Bylą išnagrinėjusi LAT teisėjų kolegija tenkino nuteistojo A. Komskio gynėjo kasacinį skundą, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, trečiadienį paskelbė LAT.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

A. Komskis nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą turtą, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Teisėjų kolegijos teigimu, byloje A. Komskio kaltė daugiausia pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu gautomis specialisto išvadomis ir jose nustatytomis aplinkybėmis.

Tačiau A. Komskio gynėjas pateikė teismo eksperto konsultacinę išvadą, kurios išvados dėl dalies bylos aplinkybių yra priešingos nei specialisto išvadose, taip pat pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas, gynėjo teigimu, paneigiančias specialisto išvadų dalį dėl bendrovės lėšų panaudojimo be tai patvirtinančių dokumentų.

Taip, anot LAT, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodeksą. Apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažinti esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.

A. Komskis nuteistas už tai, kad, būdamas bendrovės „Agrolira“ direktoriumi ir disponuodamas bendrovės lėšomis nepateikė 5,5 tūkst. eurų išlaidas pateisinančių dokumentų, pardavė bendrovei priklausantį savaeigį motorinį laivą už 5,8 tūkst. eurų mažesnę kainą nei jo likutinė vertė ir taip iššvaistė bendrovės.

Taip pat A. Komskis nuteistas už tai, kad, sudaręs bendrovei nenaudingus sandorius ir išmokėjęs sau 160 tūkst. eurų paskolą, dokumentais nepagrįsdamas bendrovės lėšų panaudojimo ir veiklą perkėlus į bendrovę „Kalibrus“, taip sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais, nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą.

Kaip nurodo teismas, dėl to „Agrolira“ tapo nemoki ir bankrutavo, taip padarė didelę turtinę žalą kreditoriams. Be to bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant įstatymo, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

„Per savaitę jūsų minimą asmenį policiją pristatys į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos gatvėje, kur jis ir atliks laisvės atėmimo bausmę“, – nurodoma Kalėjimų tarnybos trečiadienį BNS pateiktame komentare.

Kauno kalėjime bausmę atlieka buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmąjį kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę.

Kauno policija sprendimą įkalinti V. Šiliauskui žada įvykdyti per 10 dienų, oficialiai gavusi raštą iš teismo. Kaip BNS nurodė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė, policija teismo sprendimo dar negavo.

T. Biliūno / BNS nuotr.

„Kai gausime sprendimą, jis bus vykdomas, tam yra numatytas 10 dienų terminas. (...) Jis turi teisę atvykti į policijos įstaigą pats. Asmuo turi teisę tiek prisistatyti į policijos įstaigą, tiek į įkalinimo“, – informavo policijos atstovė.

V. Šiliausko advokatas Ruslanas Boiko atsisakė BNS komentuoti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą jo klientui skirti trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prokuratūra turi tris mėnesius apsispręsti, ar skųs nuosprendį aukštesnės instancijos teismui.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Valentinas Alekna BNS sakė sprendimo „neturintis intencijų skųsti kasacine tvarka“, kadangi nuosprendis jį tenkina, o ar pasinaudos tokia teise aukštesni prokurorai, nežinantis.

Kai gausime sprendimą, jis bus vykdomas, tam yra numatytas 10 dienų terminas.

Jis taip pat tvirtino, kad nuosprendis turėtų būti išsiųstas per tris dienas.

Buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui už kyšininkavimą Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį skyrė realią trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo sprendimu teisėjų kolegija pakeitė žemesnės instancijos teismo verdiktą, kuriuo buvusiam Kauno savivaldybės administracijos vadovui buvo skirta 70 tūkstančių eurų bauda.

V. Šiliauskui buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią, atsižvelgęs į prokuroro prašymą, Apeliacinis teismas sumažino trečdaliu.

Teisėjų kolegija taip pat paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą uždrausti jam septynerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Tai yra maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei. Taip pat paliktas ir sprendimas konfiskuoti kyšio dydį atitinkančią sumą – 260 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų.

