Skundėsi triukšmu

Saugaus eismo komisijos narys, Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys buvo vienintelis, anuomet prieštaravęs siūlymui minėtame ruože apriboti greitį iki 30 kilometrų per valandą.

Jis siūlė palikti bent jau iki tol leistiną 40 kilometrų per valandą greitį, bet pritarimo nesulaukė ir vienintelis balsavo prieš radikalų greičio mažinimą.

Tada komisijos nariai pateikė pagrindinį argumentą – šioje vietoje gatve važiuoja ir dviratininkai ir jiems čia esą nesaugu. Šaligatviais dviratininkams neleidžiama važiuoti.

Šią savaitę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika atskleidė dar vieną tokio drastiško greičio mažinimo priežastį.

Pasirodo, Herkaus Manto gatvėje gyvenantys žmonės ilgą laiką skundėsi vasaros naktimis ramybę drumsčiančių automobilių riaumojimu.

Įrengė dar ir matuoklį

Tamsiuoju paros metu ne tik kitomis miesto gatvėmis, bet ir gana siaura Herkaus Manto gatve važinėdavo tyčia duslintuvus sugadinę, kad šie garsiau griaudėtų, vairuotojai.

M. Džermeika pasakojo, kad jokiomis priemonėmis nebuvo įmanoma tokių tipų sutramdyti. Policininkų reidų šioje vietoje surengti beveik neįmanoma, nes nėra kur prie gatvės pastatyti policijos automobilių, o ir gatvės struktūra yra tokia, kad pareigūnas su matuokliu rankoje negali dirbti.

Be to, gatvių chuliganai labai greitai pranešdavo vieni kitiems apie patikrą vykdančius pareigūnus.

Neįmanoma šioje gatvėje panaudoti ir trikoju vadinamų kilnojamų greičio matuoklių, nėra tam tinkamos vietos.

Taigi, kito efektyvaus būdo pažaboti nakties triukšmadarius nepavyko rasti. Saugaus eismo komisijoje nuspręsta leistiną greitį šioje gatvėje sumažinti, o šio reikalavimo kontrolei įgyvendinti įrengtas stacionarus greičio matuoklis.

Važiuos tik autobusai

Vis dėlto, svarstydami saugumo aspektus, minėtą sprendimą priėmę komisijos nariai nesvarstė kur kas didesnės oro taršos atsiradimo galimybės.

Kita vertus, tikėtasi, kad jos pavyks išvengti, jei vairuotojai vengtų važiuoti gatve, kur tenka vos vos judėti.

Ribojant greitį, tikėtasi sumažinti transporto srautą vienoje pagrindinių miesto gatvių. Juk esama planų iki pat sankryžos su S. Daukanto gatve leisti važiuoti tik visuomeniniam transportui ir elektromobiliams.

Tai yra dalyje Herkaus Manto gatvės eismas bus toks pat, kaip senamiestyje.

Kol taip dar neatsitiko, tikėtasi, kad radikalus greičio ribojimas privers vairuotojus rinktis kitas gatves.

Paralelinėse Puodžių ir Bokštų gatvėse leidžiamas greitis – taip pat viso labo 30 kilometrų per valandą. Ar tokio ribojimo laikomasi, nežinia, nes matuoklių šiose gatvėse nėra. Tiesa, labai greitai akmenimis grįsta Puodžių gatve ir nepavyktų važiuoti.

Užtat siauroje J. Karoso gatvėje tokio ribojimo nėra, todėl automobiliai čia važiuoja net greičiau nei 50 kilometrų per valandą. Kartais net atrodo, kad mašina tuoj rėšis į „Viktorijos“ viešbučio kampą.

„Jeigu policiją ir savivaldybę dėl to pasieks skundų, gali būti, kad ir šioje gatvėje greitis bus apribotas“, – svarstė Kelių policijos viršininkas.

Ypatumai: Herkaus Manto gatvėje turi tilpti ir visuomeninis transportas, ir lengvieji automobiliai, ir dviračiai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Perteklinis ribojimas?

