Grįžta į pradinį tašką
Lietuviškas etiketas tarsi įpareigoja palikti padavėjui apie 10 proc. nuo užsakymo sumos. Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės, Lietuvoje paliekama nuo 5 iki 15 proc.
„Yra vietų, kuriose lankosi daugiau studentų, aišku, tiek daug arbatpinigių jie nepalieka. Yra prašmatnių restoranų, kur, matyt, paliekama daugiau negu 10 proc. Tai labai priklauso nuo vietos, aptarnavimo lygio ir restorano prabangos“, – sako ji.
Anot E. Šiškauskienės, Europos kontekste Lietuva pagal paliekamus arbatpinigius per daug neišsiskiria, tačiau užsienyje dažnai yra paprasčiau arbatpinigių palikti kortele, yra įvairių tam pritaikytų sistemų.
„Mes truputį jaučiame nusivylimą, nes labai stengėmės, kad būtų paskatinti mokesčių mokėjimai kortelėmis, kad padavėjai nuo gaunamų arbatpinigių galėtų sumokėti tik gyventojų pajamų mokestį (GPM)“, – pasakoja LVRA prezidentė.
E. Šiškauskienė primena, kad ilgą laiką su Lietuvos restoranų sektoriaus atstovais kūrė skaitmeninę sistemą, programėlę, kuri leidžia arbatpinigių palikti ir tiems klientams, kurie neturi grynųjų pinigų ir atsiskaito kortele. Šia sistema galima naudotis vis daugiau šalies maitinimo įstaigų.
Prisitaikymas: anot E. Šiškauskienės, skaitmeninė pažanga būtų kur kas lėtesnė, jei ne pandemija, kuri pakoregavo atsiskaitymų įpročius. (J. Kalinsko / BNS nuotr.)
„Pagal visas taisykles, jei sąskaita apmokama kortele, be specialios programėlės arbatpinigiai eina per įmonę ir tada sumokami visi įmonės mokesčiai – apie 40 proc. ir daugiau. Iš arbatpinigių sumos nebelieka praktiškai nieko, darbuotojams nėra jokios motyvacijos, o tai yra pagrindinė ir vienintelė skatinimo priemonė, nes padavėjų atlyginimai nedideli, padavėjai dažnai keičiasi, ateina nieko nemokėdami, gauna minimalų atlyginimą arba truputį daugiau“, – situaciją aiškina LVRA vadovė.
„Todėl visus metus su verslininkais kūrėme programėlę, kad arbatpinigiai būtų mokami ir iškart nuo tų arbatpinigių sumos 15 proc. GPM keliautų tiesiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą, o likusi suma – į darbuotojo sąskaitą. Tada abiem pusėms būtų gerai, bet paaiškėjo, kad arbatpinigiai prilyginami prie kitų pajamų, tada darbuotojui mažėja neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Jam nebelieka jokios motyvacijos arbatpinigių gauti kortele, tad vėl grįžtame į pradinį tašką“, – teigia E. Šiškauskienė.
„Manau, mums nesiseka susitarti, nes gyvenimas eina į priekį, nebegalima taikyti tos pačios sistemos, kuri buvo taikoma prieš 20 metų, reikėtų lanksčiau į tai žiūrėti, lanksčiau apmokestinti ir nemažai pajamų į valstybės biudžetą surinkti“, – pabrėžia ji.
Pasenęs požiūris?
Nusivylimo susidariusia situacija neslepia ir restoranų tinklo „Amber Food Grupė“ savininkas ir generalinis direktorius Gediminas Balnis. Pasak jo, arbatpinigiai – labai svarbus klausimas, mat kartais gerai dirbantys padavėjai iš arbatpinigių užsidirba ir kelis papildomus atlyginimus.
Restoranų tinklas „Amber Food Grupė“ – vienas didžiausių Lietuvoje, jį sudaro picerijos „Charlie Pizza“, blyninės „La Crepe“, lietuviškos virtuvės restoranai „Katpėdėlė“, barų zonos „Žalgirio“, „Švyturio“ ir „Jonavos“ arenose, sezoninės terasos „Grill Terrace“ ir kt.
G. Balnis tikina, kad šiose maitinimo įstaigose dirbantys padavėjai arbatpinigių užsidirba kiekvienas sau – bendro katilo nėra. Individualiai skiriama padėka už aptarnavimą dabar tampa dar aktualesnė, nes pradeda dominuoti ne grynieji pinigai, o sistemos diegiamos taip, kad būtų galima palikti arbatpinigių konkrečiam padavėjui.
„Arbatpinigių formos dinamika Lietuvoje keičiasi – žmonės vis dažniau nori palikti arbatpinigių kortele, kitais skaitmeniniais būdais. Mes labai pasigendame Finansų ministerijos ir VMI bendradarbiavimo, nes gyvename 2023 m., o jie gyvena 1950 m., nesupranta, kas ir kaip keičiasi, kodėl keičiasi“, – sako G. Balnis.