Šiuo sprendimu teisėjų kolegija pakeitė žemesnės instancijos teismo verdiktą, kuriuo buvusiam Kauno savivaldybės buvo skirta 70 tūkstančių eurų bauda.

„Jis (V. Šiliauskas – BNS) nubaustas per švelnia bauda, paskirta bausmė individualizuota nepakankamai įsigilinus į V. Šiliausko padaryto nusikaltimo pavojingumą, bausmės paskirtį, jos prevencinius tikslus, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės“, – nurodė teisėja Virginija Liudvinavičienė.

Ko nusipelnė, tą ir gavo.

V. Šiliauskui buvo paskirta penkerių metu laisvės atėmimo bausmė, kurią, atsižvelgęs į prokuroro prašymą, Apeliacinis teismas sumažino trečdaliu.

Teisėjų kolegija taip pat paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą uždrausti jam septynerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Tai yra maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei.

Virginija Liudvinavičienė (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Teisėjų kolegija netenkino prokuroro prašymo pripažinti imtus kyšius kaip aštuonias atskiras nusikalstamas veikas ir pripažino visą paimtą sumą kaip vieną kyšį.

Kaip nurodė teisėja, Apeliacinio teismo kolegija nustatė, kad tokiai prokuroro traktuotei „nėra jokio pagrindo“.

Pirmosios instancijos teismas tai, kad V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, buvo pripažinęs lengvinančiomis aplinkybėmis.

Vis dėlto Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos teigimu, jokio nuoširdaus prisipažinimo iš pradžių nebuvo, V. Šiliauskas tą padarė verčiamas surinktų įrodymų.

„Teisėjų kolegija nelaikė, kad jo atsakomybė yra lengvinanti aplinkybė“, – nurodė teisėja.

Teismas buvo gavęs V. Šiliausko gynėjo Ruslano Boiko apeliacinį skundą, siekiant konstatuoti kai kurių aplinkybių patikslinimą nuosprendyje. R. Boiko prašė konstatuoti, kad V. Šiliausko namuose atliktos kratos buvo neteisėtos, tad negali būti laikomos įrodymais byloje.

Teisėjų kolegijos nuomone, buvo gauta pakankamai duomenų, kad egzistavo faktinis pagrindas atlikti slapto pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Taip pat V. Šiliausko advokatas skundė, kad atsakomybėn nepatraukta įmonė „Autokausta“ ir jos vadovas Juozas Kriaučiūnas, davę kyšius.

„Šioje byloje paminėti sprendimai teisėjų kolegijos buvo vertinami tik tiek, kiek jie susiję su šioje byloje nagrinėjama V. Šiliauskui inkriminuota nusikalstama veika, šią veiką pagrindžiančių duomenų, jų patikimumu, pakankamumu ir teisingos bausmės V. Šiliauskui skyrimu“, – sakė V. Liudvinavičienė.

Jis nubaustas per švelnia bauda, paskirta bausmė individualizuota nepakankamai įsigilinus į V. Šiliausko padaryto nusikaltimo pavojingumą.

„J. Kriaučiūno parodymus teisėjų kolegija vertino tik per parodymų patikimumo prizmę“, – pridūrė ji.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja iškart po jo paskelbimo, jis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apie šį nuosprendį trumpai pasisakė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Apie šitą gėdingą atvejį jau viską esu pasakęs, o šiandien Apeliacinis teismas mano žodžius tik patvirtino. Ko nusipelnė, tą ir gavo“, – portalui kauno.diena.lt tikino miesto vadovas.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę.

Pernai lapkritį V. Šiliauskas už korupcinius nusikaltimus nubaustas 70 tūkst. eurų bauda, tačiau įskaičius sulaikyme praleistą laiką, jam reikia sumokėti 65 tūkst. eurų. Jam taip pat uždrausta septynerius metus dirbti valstybės tarnyboje – tai maksimalus tokios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

Teismas pranešė patikslinęs Vilniaus apygardos teismo pernai priimtą nutartį.

