turime su ja palaikyti dalykiškus santykius, bet, kita vertus, mes negalime taikstytis su žmogaus teisių, žmogaus laisvių pažeidimais“, - pridūrė parlamentaras.

Akcijoje dalyvavęs šiuo metu Baltarusijos Žmogaus teisių namuose besimokantis 19-metis baltarusis Igoris, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, teigė, jog iniciatyva palaikyti Baltarusijos politinius kalinius antradienį vyksta ne tik Lietuvoje - juos palaiko visos užsienio baltarusių bendruomenės.

„Baltarusija yra vienintelė šalis Europoje, kurioje egzistuoja politinių kalinių problema. Į ją reikia atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį visomis įmanomomis priemonėmis“, - BNS sakė aktyvistas.

Kita akcijos dalyvė, Baltarusijos žmogaus teisių namuose dirbanti 42 metų Ana Gerasimova tvirtino, jog Lietuvoje gana plačiai veikia Baltarusijos visuomeninės organizacijos. Jos negali veikti pačioje Baltarusijoje, nes ten už neleistinų visuomeninių organizacijų veiklą nariai gali būti baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis, pasakojo baltarusė.

„Mums labai svarbu, kad Lietuvos pilietinė visuomenė solidarizuotųsi su mūsų pilietine visuomene, atkreiptų dėmesį į mūsų problemas, nes Lietuva vystosi demokratijos keliu ir mums būtų svarbu, kad Lietuvos kolegos ir visuomenė padėtų savo veiksmais, savo solidarumu judėti ta pačia linkme“, - BNS sakė A.Gerasimova.

Artėjant šių metų spalio 11 dieną numatytiems prezidento rinkimams Baltarusijoje žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad vėl gali padaugėti preventyvių suėmimų, nepriklausomos žiniasklaidos ribojimo ir kitų žmogaus teisių suvaržymų.

Baltarusijos politinių kalinių palaikymo iniciatyvos organizatorių teigimu, šiuo metu Baltarusijoje kali šeši politiniai kaliniai, dar keturi buvę Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentai prieš penkiolika metų dingo be žinios, jų bylos iki šios dienos neištirtos.

Rugpjūčio 4-oji protesto akcijai pasirinkta, nes tą dieną prieš ketverius metus Minske buvo sulaikytas vienas žinomiausių šalies žmogaus teisių gynėjų Alesis Beliackis. Į laisvę jis išėjo pernai birželį.

Svarstoma idėja Vilniuje atkurti Baltarusių muziejų.

Iniciatyvą pirmadienį Vilniaus valdžia aptarė su Baltarusijos žmogaus teisių gynėju Alesiu Beliackiu ir Ivano Luckevičiaus vardo Gudų muziejaus direktore Liudvika Kardis, pranešė savivaldybė.

Baltarusių bendruomenė siūlo atnaujinti iki 1945 metų Vilniuje veikusį Baltarusių muziejų. Baltarusių muziejus Vilniuje veikė nuo 1921 metų, tačiau sovietinės okupacijos metais buvo uždarytas.

„Baltarusių muziejus Vilniuje galėtų tapti ta kultūrine ir švietėjiška erdve, kurioje baltarusiai galėtų susipažinti su nepriklausomu, šiuolaikiniu, europietišku požiūriu į baltarusių ir lietuvių istoriją“ – pranešime cituojamas Vilniaus meras Artūras Zuokas.

I.Luckevičiaus vardo Gudų muziejus šiuo metu neturi ekspozicinių patalpų ir negali būti lankomas.

Sukanka treji metai nuo tada, kai buvo areštuotas vienas garsiausių Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų Alesis Beliackis. Nors jį valdžia neseniai išleido laisvėn, aktyvistai įvairiose šalyse vykdo solidarumo su Baltarusijos pilietine visuomene akcijas. Ji surengta ir Vilniuje.

