Pasak kontrolierės, esminis pokytis yra tai, kad su šeimos su vaikais apgyvendintos geresnėmis sąlygomis, vaikams pradėtos teikti švietimo paslaugos.

E. Žiobienė bei Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Augustinas Normantas trečiadienį migrantų gyvenimo sąlygas aptarė su opozicine Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

„Šiandien situacija gerokai geresnė ta prasme, kad vaikai pagaliau atvažiavo į stovyklas, kur jiems organizuojamos paslaugos. Vaikai apgyvendinti su šeimomis, Rukloje Pabradėje, Medininkuose ir šalia esančios Pasieniečių mokyklos bendrabutyje, vaikams nuo spalio pradžios pradėtos teikti švietimo paslaugos, vaikai keliauja į mokyklą, man teko matyti Rukloje, kaip šeima išruošia vaikus į mokyklą, vaikai noriai eina“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė E. Žiobienė.

Manome, kad svarbiausias dalykas – organizuoti vaikams veiklas išeiti už tvoros.

Parlamentarus vaiko teisių apsaugos kontrolierė ragino sudaryti sąlygas vaikams išeiti iš už stovyklos ribų, nes, jos žodžiais, „nei vienam vaikui nėra tinkamos sąlygos augti už tvoros“.

„Manome, kad svarbiausias dalykas – organizuoti vaikams veiklas išeiti už tvoros“, – sakė kontrolierė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktais duomenimis, šiuo metu šalyje yra 688 neteisėtai sieną kirtusių migrantų vaikai, t. y. pilnametystės nesulaukę asmenys.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas A. Normantas spalio pradžioje pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui.

Ataskaitoje teigiama, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Tokią ataskaitą Seimui kontrolierius pateikė įvertinęs žmogaus teises užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.

Vidaus reikalų ministerija reaguodama į atskaitą paskelbė poziciją, kad Seimo kontrolieriaus pateikta informacija apie migrantų apgyvendinimo sąlygas yra pasenusi.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje kontrolierius teigia, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Tokios pat išvados Seimo kontrolierius priėjo ir įvertinęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose teisės į tinkamą maitinimą užtikrinimą.

Tokią ataskaitą Seimui kontrolierius pateikė įvertinęs žmogaus teises užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.

Ataskaitoje kontrolierius fiksavo, kad VSAT padaliniuose įrengtose laikinojo apgyvendinimo vietose užsieniečiai palapinėse miegojo ant kareiviškų-turistinių kilimėlių arba sulankstomų karinių gultų miegmaišiuose, buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose apgyvendintiems užsieniečiams nesuteikta higienos ir valymo priemonių, trūko drabužių, storesnių antklodžių, patalpose trūko karšto ir geriamojo vandens.

Taip pat nurodoma, kad buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose kambaryje buvo apgyvendinta po 10–30 asmenų, dalis žmonių miegojo koridoriuose.

Taip pat nurodoma, kad VSAT padaliniuose esančiose užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietose dušai ir tualetai, įrengti moduliniuose nameliuose, buvo bendri vyrams ir moterims, kai kurių tualetų užraktai neveikė, dušai atskirti užuolaidomis, todėl neužtikrinamas privatumas, kai kurios moterys jautėsi nesaugios. Taip pat nurodoma, kad įrengtų tualetų ir dušų skaičius buvo neproporcingai mažas apgyvendintų asmenų skaičiui.

Įvertinęs laikinojo apgyvenimo sąlygas palapinėse kontrolierius fiksavo, kad dauguma palapinių praleido lietaus vandenį, jis kaupėsi palapinių viduje, buvo jaučiama drėgmė, lietingomis dienomis čiužiniai, patalynė buvo sudrėkę.

Savo ataskaitoje kontrolierius taip pat pastebėjo, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu sveikatai kenksmingomis sąlygomis dirba ir VSAT pareigūnai, užsieniečių laikinas apgyvendinimas ir jiems reikalingų paslaugų teikimas nebuvo organizuojamas koordinuotai, buvo nepaisyta asmenų lygiateisiškumo principo bei „tuo pažeistos tiek užsieniečių, tiek ir pareigūnų žmogaus teisės“.

Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Kontrolieriaus duomenimis, šalyje vis dar likę daugiau nei 1600 neveiksniais pripažintų asmenų, kurių teisės lyg šiol yra ribojamos nepagrįstai, nes per įstatymo numatytą terminą nebuvo peržiūrėtos neveiksnių asmenų bylos.

A. Normantas sako, kad belankant laisvės apribojimo vietose esančius neveiksnius asmenis jam kilo įtarimų, kaip įgyvendinamas įstatymas, numatantis, kad iki 2016 metų neveiksniais pripažintų asmenų teismo sprendimai turi būti peržiūrėti per dvejus metus.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per numatytą dvejų metų neveiksnumo peržiūrėjimo terminą iš tiesų realiai buvo peržiūrėta tik mažiau nei pusę neveiksnių asmenų bylų, pranešė Seimo kontrolierių įstaiga.

Ataskaitoje pažymima, kad neveiksnių asmenų globėjai nebuvo deramai supažindinti su vykstančiu neveiksnumo peržiūros procesu ir tikslais, o savivaldybės nebuvo pasirengusios organizuoti reikalingos informacijos ir pagalbos teikimo šių asmenų globėjams.

Be to, globėjams nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo, pačios savivaldybės taip pat neinicijavo kreipimosi į teismą procedūros.

A. Normantas pažymi, kad asmens teisių ribojimas turi būti teisėtas ir trukti tik teisiškai pagrįstą laikotarpį, o asmens teisė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo neveiksniu peržiūros yra viena svarbiausių šio asmens turimų teisių.

„Priėmus sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu, ši procedūra gali nulemti visų asmenų teisių ir laisvių įgyvendinimą, o toks asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus žmogaus teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais“, – pranešime cituojamas Seimo kontrolierius A. Normantas.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad duomenys apie neveiksniais pripažintus asmenis skirtingose savivaldybėse iki šiol yra tvarkomi skirtingai, pačios savivaldybės paaiškino turėjusios daug sunkumų gaudamos Registrų centro duomenis apie neveiksnius asmenis visą sprendimų peržiūrai skirtą laikotarpį.

Anot pranešimo, sudėtinga duomenų prieiga bei metus laiko likusi neaiški neveiksnumo peržiūrėjimo procedūra dažnu atveju buvo įvardytos kaip vienos pagrindinių priežasčių, trukdžiusių tinkamai ir laiku įgyvendinti numatytą procedūrą.

„Šalies savivaldybės neturi vieningos duomenų apie neveiksniais pripažintus asmenis rinkimo, kaupimo ir sisteminimo praktikos, o kai kurios savivaldybės šių duomenų apskritai nerenka“, – pažymi Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

A. Normantas taip pat teigia, kad pavedusi savivaldybėms peržiūrėti asmenų neveiksnumą valstybė tam nenumatė papildomų lėšų, ir „tai turėjo itin didelę neigiamą įtaką vykusios peržiūrėjimo procedūros kokybei“.

Anot pranešimo, tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad valstybės paskirti advokatai dažnu atveju net neaplankė neveiksnių asmenų, su jais nesusipažino, o paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės asmenims teko laukti iki pusantrų metų.

Kontrolieriai konstatuoja, kad taip yra dėl to, kad ne visi globos namuose dirbantys specialistai turi būtinų žinių apie tinkamą gyventojų teisių užtikrinimą, o nepagarbiai su gyventojais besielgiantys specialistai kartais savo veiksmų ydingumo net nesuvokia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentare BNS sako pritarianti Seimo kontrolierių įstaigos išsakytai nuostatai, kad socialinių paslaugų srities darbuotojams būtina kelti profesinę kompetenciją žmogaus teisių užtikrinimo srityje.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas, pamatęs, jog dauguma žmogaus teisių pažeidimų socialinėse globos įstaigose yra susiję su darbuotojų kompetencijos stoka, aiškinosi, kokių žinių gauna studijuojantys su globa susijusias specialybes.

Anot ataskaitos, slaugos studijų krypties apraše, kuriuo remiasi aukštosios mokyklos ruošdamos specialistus, apskritai nėra įtvirtinto reikalavimo, kad slaugos studijas pabaigę absolventai turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje.