Pasak Apeliacinio teismo, nepaisant to, jog Lietuva Vašingtono arbitraže atsiėmė priešieškinį prieš „Veolia“, arbitražo  nustatytos aplinkybės gali būti svarbios nagrinėjant bylą Lietuvoje.

„Ieškovė ICSID (Vašingtono – BNS) arbitraže siekia konstatuoti ir įvertinti atsakovų neteisėtus veiksmus, veikiant Lietuvos šilumos ūkyje, o šios aplinkybės sudaro esminę ieškinio faktinio pagrindo dalį ir apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje“, – teigia Apeliacinis teismas.

Apygardos teismas bylos nagrinėjimą pernai lapkritį sustabdė, kol bus išnagrinėti ginčai dviejose institucijose – Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID arbitražas Vašingtone) ir Stokholmo prekybos rūmų arbitraže (SCC arbitražas). Pastarasis sprendimą jau paskelbė pernai lapkričio pabaigoje.

Vašingtono arbitražas nagrinėja „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – A. Zuokui, A. Janukoniui ir L. Samuoliui.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Apeliacinio teismo nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).

Pasak jo, reikšmingos įtakos sprendimui skųsti teismo nutartį turėjo ir teatro darbuotojų palaikymas, taip pat kultūros bendruomenėje sklindančios kalbos apie konkurso rengimo užkulisius.

Manau, kad konkursas buvo surengtas taip, kad aš nelaimėčiau.

„Manau, kad pirmos instancijos teismas neišgirdo mūsų argumentų. Kitas dalykas – manau, kad konkursas buvo surengtas taip, kad aš nelaimėčiau. Indikacijų tokių vėliau sužinojau, jos, manau, pasitvirtino, bandžiau tai įrodyti ir teismui“, – Eltai teigė J. Sakalauskas.

„Tai nėra kažkokių sąskaitų suvedinėjimas. (...) Viso to proceso nebūtų, jei neturėčiau bendruomenės palaikymo“, – pridūrė jis.

Buvęs teatro vadovas pabrėžia esąs įsitikinęs, kad direktoriaus konkurso baigtis buvo nuspręsta dar iki jam įvykstant. Vis dėlto, kokia tiksliai informacija jam leidžia taip manyti, J. Sakalauskas neatskleidžia.

„Konkurso baigtis buvo nulemta gerokai iki jam įvykstant – tai leidžia manyti informacija, kurią turiu, tik jos niekas nenorės liudyti, nenorėdami susipykti nei su ministerija, nei su kitais kultūros įstaigų vadovais“, – teigia buvęs teatro vadovas.

Kaip anksčiau teigė J. Sakalauskas, konkurso organizavimo procese jam klausimų sukėlė vadovą rinkusios komisijos sudėtis.

Teatrui beveik metus vadovauja laikinas direktorius

Dėl vis dar vykstančių teisminių procesų darbo LNOBT pradėti negali pernai sausį išrinkta naujoji teatro vadovė, buvusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

„Viskas dabar teismo rankose. Kada ateis nauja vadovė, negaliu atsakyti. Tai gali atsakyti tik teismas“, – Eltai teigė laikinuoju LNOBT direktoriumi pernai kovą paskirtas Audrius Kundrotas.

ELTA primena, kad pernai sausį konkursą eiti LNOBT generalinio direktoriaus pareigas laimėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, kuri turėjo pakeisti tuometinį teatro vadovą, operos solistą Joną Sakalauską, vadovavusį teatrui nuo 2018-ųjų.

Šį faktą teatro bendruomenė pasitiko priešiškai kaip ir iki pernai kovo pareigas ėjęs teatro vadovas J. Sakalauskas. 2023-ųjų vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti jo ieškinį dėl galimų konkurso organizavimo pažeidimų.

Praėjusių metų pabaigoje pirmosios instancijos teismas J. Sakalausko ieškinį atmetė.