„Saugaus eismo komisijoje siūliau Herkaus Manto gatvėje greitį riboti bent jau iki 40 kilometrų. Bet yra, kaip yra, gali būti ir toks greitis, tik ženklų, priminimų ir įspėjimų galėtų būti daugiau. Manau, informacijos buvo per mažai, kad vairuotojai sužinotų ir įsisąmonintų šią žinią. Daugelis sužinojo apie tai tik gavę pranešimą apie paskirtą baudą. Mano supratimu, tokio greičio ribojimo vairuotojai sunkiai laikosi, o pertekliniai ribojimai nepadeda judumui, dažni stabdymai ir gazavimai niekam nėra naudingi“, – ir šiandien yra įsitikinęs A. Barbšys.

Neilgoje gatvėje vairuotojai per kelis mėnesius jau įprato gudrauti – ten, kur matuoja greičio matuoklis, juda neviršydami leistino greičio, o toliau važiuoja kur kas greičiau.

Klaipėdiečiai pastebėjo taip elgiantis ir autobusų vairuotojus. Anot A. Barbšio, jų vairuotojai ir kitose vietose ne visada laikosi taisyklių.

Apie šią problemą gerai žino ir Kelių policininkai. M. Džermeika pats buvo liudininkas, kai vairuotojas pralėkė kur kas greičiau nei leistina Herkaus Manto gatve ir net nesustojo prie perėjos, į kurią jau žengė pėstieji.

„Žinau, kad vairuotojai yra skatinami už tikslų grafiko laikymąsi. Įsivaizduoju, kad jie patiria stresą ir skuba, nes yra priversti ne važiuoti saugiai, o laikytis tvarkaraščio. Čia atskiro aptarimo reikalaujantis klausimas“, – svarstė M. Džermeika.

Matuoklis pildo biudžetą

Pernai spalio viduryje Herkaus Manto gatvės ruože, kur greitis apribotas iki 30 kilometrų per valandą, buvo įrengtas ir stacionarus greičio matuoklis. Iki šių metų kovo 23 d. imtinai jis užfiksavo daugiau nei 10 tūkst. pažeidimų.

Akivaizdu, kad kai kurie vairuotojai šioje vietoje nesilaikė leidžiamo greičio reikalavimo ir buvo užfiksuoti tai darantys ne vieną, o kelis kartus.

Pirmą kartą nedaug viršiję greitį, jie sumokėjo po šešis eurus, o antrą kartą skiriama visa bauda.

Statistika rodo, kad vairuotojams nesiseka laikytis apribojimo, pažeidimų skaičius svyruoja nedaug, žymaus nusižengimų mažėjimo pareigūnai kol kas nemato.

M. Džermeika atskleidė, kad didesnė dalis vairuotojų šioje vietoje greitį viršijo daugiau nei 20 kilometrų per valandą – važiavo vidutiniškai 56 kilometrų per valandą greičiu.

Už tokį nusižengimą pirmą kartą skiriama 15 eurų bauda, tai yra pusė įstatymu numatytosios. Antrąsyk jau skiriama 30 eurų, o trečiąjį kartą bauda gali siekti ir 90 eurų.

Didelis vis dar kiekvieną mėnesį nubaudžiamų vairuotojų skaičius už leistino greičio viršijimą Herkaus Manto gatvėje, pasak M. Džermeikos, rodo, kad vairuotojai neseka ir nepaiso kelio ženklų.

Arūnas Barbšys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Svarbiausias – saugumas

Aptariant eismo pakeitimus miesto gatvėse, Saugaus eismo komisijoje didžiausias dėmesys kreipiamas į policijos atstovų nuomonę.

Itin aktualu, kiek ir ar labai skaudžių avarijų būta aptariamoje vietoje. Tačiau pareigūnai ne visada yra tik draudimų ir ribojimų šalininkai.

M. Džermeika patikino, kad stacionarus greičio matuoklis sumontuotas ne siekiant pildyti biudžetą, o paversti šią gatvę saugesne.

Pasirodo, radikaliai apribojus greitį, pranešimų apie pėsčiųjų perėjose sužalotus žmones nebegaunama.

Anksčiau dažniausiai tai atsitikdavo, kai prie perėjos stabtelėjus autobusui kita eismo juosta važiuojantis vairuotojas nespėdavo pamatyti pėsčiojo.

Pasak kelių policininkų, nebesulaukiama ir dviratininkų nusiskundimų.

„Gyventojai, kurie rašydavo skundus dėl naktinio automobilių triukšmo, taip pat nurimo“, – konstatavo Kelių policijos vadas.

