Toks apibūdinimas, pirmą kartą J. Bideno išsakytas lygiai prieš metus, siutina Turkiją, kuri atsisako pripažinti 1915–1916 m. įvykdytas daugiau kaip milijono armėnų žudynes genocidu.

JAV prezidentas, kuris anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Rusijos žiaurumai Ukrainoje prilygsta genocidui, vėl pavartojo šį terminą apibūdindamas armėnų žudynes per Pirmąjį pasaulinį karą.

„1915 m. balandžio 24 d. Osmanų imperijos valdžia Konstantinopolyje suėmė armėnų intelektualus ir bendruomenių lyderius. Taip prasidėjo armėnų genocidas – vienas didžiausių XX a. masinių žiaurumų“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Anot jo, „šiandien prisimename pusantro milijono armėnų, kurie buvo deportuoti, nužudyti ar išvežti į mirtį per naikinimo kampaniją, ir liūdime dėl tragiškos daugybės gyvybių netekties“.

JAV prezidentas paragino žmones išlikti „budrius prieš ardomąją visų formų neapykantos įtaką“, ir pakvietė amerikiečius „iš naujo įsipareigoti kalbėti garsiai ir stabdyti žiaurumus, kurie palieka pasauliui ilgalaikius randus“.

Skaičiuojama, kad 1915-1917 metais, byrant Osmanų imperijai, kuri įtarė krikščionių mažumą susimokius su priešininke Rusija Pirmojo pasaulinio karo metu, buvo nužudyta iki 1,5 mln. armėnų.

Iš Osmanų imperijos pelenų kaip pasaulietinė respublika iškilusi Turkija pripažįsta, kad galėjo žūti 300 tūkst. armėnų, tačiau griežtai atmeta, kad tai buvo genocidas.

Prieš metus J. Bidenas tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aiškiai įvardijusiu armėnų žudymą genocidu, tuo supykdydamas Ankarą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) tokį žingsnį pavadino „nepagrįstu“ ir „destruktyviu“ bei įspėjo, kad Vašingtonas gali prarasti draugą svarbiame regione.

Įtempti dviejų NATO sąjungininkių santykiai pamažu stabilizavosi. Pernai birželį abiejų šalių lyderiai susitiko, o R. T. Erdoganas pasidžiaugė „nauja konstruktyvių ryšių su Vašingtonu era“.

Praėjusį mėnesį prezidentai kalbėjosi apie Turkijos tarpininkavimą dėl Rusijos ir Ukrainos karo.

Ceremonija „Ne genocidui, ne karui: mes už taiką ir žmoniškumą”, skirta 1915 metų armėnų genocido aukų atminimui, vyks Klaipėdos Skulptūrų parke, prie armėnų chačkaro.

Kaip BNS sakė šios bendruomenės pirmininkas Garnikas Kazarianas, Lietuvoje gyvena apie 2000 armėnų.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.

Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

Pradedant Urugvajumi 1965 metais, daugiau kaip 30 šalių, įskaitant JAV, Prancūziją, Vokietiją, Kanadą ir Rusiją, pripažino armėnų žudynes genocidu.

„Šiandien Latvijos parlamento priimtas sprendimas pripažinti 1915 metų įvykius „genocidu“ yra nepagrįstas mėginimas perrašyti istoriją dėl politinių priežasčių. Mes atmetame ir griežtai smerkiame šį neteisėtą sprendimą“, - sakoma Turkijos URM pareiškime.

„Užuot vadovavusis tam tikrų sluoksnių, mėginančių sukelti priešiškumą, darbotvarke, mes siūlome Latvijos parlamentui ištaisyti šią klaidą ir paremti pastangas, kuriomis siekiama taikaus sambūvio regione, ypač tarp turkų ir armėnų tautų“, - pareiškė Turkijos URM.

Iniciatyvą priimti deklaraciją artėjant Armėnų genocido aukų atminimo dienai iškėlė grupė Latvijos parlamentarų. Ši diena Armėnijoje kasmet pažymima balandžio 24-ąją. Saeima priėmė šį dokumentą balsų dauguma.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.

Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.