„Kartais apima jausmas, kad mus bando apgauti, nepasakyti visos informacijos, pasinaudoti mūsų tam tikru mokesčių niuansų neišmanymu“, – priduria jis.
G. Balnis antrina E. Šiškauskienei – pasak jo, kortele paliekami arbatpinigiai priskiriami darbo užmokesčiui ir sudedami su padavėjų atlyginimais, todėl šiems darbuotojams mažinamas NPD, o pasibaigus metams ir pateikus savo pajamų deklaracijas jiems gali tekti papildomai susimokėti.
„VMI turi visokių argumentų, kad toks apmokestinimas ne naujiena, kad jei būtų užsiimama kitomis veiklomis ir gaunama papildomų pajamų, situacija būtų tokia pati ir t. t. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje arbatpinigiai apmokestinami 0 proc. Mes siūlome 15 proc., bet VMI greičiausiai vėl nori gauti 0 proc. ir neatsižvelgti į tai, kad ir padavėjas būtų suinteresuotas mokėti mokesčius, deklaruoti pajamas, ir valstybė gautų pajamų“, – sako G. Balnis.
Rankų darbo svoris
Verslininko įsitikinimu, pokytis galėtų įvykti greitai, jeigu visos šalys būtų geranoriškos: „Užmokestis už rankų darbą yra kitoks, ir jie nesupranta, kodėl jis yra kitoks. Prieš 100 metų visi verslai buvo labai priklausomi nuo žmogiškojo resurso, tai labai pasikeitė nuo 1950-ųjų – dabar rankų darbo nebeliko. Yra labai daug sektorių, kuriuose rankų darbą pakeitė robotai, o restoranai yra vienas iš tų sektorių, kur jis išliko, ir klientai tai vertina.“
„Juk robotai ir namuose žolę pjauna, siurbia grindis – rankų darbo vis mažėja ir, aišku, dėl to auga ir žmonių pajamos, bet restoranuose kontaktas su klientais išlieka ir jo nepakeisime“, – neabejoja verslininkas.
G. Balnio teigimu, užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, Amerikoje arbatpinigiai sudaro 21 proc. nuo bendros užsakymo sumos; Didžiojoje Britanijoje standartiškai paliekama 12,5 proc. ir daugėja restoranų, kuriuose artėjama prie 15 proc. ribos.
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas sako, kad iš tiesų lietuviai ne tokie dosnūs kaip Italijoje, Ispanijoje arba Prancūzijoje. Jo įkurta profesinė sąjunga vienija ne biudžetinėms įstaigoms pavaldžių profesijų narius, o laisvai samdomus darbuotojus. Kaip sako A. Posochovas, šioje profesinėje sąjungoje veikia įvairiausių sričių atstovai – nuo „Gariūnų“ darbuotojų iki menininkų.
Mes siūlome 15 proc., bet VMI greičiausiai vėl nori gauti 0 proc. ir neatsižvelgti į tai, kad ir padavėjas būtų suinteresuotas mokėti mokesčius, deklaruoti pajamas, ir valstybė gautų pajamų.
„Nors mūsų politikai giriasi, kad labai myli kultūrą, aktorius, muzikantus, šiandien jie yra labiausiai skriaudžiami, jų atlyginimai yra mažiausi visoje Europoje. Kalbant apie arbatpinigius, jų paliekame restoranuose, kavinėse, viešbučių aptarnavimo sferoje, bet kultūros ir kitose srityse tai nepopuliaru“, – konstatuoja jis. A. Posochovas iš esmės pritaria G. Balniui, kad arbatpinigiai yra svarbi padėkos už suteiktas paslaugas dalis ir jie turėtų būti apmokestinami sąžininga forma.
Sparti pažanga
Galbūt lietuviai ir ne patys dosniausi klientai, tačiau, grįžtant prie restoranų, čia jie linkę naudotis skaitmenizuotomis paslaugomis. Anot G. Balnio, šalyje vyksta lūžis, o „Amber Food grupės“ restoranai taip pat stengiasi žengti kartu su skaitmenine pažanga: „Šiuo metu testuojame, kaip nuskenavus QR kodą būtų galima ir priimti užsakymą, ir už jį atsiskaityti.“
E. Šiškauskienės manymu, skaitmeninė pažanga būtų kur kas lėtesnė, jei ne pandemija, kuri pakoregavo atsiskaitymų įpročius. „Nebuvo kitos išeities, kaip QR kodai ir atsiskaitymai tik kortelėmis. Manau, kad mes per porą naktų sugebėjome labai greitai skaitmenizuotis. Tai liko mūsų kultūroje, gal vyresnė karta šiek tiek mažiau linkusi prie tokių pokyčių, bet jaunimui grynieji gal ir nelabai aktualūs, jie atsiskaito kortelėmis ir per telefonus“, – pastebi ji.