Tarptautinės žmogaus teisių federacijos viceprezidentas, baltarusių valdžios uždaryto žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ vadovas A. Beliackis už grotų buvo atsidūręs po to, kai prieš trejus metus Lietuva ir Lenkija atskleidė Minsko teisėsaugai informaciją apie jo sąskaitas bankuose.

Šių metų birželį A. Beliackis netikėtai atgavo laisvę, tačiau Minsko režimo kritikai jo suėmimo datą ir toliau mini rengdami Tarptautinę solidarumo su pilietine Baltarusijos visuomene dieną. Vilniuje žmonės kviesti siųsti Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai atvirlaiškius, raginančius išvaduoti visus septynis už grotų tebelaikomus politinius kalinius.

„A. Beliackis yra žmogaus teisių gynėjas, todėl, aišku, kad apie jį buvo kalbama daugiau, jį geriau žinojo, ir problema atrodė baisesnė bei didesnė. Dabar A. Beliackis pats kalba apie kitus kalinamus žmones ir, aišku, kad tai būtina daryti. Dėl to mes ir rengiame tokias akcijas, kad primintume žmonėms, jog toli gražu ne visos problemos yra išspręstos“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sakė Baltarusijos Helsinkio komiteto prezidentas Alehas Hulakas.

Pasak organizatorių, tarptautinė solidarumo su Baltarusijos pilietine visuomene diena skirta šiuolaikiniams humanistams ir organizacijoms, kurios vis dar tiki pasipriešinimo režimui galia. O padėti gali tik demokratiškos pasaulio bendruomenės dėmesys.

„Baiminamės, kad tie jauni žmonės, kurie šiuo metu kalinami politiniais sumetimais, tarptautinėje erdvėje gali būti pamiršti. Tam ir skirta rugpjūčio 4-oji – solidarumo su Baltarusijos pilietine visuomene diena, kai solidarumas demonstruojamas daugelyje šalių. O mažesnes ir gal mažiau pastebimas akcijas mes rengiame kasdien – rašome politiniams kaliniams, palaikome juos ir rodome, kad jų nepamirštame“, – teigė žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ aktyvistas Andrejus Paluda.

Bendras septynių už politines pažiūras Baltarusijoje vis dar kalinčių aktyvistų bausmės terminas siekia 38-erius metus, o paskutinis jų laisvę turėtų atgauti 2018-aisiais.

„Lietuvių visuomenei ir Lietuvos politikams reikia suprasti, kad Baltarusija – pavojinga zona, ir iš čia galima laukti bet ko“, – interviu LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė neseniai į laisvę paleistas Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistas Alesis Beliackis.

Jis taip pat pasidalijo mintimis, ar Baltarusijoje įmanomas Maidanas, ar gali būti paleisti kiti politiniai kaliniai, bei papasakojo, kaip kalėjime buvo elgiamasi su juo pačiu.

- Kaip galvojate, kodėl Jus paleido?

- Formali priežastis – Baltarusijos išlaisvinimo nuo fašistų užgrobikų 70-metis. O neformali priežastis – politinis išskaičiavimas. Aš neprašiau, kad mane išleistų, aš neprašiau, kad mane įkalintų. Visa tai daroma virš mūsų galvų ir tai galima pavadinti politiniu žaidimu.

Manau, kad Baltarusijos valdžiai dabar labai aktualūs santykiai su ES. Pirmiausia ekonominis aspektas. Kadangi Baltarusijos ekonomika nėra stipri. Reikia investicijų, naujų kontaktų, santykių perkrovimo. Šių priežasčių ir aplinkybių fone mane ir paleido.

- Kaip jautėtės tuo momentu, kai sužinojote, jog išeinate į laisvę?