Tiesa, tiek dviratininkų, tiek nakties gatvių chuliganų padaugėja šiltuoju metu, o ribojimai pradėjo veikti tik pernai rudenį. Todėl kol kas daryti išvadas apie ribojimo efektyvumą dar anksti.

Visi į visuomeninį transportą nepersėsime.

Siūlo neperlenkti lazdos

„Saugiausia būtų, jei uždraustume automobilių eismą, tada pėstiesiems būtų saugu. Bet negalime atsisakyti transporto, todėl turime derinti ir judumą, ir saugumą, ieškoti sprendimų, kurie leistų judėti, važiuoti. Be mašinų negyvensime, kad ir kaip to norėtųsi. Visi į visuomeninį transportą nepersėsime. Visada norėjau, kad transporto srautai neužsilaikytų, kad būtų patogu važiuoti, be reikalo negaištant. Rasti racionalius sprendimus nėra paprasta“, – kalbėjo vicemeras A. Barbšys.

Jis pasakojo nepritaręs ir greičio ribojimui iki 30 kilometrų per valandą Joniškės gatvėje. Dažną kartą važiuodamas tik tokiu greičiu girdi iš paskos važiuojančiųjų garsinius signalus ir supranta, kad vairuotojai dėl tokio uolaus taisyklių paisymo akivaizdžiai nervinasi.

„Mano galva, tokį ribojimą reikėtų taikyti tik išimtiniais atvejais“, – įsitikinęs vicemeras.

A. Barbšys buvo tas žmogus, kuris pasiūlė naikinti tokį pat greičio ribojimą ant Pilies tilto. Dabar vietoje 30 kilometrų per valandą čia leista važiuoti greičiau.

Minijos gatvėje ties Žvejybos uosto gyvenamaisiais namais greitis taip pat buvo apribotas iki 40 kilometrų. Būtent A. Barbšys siūlė naikinti šį apribojimą ir leisti šioje vietoje važiuoti taip pat, kaip kitose miesto gatvėse.

Statistika ir faktai

Greičio matuoklio prie Herkaus Manto g. 18 duomenys:

nuo 2022 m. spalio 16 d. iki šių metų kovo 23 d. užfiksuoti 10 484 pažeidimai.

2022 m. spalį – 1 902,

lapkritį – 2 004,

gruodį – 1 514,

2023 m. sausį – 1 992,

vasarį – 1 753,

kovą (iki 23 d. imtinai) – 1 319 pažeidimų.

Kol kas Klaipėdoje parinktos ir patvirtintos 59 priedangos. Iš jų nepažymėtos priedangos lipduku – keturios.

Praėjusį pavasarį savivaldybės administracija kreipėsi į daugiabučių namų administratorius dėl to, kad gyventojai tvarkytųsi rūsius, kurie taip pat galėtų būti naudojami kaip laikina priedanga. Šiemet ketinama šį paraginimą išsiųsti pakartotinai.

Trečiadienį vykusiame Priedangų Klaipėdos savivaldybės teritorijoje parinkimo komisijos posėdyje buvo kalbama apie dar vieną priedangų paieškos etapą.

„Yra sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėja, eina, žiūri, vertina. Dabar teikiama papildyti sąrašą šešiais objektais požeminiuose garažuose. Tai – naujas etapas. Pirmasis etapas buvo savivaldybės patalpos – vaikų darželiai, mokyklos, antras – ir savivaldybės, ir ne savivaldybės objektai, o šis trečias – su privačiais valdytojais, kurie turi požeminius garažus“, – pasakojo Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Arūnas Barbšys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jis pažymėjo, kad su šiais privačiais valdytojais bus sudarytos sutartys.

Reikalui esant, sąrašą išplėsime.

„Ruošiamasi tam, kad, esant reikalui, ten būtų saugomi nebe automobiliai, o gyventojai“, – sakė A. Barbšys.

Tačiau kyla klausimas, ar dėl to jau dabar nekiltų nusiskundimų?

„Kils klausimas – žmogaus gyvybės ar turto apsauga? Tuo atveju, jei būtų skelbiamas karo pavojus, ekstremali situacija, tada įsigaliotų kita tvarka, ir visos reikalingos patalpos būtų perimtos įsakymu“, – tikino mero pavaduotojas.

