Marijampolės „Sūduva“ paskutinė iš Lietuvos klubų užvakar pradėjo Europos varžybų sezoną. Pirmasis blynas suvalkiečiams nebuvo saldus, bet neprisvilęs. UEFA Konferencijų lygos antrajame atrankos etape savo aikštėje minimaliai 0:1 nusileista Danijos lygos vidutiniokei „Viborg“ ekipai. Tad iki atsakomojo mūšio liepos 28 d. intriga lieka gyva.

„Viborg“ klubą A.Skarbalius pažįsta turbūt geriau nei kai kurias savo gimtosios šalies ekipas. Prieš aštuonetą metų lietuvis, stojęs prie šios komandos vairo, išgyveno skaudų krytį iš Danijos superlygos, o vėliau pats ją ištempė atgal į elitą.

Antradienį Vilniuje buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas, daugkartinis Danijos čempionas plojo ir savo treniruotam „Žalgirio“ klubui. Vilniečiai Čempionų lygos antrąjį atrankos etapą pradėjo netikėta pergale 1:0 prieš Švedijos čempionę „Malmo FF“.

Danijos futbolo sirgalių pramintas Auri 49-erių specialistas šiuo metu dirba JAV sporto ekipuotės gamintojo „Capelli Sport“ kuruojamų klubų tinklo sporto direktoriumi. „Viborg“, vilkintis amerikiečių apranga, yra vienas šios sistemos klubų. Lietuvis vadovauja ir programai „Capelli Lab“, kurios tikslas ieškoti futbolo talentų ir juos ugdyti. Vienu iš bazinių šios programos taškų Lietuvoje tapo Utenos klubas „Utenis“, kuriame bandoma surinkti gabius mūsų šalies vaikus.

„Galiu pasakyti, kad ne viskas mūsų futbole taip niūru, kaip kartais atrodo. Turime ne vieną talentą, sudarytos ilgalaikės jų tobulėjimo programos, juos nuolat vežame stažuotis į Danijos klubą „Koge“ ir tikimės padėti išauginti europinio lygio žaidėjų“, – savo darbų gaires vardijo pašnekovas.

– Koks yra mūsų šalies suaugusiųjų futbolo lygis, parodo Europos taurių turnyrai. Pradėkime nuo „Sūduvos“ ir „Viborg“ akistatos. Ar Lietuvos vicečempionai galėjo pasirodyti sėkmingiau?

– Tikėjausi panašaus rezultato ir „Viborg“ žaidimo. Nors Danijos čempionate jie užėmė tik 7-ąją vietą, šis klubas neatsitiktinai išsikovojo kelialapį į Europos turnyrus. „Viborg“ jau penkerius metus atsakingai dirba, kad grįžtų į elitą. O „Sūduvos“ klube pastarieji keleri metai buvo nestabilūs, chaotiški. Keičiasi treneriai, žaidėjai. Pirmąjį kėlinį, kol danai žaidė lėtokai, „Sūduva“ galėjo ramiai gintis, o antrajame žaidimas vyko jau į vienus vartus. Svečiai rasdavo erdvių, iš kurių buvo kuriami pavojingi momentai. Marijampoliečių gretose kuriančių žaidėjų trūko.

Pažįsta: A.Skar­ba­lius yra tre­nira­vęs abu šią sa­vai­tę Lie­tu­vo­je eu­ro­pi­nes per­ga­les šven­tu­sius klu­bus – „Vi­borg“ 2014–2015 m., o „Žal­gi­rį“ – 2017–2018 m. Evaldo Šemioto nuotr.

– Kokie gali būti „Sūduvos“ koziriai ir šansai atsakomosiose rungtynėse?

– 0:1 – slidus rezultatas danams. Žinant, kaip vyko rungtynės Marijampolėje, „Sūduvai“ pasisekė praleisti tik kartą. Todėl atsakomajame susitikime viskas įmanoma. Juolab kad įvartis išvykoje dabar nebesuteikia pranašumo. Tad reikia atidžiai gintis ir bandyti kontratakuoti arba pasinaudoti vadinamaja standartine situacija. Jei „Viborg“ praleistų, jų žaidėjai, neturintys pasirodymų Europos turnyruose patirties, gali sudrebėti. Marijampolės futbolininkai – patyrę tokių varžybų dalyviai, tad šansų yra.

– Kita Skandinavijos komanda „Malmo“ šią savaitę nudegė Vilniuje. Ar Švedijos čempionų pralaimėjimas jus nustebino?

– Žinant klubų lygį, finansines galimybes tai yra sensacija, bet pats rezultatas manęs nenustebino. Prieš akistatą Vilniuje stebėjau „Malmo“ pasirodymą Švedijos lygoje su „Norrkoping“ ir pasakiau bičiuliui, kad žalgiriečiai turi šansų. „Malmo“ akivaizdžiai buksuoja. Jie susirinkę žaidėjų, kurie kažkada buvo žinomi ir tikrai geri, bet galbūt nebėra tokie alkani pergalių. Tai rizikinga. Švedai, net ir esant galimybei aštriai atakuoti, vangiai bėgo į priekį, neieškojo spragų žalgiriečių gynyboje. Atsakomosiose rungtynėse svarbiausia, kad vilniečiai nebijotų pralaimėti. Jei jie galvos tik apie tai, kaip išsaugoti savo trapų pranašumą, bus blogai. Tačiau jei žais savo įprasta maniera, gali tikėtis sėkmės. Juo labiau kad turi racionalų patyrusį trenerį. Vladimiras Čeburinas dar sykį įrodė, kad iš turimų resursų sugeba sulipdyti konkurencingą kolektyvą.

Galiu pasakyti, kad ne viskas mūsų futbole taip niūru, kaip kartais atrodo.

– Kaip vertinate Lietuvos čempionų galimybes žengti į trečiąjį etapą?