„Be abejo, būtų labai gerai gauti kokių nors europinių lėšų sistemoms skaitmenizuoti, nes mūsų sektorius praktiškai nieko negauna žiūrint į ateitį. Tai labai pagelbėtų restoranams patiems persiorientuoti, labiau skaitmenizuotis, apmokyti savo darbuotojus, bet kol kas, kiek matau, tokia priemonė nenumatyta“, – sako E. Šiškauskienė.
Pandemija įnešė ne tik skaitmeninių pokyčių. Pasaulyje vyraujanti įtempta ekonomikos padėtis taip pat turi įtakos. „Užsienyje pastebima, kad žmonės nenori keisti savo įpročių. Žmonės nesirenka eiti ten, kur yra pigiau ar prasčiau, jie rečiau eina į restoranus. Tai susiję ir su tuo, kad per pandemiją žmonės nusipirko prietaisų, pasididino, pasitobulino, atsinaujino virtuves, galiausiai – išmoko receptų. Toks pokytis kenkia restoranų sektoriui europiniu lygiu“, – pastebi G. Balnis.
„Lietuvoje tokių tyrimų neatliekama, sunku pasakyti, ar keičiasi klientų įpročiai. Tačiau mes pastebime, kad pirmadienis, antradienis galbūt yra silpnesnės dienos – visą laiką pirmadienis ir antradienis buvo silpnesnės dienos, bet dabar ypač. Ir galbūt jaučiame svyravimų tam tikrais periodais, kai kai kurios įmonės dirba nuotoliu arba grįžta į biurus“, – priduria jis.
Šiuo metu prasideda lauko kavinių sezonas, kuris į restoranų sektoriui tradiciškai suteikia pagyvejimo, o išskirtinai daug jo juntama būtent senamiečiuose. „Pirmieji terasose sėstis drįsta užsieniečiai. Nepaisant to, kad esame šiauriečiai, net ir iš vėsesnių šalių atvykę turistai restoranuose pirmiausia renkasi vietas lauke“, – sako G. Balnis.
Ką apie arbatpinigių apmokestinimą sako VMI?
Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Daiva Baniulienė aiškina, kad įmonės darbuotojų iš klientų gaunami arbatpinigiai priskiriami pajamoms ir yra apmokestinami dviem būdais: kaip įprasto darbo užmokesčio dalis arba kaip gyventojo gaunamos kitos pajamos.
Pasak D. Baniulienės, pirmasis būdas taikomas tuomet, kai gauti arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą, o ši vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką. Antrasis būdas – kai arbatpinigiai apmokestinami kaip kitos gautos pajamos, galioja darbuotojui arbatpinigius gavus tiesiogiai iš kliento.
„Jei arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą (dažniausiai šis būdas taikomas arbatpinigius paliekant elektroniniu būdu), tuomet darbuotojams, pagal įmonės nustatytą tvarką, išmokami arbatpinigiai yra apmokestinami kaip darbo užmokestis“, – sako D. Baniulienė.
Ji pabrėžia, kad, esant situacijai, kai arbatpinigiai išmokami kaip darbo užmokestis, GPM išskaičiuoja ir sumoka pats darbdavys, todėl darbuotojui papildomai deklaruoti gautų arbatpinigių ar atskirai mokėti mokesčių nereikia.
„Darbo užmokestis – su priedais ir priemokomis, taigi kartu su arbatpinigiais, atėmus taikytiną NPD, apmokestinamas taikant 20 proc. GPM tarifą, taip pat nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos turi būti sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos“, – dėsto VMI atstovė.
Grynaisiais pinigais arba įmonės darbuotojui pasinaudojus specialia mokėjimo įstaigos įdiegta programėle, tiesiogiai iš klientų gaunami arbatpinigiai traktuojami kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą.
„Nuo grynaisiais pinigais gautų arbatpinigių GPM deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, o nuo pervestų mokėjimo įstaigos (tarpininko) – GPM išskaičiuoja ir sumoka mokėjimo paslaugą darbuotojui suteikusi mokėjimo įstaiga, kuri taip pat pateikia VMI duomenis apie išmokėtas arbatpinigių ir išskaičiuoto GPM sumas“, – detalizuoja D. Baniulienė.
„Kai arbatpinigiai gaunami grynaisiais tiesiogiai iš įmonės klientų, pats darbuotojas turi deklaruoti arbatpinigius ir kitas gautas metines pajamas, ir metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM apskaičiuoti ir sumokėti iki gegužės 1 d.“, – tęsia ji.