Bet be gyventojų sutikimo sutartys negalėtų būti pasirašytos.

„Jeigu situacija tokia, prašysime, kad rinktųsi gyventojai ir leistų pasirašyti sutartis. Dirbsime tam, kad nelauktume ekstremalios situacijos ir kad tos priedangos būtų pažymėtos. Kol nėra būtinybės, jos naudojamos įprastai paskirčiai. O reikalui esant, sąrašą išplėsime“, – teigė A. Barbšys.

Klaipėdos savivaldybės ir įmonės "Eismija" atstovai nuotoliniame susitikime aptarė, kaip spręsti šią problemą.

Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys teigė, kad eismas apskritai turėtų būti ribojamas kuo trumpiau.

"Kalbėjomės apie eismo ribojimus ir tuos ženklus, kurie sustatomi tada, kai mieste vyksta renginiai, kurių metu yra duodamas administracijos direktoriaus leidimas riboti eismą – ėjimai, bėgimai, mitingai, minėjimai. Daugiau kalbėjome apie masinius renginius. Kalbėjome ir apie tai, kad eismas turėtų būti ribojamas kiek įmanoma trumpiau, o renginiui pasibaigus kiek įmanoma greičiau ženklai būtų pašalinti. Būna taip, kad renginys jau pasibaigęs, praeina valanda ar dvi, o eismas teberibojamas. Tokių atvejų pastebėjome, patys matėme", – sakė mero pavaduotojas.

A. Barbšys: būna taip, kad renginys jau pasibaigęs, praeina valanda ar dvi, o eismas teberibojamas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Už visų eismo ribojimo ženklų sustatymą ir nuėmimą uostamiestyje atsakinga įmonė "Eismija". A.Barbšio teigimu, reikalingas didesnis operatyvumas.

"Kartais organizatoriai numato daugiau laiko, nei vyksta renginys. Gal paskui jis vyksta ir ilgiau, bet eismo galima neberiboti. Paprašėme, jog jie turėtų informacijos iš organizatorių, kada eismą galima "paleisti", ir kad ženklai būtų išnešami į šalikelę ar šaligatvius, kad neklaidintų vairuotojų", – nurodė vicemeras.

Uostamiesčio mero pavaduotojas Arūnas Barbšys šiomis dienomis turėtų susisiekti su bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" operatoriumi ir išsiaiškinti, kada laivas iš upės bus pašalintas.

Pasak miesto mero Vytauto Grubliausko, nuo pat susitarimo pradžios operatorius kartu su laivo savininku ir atstovais tarėsi dėl laivo likimo, tačiau realių veiksmų atliko nedaug.

Operatorius nurodė, kad vyksta derybos dėl vietos, į kurią laivas galėtų būti perkeltas.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad vieta nelabai tinkama ir reikia ieškoti naujos.

"Labai norėjosi tikėti operatoriaus pažadais. Atvirai pasakius, tas miesto vedžiojimas už nosies jau perpildė kantrybės taurę", – piktinosi meras.

Ne tik uostamiesčio gyventojai, bet ir meras pavargo laukti, kada pažadai bus išpildyti.

"Norėčiau nebelaukti nė valandos, bet negaliu atsakyti už juos", – sakė V.Grubliauskas.

Taip pat jau nuspręsta, kad jeigu duotas atsakymas netenkins, teks kreiptis į teisėsaugos institucijas.

"Pavedžiau dar kartą susisiekti su operatoriaus atstovais ir vadovais, kad išsakytų labai aiškiai poziciją ir kad būtų pateikta, kada tiksliai šis laivas bus pašalintas iš Dangės. Šiuo atveju nebesigilinant kur, nes, kaip suprantu, dėl naujos vietos jau yra tariamasi, nes ana ne visiškai reali. Kitas dalykas, iš karto gavus atsakymą, kuris netenkins mūsų, nedelsiant bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, ir tai bus padaryta tikrai be jokių išlygų, be jokių abejonių", – kalbėjo meras.

Kodėl laivo likimas nebuvo išspręstas pasibaigus dešimties dienų terminui? Galima manyti, kad tai laivo savininko atstovų ir operatoriaus kaltė.

Kadangi jie tarpusavyje bendradarbiauja, laivas skenduolis tampa jų bendra atsakomybe.