– Jie visiškai lygūs – 50 ir 50. Jei švedai atsakomajame mače ilgiau neįmuš, atsiras skubėjimo, nervingumo ir žalgiriečiams bus lengviau. Po pasirodymo Vilniuje „Malmo“ futbolininkai patiria didžiulį psichologinį spaudimą. Pats žinau, kaip atstovaujant dideliam klubui po pralaimėjimų pilasi sirgalių ir žiniasklaidos kritika, tvyro įtampa, daugelis žaidėjų net vengia išeiti iš namų, nemiega naktimis. Žalgiriečiams ta švedų įtampa – tik į naudą.

– Į „Žalgirio“ startinę sudėtį akistatoje su švedais nebuvo įtraukta nė vieno aikštės žaidėjo lietuvio, išskyrus vartininką Edviną Gertmoną. Ar jūsų nestebina šis faktas?

– Norime ar ne, bet turime pripažinti, kad, siekiant pergalių Čempionų lygoje, lygiaverčių lietuvių neturime, todėl leidžiame užsieniečius. Kita vertus, smagu, kad po keitimo į aikštę išbėgo ir ant suolo buvo tikrai perspektyvių mūsų vaikinų. Manau, reikalavimas, kad mūsų pirmenybėse privalomai žaistų bent trys lietuviai, duoda naudos. Tik taip mes galime pajudėti iš mirties taško ir užauginti konkurencingų žaidėjų Lietuvos rinktinei.

– Iš jūsų minėto mirties taško nepajudėjo du UEFA Konferencijų lygos dalyviai –  „Kauno Žalgiris“ ir „Panevėžys“ kapituliavo po pirmojo atrankos etapo. Kodėl šių klubų kelionė baigėsi vos prasidėjusi? Ar galima šnekėti apie nenusisekusius burtus?

– „Kauno Žalgirio“ varžovė Slovakijos komanda „Ružomberok“ – išties pajėgi, bet kovoti su jais tikrai buvo galima. „Riga FC“ ketvirtadienį tai įrodė (latviai antrajame etape išvykoje slovakus sutriuškino 3:0). Ružomberokas – mažas miestelis (apie 29 tūkst. gyventojų), kurio ekipoje nėra nė vieno legionieriaus, vien vietiniai. Tačiau kauniečiai į Europos turnyrus atėjo iš psichologinės duobelės. Tai atsiliepė aikštėje. Šiemet jiems sunkiai sekasi konkuruoti su A lygos lyderiais, prie kurių prisidėjo dar keli sustiprėję varžovai. Tos vietinės nesėkmės turėjo įtakos bendrai sportinei formai, kuri buvo nepalyginama su to paties Vilniaus „Žalgirio“, kuris per europinius egzaminus pasiekė patį formos piką.

Dėl „Panevėžio“ turėjau vilčių, kad jie įveiks Orhėjaus ekipą „Milsami“. Manau, panevėžiečiams labai atsiliepė jų atakų lyderio brazilo Elivelto trauma. Be jo labai trūko kūrybos ir aštrumo. Be to, Moldovos komanda nebuvo tokia jau silpna, kaip įsivaizduota.

Lietuvos klubų savaitė

Konferencijų lygos antrasis atrankos etapas

Marijampolės „Sūduva“ – „Viborg“ (Danija) 0:1. S.Bergeris Brixas (78 min.). Atsakomasis mačas liepos 28 d. Viborge.

Čempionų lygos antrasis atrankos etapas

Vilniaus „Žalgiris“ – „Malmo FF“ (Švedija) 1:0. F.Ourega (49 min.). Atsakomasis mačas liepos 27 d. Malmėje.

Sugrįžo į "HB Koge"

2017 m. lapkritį A.Skarbalius tapo Vilniaus "Žalgirio" strategu, tačiau sostinės vienuolikei dirigavo tik pusmetį, o pernai, įpusėjus sezonui,  atsisveikino ir su Vilniaus "Riterių" (buv. "Trakų") komanda.

46-erių futbolo specialistas grįžo į Daniją ir šiuo metu dirba antrame pagal pajėgumą šalies futbolo divizione žaidžiančios "HB Koge" ekipos vyriausiuoju treneriu, tačiau su Lietuvos futbolu atsisveikinti neketina.

2015 m. lapkritį A.Skarbalius pasirašė sutartį su Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir tapo Techninio skyriaus konsultantu. Buvęs ilgametis Lietuvos vyrų rinktinės kapitonas įsipareigojo trejus metus rengti kursus mūsų šalies vaikų ir jaunimo treneriams, supažindinti su nauja treniruočių metodika, įdiegti analizės sistemą.

Bendradarbiaudamas su Danijos ir Lietuvos futbolo specialistais A.Skarbalius parengė ir vaikų treniravimo metodiką "Auri/Dohm". Ja naudojasi Lietuvos futbolo mokyklos, tačiau pernai LFF nusprendė, kad pagrindine treniruočių metodika didžiausiosiose šalies futbolo akademijose bus Briuselio "Anderlecht" vaikų ir jaunimo treniravimo sistema.

A.Skarbaliui nepavyko įdiegti savo treniravimo sistemos ir Lietuvos futbolo klubuose. Pasirašant sutartis su "Žalgiriu" ir "Riteriais" kalbėta apie ilgalaikius planus ir tikslus, bet klubų vadovų požiūris pasikeitė po kelių nesėkmių įpusėjus sezonui.

Bendradarbiaus su "Uteniu"

A.Skarbalius tikisi, kad Danijoje turės geresnes sąlygas įgyvendinti savo sumanymus.

"Galima sakyti, kad grįžau ten, kur viskas ir prasidėjo. 2006-aisiais baigęs žaidėjo karjerą pradėjau treniruoti "Herfolge" ekipą, kuri 2009-aisiais susijungė su "HB Koge". Tad aš iki 2011-ųjų treniravau vieną ir tą pačią komandą ir beveik po dešimties metų – vėl su ja", – sakė A.Skarbalius.

