„Bėga visi iš Lietuvos. Reikia pasiruošt bėgti iš čia“, – žurnalistui priežastį įvardijo vyriškis.

Jauna šeima prisipažino taip pat besiruošiantys visiems scenarijams: „Na, tiesiog keičiame dokumentus, nežinome, ko laukti ir keičiame. Dar vienas mažylis naujagimis yra, trys vaikai. Reikia dėl viso pikto“, – sakė moteris. „Kad nebijotum karo, reikia būti labai stipriu žmogumi“, – papildė vyras.

„Maža ką. Baimės nėra, tiesiog baigiasi seni pasai. Nepakenks“, – sakė pakalbintas jaunas vyriškis. Kiti taip pat minėjo, kad keičia dokumentus, nes tiesiog atėjo tam laikas.

2003-iaisiais pradėtos išdavinėti naujo tipo asmens tapatybės kortelės ir pasai, tad kas dešimt metų naujų dokumentų poreikis išauga. Taip buvo ir prieš dešimt metų, 2013-aisiais, taip pat buvo ir pernai.

„Praėjusiais metais išdavėme rekordinį skaičių tiek pasų, tiek asmens tapatybės kortelių – 750 tūkst. dokumentų“, – skaičiavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau 2013-ųjų rekordo pagerinti nepavyko. Prieš dešimt metų buvo išduota 100 tūkst. dokumentų daugiau nei pernai. „Kodėl nepavyko sumušti (rekordo)? Dėl to, kad šį kartą būtent dėl prasidėjusio karo 2022 m. labai daug piliečių anksčiau laiko suskubo išsiimti pasus dėl įvairių priežasčių, ir išgyvenimo pakete buvo parašyta, kad turi būti kelionės dokumentas“, – aiškino priežastis direktorė.

Dokumentą turėti reikia, bet tikrai jokiu būdu nepanikuoti.

Valdžia ragina žmones nebijoti: „Dokumentą turėti reikia, bet tikrai jokiu būdu nepanikuoti“, – ramino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Esą pavojų matytume iš anksto: „Išankstinio įspėjimo sistema, kurią Vakarai turi, yra daug stipresnė ir galingesnė nei Rusijos Federacijos, tai bet kokį didžiojo karo modeliavimą iš Rusijos pusės mes pastebėsime gerokai iš anksto.“

Asmens dokumentą galima išsiimti tą pačią dieną, taip pat per penkias darbo dienas, o kas neskuba – bendra tvarka per mėnesį. Gyvų eilių nebūna, laiką reikia rezervuoti. Tik asmenys su negalia, garbaus amžiaus senjorai ir tie, kam dokumento reikia tą pačią dieną, gali ateiti be eilės.

„Dar ir pernai metais, vasarą, kai buvo pikas keičiančiųjų dokumentus, mes priimdavome gyva eile ir tada išties buvo labai nepatogu, nes visi ateidavo arba prieš darbą ryte arba iškart po pietų ir susidarydavo didžiulės eilės“, – prisiminė E. Gudzinskaitė.

Pernai buvo laikas, kai tą pačią dieną dokumento pagaminti Migracijos departamentas dėl didelių eilių nepajėgė. Tačiau dabar tą padaryti galima. Net ir neskubantiems ilgai laukti registracijos Migracijos skyriuose nereikia. „Na, Vilniuje gal reikia palaukti savaitę, bet kituose miestuose jau kitą dieną galima rezervuotis vizitą ir iš tikrųjų tos eilės yra atslūgusios, galima ramiai keistis. Na, bet, naudodamasi proga, norėčiau priminti tikrintis pasų galiojimo laiką, galima užsisakyti informavimą apie besibaigiantį dokumentų galiojimą“, – rekomendavo Migracijos departamento vadovė. 

Pastebima, kad vis dar atsiranda žmonių, nusiperkančių bilietą į kokią nors egzotišką šalį, kur dokumentas turi galioti tris ar šešis mėnesius, ir tik tada pamatančių, kad jų pasas baigia galioti už dienos kitos.

KT vertino Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatas, kiek pagal jas neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse, suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė“.

Šiuo metu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose yra rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Ši nuostata, kaip nutarė KT, neprieštarauja Konstitucijai. KT savo nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, negavęs VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, įstatyme negalėjo numatyti galimybės rašyti asmenvardžius kitaip negu numatyta šiuo metu.