Meras tikisi, kad laivas galiausiai bus išplukdytas.

"Miesto pozicija yra kategoriška ir besąlygiška – jo kaip įmanoma greičiau turi čia nelikti ir norime žinoti datą, kada tai bus įgyvendinta", – tvirtino meras.

Spalio 4–8 dienomis Lenkijoje, kurortinėje Gdynėje, vyks renginys, kuriame bus nagrinėjami pajūrio regiono reikalai, dalijamasi gerąja patirtimi, kalbama apie bendrus projektus, aptariami nauji bendradarbiavimo modeliai.

Šiame renginyje dalyvaus ir Latvijos, Kuršo atstovai.

"Komandiruotė – nemokama, tai mes iš to nuostolio neturėsime. A.Barbšys užsiima regionų politika. Ten bus kalbama, kaip galima prisidėti prie viešojo transporto, mokslo investicijų pritraukimo ir kitus dalykus", – pasakojo vicemeras Arvydas Cesiulis.

Meras Vytautas Grubliauskas bei jo pavaduotojai A.Barbšys ir A.Cesiulis dar kartą prisiminė Ukrainos miesto Ivano Frankivsko kvietimą į Europos miestų partnerių forumą, į kurį buvo kviesti atvykti ir klaipėdiečiai.

Prieš mėnesį klaipėdiečiai atsakė, kad į šį renginį nevyks. Geroji pandemijos pusė ta, kad daugelio komandiruočių ir vizitų galima atsisakyti, o bendravimo nenutraukti susisiekiant nuotoliniu būdu. Dabar kviečiama jame dalyvauti neišvažiuojant iš namų, mat forumas vyks nuotoliniu būdu.

Nuspręsta, kad šiame renginyje iš savo kabineto kalbės Klaipėdos meras. Dalyvavimas nuotoliniame renginyje taip pat nieko nekainuos.

Dar viena konferencija, kurioje kviečiami dalyvauti klaipėdiečiai, bus rengiama Klivlando (JAV, Ohajo valstija) savivaldos. Ji taip pat bus nuotolinė.

Šioje konferencijoje ketinama aptarti, kaip pandemija paveikė miesto viešojo transporto vystymą bei paslaugų teikimą. Renginio metu bus kalbama ir apie ekologijos aktualijas pandemijos metu.

Nuotolinėje konferencijoje galėtų dalyvauti Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Klaipėdos savivaldybės atstovai skelbė, kad birželio 10–17 d. atostogauja meras Vytautas Grubliauskas, jį pavaduoja vicemeras Arvydas Cesiulis.

Nuo birželio pradžios antrą savaitę dar užvakar atostogavo ir vicemeras A.Barbšys, kuris į darbą turėjo grįžti šį pirmadienį.

Tačiau mero pavaduotojas iš atostogų netikėtai buvo atšauktas jau penktadienį.

„Meras atostogauja, aš atostogavau, o penktadienį kaip tik buvo suplanuotas Seimo Ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis Klaipėdoje. Turėjau jame dalyvauti, tai ir grįžau į darbą. Jau antras kartas, kai esu atšaukiamas iš atostogų. Nieko tokio, tą vieną dieną susigrąžinsiu kažkada vėliau“, – kalbėjo A.Barbšys.

Šios savaitės pradžioje savivaldybėje iš viso atostogavo 51 žmogus, tai yra beveik kas aštuntas valstybės tarnautojas.

Tačiau atostogų pikas, regis, bus pasiektas rugpjūtį, kai skirtingu laiku atostogaus 236 žmonės (daugiau nei pusė visų darbuotojų).

Jų atostogos rugpjūtį truks nuo 1 iki 30 dienų, vidutinė atostogų trukmė – apie 14 darbo dienų, tai yra maždaug trys savaitės.

Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vadovė Inga Gelžinytė-Litinskienė teigė, kad valstybės tarnautojams pagal įstatymą priklauso ilgesnės atostogos nei kitiems piliečiams.

Minimali atostogų trukmė tarnautojams yra 22 darbo dienos (kitiems mokesčių mokėtojams – 20 darbo dienų).

Maksimalios valdininkų atostogos negali viršyti 37 darbo dienų, jų ilgis priklauso nuo ištarnauto darbo laiko.