Advokatui A. Jušinskiui už tai, kad jis paprašė A. Voinovo imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas sužinoti neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis ir paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jam pažadėdamas ir duodamas įvairias pinigų sumas (tarp jų ir didesnes nei 12, 5 tūkst. eurų), apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 65 tūkst. eurų bauda ir uždrausta 5 metus verstis advokato veikla.

A. Voinovui, sutikusiam priimti kyšius ir juos priėmusiam už pažadą paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, taip pat siūliusiam, pažadėjusiam ir davusiam įvairaus dydžio kyšius ikiteisminio tyrimo pareigūnui už pažadą paveikti kitus pareigūnus, paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 7,5 tūkst. eurų bauda, taip pat uždrausta 5 metus dirbti vidaus tarnybos sistemoje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo išvados dėl įvykdytų nusikaltimų ir jų kvalifikavimo padarytos išsamiai įvertinus surinktų įrodymų visumą, bylos duomenys kruopščiai aptarti ir palyginti tarpusavyje, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantų skundų, kuriais prašyta jiems priimti išteisinamuosius nuosprendžius.

„Taip pat konstatuota, kad apygardos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos ir paskirtos, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: padaryti korupciniai nusikaltimai (A. Jušinskis padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną sunkų nusikaltimą, A. Voinovas – keturis apysunkius nusikaltimus ir du sunkius nusikaltimus), kuriais siekta gauti neteisėtą atlygį už viešai neskelbtinų duomenų apie vykstantį ikiteisminį tyrimą atskleidimą ir poveikį šį tyrimą atliekantiems subjektams, nusikaltimai buvo daromi ilgą laiką, iš anksto apgalvojus sudėtingą konspiracijos sistemą, siekiant užmaskuoti daromas nusikalstamas veikas“, – dėstoma Apeliacinio teismo pranešime spaudai.

Ši Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Tokiems teisminiams procesams išleidžiamos didelės sumos mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl galvoje kirba klausimas: ar tokia byla iš viso turėjo atsirasti?“ – skambią COVID-19 reagentų pirkimo istoriją komentavo buvęs teisingumo ministras, advokatas Gintautas Bartkus.

Kaltinimai subliūško

Priminsime, kad beveik trejus metus trukusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastangos Š. Narbutą paversti sukčiumi žlugo gegužės 11-ąją, kai Vilniaus apygardos teismas jį visiškai išteisino dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir sukčiavimu.

Anot teismo, neįrodyta, kad Š. Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nebuvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Įrodyta, kad Š. Narbutas tame sandoryje veikė kaip tarpininkas – su Ispanijos įmone buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis. Taip pat įrodyta, kad 300 tūkst. eurų komercinio atstovavimo atlygis, kurį gavo Š. Narbutas, priklausė ne Lietuvos valstybei, o jau minėtai Ispanijos įmonei. Dėl to nėra ir sukčiavimo sudėties.

Sprendimas: COVID-19 reagentų byloje teismas prokurorui nebeleido toliau taškyti mokesčių mokėtojų pinigų. (Freepik.com nuotr.)

Negana to, teismas patvirtino, kad šis sandoris buvo naudingas Lietuvai, nes ji sutaupė milijonus eurų. Jei šio sandorio nebūtų buvę, Lietuvoje tuomet būtų strigęs testavimas. Kitaip tariant, dėl Š. Narbuto dalyvavimo buvo ne tik išgelbėta žmonių gyvybių, bet ir reikšmingai prisidėta prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo.

Tačiau iškart po šio išteisinamojo nuosprendžio prokuroras Gintaras Jasaitis paskelbė, kad apeliacijos teise tikrai pasinaudos ir nuosprendį skųs.

Š. Narbutas savo ruožtu teigė, kad tokia G. Jasaičio pozicija esą rodo, jog jo byloje toliau bus švaistomos valstybės lėšos.