– Ar daug pokyčių įvyko "HB Koge" klube per praeitą dešimtmetį?

– Sutikau tą patį sporto direktorių Perą Rudą, su kuriuo anksčiau dirbau. Dar svarbiau, kad grįžęs radau tą pačią darbo kultūrą, vertybes, požiūrį į jaunimo ugdymą, kurį mes buvome pradėję formuoti dar prieš dešimtmetį. "HB Koge" sistemingai dirba su jaunais žaidėjais ir jau yra  apčiuopiamų rezultatų. Bene didžiausias pokytis – klubo savininku tapo  amerikietis George'as Altirsas. Jam labai svarbu, kad ten, kur jis ateina su verslu, būtų ir pasaulinio lygio jaunimo ugdymo struktūra. Jis nesikiša į klubo veiklą, bet daro viską, kad "HB Koge" suteiktų galimybę tobulėti jauniems futbolininkams. Mūsų klubas turi ne vien jaunimo akademiją Danijoje, bet ir išlaiko akademijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ganoje, Portugalijoje. Be to, visai neseniai sudarė bendradarbiavimo sutartį ir su Lietuvos futbolo klubu – Utenos "Uteniu".

– Kaip manote, ar tai bus ilgalaikis projektas?

– Tai tikrai rimtas projektas, paremtas ilgalaike vizija. Klubo vadovams buvo labai svarbu, koks žmogus vadovaus pagrindinei komandai. Jie pasirinko mane, pasiūlė man dvejų metų sutartį. Viena mano veiklos sričių – jaunimo integravimas į pagrindinę komandą, bet šiuo metu pagrindinis tikslas – išlikti pirmoje lygoje, tad būtent į tai aš ir koncentruojuosi. O tai tikrai nėra lengva, nes šį sezoną konkurencija Danijos pirmoje lygoje labai didelė, komandų lygis išaugo. Pradžia nebuvo lengva, pirmose antrojo rato rungtynėse 0:1 nusileidome diviziono lyderiams "Vejle", bet antrame mače 2:0 įveikėme "Vendsyssel" ekipą.

Nebaugina jokie iššūkiai

– Prieš kelerius metus jūs buvote tarp kandidatų treniruoti Lietuvos rinktinę. Ar tikitės ateityje dar sulaukti panašių pasiūlymų?

– Niekada neslėpiau, kad norėčiau kada nors treniruoti Lietuvos rinktinę. Tačiau 2013–2015 m. mačiau, kad net ir geriausias pasaulio specialistas būtų bejėgis, negalėtų įgyvendinti savo idėjų, nes žaidėjų kokybė to neleido. Todėl nusprendžiau, kad iš pradžių reikia keisti visą vaikų ir jaunimo treniravimo sistemą, kad ateityje būtų su kuo dirbti nacionalinėje rinktinėje. Tuo metu mūsų futbolui reikėjo sisteminių permainų, naujo darbo su vaikais modelio. Mačiau, kad į jaunimo rinktines atėję futbolininkai neturi bazinių futbolo įgūdžių. Pas mus nebuvo teisingai dirbama su vaikais, nebuvo periodizacijos, tinkamų resursų ir varžybų sistemos. Laikui bėgant pavyko išsklaidyti chaosą ir sukurti tam tikrą sistemą, atsirado supratimas, kad reikia treniruočių metodikos, periodizacijos, sistemos ir platformos. Nusprendžiau, kad turiu sukurti ir pasiūlyti savo metodiką. Maniau, kad net jei ir nepavyks, tai bent jau būsiu pabandęs sukurti alternatyvą Lietuvos futbolo blogiui. Reikėjo šviesti trenerius, parodyti jiems, kaip reikia teisingai dirbti su jaunimu. Be abejo, reikėjo sukurti įrankį, kuriuo naudodamiesi treneriai galėtų prižiūrėti savo darbo kokybę. Taip pat – sukurti metodiką, rengti edukacinius seminarus ir vilties, kad visa tai įtikins LFF rinktis geresnį produktą, geresnę praktiką. Dabar galiu konstatuoti, kad per penkerius metus man su bendraminčiais pavyko nemažai pasiekti. Surengėme bent dešimt seminarų treneriams, sukūrėme specialią metodiką. LFF šiai dienai naudoja "Anderlecht" metodiką ir platformą, bet Lietuvoje yra ir daugiau futbolo mokyklų bei akademijų, kurios dirba pagal "Auri/Dohm" metodiką. Tai gerai, nes prieš penkerius metus treneriai apskritai nežinojo, kad yra kažkokios metodikos, sistemos.

– Kodėl, jūsų nuomone, nepavyko pasiekti, kad būtent jūs ir jūsų treniravimo metodika gali būti geriausias pasirinkimas Lietuvos futbolui?

– Visada deklaravau, kad dirbsiu tik Lietuvos futbolui ir visada turėsiu savo nuomonę. Jei tinka kompetencija, bet ne lojalumas, vis tiek esu pasiruošęs dirbti. Tačiau aš tikrai nesu parankus žmogus bet kuriai valdžiai ir dėl to nė kiek nesigailiu. Sakiau, kad nesu joks futbolo pranašas. Norėjau padėti, stengiausi su komandomis, kurioms vadovavau, siekti tęstinių laimėjimų. Man nepavyko, bet iš to aš irgi turiu pasimokyti. Neslėpsiu, apmaudu, kad su "Žalgiriu" ir "Riteriais" neišdirbau viso sezono. Mano patirtis rodo, kad visada sunkiai įsibėgėju naujuose klubuose, bet vėliau rezultatai nuosekliai gerėja. Tačiau Lietuvoje įsitikinau, kad tęstinumas ir ilgalaikė strategija čia nėra prioritetai. Be abejo, yra išimčių, bene ryškiausia – Marijampolės "Sūduva" ir nuo 2016 m. vidurio ją treniravęs Vladimiras Čeburinas. Vis dėlto "Sūduva" irgi daug metų klaidžiojo, kol klubo vadovas Vidmantas Murauskas suprato, kad naujam treneriui tiesiog reikia leisti dirbti. Per pusmetį ar metus joks specialistas neįdiegs naujos darbo kultūros. Norint suformuoti žaidimo braižą, suburti komandą ir pasirinkti tinkamus žaidėjus, reikia laiko. O Lietuvoje klubų vadovai tokios prabangos neturi ir po kelių nesėkmių jau ieško kito trenerio.