Netrukus bus apsispręsta, kuriuos iš tų pasiūlymų galima realiai įgyvendinti, o kurie kol kas nebūtini ir jų galima atsisakyti.

Tarp prioritetinių – bent vieno greitosios medicinos pagalbos automobilio su specialia įranga įsigijimas.

"Pritarėme, kad miestas tam skirtų lėšų šiais metais. Jo kaina – apie 100 tūkst. eurų. Ta paraiška jau buvo pateikta seniai", – patikino Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Strateginio planavimo grupė pritarė ir Karalienės Luizės jaunimo centro veiklų išplėtimui, dalį būrelių perkeliant į naujai įrengtas patalpas Paryžiaus Komunos g. 16A, kur šalia Futbolo mokyklos bus papildomos patalpos ir kitoms vaikų veikloms, ne tik sportui.

Viena pastato dalis yra suprojektuota Futbolo mokyklai, o kita numatyta Jaunimo centrui.

"Dar kalbėjome dėl Vytauto g. 13 pastato, kuriame veikia Socialinės rūpybos skyrius, remonto. Reikės kažką galvoti, nes pastatą būtina remontuoti, jį reikia pritaikyti ir neįgaliesiems, o įrengti keltuvą į antrą aukštą būtų labai brangu, be to, pastatas paveldinis, todėl remontas būtų labai brangus. Reikės galbūt ieškoti kitos vietos šiam skyriui, kad ir neįgalieji galėtų į jį patekti", – dėstė A.Barbšys.

Šiais metais ketinama padidinti atlyginimus kultūros bei meno darbuotojams, kuriuos finansuoja savivaldybė.

Valstybė jų algoms skyrė 46 tūkst. eurų dotaciją.

Papildomų pinigų pritrūko ir "Žaliakalnio" mokyklos remontui, juos esą irgi reikės kažkur rasti.

"Žaliakalnio" mokyklai nenumatytiems darbams pritrūko 65 tūkst. eurų. Ten reikia įrengti ventiliaciją, kuri anksčiau nebuvo numatyta. Tai būtina, ir čia nieko nepadarysi", – teigė A.Barbšys.

Visi pateikti pasiūlymai Strateginio planavimo grupėje bus peržiūrėti ir pateikti politikų svarstymams vasario mėnesio tarybos posėdžiui.

Klaipėdos vicemero dienotvarkėje vakar buvo vienintelis darbas – "lapkričio 24 d. mero pavaduotojas A. Barbšys bus išvykęs į Vilnių dalyvauti susitikime su LR Seimo nariais".

Ar nebijau dėl viruso? Ne, laikysiuosi visų saugumo reikalavimų.

Ši lakoniška informacija per karantiną kelia ne vieną klausimą.

Kodėl taip rizikuojama ir kokios paslaptys, apie kurias negalima kalbėti telefonu ar nuotolinėje vaizdo konferencijoje, o reikia susitikti akis į akį?

A. Barbšys tikino, kad jokių paslapčių nėra, tik – labai svarbūs neatidėliotini reikalai, kuriuos reikia apsvarstyti gyvai.

"Tiesiog yra projektai, darbai, norisi aptarti jų eigą ir finansavimą. Esame pateikę ne vieną projektą ir negavome pinigų. Apie tai norime kalbėti, taip pat apie Europos Tarybos finansavimą, nes kai kuriuos sumanymus vykdome savivaldos lėšomis, nors jie gali būti remiami valstybės ar europiniais pinigais. Esu suplanavęs kelis susitikimus su potencialiais būsimos Vyriausybės nariais, ne klaipėdiečiais. Ar nebijau dėl viruso? Ne, laikysiuosi visų saugumo reikalavimų", – tikino A. Barbšys.

Uostamiesčio valdžios atstovai neseniai apžiūrėjo "Klaipėdos energijos" teritoriją Danės gatvėje, kur jau senokai buvo suplanuota konversija – ši vieta suskirstyta į keturis sklypus, tad procesas pamažu turėtų įvykti keturiais etapais.

"Apžiūrėjome teritoriją, įvertinome, kokia dabar ten situacija. Svarstėme, kas padaryta pagal teritorijos bendrąjį planą ir numatytus konversijos žingsnius, etapus, diskutavome, kokie gali būti tolesni žingsniai", – aiškino Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu yra pradėtas ir sustabdytas pirmasis konversijos etapas, kuris turėjo būti įgyvendintas iki 2017 m.