KT nurodė, kad Seimas, norėdamas nustatyti galimybė asmens vardą ir pavardę rašyti kitokiais būdais, privalo gauti kompetentingos institucijos išvadą, šiuo atveju – VLKK išvadą.

Anot KT, diakritinius ženklus asmenvardžių rašyme dokumentuose būtų galima įteisinti, jeigu VLKK konstatuotų, jog taip rašant, nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.

Teismas, nagrinėdamas šią bylą, kartu nurodė, kad VLKK nėra pateikusi aiškios išvados dėl vardų ir asmenų rašymo dokumentuose su diakritiniais ženklais.

„VLKK, teikdama savo išvadas dėl siūlomo nustatyti Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo, nepateikė aiškios išvados dėl to, ar nuostata, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė minėtuose dokumentuose įstatyme nustatytais atskirais atvejais galėtų būti rašomi kitais ne lietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, derėtų su valstybine kalba“, – teigiama KT nutarime.

Visgi KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių punktą, kuriuo numatoma išimtis leisti diakritinius ženklus asmenvardžiuose, jeigu jie perrašomi iš dokumentų, išduotų ar sudarytų ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 d.

Į KT dėl asmenvardžių rašybos įstatymo nuostatų kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, prašydamas įvertinti, ar nenustatyta galimybė vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti su diakritiniais ženklais neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas į KT kreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio vardas ir pavardė būtų nurodyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.

ELTA primena, kad Seimas 2022 m. pradžioje įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose galės būti įrašytos W, X, Q raidės.

Byla pagal Seimo narių grupės skundą bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Parlamentarai į KT kreipėsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Pernai gegužę įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad nors teismas apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, jog keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), o jos priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

Seimo narių teigimu, priimdamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimus parlamentas nepaisė VLKK pateiktos išvados ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip, be kita ko, pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso.

2021 metais VLKK Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė išvadą, kad lotyniškais rašmenimis gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.

Komisija nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.

Remdamiesi šiomis įstatymo pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.

Dėl to KT taip pat yra sulaukęs skundo.

Kaip ketvirtadienį praneša departamentas, šia paslauga bus galima naudotis nuo balandžio 11 dienos, ji atnaujinama, nes šiuo metu pasų blankų tiekimas vyksta sklandžiai.

„Ši paslauga ilgą laiką nebuvo teikiama todėl, kad dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo nebuvo įmanoma užtikrinti pakankamo ir tolygaus pasų blankų pristatymo ir garantuoti, kad paslauga – paso išrašymas – bus suteikta laiku, per penkias darbo dienas“, – nurodoma pranešime.

Pasak departamento, valstybės rinkliava už paso išdavimą išlieka 57 eurai.

Asmens dokumentų išrašymo centro duomenimis, ateinančią savaitę planuojama turėti sukauptus 145 tūkst. pasų gamybai reikalingų blankų. Dar 118 tūkst. tokių blankų bus pristatyta gegužės viduryje.

Praėjusiais metais Lietuvos piliečiams iš viso buvo išduoti 435 129 pasai – tai yra daugiausiai nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Už tokį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų siūlymą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 33.

Pataisą daugiausia palaikė Laisvės ir Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos frakcijų narių, dalis konservatorių, prieš buvo dauguma konservatorių, „valstiečiai“ ir demokratai.

„Šiuo metu nelietuvių tautybės piliečiai, kurie nori įrašyti originalią vardo ir pavardės formą į dokumentus lotyniško pagrindo rašmenimis, to padaryti negali. Gali padaryti tik tie laimingieji, kurie neturi savo pavardėje diakritinio ženklo“, – aiškino projektą pateikusi Regionų frakcijos seniūnė, LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.

Pavyzdžiui, mūsų pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis pasikeitė todėl, kad jis neturi tokių ženklų, bet mano kolega Česlavas Olševskis to padaryti negali, nes (...) negali užrašyti kietosios „l“ raidės.

„Pavyzdžiui, mūsų pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis pasikeitė todėl, kad jis neturi tokių ženklų, bet mano kolega Česlavas Olševskis to padaryti negali, nes (...) negali užrašyti kietosios „l“ raidės“, – tvirtino ji.

Dabar galiojantį Asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymą ji vadino „pusiau luptu ir pusiau skustu“.

„Jeigu jau valstybė leido vieną kartą rašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis taip, kaip yra originale, turi ta teisė galioti visiems, netapti selektyvia teise“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Gegužę įsigaliojęs įstatymas, įteisinęs asmenvardžių rašymą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, numatė, kad diakritiniai ženklai nenaudojami.