R. T. Erdoganas šeštadienį, likus kelioms minutėms iki to, kai J.Bidenas per ceremoniją, skirtą paminėti tragiškus 1915-1917 metų įvykius, panaudojo terminą „genocidas“, paskelbė atidžiai suformuluotą pareiškimą.

Tačiau Turkijos prezidentas neslėpė įtūžio per vėliau televizijoje transliuotą kalbą, kurioje, be kita ko, atkreipė dėmesį į JAV vergijos ir indėnų persekiojimo istoriją.

„JAV prezidentas pateikė komentarų, kurie yra nepagrįsti ir nesąžiningi, – pareiškė R. T. Erdoganas. – Manome, kad šie komentarai buvo įtraukti į pareiškimą dėl radikalių armėnų grupių ir antiturkiškų sluoksnių spaudimo. Tačiau tai nesumažina destruktyvaus šių komentarų poveikio.“

Armėnai, palaikomi istorikų ir mokslininkų, teigia, kad Pirmojo pasaulinio karo metu tuometinėje Osmanų imperijoje žuvo 1,5 mln. armėnų. Nors Turkija pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, šalis priešinasi termino „genocidas“ vartojimui.

J. Bidenas mėgino sušvelninti neišvengiamą Turkijos įtūžį paskambindamas R. T. Erdoganui. Tai buvo pirmasis jų pokalbis nuo J. Bideno kadencijos pradžios, jo metu abiejų šalių lyderiai susitarė susitikti birželį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.

Tačiau R. T. Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad J. Bidenui reikėtų „pažvelgti į veidrodį“ prieš įvardijant šimtmečio senumo įvykius genocidu.

„Mes taip pat galime pakalbėti apie tai, kas nutiko indėnams, juodaodžiams ir Vietname“, – teigė R. T. Erdoganas.

„Ponas prezidentas informavo, kad Turkija ir ateityje gins tiesą nuo tų, kurie meluoja apie vadinamąjį armėnų genocidą ir pritaria šiam šmeižtui dėl politinių priežasčių“, - sakoma pranešime.

Anksčiau laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais JAV administracijoje, pranešė, kad Amerikos prezidentas Joe Bidenas ketina oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.

Leidinio duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą oficialiai gali paskelbti šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Laikraščio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas gali apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.

J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose apie 1915 metų įvykius. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas. Tai sukėlė didelį Ankaros nepasitenkinimą.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.

Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.

„Šiandien priimtas Sirijos parlamento sprendimas laikyti 1915 metų įvykius vadinamuoju genocidu yra pamokomas pavyzdys, kaip veidmainiauja režimas, kuris daugelį metų rengė skerdynes, milijonus žmonių išvarė iš savo namų ir naudojo cheminį ginklą“, - sakoma Turkijos URM pareiškime.

Jame taip pat teigiama, kad Damaskui „tenka atsakomybė už humanitarinę dramą, vykstančią Turkijos ir Sirijos pasienyje“.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra SANA, Sirijos parlamento deputatai rezoliuciją priėmė vienbalsiai. Dokumente pažymima, kad „masiniai nusikaltimai, XX amžiaus pradžioje įvykdyti Osmanų imperijoje armėnų tautos atžvilgiu, pripažįstami genocidu“.

Balandžio 24-ąją Armėnijoje kasmet pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Šią dieną 1915 metais prasidėjo armėnų inteligentijos atstovų deportacija iš Konstantinopolio.

XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje Osmanų imperijoje reguliariai buvo persekiojami armėnai. 1915 metais buvo sunaikinta daugiau kaip 1,5 milijono šios tautos atstovų. Armėnų tautos genocido faktą pripažino daugelis pasaulio valstybių. Pirmas tai 1965 metais padarė Urugvajus. Vėliau jo pavyzdžiu pasekė Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Švedija, kitos šalys.

Armėnų genocidą taip pat pripažino Europos Parlamentas ir Pasaulio bažnyčių taryba. Iš 50-ties Amerikos valstijų 44-ios pripažino ir pasmerkė armėnų genocidą, taip pat paskelbė balandžio 24-ąją Armėnų genocido aukų diena.

Turkija neigia kaltinimus dėl armėnų genocido ir griežtai reaguoja į kritiką šiuo klausimu. 