– Kokias išvadas padarėte po savo karjeros etapo Lietuvoje?

– Niekada nebijojau profesinių iššūkių Lietuvoje ir dabar nebijau. Džiaugiuosi, kad man teko iššūkis dirbti Lietuvoje. Matau, kad Lietuvos futbolas keičiasi ir jaučiuosi bent šiek tiek prisidėjęs prie pokyčių. O lietuviška patirtis davė man kelerius įdomius metus su tokiais išbandymais, kurių ieškojau. Be abejo, labai norėčiau, kad LFF ir klubų vadovų deklaruojamas ilgalaikis tikslas bei tęstinumas būtų ne vien žodžiai. Kita vertus, suprantu, kad ir pats turėjau geriau atlikti savo namų darbus. Reikėjo geriau apsisaugoti, kad nebūtų taip greitai nutraukiamos darbo sutartys. Tačiau Lietuvoje norėjau ne vien dirbti treneriu, bet ir prisidėti prie naujos alternatyvos atsiradimo. Manau, kad man tai pavyko padaryti. Bet kuriuo atveju nesakau Lietuvai – viso gero, sakau: iki naujo pasimatymo!

„Riteriams“ ši repeticija bus priešpaskutinė prieš liepos 11 dieną prasidedančią Europos lygos kampaniją, skelbia sostinės klubas.

Nors Lietuvos bronziniai prizininkai oficialiai dar nežino pirmojo savo varžovo, tačiau, panašu, kad juo bus Farerų salų „Klaksvik“ klubas. Pastarasis pirmose rungtynėse San Marino „Tre Fiori“ ekipą nugalėjo net 5:1.

„Po jų sužaistų pirmųjų rungtynių mes jau kažką žinome. Iš kitos pusės, aš nenoriu žaisti tų dėlionių, kurie parankesni, o kurie neparankesni. Burtai yra tokie, kokie yra. Daug svarbiau mums patiems parodyti savo geriausią versiją. Jei tai įvyks, manau, kad turėtumėm išeiti į kitą etapą. Vis tik, noriu pabrėžti, kad Farerų futbolas kyla į viršų. Pažįstu ten žaidžiančių danų žaidėjų, treniruojančių trenerių ir, kiek yra tekę su jais bendrauti, jų mokykla Farerų salų žaidėjus daro geresnius. Be to, jei galvotumėm apie „Klaksvik“, tai toje komandoje žaidžia nemažai užsieniečių“, - prieš išvyką į Baltarusiją sakė „Riterių“ strategas Aurelijus Skarbalius.

- Kokia ta geriausia komandos versija?

- Yra du dalykai. Kai startavome sausio mėnesį, mes norėjome tęstinai matyti tobulėjimą skirtinguose individualiuose ir komandiniuose aspektuose. Buvo visko - bangavome, nelaimėjome ir taip toliau. Tada atėjo periodas, kai pradėjome laimėti. Kartais žaidžiame geriau, kartais blogiau, tačiau dažniausiai jau sugebame susirinkti taškus. Kartais tą padarome savo žaidimu, kartais mentalitetu. Visa tai ir kuria laimėtojo mentalitetą, kai mes iki paskutinės rungtynių sekundės neišsijungiame. Tai yra labai svarbu, nes tada auga mūsų komandos lubos.

Pasikartosiu, tačiau tai dar nėra geriausia mūsų versija. Mūsų antrasis ratas dar nebuvo toks, kurį galėtum pavadinti super. Turėjome problemų ir su Panevėžiu, ir Palangoje, ir Klaipėdoje.

Apskritai, turbūt, dar nebuvo 90 minučių, kuriomis būčiau absoliučiai patenkintas. Aš turėjau ambiciją, bet, atvirai kalbant, neturėjau iliuzijos, kad bus kitaip. Dabar ir dirbame tam, kad gerai sužaistumėm 90 minučių.

- Kokią naudą gaus komanda iš to, kad paskutinės oficialios rungtynės prieš startą Europoje bus su „Žalgiriu“?

- Didelę. Apskritai, tvarkaraštis prieš Europos lygą mums buvo sudėliotas puikiai - „Sūduva“, „Stumbras“, „Žalgiris“. Kauniečių neliko, tad vietoj jų, nors ir ne dėl taškų, bet žaisime su dar stipresne komanda.

Kalbant apie „Žalgirį“, tai viena stipriausių lygos komandų. Be to, per derbius visada būna maksimalus intensyvumas, žaidėjų atsidavimas, psichologinis spaudimas daro savo, teisėjai labiau įsitempę ir visi panašūs dalykai. Šias rungtynes galime pavadinti taurės rungtynėmis, kur lygiųjų nebūna, laimėti nori tiek vieni, tiek kiti.

- Pirmasis varžovas Europoje, kas jis bebūtų, ant popieriaus yra silpnesnis. Ar nesibaiminate, kad jauni žaidėjai, dar neprasidėjus rungtynėms, jau jausis laimėtojais? Nemanote, kad bus iššūkis priversti juos taip negalvoti?

- Turbūt jau esu minėjęs, bet aš iš žaidėjų net treniruotės metu reikalauju, kad jie laikytųsi mūsų susitarimų. Pavyzdžiui, antrojo rato rungtynėse su „Sūduva“, nors mes jas ir pralaimėjome, savo žaidėjų veiksmuose aš pamačiau psichologinį lūžį. Jau tada aš neabejojau, kad tuoj mes pradėsime laimėti.