Konservatorius Valdas Rakutis atkreipė dėmesį, kad daug tautų naudoja skirtingus diakritinius ženklus.

„Yra daugybė tų ženklų (...). Be to, kiekvienoje valstybėje yra atskiros tautos, kurios turi savo diakritinius ženklus. Kaip čia dabar daryti?“ – klausė jis.

Demokratė Rima Baškienė įžvelgė, kad siūlomi pakeitimai gali pakenkti lietuvių kalbai.

„Kiekviena valstybė saugo ir gina savo kalbą. Tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimai, tiek konferencijose yra pakankamas kvietimas gerbti valstybinę kalbą. (...) Ar nemanote, kad jūsų įstatymo projektas labiau supriešins negu padės?“ – klausė ji.

Draudimas diakritinius ženklus naudoti asmenvardžiuose šią savaitę pasiekė Konstitucinį Teismą. Į jį kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis lenkų kilmės mokslininko Jaroslawo Wolkonowskio bylą dėl diakritinių raidžių naudojimo asmens dokumente.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides „w“, „q“, „x“.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.

„Yra žingsniai žengti ta kryptimi, Seimas yra po labai labai ilgų, dešimtmečius trukusių diskusijų, dešimčių tūkstančių parašų, surinktų per mitingus, yra priėmęs sprendimus, kuriuos aš vertinu kaip istorinius sprendimus. (...) O kad tolimesnė diskusija gali vykti, nematau tokios problemos, esame demokratinė visuomenė“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė politikas.

„Aš asmeniškai manau, kad žmonės turi teisę rašyti savo vardus taip, kaip jų tėvai juos vadina“, – pridūrė jis.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pataisų pateikimas numatytas ketvirtadienį vakariniame posėdyje, kurio darbotvarkę sudarė opozicija.

Pagal Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, asmenvardžiuose būtų galima naudoti diaktrinius ženklus.

Aš asmeniškai manau, kad žmonės turi teisę rašyti savo vardus taip, kaip jų tėvai juos vadina.

Gegužę įsigaliojęs įstatymas, įteisinęs asmenvardžių rašymą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, numatė, kad tokie ženklai nenaudojami.

Pasak pataisos rengėjų, tokia nuostata „iš esmės užkerta kelią rašyti asmenvardžius originalia forma“.

Jų teigimu, siūlomas projektas aktualus ir Lietuvos pilietėms, ištekėjusioms už užsieniečių, ir vietos lenkams.

Birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Liepą generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje byloje.

Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides „w“, „q“, „x“.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.

Toks palengvinimas galios tik tuo atveju, jei nuo paskutinio asmens biometrinių duomenų nuskaitymo bus praėję ne daugiau kaip 6 mėnesiai.

Anot departamento, ši naujovė įsigaliojo nuo gruodžio 13-osios prieš tai vidaus bei užsienio reikalų ministrams bendru įsakymu pakoregavus Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo aprašą.

Migracijos departamentas pastebi, jog vieną dokumentą, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelę, užsisakiusieji Lietuvos piliečiai netrukus labai dažnai pageidauja gauti ir pasą.

Tam asmenys turėdavo iš naujo rezervuoti vizito laiką bei asmeniškai atvykti į klientų aptarnavimo skyrių, kur būdavo nuskaitomi jų biometriniai duomenys – veido atvaizdas ir pirštų atspaudai.

Pakoregavus minėtą aprašą, jei nuo biometrinių duomenų nuskaitymo nebus praėję pusė metų, Lietuvos pilietis naują dokumentą galės užsisakyti neatvykdamas į klientų aptarnavimo skyrių, nes bus naudojami jau paimti duomenys – reikės atvykti tik atsiimant dokumentą, skelbia departamentas.

Tokia palengvinta tvarka galios ir pametus ar kitaip praradus asmens dokumentą, jei nuo biometrinių duomenų nuskaitymo nebus praėjęs pusmetis. Šiuo atveju dokumentą atsiimti galės fiziškai tik pats asmuo, jis negalės įgalioti to padaryti kito asmens ar atsiimti paso bei tapatybės kortelės per kurjerį.

Jei nuo minėtų duomenų nuskaitymo bus praėjęs daugiau nei pusmetis, galios standartinės proocedūros.

Šiemet Migracijos departamento darbuotojai Lietuvos piliečiams iš viso išdavė daugiau kaip 416 tūkst. pasų ir beveik 270 tūkst. asmens tapatybės kortelių

Pirmąjį prašymą, ar galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis neprieštarauja Konstitucijai, pateikė Seimo narių grupė. Jį KT teismas priėmė nagrinėti lapkritį.