Seimo kontrolierius sako apgailestaujantis, kad taip pat ne visi socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių profesinio mokymo programas baigę asmenys įgyja žinių, susijusių su žmogaus teisių apsauga bei įgyvendinimu.

„Veiksmingas žmogaus teisių užtikrinimas ir apsauga nuo netinkamo elgesio su asmenimis yra glaudžiai susiję su profesine socialinių darbuotojų kvalifikacija. Socialinis darbas yra į vertybes orientuota profesija, kuria siekiama padėti pagalbos reikalaujančiam asmeniui ginti ir realizuoti savo teises. Manau, kad valstybė turėtų imtis veiksmų, kad žmogaus teisių temos būtų įtrauktos į darbuotojų, kurie dirba socialinės globos įstaigose mokymo programas“, – įstaigos pranešime cituojamas A. Normantas.

Seimo kontrolierius A. Normantas ataskaitoje pažymi, kad net ir Profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašas neįtraukia reikalavimo žinioms bei kompetencijai žmogaus teisių užtikrinimo srityje.

Anot tyrimo, atitinkamai iš daugiau nei 170 šiuo metu galiojančių ir vykdomų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programų, mokymai žmogaus teisių užtikrinimo tema vykdomi vos pagal kelias programas.

„Daugumoje slaugos studijų programas vykdančiose įstaigose dėmesys žmogaus teisėms vis dar nėra pakankamas. Programose nėra atskiro žmogaus teisių klausimams skirto dalyko, o bendruose dėstomuose dalykuose žmogaus teisėms yra skiriama vos po keletą akademinių valandų. Tenka apgailestauti, kad atskiros žmogaus teisių temos, kuri apimtų kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio draudimą iki šiol taip ir nėra“, – teigia Seimo kontrolierius.

Ministerija teigia, kad socialiniai darbuotojai per metus ne mažiau nei 16 akademinių valandų skiria profesinės kompetencijos tobulinimui, o socialinio darbo ar socialinės pedagogikos išsilavinimo neturintys darbuotojai turi įžanginius ne trumpesnius kaip 40 valandų kursus.

Pasak ministerijos, dirbantiesiems su negalią turinčiais asmenimis ar jų šeimomis, vykdomi mokymai, kurių metu darbuotojai supažindinami su žmogaus teisių srities klausimais: pavyzdžiui, kaip užtikrinamos vaiko teisės ir interesai, kaip teikti į asmenį orientuotą pagalbą, kaip įgalinti klientą ir užtikrinti jo orumą.

Reaguodama į kontrolierių pastabas ministerija ketina organizuoti suinteresuotų institucijų atstovų susitikimą sutarti dėl profesinės kompetencijos tobulinimo programų turinio. 

Seimo kontrolierius kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo Žmogaus teisių bei Švietimo ir mokslo komitetus, prašydamas skirti didesnį dėmesį žmogaus teisių užtikrinimo bei apsaugos temoms rengiant specialistus.

Be to, Seimo kontrolierius suabejojo savivaldybės pareigūnų sąžiningumu, kompetencija bei gebėjimu atlikti savo pareigas ir, įvertinęs tiriant skundą nustatytas aplinkybes, rekomendavo savivaldybės administracijos direktoriui atlikti atsakingų valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Tyrimo metu, pasak Seimo kontrolierių įtaigos pranešimo, paaiškėjo, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai lankėsi gyventojos gyvenamojoje vietoje bei surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, kad gyventojos nerasta namuose, ir kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad gyventoja nevykdo piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigų, t. y., nesudaro galimybės darbuotojams patikrinti gyvenimo sąlygas, ir pateikė siūlymą kompensacijų neskirti.

Pasak Seimo kontrolierių įtaigos, susirūpinimą kelia ir tai, kad Seimo kontrolieriui ir gyventojai buvo pateikti skirtingi, tačiau tos pačios datos ir tokį pat registracijos numerį turintys dokumentai. Įvertinęs šias aplinkybes, Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad pasikartojanti situacija, kai gyventojai pateikiami to paties turinio raštai, o vėliau Seimo kontrolieriui pateikiami kitokio turinio (galimai ištaisius klaidas), tačiau tais pačiais registracijos numeriais pažymėti raštai, neatitinka gero viešojo administravimo principų ir kelia abejonių dėl Savivaldybės pareigūnų sąžiningumo, kompetencijos bei gebėjimų atlikti savo pareigas.