„Ne tik mano pinigai, nervai bus deginami, bet ir tuščiai mokesčių mokėtojų. Turbūt daugiau nei 100 tūkst. eurų išleista tokiam nepagrįstam kaltinimui. Tai rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu“, – kiek anksčiau „Kauno dienai“ teigė Š. Narbutas.

Su šia nuostata sutiko ir teisės ekspertas G. Bartkus, keliantis klausimą, ar šią bylą iš viso reikėjo nagrinėti baudžiamosios justicijos lygmeniu.

„Ši byla tarsi primena sovietinius laikus ir kovą su spekuliantais. Atrodo, dar nesame įsisąmoninę, kad žmogui už tarpininkavimą turi būti mokami pinigai. Jis mums padaro gerą darbą – suderina kainą, suranda prekių, užtikrina jų pristatymą ir t. t. Būtent už tai jis ir turi gauti atlyginimą. Š. Narbuto bylos atsiradimas tarsi rodo, kad 30 metų kurdami laisvos rinkos ekonomiką iki šiol neįsisąmoninome, kad viskas kainuoja ir kad už kiekvieną darbą žmogui turi būti atlyginama. Tokius dalykus įvilkti į baudžiamąją teisę absoliučiai neteisinga. Jei jau yra įtarimų, kad čia buvo koks nors nesąžiningas susitarimas, tai tam yra civilinių priemonių“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, labai gaila, kad dėl tokios teisinės sistemos nevyksta diskusija politiniu lygmeniu.

Kaltės įrodymas

Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija praėjusią savaitę sprendė, ar šioje byloje reikia atlikti įrodymų tyrimą – apklausti buvusį Ispanijos bendrovės „PMS International“ darbuotoją Laurentą Mendesą, išteisintąjį, atlikti kitus veiksmus.

Prokuroras siekia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažinti Š. Narbutą kaltu, skirti jam 75 tūkst. eurų baudą ir priteisti iš jo per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai. Anot G. Jasaičio, išteisinamąjį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių.

„Yra būtina atlikti L. Mendeso apklausą ir išsireikalauti duomenų, susijusių su Š. Narbuto turėtomis realiomis proceso išlaidomis. Manau, būtina apklausti ir išteisintąjį Š. Narbutą. Apygardos teisme nebuvo galimybės jam užduoti klausimų“, – sakė prokuroras. Priminsime, kad pirmosios instancijos teisme Š. Narbutas išsamią savo poziciją paskelbė per baigiamąsias kalbas.

„Prokuroras siekia įtikinti teismą, kad aš esu kaltas, iš esmės vadovaudamasis prielaidomis grįstais įsitikinimais ir atskirų liudytojų parodymų frazių paneigimu. Nors net jas paneigus niekaip nereiškia, kad pasitvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės“, – tokį prokuroro norą apibūdino Š. Narbutas, per visą šį teisinį procesą kartojęs, kad STT ir prokuratūra atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą.

Išteisintasis pasinaudojo teise neduoti parodymų. Tokią teisę, anot Apeliacinio teismo teisėjo Lino Šiukštos, Š. Narbutas turi.

„Apeliacinis teismas nėra instancija, kuri skirta faktams nustatyti ir pan. Čia nagrinėjami teisės, kvalifikacijos klausimai. Yra atvejų, kai net draudžiama Apeliaciniame teisme pateikti kokių nors naujų faktinių aplinkybių, jei jos buvo pateikiamos pirmosios instancijos teisme. Taip yra todėl, kad negalime iki begalybės tęsti ar bandyti tęsti teisinio nagrinėjimo. Šios konkrečios bylos atveju Š. Narbutas turi visas teises neduoti parodymų, nes pareiga įrodyti kaltę tenka tiems, kurie kaltina“, – aiškino G. Bartkus.

Neatlikti namų darbai

Teisėjų kolegijai daugiausia klausimų sukėlė prokuroro prašymas surasti užsienietį L. Mendesą, kuris tiesiogiai dalyvavo derybose dėl COVID-19 reagentų įsigijimo. Su bendrove „PMS International“ 2020 m. kovą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pasirašė dvi sutartis.