„Parlamentas... smerkia ir pripažįsta genocidą, kurį XX amžiaus pradžioje armėnų atžvilgiu įvykdė Osmanų valstybė“, – pažymima parlamento pareiškime.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.

Armėnų genocidą jau yra pripažinusios apie tris dešimtis valstybių.

Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų. Be to, Ankara aukų skaičių vertina šimtais tūkstančių.

Pastarosiomis savaitėmis Ankaros ir Damasko santykiuose tvyro įtampa dėl abiejų šalių kruvinų susirėmimų šiaurės vakarų Sirijoje per kuriuos, pasak Ankaros, žuvo 14 turkų karių.

Rusijos remiamos Sirijos vyriausybės pajėgos nuo gruodžio suintensyvino paskutinės opozicijos tvirtovės bombardavimą šiaurės vakarų Sirijoje, kur Ankara teikia paramą sukilėliams ir yra dislokavusi savo karių.

Dėl Idlibe, kur dominuoja džihadistai, vykdomo intensyvaus puolimo savo namus paliko beveik 700 tūkst. žmonių ir patraukė link Turkijos, skelbia Jungtinės Tautos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį pagrasino smogti  Sirijos vyriausybės pajėgoms „visur“, jeigu turkų kariai vėl bus atakuojami.

Damaskas atsakė, kad jis yra „atitrūkęs nuo realybės“.

Turkija drauge su jos remiamomis pajėgomis atliko tris operacijas Sirijoje prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) ir kurdų kovotojus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.

Po paskutinio įsiveržimo Turkija įsteigė vadinamąją „saugumo zoną“ – 120 kilometrų ilgio juostą Sirijos teritorijoje palei pietinę savo sieną.

Beveik 30 pasaulio valstybių parlamentai yra priėmę įstatymus ar rezoliucijas dėl armėnų genocido pripažinimo.

JAV Kongresas gruodį pripažino šias masines žudynes genocidu, tuo supykdydamas Turkiją. Tuo metu prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) administracija pareiškė su tuo nesutinkanti.

Senato sprendimas priimti rezoliuciją, kurios tvirtinimas anksčiau ne kartą strigo, sukėlė Turkijos įtūžį. Ankara neigia, kad buvo vykdomos sistemingos masinės žudynės, ir tvirtina, kad armėnų žūtį nulėmė itin sunki padėtis šalyje Pirmojo pasaulinio karo metais.

Priėmusios tokią rezoliuciją Jungtinės Valstijos prisidėjo prie kitų 30 šalių, pripažįstančių paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais vykus armėnų genocidą.

„Yra derama ir tinkama, kad Senatas stovėtų teisingoje istorijos pusėje, – tramdydamas ašaras sakė demokratas Robertas Menendezas (Robertas Menendesas), Senate stūmęs šią rezoliuciją. – Esu dėkingas, kad ši rezoliucija buvo priimta tokiu metu, kai tebėra išgyvenusių šį genocidą – jie galės pamatyti, kad Senatas pripažįsta, ką jiems teko patirti.“

Armėnijos prezidentas Nikolas Pašinianas JAV Senato sprendimą pavadino „teisingumo ir tiesos pergale“.

„Tai duoklė pirmojo XX amžiaus genocido 1,5 mln. aukų atminimui ir drąsus žingsnis propaguojant prevencijos darbotvarkę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Tačiau vyriausybė Ankaroje pasmerkė šį žingsnį ir perspėjo, kad tai paveiks JAV ir Turkijos ryšius.

„Kai kurių JAV Kongreso narių elgesys kenkia Turkijos ir Amerikos ryšiams“, – tviteryje perspėjo Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas (Fachretinas Altunas).

Rezoliucijoje skelbiama, kad JAV laikysis politikos „minėti armėnų genocidą oficialiu pripažinimu ir atmintimi“.

Be to, bus laikomasi politikos „atmesti pastangas įtraukti, angažuoti arba kaip nors kitaip susieti Jungtinių Valstijų vyriausybę su armėnų genocido arba bet kurio kito genocido neigimu“.