Tai grįžtant prie klausimo, aš žaidėjams sakau, kad jie atliktų tai, ką esame susitarę, o visa kita ateis savaime. Mes galime susitaikyti su tuo, kad pralaimime stipresnei komandai, bet negalime susitaikyti su tuo, kad iki galo neatlikome savo suplanuoto darbo.

- Ar bent kažkiek jau žiūrite į antrąjį potencialų varžovą?

- Visiškai ne. Tai būtų didžiausia klaida. Iki trečiadienio mes dar ruošėmės rungtynėms su „Stumbru“. Kai paaiškėjo, kad rungtynės neįvyks, mes pradėjome ruoštis dvikovai su „Tombov“, tada su „Žalgiriu“ ir tik tada Europos lygai.

Taip, mes treneriai, analizes ir kitus namų darbus pirmajam potencialiam varžovui padarę esame, tačiau visada koncentruojamės į artimiausią priešininką.

Mes nuo sausio mėnesio ruošėmės tapti lanksčia komanda. Dabar kam mes besiruoštumėm, jau turime nemažą arsenalą, o tai taip pat yra pasiruošimas Europai.

Po atkaklios kovos pergalę 1:0 iškovoję "Riteriai" ne tik laimėjo miesto derbį, bet ir įteikė gimtadienio dovaną savo vyriausiajam treneriui Aurelijui Skarbaliui.

2017 m. pabaigoje A.Skarbalius tapo Vilniaus "Žalgirio" vyriausiu treneriu ir po daugiau nei du dešimtmečius trukusio gyvenimo tarpsnio Danijoje grįžo į Lietuvą. Tačiau žalgirietiškas karjeros etapas tęsėsi vos pusmetį. Praėjusių metų birželį "Žalgirio" vadovai nusprendė atsisakyti A.Skarbaliaus paslaugų ir nutraukė trejus metus galioti turėjusią sutartį. Vis dėlto be futbolo A.Skarbalius buvo neilgai. 2018 m. pabaigoje paaiškėjo, kad šį sezoną jis į A lygą sugrįš būdamas principinių "Žalgirio" varžovų – "Trakų" futbolo komandos vyriausiu treneriu.

Papildomos intrigos prieš būsimas akistatas su "Žalgiriu" pridėjo ir "Trakų" futbolo klubo vadovų sprendimas atsisakyti ryšių su Trakais ir persikelti į Vilnių. Vasario mėnesį buvo oficialiai patvirtinta, kad komanda pakeitė pavadinimą ir tapo Vilniaus "Riteriais". Tokiu būdu kelis pastaruosius sezonus vienvaldžiu Vilniaus futbolo flagmanu buvęs "Žalgiris" sostinėje sulaukė rimto konkurento. Ir nors po pirmo A lygos rato vos 9 taškus surinkę "Riteriai" žengė tik penktoje vietoje, tačiau antrasis ratas ir pergalė tarpusavio rungtynėse su "Žalgiriu" parodė, kad 46 metų A.Skarbaliaus treniruojama komanda A lygoje gali kovoti dėl aukščiausių vietų.

– Aurelijau, ar pergalė prieš "Žalgirį" jums sukėlė kokių nors ypatingų emocijų?

– Be abejo, emocinis fonas po pirmos pergalės Vilniaus derbyje buvo ryškesnis, o ir gimtadienio šventė smagesnė. Bet ne dėl to, kad nugalėjome būtent "Žalgirį". Žinau, kad žmonės iš tų rungtynių nori padaryti tam tikrą dramą, nes aš pernai treniravau "Žalgirį", buvau priverstas pasitraukti, o dabar dirbu kitoje Vilniaus miesto futbolo komandoje. Bet aš tame nieko dramatiško nematau. Juo labiau kad tai nebuvo pirmas mūsų susitikimas su "Žalgiriu", mes jau žaidėme ir pirmame A lygos rate. Vis dėlto aš puikiai suprantu, kad tos kibirkštėlės yra labai reikalingos mūsų futbolui. Jos suteikia papildomos motyvacijos žiūrovams, skatina juos domėtis futbolu, ateiti į stadioną. Ir tai yra labai gerai. Tačiau, pasikartosiu, man asmeniškai tai buvo eilinės rungtynės, kuriose siekėme laimėti ne dėl to, kad žaidėme su "Žalgiriu", o todėl, kad mums šiuo metu pergalės yra gyvybiškai svarbios.

Sezono pradžioje mums gan sunkiai sekėsi rinkti taškus, todėl dvi paskutinės pergalės žaidžiant su A lygos lyderiais – Kauno "Stumbru" ir Vilniaus "Žalgiriu" mums turi ypatingą reikšmę. Aš savo futbolininkams visą laiką kartojau, kad jie tikrai gali laimėti prieš visas Lietuvos komandas. Reikėjo tik tai įrodyti. Tos laimėtos rungtynės prieš "Stumbrą" ar "Žalgirį" rodo, kad tą konkrečią dieną mes buvome geresnė komanda, bent jau rezultato prasme. Tai labai svarbu norint tęsti pradėtus darbus ir siekti savo tikslų.

Man asmeniškai labai svarbu, kad jauni Lietuvos futbolininkai gautų šansą įsitvirtinti vyrų futbole.

– Kokios priežastys lėmė sunkią sezono pradžią? Ar nejautėte nerimo, kai po pirmų aštunerių rungtynių komandos sąskaitoje buvo tik 9 taškai?