Verta paminėti, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Mendesas buvo apklaustas du kartus. Byloje yra pateikti apklausų protokolai, išversti į lietuvių kalbą. Abi apklausas inicijavo ir atliko prokuroras ir jo vadovaujami ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

„Prokuroras L. Mendesą įtraukė ir į teismą kviečiamų liudytojų sąrašą, tačiau nepateikė teismo prašomų duomenų. Pirmosios instancijos teismas pusę metų bandė susisiekti su L. Mendesu savo iniciatyva – gavo telefono numerį, e. pašto adresą. Įrodymų tyrimo metu paaiškėjo, kad nežinoma, nei kur L. Mendesas dirba, nei kur gyvena, nei kokios valstybės pilietis jis yra. Šis teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė, kodėl L. Mendeso paieška vilkintų bylos nagrinėjimą“, – G. Jasaičio prašymą kaip nelogišką apibūdino Š. Narbutas.

Kova: Š. Narbutą toliau stebina prokuroro veiksmai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Anot išteisintojo, Ispanijos prokurorė, kuriai buvo siunčiami klausimai L. Mendesui, šiuos klausimus vertino kaip menamus, juos šalino.

„Apklausų metu L. Mendesas buvo kelis kartus klausiamas to paties. Prokuroras nepateikė jokių duomenų, kaip teismas turėtų šį liudytoją surasti, kokioje šalyje jo ieškoti. Atsižvelgiant į tai, kad bylos apimtis viršija 8 tūkst. lapų, joje apklausti 28 liudytojai, surinktų duomenų neabejotinai pakanka tiesai nustatyti, todėl toks prokuroro reikalavimas tik patvirtina siekį kuo ilgiau tęsti baudžiamąjį procesą, o ne padėti nustatyti objektyvią tiesą“, – vertino jis ir jau pirmajame apeliacinio bylos nagrinėjimo posėdyje sulaukė teisėjo pritarimo.

Neleido vilkinti bylos

„Iš tikrųjų nepagrįstas yra prašymas apklausti žmogų, kurio anketiniai duomenys, net pilietybė, tiksli gyvenamoji vieta ir valstybė, kur dabar jis yra, nežinoma. Žinoma tik buvusi darbo vieta“, – posėdžio metu sakė teisėjas L. Šiukšta ir paklausė prokuroro G. Jasaičio, ar jis sugebėtų šį žmogų surasti per mėnesį? Tačiau jokio konkretaus atsakymo neišgirdo.

Gintaras Jasaitis/V. Kopūsto nuotr.

Teisėjas pridūrė, kad liudytojo paieškos pernelyg ilgai užtęstų procesą. Vadinasi, būtų leidžiami valstybės pinigai net negarantuojant, kad užsienietis išvis bus surastas.

„Manau, tai – teisingas spendimas. Greičiausiai Apeliaciniam teismui pasirodė, kad įrodymų pakanka, esminių dalykų teismas neįžiūrėjo. Vertinant iš principinio požiūrio, tokio sprendimo, matyt, ir reikėjo tikėtis. Praktikoje vis dažniau pasitaiko, kad jei ikiteisminio tyrimo metu koks nors užsienietis davė parodymus, į teismą liudyti jis ne visada atvyksta. Būna sunku jį surasti arba prisikviesti, nes kažkurios aplinkybės jau būna pasikeitusios. Be to, tokioms paieškoms valstybė eikvoja finansinius ir žmogiškuosius resursus“, – teisėjo sprendimą komentavo G. Bartkus.

Pasak teisės eksperto, šioje konkrečioje byloje svarbu, kad tas vadinamasis liudytojas buvo juridinis asmuo – bendrovė „PMS International“ – ir jos kitas atstovas davė išsamius parodymus pirmosios instancijos teismui.