Rezoliucija, anksčiau jau priimta Atstovų Rūmų, buvo keliskart užblokuota prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkų, Baltiesiems rūmams siekiant glaudesnių santykių su Turkija ir jos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Turkų pyktis

Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas siekė dirbti su R. T. Erdoganu ir užkirsti kelią visapusiškai Turkijos invazijai į Šiaurės Siriją, bet susitarti, kad turkų kariai ar jų įgaliotiniai užtikrintų saugumą tame rajone pasitraukus JAV pajėgoms.

D. Trumpas taip pat grūmėsi su didėjančiu NATO ir Pentagono nusivylimu R. T. Erdoganu dėl jo sprendimo nusipirkti rusų gamybos raketinės gynybos sistemų S-400, kurios gali kelti grėsmę NATO saugumui.

Per lapkritį įvykusį vizitą Vašingtone stovėdamas greta D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose R. T. Erdoganas perspėjo, kad „kai kuriais istoriniais įvykiais ir kaltinimais naudojamasi siekiant išsprogdinti mūsų abipusius ir dvišalius santykius“.

Vienas pagrindinių D. Trumpo rėmėjų Senate Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) blokavo šios rezoliucijos priėmimą, kai ji buvo vėl pateikta svarstyti per R. T. Erdogano vizitą.

L. Grahamas tuo metu sakė, kad prieštarauja „ne norėdamas pasaldinti istoriją ar bandyti ją perrašyti, bet norėdamas spręsti dabartį“.

Visas Kongresas buvo mažiau palankus Turkijai už D. Trumpą.

Santykių įtampą parodė ir tai, kad Senato Užsienio reikalų komitetas trečiadienį priėmė abiejų partijų paremtą įstatymo projektą, kuriuo numatomos griežtos sankcijos Turkijai ir jos lyderiams dėl turkų puolimo Sirijoje ir rusiškų raketinės gynybos sistemų nusipirkimo.

Jei šis įstatymo projektas bus pateiktas D. Trumpui pasirašyti, prezidentas gali atsidurti nepatogioje padėtyje.

„Štai kas nutinka, kai Jungtinės Valstijos atsisako principingos diplomatijos“, – sakė buvęs JAV specialusis pasiuntinys konfliktui Sirijoje ir Irake Brettas McGurkas (Bretas Magarkas).

„Trumpo santykiai su Erdoganu pakirto bet kokias rimtas pastangas raginti Turkiją eiti konstruktyvesne kryptimi. Kaip ir daugumoje kitų užsienio politikos sričių šiuo metu, viskas tik blogėja“, – pridūrė jis.

Įstatymų leidėjai kvietė D. Trumpą patvirtinti rezoliuciją dėl genocido, nors jai nereikia oficialaus jo parašo.

„Kongresas dabar vieningai kalba tiesą apie šį genocidą. Laikas prezidentui prisidėti prie mūsų“, – sakė demokratas Adamas Schiffas (Adamas Šifas), rėmęs įstatymo projektą Atstovų Rūmuose.

Šis ambasadoriaus Ankaroje Audriaus Brūzgos ir Turkijos URM atstovės Aylin Tashan (Ailin Tašan) susitikimas vyko antroje lapkričio pusėje, BNS antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

„Viena iš susitikimo temų buvo šalių požiūris į 1915 metų įvykius, kuriuos dalis tarptautinės bendruomenės vertina kaip Turkijos vykdytą armėnų genocidą“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Anot Lietuvos URM, susitikimo metu nebuvo įteikta jokia nota.

Viena iš susitikimo temų buvo šalių požiūris į 1915 metų įvykius, kuriuos dalis tarptautinės bendruomenės vertina kaip Turkijos vykdytą armėnų genocidą.