– Visų pirma, pažiūrėkime su kokiais varžovais mes pradėjome čempionatą. Pirmas rungtynes žaidėme Marijampolėje su "Sūduva", paskui su "Stumbru" ir "Žalgiriu". Vargu ar galėjome tikėtis, kad bus lengva, nes susitikome su pajėgiausiais varžovais, patyrėme vieną nesėkmę ir du kartus sužaidėme lygiosiomis. Aišku, galima sakyti, kad žaisdami su "Žalgiriu" išleidome pergalę, nes varžovai rezultatą išlygino jau per teisėjo pridėtą laiką, bet reikia pripažinti, kad tose rungtynėse "Žalgiris" žaidė geriau ir turėjo daugiau progų pasižymėti. Aišku, buvo skaudu, bet mes komandoje daug dirbame ugdydami nugalėtojų mentalitetą ir stengiamės po kiekvieno smūgio atsitiesti. Aš tikrai neleisiu, kad futbolininkai po vienos ar kelių nesėkmių nuleistų galvas. Mums gali nesisekti, galime pralaimėti geresniam, pajėgesniam varžovui, bet visada privalome  atsitiesti ir judėti į priekį.

Kita vertus, aš ir per pralaimėtas rungtynes mačiau, kad komanda demonstruoja tam tikras geras tendencijas gynyboje ir puolime, tik ne visada pavyksta tą potencialą realizuoti. Be abejo, iš šalies geriausiai matomas yra tik rungtynių rezultatas ir surinktas taškų kraitis. Bet aš matau visą procesą, žinau, ko mums trūksta, ką reikėtų koreguoti, kada daugiau dėmesio skirti individualiam darbui su žaidėjais ir pan. Tai yra tęstinis procesas. O sėkmingas žaidimas čempionate tik suteikia jam papildomos energijos ir tikėjimo.

– Pastaruosius keturis sezonus "Riteriai" A lygoje nuolat finišuodavo prizininkų trejete. Bet šiais metais komandoje yra daug jaunų, nepatyrusių futbolininkų. Ar realu tikėtis sėkmingo sezono su jaunimu?

– Pas mus tikrai yra nemažai jaunų futbolininkų, bet aš nemanau, kad mes esame per jauni. Sakyčiau, kad kaip tik yra gan nebloga pusiausvyra tarp jaunystės ir patirties. Komandos kapitonas Valdemaras Borovskis yra 35-erių, Valentinas Jeriomenka – 30-ies, Donatas Kazlauskas, Justinas Januševskis, Mindaugas Grigaravičius, Lajo Traore ir Artiomas Gurenka – 25–26 metų. Tai yra mūsų pagrindiniai žaidėjai, komandos branduolys. Siekiame suformuoti komandą, kurioje derėtų patirtis ir jaunystės ugnis, emocijos ir kurioje tie jaunuoliai galėtų atskleisti savo potencialą. Man asmeniškai labai svarbu, kad jauni Lietuvos futbolininkai gautų šansą įsitvirtinti vyrų futbole. Bet tai nereiškia, kad mes esame pasirengę aukoti komandos rezultatus. Manau, kad ir su jaunimu galime siekti užsibrėžtų tikslų, o kartu ateityje galime turėti papildomos finansinės naudos pardavę geriausius klube užaugintus futbolininkus į užsienio komandas. O jei mes sugebėsime padaryti tai dirbdami su lietuviais, tai bus nauda ne tik klubui, bet ir visam Lietuvos futbolui.

– Ar tai galima vadinti "Riterių" futbolo klubo filosofija – remtis Lietuvos futbolininkais, ugdyti jaunimą?

– Manau, kad taip. Bet kartu mes nenorime eiti į kompromisus ir dėl rezultato. Mūsų tikslas – pasiekti geriausią įmanomą rezultatą Lietuvoje ir kuo ilgiau žaisti UEFA Europos lygos atrankos varžybose. Ir kartu dirbti su jaunimu bei padėti jiems tobulėti. Tai yra darbas trimis kryptimis vienu metu. Tikrai tai nėra lengva, bet man toks darbas patinka, aš juo džiaugiuosi ir stengiuosi atrasti tą aukso viduriuką.

– Kas jus labiausiai nustebino šiose A lygos pirmenybėse? Ar pastebite kokių nors teigiamų poslinkių čempionate?

– Jau prieš sezoną sakiau, kad labai sustiprėjo "Kauno Žalgiris". Ši komanda jau turi tam tikrą tęstinumą, pasipildė patyrusiais žaidėjais, turi labai ambicingą ir perspektyvų trenerį. Ir kol kas kauniečiai tuos lūkesčius pateisina. Gerai sezoną pradėjo ir kita Kauno komanda – "Stumbras". Manau, kad jiems buvo naudingos ir permainos vyriausiojo trenerio poste, nes naujasis specialistas sustygavo visą vidinę komandos organizaciją. Tai lėmė, kad sezono pradžioje mūsų įprastiniai čempionato favoritai – "Sūduva" ir "Žalgiris" sulaukė didesnės konkurencijos iš Kauno komandų. Tikiuosi, kad į šią konkurencinę kovą įsijungs ir "Riteriai", tada jau vyks penkių komandų lenktynės dėl teisės žaisti Europos taurių turnyruose.

Vis dėlto neabejoju, kad ir apatinėje turnyro lentelės dalyje dar bus permainų. "Panevėžys" tikrai žaidžia geriau, nei rodo jų rezultatai, tiesiog jie turėjo problemų gynyboje ir neišnaudojo savo progų puolime. Kai jie atras tinkamą balansą, jų taškų kraitis tikrai pasipildys. O "Palanga" ir Klaipėdos "Atlantas" man yra mįslingiausios komandos. Jos turi kokybiškų, patyrusių, ambicingų žaidėjų, bet kol kas neaišku, ko iš jų reikėtų tikėtis.

Dienos vizitą futbolo specialistas pradėjo susitikdamas su visais klubo treneriais ir administracija, vėliau vyko individualūs A. Skarbaliaus pokalbiai su kiekvienu treneriu. Tokie susitikimai vykstą bent kartą per tris mėnesius, jų metu specialistas ne tik vertina „Utenio“ trenerių darbą, tačiau ir atsako į jiems kylančius klausimus bei konsultuoja.

Praėjusio susitikimo metu viena svarbiausių A. Skarbaliaus užduočių buvo individualios akademijos auklėtinių pažangos stebėjimas.