„Visas reikalingas aplinkybes galėjo atskleisti nebūtinai L. Mendesas, bet ir kitas toje bendrovėje dirbęs ir apie pirkimus žinojęs asmuo“, – teisinius niuansus aiškino G. Bartkus. Verta pažymėti, kad pirmosios instancijos teisme liudijo kitas „PMS International“ darbuotojas Jobas Augustinas Pero Tomas. Jo parodymai sutapo su L. Mendeso ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, anot kurių, būtent užsienio įmonė pasiūlė 1 euro komisinį atlygį Š. Narbutui ir kad tai įprasta įmonės veiklos praktika dirbant su komerciniais agentais.

Galiausiai priimtas sprendimas šioje byloje įrodymų tyrimo neatlikti, nagrinėjimas bus tęsiamas gruodį.

Ne tik mano pinigai, nervai bus deginami, bet ir tuščiai mokesčių mokėtojų. Turbūt daugiau nei 100 tūkst. eurų išleista tokiam nepagrįstam kaltinimui.

Nusiplauna rankas

G. Bartkaus vertinimu, apibendrinant toliau vykstančius šios bylos procesus, svarbu paminėti kelis aspektus.

„Pirmasis – pas mus nepriimta tokių dalykų pabaigti taikos sutartimis. Visada visi nori eiti iki galo. Tačiau čia reikėtų kalbėti apskritai apie kaštus: tuo metu, kai prokuroras užsiima šia byla, jis negali užsiimti kitomis. Juk mes jau kuris laikas kalbame, kad turime ribotą žmogiškųjų išteklių skaičių. Antrasis šios bylos aspektas man kelia nerimą. Kad mokesčių mokėtojams visas šis teisminis procesas kainuoja, yra ne Š. Narbuto kaltė. Tai yra valstybės kaltė, nes turime daug nesutvarkytų procesų. Kitaip negalima paaiškinti to, kad, pasigavus tarpininką, jam galėtum sakyti: žinote, jūs čia pardavėte per brangiai arba paėmėte per daug. Man, kaip teisės ekspertui, tai niekaip nesuprantama“, – pašnekovas pakartojo tai, ką jau ne kartą viešai sakė daugelis kalbintų teisės ekspertų.

Po Š. Narbuto išteisinamojo nuosprendžio G. Bartkus „Kauno dienai“ akcentavo, kad situacija dėl tokių bliūkštančių bylų Lietuvoje šiek tiek gerėja, tačiau ji tikrai dar nėra gera.

„Pritarčiau, kad būtent dėl tokių atvejų reikėtų reikalauti tam tikros konkrečių teisėsaugos institucijų atsakomybės. Ją turėtų prisiimti ir politikai, kurie būtent ir kontroliuoja teisėsaugos institucijas. Ypač jei tam tikrų pažeidimų nustato Strasbūras, atsakomybė būtina, o dabar institucijos tarsi nusiplauna rankas“, – plačiau į nevaldomą institucijų savivalę pažvelgė pašnekovas.

Gintautas Bartkus/Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, užtenka atsiversti Administracinių nusižengimų kodeksą ir pažiūrėti, kiek ten yra numatyta baudų visiems – verslui, asmenims, vairuotojams ar kitiems – ir kiek valdininkams už biurokratiją, neteisingą priimtą spendimą, procesų vilkinimus.

„Valdininkams numatytų baudų ten nerasime. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip nustatomos ir didinamos baudos už bet ką piliečiams, o valdžios institucijoms už jų nemokšiškus darbus, – jokios atsakomybės. Nėra jokių konkrečių atvejų, kad kažkas būtų nubaustas. Negana to, tokių atvejų net netyrinėjame – neturime jokių nepriklausomų ekspertų, komisijų, kurios paaiškintų, pavyzdžiui, ar konkrečioje byloje, kurią pralaimėjome Strasbūro teisme, tam tikrus vaidmenis atlikę pareigūnai ką nors pažeidė. Mes, kaip valstybė, tik susimokame tam nuskriaustam žmogui, ir viskas. Tokia praktika yra labai ydinga“, – reziumavo G. Bartkus.