Įvertinęs surašyto pranešimo apie apsilankymą turinį, Seimo kontrolierius nustatė, kad jis neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pranešimas nebuvo įdėtas į voką ir buvo paliktas tiesiog laiptinėje. Seimo kontrolieriaus vertinimu, tokia informacija laikytina asmens duomenimis ir negali būti viešai prieinama bet kuriam asmeniui, be paties duomenų subjekto sutikimo.

„Sprendimas dėl asmens teisės į kompensacijas, laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes asmeniui, todėl turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei atitikti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas“, - pažymoje atkreipia dėmesį Seimo kontrolierius.

Gyventoja skunde Seimo kontrolieriui taip pat nurodė, kad pareigūnai, atvykę atlikti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą, apie savo buvusį vizitą pranešė „užkišdami už durų raštelį“. Įvertinęs šias aplinkybes, Seimo kontrolierius pažymėjo, kad vien tai, jog gyventojos nebuvo namuose tuo metu, kai Savivaldybės administracijos darbuotojai nusprendė atlikti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą, nesudarė pagrindo tvirtinti, kad gyventoja nesudarė sąlygų atlikti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą.

Atsižvelgdamas į skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui užtikrinti, kad gyventojai pateikus prašymą piniginei socialinei paramai gauti, būtų užtikrintas šio prašymo tinkamas nagrinėjimas, o sprendimas dėl teisės į kompensacijas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat yra Jungtinėse Tautose A lygiu akredituota nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Tyrimą pagal gyventojo skundą atlikęs kontrolierius nustatė, kad anstolis nepagrįstai delsė nutraukti skolos vykdymo bylą, penktadienį pranešė įstaiga.

Seimo kontrolierius pažymoje nurodė, kad gyventojas kreipėsi į antstolį prašydamas nutraukti jo atžvilgiu vykdomą bylą dėl suėjusio senaties termino, tačiau atsakymo iš antstolio šiuo klausimu negavo.

„Kreipdamasis pakartotinai į antstolį gyventojas gavo antstolio prašymą prie skundo pateikti paties antstolio rengto dokumento kopiją, teigiant, kad antstolis negali nustatyti, kokį dokumentą pareiškėjas yra paminėjęs skunde, nors skunde yra aiškiai nurodyti dokumento data ir numeris“, – pažymima Seimo kontrolieriaus pažymoje.

Tyrimu taip pat nustatyta, jog pareiškėjas, antstolio prašymu, patikslino skundą ir pakartotinai nurodė, kad nesutinka su antstolio vykdomu išieškojimu, nes vykdomoji byla turėtų būti nutraukta dėl suėjusio senaties termino.

Vis dėlto antstolis, neišsprendęs pareiškėjo skunduose keltų klausimų, nepateikęs jokio atsakymo į minėtus skundus skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbovietę, raštu pareiškėją informuodamas, kad jis nesumokėjo skolos ir vykdymo išlaidų iki nustatyto termino.

Seimo kontrolierius konstatavo, kad antstolis ne tik nesilaikė Antstolių įstatymo nuostatų, pagal kurias jis privalėjo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo kreipimusis ir motyvuotai į juos atsakyti raštu, bet ir elgėsi biurokratiškai.

Tai yra, užuot išnagrinėjęs prašymą nutraukti vykdomąją bylą dėl suėjusio senaties, laikėsi nereikalingų ar išgalvotų formalumų (prašė pareiškėjo patikslinti savo skundą – nurodyti pačiam antstoliui žinomus duomenis), vilkino ir nepriėmė sprendimų dėl pareiškėjo iškelto klausimo.

„Kreipdamasis į teisingumo ministrą E. Jankevičių Seimo kontrolierius pastebėjo, kad pirmiau nurodyti antstolio veiksmai galėtų būti vertinami kaip pagrindas kelti jam drausmės bylą, todėl paprašė įvertinti visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei spręsti antstolio atsakomybės klausimą“, – rašoma Seimo kontrolierių įstaigos pranešime.