Taigi dabar sprendžiama, kokiu keliu eiti toliau ir kaip finansuoti numatytus darbus.

"Pirmajam ir antrajam etapui įgyvendinti kažkokių kliūčių neturėtų būti. Tik reikia išspręsti paėmimo visuomenės poreikiams klausimus, kokiomis lėšomis ir kas turėtų išvalyti tą teritoriją", – dėstė A. Barbšys.

Vicemeras pripažino, kad šiuo metu konversija yra pasistūmėjusi tiek, kiek darbų ėmėsi pati "Klaipėdos energija", – išmontuota geležinkelio bėgių atšaka.

"Tolesni žingsniai buvo sustabdyti. Tikėtasi, kad bus galima panaudoti ES lėšas šiai teritorijai išvalyti, sutvarkyti. Bet iki šiol tai nėra padaryta. Dabar reikia ieškoti galimų šaltinių", – aiškino pašnekovas.

Tiesa, kas bus su visuomenės poreikiams numatomais paimti sklypais, turtu – ar juos bus leista privatizuoti, naudoti viešosioms paslaugoms, – vicemeras negalėjo patikslinti.

"Su tokia tolesne koncepcija, kas ten galėtų būti, neteko susipažinti. Turbūt geriausiai projektą įgyvendintų privatūs investuotojai. Ar tai būtų ir savivaldos – negaliu atsakyti. Tačiau tikrai aišku, kad visuomenei teritorija turi būti atverta", – dėstė A. Barbšys.

Antrąjį konversijos etapą numatyta įgyvendinti iki 2022 m., tačiau, norint realizuoti tuos sprendinius, reikia po žeme nuleisti šiuo metu esančią antžeminę šilumos trasą, o kitą norima įleisti ir po upės dugnu. Šiems darbams bus ieškoma finansavimo.

Apžiūrėjus teritoriją įvardyta teorinė galimybė šioje vietoje palikti miestui reikalingą rezervinę katilinę. Tačiau dėl to dar bus sprendžiama.

Pateikė opozicija

Klaipėdos miesto tarybos nariai vakar rinkosi į posėdį, kurio darbotvarkėje buvo įrašytas tik vienas klausimas.

Politikams buvo siūloma pritarti opozicijos atstovų pateiktam siūlymui iš pareigų atleisti Klaipėdos mero pavaduotoją A.Barbšį.

Miesto tarybos narė Alina Velykienė, pristatydama siūlymą, teigė, kad jis teikiamas remiantis 11 tarybos narių suformuotu pranešimu, kuriuo išreikštas nepasitikėjimas vicemeru.

A. Barbšį siūlyta atleisti rugpjūčio 31 d.

Pasisakė ir vicemeras

Prieš miesto tarybos nariams užduodant klausimus, žodį tarė ir A.Barbšys. Politikas trumpai aptarė svarbiausių projektų, kurie buvo paminėti miesto tarybos narių pateiktame pranešime, eigą.

Pristatytas Turgaus aikštės sutvarkymo projekto vyksmas, planų perkelti savivaldybę į kitą pastatą situacija, "Memelio miesto" teritorijos išvystymo stadija, Atgimimo aikštės atnaujinimo projekto eiga, pietinio aplinkkelio padėtis, estakados virš Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedo statybų finansavimo klausimas.

"Mano tiesioginis vadovas man priekaištų neturi, todėl esu nusiteikęs panaudoti savo patirtį, žinias, dirbdamas Klaipėdos ir klaipėdiečių naudai", – teigė A. Barbšys.

Klausimai dėl kompetencijos

Po vicemero pasisakymo klausimus interpeliuojamam politikui uždavė miesto tarybos nariai.

Užduodami klausimus, miesto tarybos nariai dėmesio skyrė ir vicemero kompetencijai, jos vertinimui, mat būtent tai kritikavo siūlymo atleisti vicemerą iš pareigų teikėjai.

Politikai domėjosi vicemero nuomone apie pietinį aplinkkelį, mat po vieno komiteto posėdyje nuskambėjusio A.Barbšio teiginio, kad esą tokio projekto miestui nereikia, daugeliui jau buvo kilę klausimų.