„Treneriai tobulėja vizualizuodami savo žaidėjų pažangą - tai labai svarbu net mažiausiųjų vaikų grupėse, nes treneriai patys gali matyti kas pavyksta, o kur reikia daugiau pastangų, - pastebėjo A. Skarbalius. - Šiuo metu akademijoje vyksta kiekvieno žaidėjo profilio vertinimo tobulinimas, tai turėtų tapti įrankiu, padėsiančiu vertinti kiekvieno žaidėjo progresą. Su kiekvienu treneriu aptarėme jo kasdienį darbą pagal „Auri-Dohm“ programą, kas pavyksta, kas sekasi sunkiau. Bendrai vertinant - klubas eina į priekį ir tobulėja. Dabar didžiausią iššūkį aš matau tai, kad reikia išlaukti, kada užaugs savi vaikai ir galės žaisti pagrindinėje komandoje, šiuo metu jaunimui yra sudėtinga varžytis su vyrais“.

Vakare A. Skarbalius susitiko su FA „Utenis“ auklėtinių tėvais, su kuriais aptarė klubo ir akademijos tikslus bei „Auri-Dohm“ metodiką. Daug dėmesio buvo skirta vaikų vertinimo sistemai ir rezultatams. A. Skarbalius pristatė mokslininkų atliktus tyrimus, kuriais vadovaujasi visos pažangios užsienio šalių akademijos.

„Įrodyta, kad ugdant aukšto meistriškumo sportininkus, yra tam tikros periodizacijos. Tai reiškia, kad mažiausieji vaikai, iki 8-9 metų, ateina tam, kad pajaustų malonumą sportuodami - negalima išgąsdinti tokio amžiaus vaikų, o mokyti juos reikia atliekant tam tikrus techninius elementus, lavinančius motoriką, koordinaciją, - aiškino jis. - Iki 12 metų mes juos turime mokyti treniruotis, ateiti į treniruotes, norėti tobulėti. Nuo 12 iki 15 metų jie jau ateina treniruotis ir pradeda ryškiai tobulėti, po 15 metų mes jau norime rungtynėse matyti ką iki to amžiaus ištobulinome, iš 17-18 metų žaidėjų jau tikimės rezultato“.

A. Skarbalius papasakojo apie tyrimus, pagal kuriuos tais pačiais metais gimusių vaikų biologinio amžiaus skirtumai, kurie gali siekti net iki penkių metų. Greičiau fiziškai besivystantys, stipresni vaikai yra pranašesni, tačiau mažieji jų bendraamžiai gali turėti net didesnį, tik tuo metu dar neatskleistą potencialą. Todėl, pasak jo, treneriai turi tai pamatyti, todėl ir yra skiriamas dėmesys periodizacijai bei individualiam ugdymui.

Specialistas pabrėžė, kad ir tėvai neturėtų tikėdamiesi išauginti žvaigždę sukurti spaudimo, formuoti vaikų supratimo, kad jiems kažkas pavyko arba nepasisekė tik žvelgdami į rungtynių rezultatą - daug svarbesnės kiekvieno jauno žaidėjo mikropergalės, tai, ką jis geriau negu ankstesnių rungtynių metu, negu galutinis rezultatas.

„Neatimkime iš vaikų džiaugsmo sportuoti, - kvietė A. Skarbalius. - Svarbiausias tikslas - ugdyti asmenybę, sportas padeda ugdyti daug svarbių savybių: komandinę dvasią, discipliną, ryžtą nepasiduoti ir daug kitų, o taip pat žmogų pratina prie sporto, skatina rinktis aktyvų gyvenimo būdą, socializuotis. Tik po to, perėjęs visus ugdymo etapus, jei žmogus turi gebėjimų, jis gali individualiai tobulėti ir tapti taip vadinamu inteligentišku žaidėju“.

Lietuvos U-19 rinktinės vidurio saugas paskutinėse kontrolinėse rungtynėse, kuriose „Trakai“ nugalėjo „Daugavpils“ ekipą, aikštėje žaidė visas 90 minučių.

„Jei atvirai, tai mes iki šių rungtynių buvome nusprendę, kad Matas reikalingas komandai, todėl jo žaidimas su „Daugavpils“ buvo nebe patikrinimas, o plano dalis. Norėjome pažiūrėti, kaip jis atrodys žaisdamas be keitimų – galiu drąsiai sakyti nenuvylė. Matas jau dabar stiebiasi į pagrindinę sudėtį ir jei bus geresnis už varžovus, jis pagrindinėje sudėtyje ir žais“, – sakė komandos treneris Aurelijus Skarbalius.

Prieš gerą mėnesį minėjo klubo direktorius Virmantas Lemežis, „Trakai“ jaunimui ir ateinančiame sezone suteiks pasitikėjimo kreditą. M.Ramanauskas tapo ne pirmu jaunu klubo žaidėju.

„Girdėjau, kad mūsų klube per daug jaunimo. Nenorėčiau su tuo sutikti. Turime ir V.Borovskį, ir V.Lukšą, ir T.Švedkauską, ir D.Kazlauską, ir J.Januševskį, ir M.Grigaravičių, ir L.Traore. Jų tikrai negalime vadinti jaunimu“, – dėstė A.Skarbalius.

V.Lemežis, savo ruožtu, paatviravo, kad tai ne paskutinis klubo papildymas prieš naująjį sezoną. Daugiau atsakymų bus pateikta po kontrolinių dvikovų su Suvalkų „Wigry“ (trečiadienį) ir Gardino „Neman“ klubu (penktadienį).

„Su treneriu Aurelijumi Skarbaliumi iki šiol nebuvome susitikę, tad natūralu, jog jis norėjo mane pamatyti aikštėje. Taip gavosi, kad po kelių treniruočių dėl visko susitarėme. Gal treneris kažką pamatė, o gal tiesiog turi gerą akį“, - oficialiai svetainei sakė M. Grigaravičius.