Šis susitikimas įvyko po lapkričio 14 dieną naujienų portale delfi.lt paskelbto interviu, kur G. Nausėda atsakė į žurnalisto klausimą: „Turkija – NATO sąjungininkė, įvykdžiusi armėnų genocidą, kurį, beje, pripažino ir Lietuva, ir visai neseniai – JAV Kongresas. Turkija genocido fakto nepripažįsta. Ar jūs įsivaizduotumėte situaciją, kai NATO narė yra valstybė, nepripažįstanti Holokausto?“

„Neįsivaizduočiau. Bet, nepaisant to, šiuo (armėnų genocido pripažinimo) klausimu vis dėlto galvočiau, kad tai – laiko klausimas, ir vieną gražią dieną tai atsitiks. Galbūt tai neįvyks labai greitai. Kad ir kaip būtų sudėtinga tikėtis, kad tai įvyks per artimiausius penkerius ar dešimt metų. Bet aš manau, kad pats faktas yra, ir vienaip ar kitaip jis bus pripažintas“, – atsakė Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda antradienį žurnalistams Londone sakė nemanantis, kad šis jo pasisakymas turės įtakos dvišaliams santykiams ar Turkijos pozicijai dėl NATO svarstomų Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų.

„Tai yra, sakyčiau, toks dalykas, kuris visada yra paraštėse, ir, kaip žinote, ir atskirų valstybių parlamentai, ir (JAV) Kongresas, ir Užsienio reikalų ministerijos yra pasisakiusios tais klausimais. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad sprendimai turi būti padaryti rytoj ir ne vėliau“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tai tiesiog buvo kalba apie patį įvykį ir jo istorinį vertinimą, ir tiek“, – pridūrė jis.

Lietuvos Seimas 2005 metais rezoliucijoje pripažino, kad Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais buvo vykdytas „armėnų tautos genocidas“, tačiau pasaulio valstybių diplomatijos vadovai vengia šio griežtai Turkijos kritikuojamo termino.

Turkija atmeta genocido terminą argumentuodama, kad per konfliktą žuvo iki pusės milijono armėnų ir panašiai tiek pat turkų.

„Smerkiame ir laikome šališka bei neteisinga JAV Atstovų Rūmų 296 rezoliuciją dėl išgalvoto armėnų genocido. Ši rezoliucija neturi jokio politinio, teisinio ir istorinio pagrindo ir buvo priimta proarmėniškų lobistinių grupių pastangomis“, – sakoma Azerbaidžano prezidento administracijos atstovo pranešime.

„Armėnija ir armėnų lobistinės grupės pavertė vadinamąjį „armėnų genocidą“ politinių spekuliacijų objektu. Šiuo tikslu jos bando paslėpti nusikaltimus, kuriuos įvykdė armėnai Pietų Kaukaze ir kituose regionuose. Todėl Armėnija nepriima Turkijos pasiūlymo, kad to laikotarpio įvykius tirtų bendra istorinė komisija“, – priduriama jame.

JAV Atstovų Rūmai antradienį 405 balsais prieš 11 priėmė rezoliuciją, kuria oficialiai pripažįstamas armėnų genocidas.

Dokumentą svarstymui pateikė kongresmenas Adamas Schiffas (Adamas Šifas).

„Genocidų neįmanoma ignoruoti, nepriklausomai nuo to, ar jie vyko Osmanų imperijoje praėjusiame amžiuje, Trečiajame reiche praėjusio amžiaus viduryje ar Darfūre“, – pareiškė respublikonas Gusas Bilirakis (Gasas Bilirakis), taip pat prisidėjęs prie dokumento teikimo Atstovų Rūmams.

Armėnai sako, kad masinės jų tautiečių žudynės 1915–1917 metais prilygsta genocidui. Šią poziciją palaiko apie 30 valstybių.

Minima rezoliucija nėra teisiškai įpareigojanti, bet šis kongresmenų žingsnis buvo skaudžiai sutiktas Ankaroje. JAV ir Turkijos santykiai pastaruoju metu yra gana įtempti.

Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų. Be to, Ankara šių aukų skaičių vertina šimtais tūkstančių.

Turkija nedelsdama reagavo į Atstovų Rūmų balsavimą ir atmetė „bereikšmį politinį žingsnį“, taip pat perspėjo, kad Vašingtonas rizikuoja pakenkti ryšiams „itin opiu metu“ tarptautiniam ir regioniniam saugumui.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) anksčiau trečiadienį kritikavo priimtą rezoliuciją. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis pavadino Atstovų Rūmų sprendimą gėdingu ir sakė, kad tai yra bandymas „pasinaudoti istorija siekiant politinių tikslų“.