Vicemeras tvirtino, kad tiesiog pagarsino šiuo klausimu reiškiamą Susisiekimo ministerijos, o ne asmeninę poziciją.

Kai kurie politikai domėjosi vicemero nuveiktais darbais, kritikavo jo veiksmus "Grigeo Klaipėda" taršos skandalo metu ar savivaldybei reiškiant poziciją dėl Girulių miško ateities.

Užduodami klausimus, miesto tarybos nariai dėmesio skyrė ir vicemero kompetencijai, jos vertinimui, mat būtent tai kritikavo siūlymo atleisti vicemerą iš pareigų teikėjai.

"Faktas, kad Klaipėdai reikia geriausių ir kompetentingiausių miesto vadovų. Esate deleguotas konservatorių frakcijos. Mano klausimas – kaip savo kompetenciją, kuri yra pagrindinis interpeliacijos motyvas, vertinate savo frakcijos kontekste? Ar esate tas kompetentingiausias, geriausias iš konservatorių frakcijos?" – vicemero klausė tarybos narė Vaida Raugelė.

Į šį klausimą Klaipėdos mero pavaduotojas atsakyti vengė.

Įžvelgė politinę kovą

Tiesa, toks klausimas minėtos frakcijos seniūnui Aidui Kaveckiui pasirodė nekorektiškas.

"Mūsų pasirinkimas skirti jį vicemeru buvo bendras. Iki šiol sutariame ir manome, kad jis turi likti šiame poste ir dirbti toliau", – apibendrino frakcijos lyderis.

Posėdyje nuskambėjo ir šios susiklosčiusios padėties, kaip politinės kovos, vertinimų.

"Šiuo metu miesto politologų yra prognozuojama, kad vienmandatėje apygardoje, kurioje iškelta A.Barbšio kandidatūra, antrajame ture jis susitiks su Liberalų sąjūdžio kandidatu. Visą šį šou matau kaip bandymą pakenkti artėjančiuose Seimo rinkimuose ir mėginimą padėti Liberalų sąjūdžio VIP kandidatui turėti geresnius šansus", – vicemerui palaikymą reiškė Andrius Petraitis.

Konservatorius Kazys Bagdonas situaciją įvertino kaip priešrinkiminį spektaklį ir pareiškė, kad balsavime nedalyvaus.

"Kalba turi būti apie vicemero kuruojamas sritis, iniciatyvas, ką ir kiek padarė. Klausimas yra, ar veiklos tęsimas tenkina tiek tarybos narius, tiek miestiečius, ar atliepia šiandienius poreikius ir ar tai įrodyta. Pritempti prie rinkimų galime kiekvieną tarybos posėdį ir kiekvieną klausimą", – pabrėžė politikas Edmundas Kvederis.

Vicemero gynimai bei pasisakymas neįtikino ir politikės Ninos Puteikienės. Ji pripažino, kad jai būtų likęs geresnis įspūdis, jeigu A. Barbšys posėdyje nebūtų pristatęs savo darbų.

"Ši interpeliacija yra iššūkis visai konservatorių frakcijai. A. Barbšys yra jūsų bendro darbo atspindys. Šiandien atėjau su abejonėmis, bet, Arūnai, nepykite, jūsų pasisakymas mane įtikino, kad turiu balsuoti už A. Velykienės pateiktą jūsų atstatydinimo sprendimo projektą", – kritikos visai frakcijai pažėrė N. Puteikienė.

Balsų nepakako

Nuskambėjus visoms kalboms, prieš pradedant slaptą balsavimą, palaikymą A. Barbšiui išreiškė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis teigė, kad abejonių dėl vicemero nekyla.

Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad vicemeras postą vis dėlto išsaugojo.

Už siūlymą atleisti A. Barbšį iš vicemero pareigų balsavo 12 tarybos narių, prieš – taip pat 12, susilaikė – šeši.

"Sveikinu A. Barbšį pasitikrinus pasitikėjimą. Rezultatai parodė, kiek miesto tarybos narių juo pasitiki", – po balsavimo teigė A. Velykienė.

Politikė taip pat akcentavo, kad, pradėjus kalbėti apie vicemerui išreikštą nepasitikėjimą, jis esą pradėjo geriau dirbti.

Pats A. Barbšys po balsavimo dėkojo tarybos nariams ir teigė toliau visas jėgas skirsiantis darbui.