Antroji byla lapkritį teismą pasiekė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant lenkų kilmės mokslininko Jaroslawo Wolkonowskio bylą dėl diakritinių raidžių naudojimo asmens dokumente.

Birželį jam buvo leista savo vardą ir pavardę rašyti su diakritiniais ženklais, tačiau generalinei prokurorei rugpjūtį paprašius atnaujinti procesą, Vilniaus apylinkės teismas kreipėsi į KT, kuris turės tarti galutinį žodį.

„Birželį teismas priėmė sprendimą patenkinti prašymą rašyti vardą ir pavardę su lenkiškomis raidėmis w ir diakritine ł. Jokios apeliacijos nebuvo, sprendimas įsigaliojo liepos pradžioje. Nuo tada iki rugpjūčio buvau pilietis su pilna savo pavarde ir vardu“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė J. Wolkonowskis.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė procesą prašė atnaujinti argumentuodama tuo, jog gegužę įsigaliojusios įstatymų pataisos leido Lietuvos tautinių mažumų atstovams pasuose pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, tokiais kaip q, w ar x, tačiau galimybės naudoti diakritinius ženklus teisės aktuose nėra.

J. Wolkonowskis teigia, jog keturios jo giminės kartos turėjo pavardę, kurioje buvo dviguba raidė w ir diakritinis ženklas ł.

Jam palankiame sprendime Vilniaus teismas nurodė, kad lenkiška diakritinė raidė ł yra sudaryta lietuviškos raidės l pagrindu, tad tokia raidė, esanti lietuvių abėcėlėje, galima.

„Dabar teismas nusprendė, kad nežino, kokį galutinį sprendimą priimti ir atidavė klausimą į Konstitucinį Teismą. Tokia yra mano situacija“, – teigė mokslininkas.

Jis teigė nenorintis išsiimti naujų asmens tapatybės dokumentų, kuriuose būtų „tik dalinis sprendimas“.

„Galvoju, kad jei pateiksiu prašymą dėl paso ir kortelės, galima interpretuoti, kad sutikau su raidės ł nebuvimu“, – sakė J. Wolkonowskis.

Seimo narė Beata Pietkiewicz teigė, kad galimybe asmens dokumente įrašyti savo pavardę lotyniškais rašmenimis Lietuvoje pasinaudojo 532 žmonės.

KT antradienį pranešė priėmęs nagrinėti grupės Seimo narių kreipimąsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Nuo šių metų gegužės įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Seimo nariai teigia, kad nors KT apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, kad keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad parlamentas spręsdamas dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumente tvarkos privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią išvadą.

Tuo tarpu priimant Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą, kuri buvo neigiama.

Seimo nariai teigia, kad parlamentas VLKK pateiktos išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip, be kita ko, pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.

Remdamiesi gegužę įsigaliojusiomis pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.

Su tokiu prašymu į teismą kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė, susipažinusi su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro birželio 30 dieną pradėto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo medžiaga bei išvada.

Šio tyrimo pagrindu tapo Vilniaus miesto apylinkės birželio 1 dieną priimtas sprendimas, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Dėl teisės originaliai rašyti savo pavardę teisme bylinėjosi politologijos mokslų habilituotas daktaras Jarosławas Wołkonowskis (Jaroslavas Volkonovskis). Birželio 1-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas leido rašyti vardą ir pavardę su raide, kurios nėra lotyniškoje abėcėlėje.

N. Grunskienė prašyme teismui nurodė, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiui savo vardą ir pavardę jo tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jei jie neturi diakritinių ženklų. Išimtis taikoma tik toms raidėms su diakritiniais ženklais, kurios yra ir lietuvių kalbos abėcėlėje.

Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.

Prokuratūra primena, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuo gegužės 1 dienos ne lietuvių tautybės piliečiams atsirado galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, lietuvių kalbos abėcėlės raidę „V“ keičiant lotyniškos abėcėlės rašmeniu „W“.

Anot prokuratūros, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, atkuriant iki sprendimo buvusią padėtį.

Generalinis prokuroras į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipiasi tuo atveju, kai užbaigtoje byloje prokuroras nedalyvavo ir joje esantis viešasis interesas nebuvo teismo apgintas, o kitų teisinių priemonių apginti viešąjį interesą nėra.