- Esi minėjęs, kad „Trakai“ dėl greito žaidimo kraštais tau yra paranki komanda. Kokius privalumus dar galėtum išskirti, kuo gali būti naudingas komandai?

- Savo aktyvumu, savo įnešama energija. Kartais ji pasireiškia tokiuose žaidimo komponentuose kaip atkovotas kamuolys, žaidėjų perdengimas, nuolatinis varžovų varginimas. Kartais tie dalykai plika akimi nėra matomi, tačiau tai yra futbolo detalės, kurios įneša teigiamų dalykų komandiniam žaidimui. O aš toks žaidėjas, kuris orientuotas ne į asmeninį pasirodymą, o komandinius rezultatus.

- Taip jau sutapo, kad pačiam Latvijoje per karjerą sekėsi geriau nei Lietuvoje. Kodėl „Trakai“ turėtų būti išimtis?

- Klubas ne vienus metus žaidžia Europoje, o tai parodo jo lygį. Tokiame klube yra žymiai lengviau atsiskleisti, nes tave supa geresni žaidėjai, geresnė organizacija, todėl galvoju, kad šiame klube neturėsiu jokių problemų norėdamas save parodyti iš gerosios pusės.

- O ko tikiesi iš komandos?

- Tikiuosi, su ja pasiekti aukščiausius tikslus, įskaitant pasirodymą Europoje. Daug kas juokiasi, kad neįmanoma patekti į UEFA Europos lygos grupę, tačiau mano nuomone visada privalai siekti maksimumo. Tik maksimumo siekimas priveda prie geresnių rezultatų. Kai sieki neįmanomo, svajoji apie tai, būna, kad ir pasieki.

- Prieš savaitę komanda 1:4 pralaimėjo „Liepajai“. Ką komandai davė toks spyris į užpakalį?

- Tikrai tai buvo stiprus spyris, nes po tokių rungtynių visada norisi įrodyti, jog tai tebuvo atsitiktinumas ir klaidos, kurios nesunkiai yra ištaisomos. Reikia nepamiršti, kad tose rungtynėse buvo daug eksperimentuojama su sudėtimi, buvo žaidžiami trys kėliniai. Aišku, nepaisant to, rezultatas vis tiek negražus. O žiūrint į rungtynių eigą kažkiek per didelis.

- Iki sezono pradžios lieka mažiau nei trys savaitės. Užteks laiko susigroti?

- Jau dabar situacija nėra bloga. Nuo pirmos treniruotės pamačiau, kad komanda eina viena linkme. Kiekvieną dieną einame į priekį, tad iki sezono pradžios viskas bus gerai.

Peržiūroje nuo sausio 7 dienos dalyvavęs futbolininkas savo žaidimo įtikino tiek klubo vadovus, tiek vyriausiąjį trenerį Aurelijų Skarbalių.

„Atletiškas, gerai judantis, gebantis greitai apsisukti ir, kaip vidurio gynėjui, gana greitas. Gerai žaidžiantis galva, o žaidimo „skaitymas“ - stipriausia jo žaidimo pusė. Siekėme, kad šioje pozicijoje žaistų tvirto charakterio futbolininkas ir mes tokį futbolininką turime“, - savo naująjį komandos narį apibūdino A. Skarbalius.

„Žiūrint iš klubo pusės, futbolininko atvykimas taip pat labai svarbus. „Trakai“ visada ieško jaunų kompetentingų žaidėjų, su kuriais teisingai dirbdami galime kelti jų potencialą. Ričardas yra mąstantis žaidėjas, protingas už aikštės ribų ir, sudėję visus tuos dalykus, pamatėme, kad tai yra žaidėjas, kurio mums reikia ir kuriuo mes tikime“, - dėstė treneris.

Pirmuoju riterių naujoku tapęs R. Šveikauskas praėjusiame sezone atstovavo „Palangai“, kuriai padėjo išsaugoti vietą tarp pajėgiausių šalies komandų. Perėjimą į „Trakus“ gynėjas vertina kaip galimybę kilti į aukštesnį lygį.

„Treneris iš manęs tikisi nuoširdaus darbo treniruotėse ir rungtynėse, todėl stengsiuosi įrodyti, kad esu vertas žaisti šioje komandoje. Noriu tobulėti, noriu pasisemti daugiau patirties, noriu kelti savo meistriškumą. Džiaugiuosi prisijungdamas prie komandos, kuri rodė didžiausią susidomėjimą manimi. Be to, mane patį imponuoja komandos žaidimo stilius, filosofija. Manau, kad komanda gali pajėgi nuveikti didelius darbus, o kaip bus - parodys sezonas“, - kalbėjo „Trakų“ naujokas.

Po dviejų Danijoje praleistų dešimtmečių į Lietuvą sugrįžęs 45 metų futbolo specialistas prie „Žalgirio“ vairo stovėjo nuo šių metų pradžios. Jo vadovaujama sostinės ekipa A lygos pirmenybėse per 17 turų iškovojo 10 pergalių, 4 kartus sužaidė lygiosiomis ir patyrė 3 nesėkmes.

Po A lygos 16 ture patirtos nesėkmės (0:1) rungtynėse su Kauno „Stumbru“, „Žalgirio“ atsilikimas nuo čempionate pirmaujančios ir vieneriomis rungtynėmis mažiau sužaidusios Marijampolės „Sūduvos“ padidėjo iki 8 taškų. Nors praėjusiame A lygos ture „Žalgiris“ 2:0 įveikė „Palangos“ ekipą, tačiau blankus žalgiriečių žaidimas privertė klubo vadovus imtis permainų.

FK „Žalgiris“ dėkoja A.Skarbaliui už atliktą darbą formuojant komandą ir linki sėkmės tolesnėje profesinėje veikloje. Vykstant naujojo „Žalgirio“ stratego paieškoms komandai laikinai vadovaus klubo paskirtas treneris.