- Buvo visiškai netikėta. Aš stovėjau prieš kalėjimo viršininko kabineto duris ir nežinojau, kodėl mane čia iškvietė. Visokios mintys sukosi galvoje, buvau pakankamai susikaupęs ir įsitempęs. Kai įėjau į kabinetą, ten sėdėjo prokuratūros darbuotojas. Jis ir pranešė, kad man pritaikyta amnestija. Iš pradžių nepatikėjau. Bet pagalvojau, gal ir gali taip būti. Žinoma, nešokinėjau iki lubų. Juolab kad paskutiniai prezidento pareiškimai rodė, kad manęs greitai nepalies. Todėl buvau nusiteikęs sėdėti iki vasario. Išėjau anksčiau. Vertinu tai kaip mažą savo džiaugsmą.

- Kalėjime Jūs turėjote du oficialius įspėjimus ar papeikimus – nežinau, kaip tiksliai įvardinti...

- Jų buvo daugiau. Daugiau nei 10. Tiksliai nepamenu. Mane įspėdavo kiekvieną mėnesį. Tai buvo tarsi bausmės dalis. Įspėjimus skirdavo ne tik man. Skirdavo ir kitiems septyniems politiniams kaliniams. Kai kurie kalinami ne šiaip kalėjime, o griežto režimo kalėjimo. Švelniai tariant, tai pats nemaloniausias režimas. Jis apskritai labai netoli kankinimų. Man buvo truputį geriau. Buvau eiliniame kalinių būryje. Su manimi buvo kalinami žmonės, nuteisti už įvairius nusikaltimus.

Dėl dažnų įspėjimų prižiūrėtojai neleisdavo man susitikti su artimaisiais, uždrausdavo gauti maisto siuntinius, taip pat neleisdavo jokių piniginių perlaidų, kad negalėčiau apsipirkinėti vietos parduotuvėje. Tačiau į šiuos draudimus žiūrėjau filosofiškai. Pavyzdžiui, jeigu atsisegusi saga arba pagaus su duonos rieke, kurią paėmei iš valgyklos, kad suvalgytum kameroje vakarienei, – jau būsi nubaustas.

- Kalėjime Jūs praleidote beveik trejus metus. Apie ką visą tą laiką galvojote? 

- Administracija pasirūpino, kad būčiau beveik izoliuotas nuo kitų kalinių, kad neturėčiau jokių kontaktų su kitais nuteistaisiais. Ir žmonės, kurie užkalbindavo mane, būdavo pervedami į kitus būrius arba sulaukdavo kitų nuobaudų. Dėl to kiti su manimi vengdavo bendrauti. Bet šiaip santykiai su nuteistaisiais buvo normalūs. Kai nematydavo prižiūrėtojai, susimirksėdavome ar susimojuodavome su kitais kaliniais.

Taigi tas vienišumo jausmas man padėjo susikoncentruoti knygų rašymui. Vieną parašiau apie Baltarusijos literatūrą, nes pagal specialybę esu filologas, o kitą – apie literatūrinius prisiminimus. Taigi atnaujinau savo profesinius įgūdžius, kurių išmokau dar prieš 20 metų.

- Ar gali būti į laisvę paleisti kiti politiniai kaliniai ir nuo ko tai priklauso?

- Manau, kad gali. Jau buvo toks atvejis 2008 m., kai visi politiniai kaliniai buvo paleisti ir dėl to pradėjo normalėti santykiai su ES. Tada visi truputį atsipalaidavo. Atsipalaidavo ir kai kurie pareigūnai. Tarp jų ir Lietuvos. Dėl to mano finansiniai duomenys ir atsidūrė Minske. O tai ir buvo mano suėmimo priežastis. Manau, kad santykiai gali keistis ir gerėti tik tada, kai bus paleisti visi sulaikyti opozicijos atstovai.

- Jūs jau užsiminėte apie tai, kad į kalėjimą sėdote, kai Lietuvos ir Lenkijos teisėsaugininkai perdavė Jūsų finansinius duomenis Minskui. Kaip vertinate šį faktą?     

- Nejaučiu jokio pykčio nei Lenkijos, nei Lietuvos valdžiai, kadangi sodino mane Baltarusijos valdžia. Tai buvo ilgo sekimo ir KGB darbo rezultatas. Jie kažkaip gavo duomenis bankų sąskaitų, kuriose buvo pinigai, skirti opozicijai ir žmogaus teisių gynimui. Tą teisme patvirtino pinigus pervedusios organizacijos, tačiau teismas visa tai ignoravo.

Lietuvių visuomenei ir Lietuvos politikams reikia suprasti, kad Baltarusija – pavojinga zona, ir iš čia galima laukti bet ko. Prieš bendraujant su A. Lukašenkos režimu, reikia 10 kartų pagalvoti ir tik tada pjauti.

- Ką Jūs pats darysite toliau?

- Dirbsiu žmogaus teisių gynimo srityje, stengsiuosi perduoti savo patirtį kitiems žmonėms. Stengsimės koordinuoti savo veiksmus su kitomis organizacijomis, kad bent kažkaip paspaustume Baltarusijos valdžią. Stengsimės keisti žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.

- O kiek šiandien stipri Baltarusijos opozicija?

- Man sunku spręsti apie visą šalies opoziciją. Dar reikia apsidairyti. Gal kai kas daroma ne taip aktyviai, per mažai gyvybingumo. Tačiau jausmas maždaug toks, kad situacija mažai pasikeitė per tuos trejus metus, kol sėdėjau.

- Ar įmanomas Maidanas Minske?

- Galimas. Jis visur galimas. Bet tam reikia tam tikrų sąlygų, žmonių nusiteikimo, tam tikros ekonominės situacijos. Mes patys 1990-ųjų pradžioje dalyvavome masiniuose mitinguose, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Tačiau tada viskas baigėsi prezidento rinkimais. Ir dabar jau 20 metų mes degraduojame. Šis režimas negali pasigirti niekuo. Žmonės negyvena turtingai, atvirkščiai – žmonės gyvena vargingai. Taigi viskas įmanoma. Tačiau viskas priklauso nuo baltarusių tautos.

- Ko Jūs laukiate iš artimiausių kaimynų, Lietuvos?   

- Ir lietuviai, ir ukrainiečiai mums labai artimos tautos. Nepaisant visų sunkumų Ukrainoje, šalis žingsniuoja septynmyliais žingsniais pirmyn į ES. Šiandien pasirašyta asociacijos sutartis su bendrija. Visi šie įvykiai tyčia ar netyčia stumia Baltarusiją rinktis Europą.

Man atrodo, kad Lietuvos visuomenė turi parodyti, jog Europos kelio pasirinkimas mažoms šalims yra saugus ir naudingas kiekvienam piliečiui. O draugauti su didžiąją kaimyne Rusija reikia, bet tuo pat metu reikia ir saugotis. Nes jeigu dramblys draugauja su mažu šuniuku, jis, anksčiau ar vėliau, gali užminti ir sunaikinti šuniuką.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį Vilniuje susitikęs su Baltarusijos žmogaus teisių gynėju Alesiu Beliackiu pabrėžė, kad visi politiniai kaliniai Baltarusijoje turi būti išlaisvinti.

„Jums teko dideli išbandymai. O jūsų istorija mums ir mūsų institucijoms buvo labai brangiai kainavusi pamoka. Tikimės, kad tęsite savo darbus“, – pranešime spaudai teigė L.Linkevičius.

Po beveik trejų metų įkalinimo, anksčiau nustatyto termino, A.Beliackis buvo paleistas praėjusią savaitę.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“ vadovas A.Beliackis buvo kalinamas nuo 2011 metų, prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ėmusis griežtų veiksmų prieš opoziciją. Jis nuteistas kalėti 4,5 metų dėl mokesčių vengimo, argumentuojant tuo, kad „Viasna“ naudojosi bankų sąskaitomis Lenkijoje ir Lietuvoje.