Anot pranešimo, Seimo kontrolierius taip pat pastebėjo, kad Migracijos departamentas stabdo prašymų nagrinėjimą, nesivadovaudamas teisės aktuose numatytais prašymo nagrinėjimo stabdymo pagrindais.

„Jei atliekamas patikrinimas dėl įmonės fiktyvumo, prašymo nagrinėjimas išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka nėra stabdomas, o tiesiog yra nagrinėjamas bendrąja tvarka“, - pažymima Seimo kontrolieriaus išvadose.

Seimo kontrolierius pastebi ir tai, kad Migracijos departamentas netinkamai informuoja pareiškėjus apie prašymo nagrinėjimo stabdymo priežastis, nenurodo, kokius papildomus duomenis jie turi pateikti.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jei nepakanka prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje pagrindžiančių duomenų, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos turi raštu apie tai informuoti pareiškėją ir nustatyti pagrįstą terminą reikiamiems duomenims pateikti“, - rašoma Seimo kontrolieriaus išvadose.

Seimo kontrolierius pažymi, kad pareiškėjo informavimas apie tai, jog bus apklausa, nereiškia, kad jis buvo informuotas tinkamai: „Migracijos departamentas privalo pareiškėją informuoti ne tik apie apklausos datą ir laiką, bet ir kokius dokumentus ar duomenis jis turi pateikti“.

Pasak A. Normanto, pareiškėjų informavimas telefonu nėra laikytinas tinkamu: „Migracijos departamentas informaciją pareiškėjams turi pateikti elektroniniu paštu arba paštu“.

Atmesdamas Migracijos departamento argumentus dėl tris kartus valstybės tarnautojui viršijančio krūvio, Seimo kontrolierius pažymi: „Šios aplinkybės Migracijos departamento pareigūnams nesuteikia teises nesilaikyti nustatytos prašymų nagrinėjimo tvarkos ir terminų. Parašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje nagrinėjimas ir sprendimų šiuo klausimų priėmimas - viena iš Migracijos departamento funkcijų, ir šią funkciją įstaigos pareigūnai turi atlikti laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų“.

Seimo kontrolierius Migracijos departamento vadovei Evelinai Gudzinskaitei rekomendavo imtis priemonių, kad įstaigos kompetencijai priskirti asmenų prašymai būtų išnagrinėjami per teisės aktuose nustatytus terminus. Taip pat Migracijos departamentui rekomenduota tinkamai informuoti pareiškėjus apie priimtus sprendimus, tarp kurių ir sprendimai dėl prašymų nagrinėjimų ne skubos, o bendrąja tvarka.

Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, bei skatina pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, atliekant nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.

Slaptame balsavime už jo skyrimą į šias pareigas ketvirtadienį balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 20 ir susilaikė devyni parlamentarai.

Seimo kontrolierius A. Normantas įstaigos vadovo pareigas eina nuo 2013 metų. Taip pat 2016 metais jis trečiai kadencijai buvo paskirtas Seimo kontrolieriumi.

Lietuvoje yra du Seimo kontrolieriai, jie skiriami penkerių metų kadencijai. Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš Seimo kontrolierių parlamento vadovo teikimu skiria Seimas.

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

Kontrolieriai taip pat vykdo įkalinimo įstaigų stebėseną. Nuo 2014 metų pradžios Seimo kontrolierių įstaigai suteiktas mandatas vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose.

Seimo kontrolierius A.Normantas įstaigos vadovo pareigas eina nuo 2013 metų. Taip pat 2016 metais jis trečiai kadencijai buvo paskirtas Seimo kontrolieriumi.

Lietuvoje yra du Seimo kontrolieriai, jie skiriami penkerių metų kadencijai. Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš Seimo kontrolierių parlamento vadovo teikimu skiria Seimas.

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

Kontrolieriai taip pat vykdo įkalinimo įstaigų stebėseną. Nuo 2014 metų pradžios Seimo kontrolierių įstaigai suteiktas mandatas vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose.