-
Isterija dėl Kaliningrado: A. Veryga sako, kad Vyriausybė absoliučiai susimovė
„Paskaičiau ir užsimaniau keiktis... Pirma – Taivanas. Suprantu, Kinija tolokai, tai nesitiki, kad teks kariauti. Nors va Kubilius tai eitų. Nors neitų, kitus siųstų, o pats per televizorių iš Briuselio žiūrėtų. Dabar štai Kaliningradas. Man atrodo, kad, kai sėdi ant parako bačkos, turėtų būti baisoka ir smarkiai nusipersti, kad kibirkštis nekiltų, bet mūsų valdantieji, panašu, nusprendė laužą susikurti. Tai gal, bičiuliai, visi in corpore į aulinukus ir savaitgalį į poligoną. Pasitreniruokite, kur kas stovėsite, ar gulėsite, kas ką ir kaip ginsite – čia Lietuvoje, ne Briuselyje. Gal tada ir sprendimai truputį labiau į temą gims“, – savaitės pradžioje feisbuke rašė A. Veryga.
„Facebook“ įrašas.
Nors šis įrašas vėliau buvo ištrintas, jis neprasprūdo pro akis kitiems politikams.
Man atrodo, kad, kai sėdi ant parako bačkos, turėtų būti baisoka ir smarkiai nusipersti, kad kibirkštis nekiltų, bet mūsų valdantieji, panašu, nusprendė laužą susikurti.
„Dėl Kaliningrado situacijos ir isterijos. Rusijos sukelta isterija viešoje erdvėje neturi nieko bendro su realybe ir skirta jos vidaus rinkai, kas, be abejo, apima ir mūsų naudingus idiotus. Sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas – šiai dienai neįleidžiama apie 1 procentą vežamų prekių. Realiai tai apie nieką. Rusija puikiai žinojo situaciją su Europos Sąjungos (ES) sankcijomis ir to laukė. Tokių pačių veiksmų kaip ir Lietuva, beje, ėmėsi ir Lenkija, ir Norvegija, tačiau ten mažiau naudingų idiotų“, – feisbuke pasidalijęs A. Verygos įrašo stop kadru rašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis.
Anot jo, svarbus faktas yra tas, kad ES priimtos sankcijos turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus, todėl naujienų tik daugės. Visas šiai dienai ES ribojamų priemonių paketas apima apytiksliai pusę šiuo metu tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą geležinkeliais vežamų prekių. Artimiausiu metu bus įvestos naujos sankcijos: liepos 10 d. įsigalios toks draudimas cementui, alkoholiui ir kitiems produktams; rugpjūčio 10 d. įsigalios draudimas angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui; gruodžio 5 d. ir kitų metų vasario mėn. naftai ir atitinkamai naftos produktams.
„ES tampa geopolitiniu faktoriumi, kuo netikėjo Rusija ir mūsų freekai. Prisisekime diržus, pjaukime tiltus su fašistiniu mordoru ir mėgaukimės vaizdu, kaip rėkauja mūsų naudingi idiotai. Mąstome šaltu protu ir važiuojame toliau siekiant savo nacionalonių interesų“, – rašė politikas.
„Facebook“ įrašas.
Nuomonę apie A. Verygos įrašą išdėstė ir M. Maldeikio mama, europarlamentarė Aušra Maldeikienė.
„Bandau įsivaizduoti, kas būtų Lietuvoje, jeigu Veryga vadovautų valstybei. Būtų dar viena okupacija garantuota. Gerkit žmonės vyną, o tai veryga pavirsit. Alkoholiko sūnum (pats Veryga man taip asmeniškai prisipažino) gimęs, netoli nueisi, rodo faktai“, – aštriai kirto politikė.
„Facebook“ įrašas.
A. Veryga ne tik sureagavo į aštrią Maldeikių kritiką, tačiau ir toliau tęsė temą dėl Kaliningrado tranzito. Kaip pats teigė – „šį kartą ramiau, be emocijų.“
Išklausęs kolegų politikų komentarų po trečiadienį vykusio uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) posėdžio jis daug diskusijų sukėlusią temą aptarė plačiau.
„Iš tikrųjų geras yra posakis, kad skubos darbą velnias veja. Kas kartą rašant reikia dešimt kartų pagalvoti ir tada rašyti. Tas galioja ir man. Pasistengsiu kitą kartą šalčiau, nors tai ne pirmas pažadas sau, – rašė politikas ir grįžo prie temos. – Pirmiausia, aš nei skaitau, nei seku rusiškų informacijos šaltinių, todėl man Rusijos propaganda nei daro, nei darė kokį nors poveikį.“
Prisisekime diržus, pjaukime tiltus su fašistiniu mordoru ir mėgaukimės vaizdu, kaip rėkauja mūsų naudingi idiotai.
Jis teigė, kad dalijosi tekstu, kuriame buvo cituojamas VDU profesorius Gintautas Mažeikis. Profesorius teigė, kad „tai, kas vyksta dėl Kaliningrado, yra arti formalios priežasties pradėti karą“.
„Taip pat TV3 televizijos žinių vadovo Sigito Babiliaus žinute, kuris teigė, kad „Kaip suprantu, mūsų valdžia sako, kad šį sprendimą vėl priėmė „Lietuvos geležinkeliai“. Ne Valstybės gynimo taryba, ne Prezidentas ar Seimas, o tie patys geležinkeliai...“. Nė vienas iš cituojamų autorių man nekelia jokių abejonių dėl jų kompetencijos. Sulaukiau visokių komentarų, kaltinimų tarnavimu Rusijai, o vienos išraiškingos politikų šeimos veikėjai net asmeninį mano gyvenimą leido sau paanalizuoti. Tai dėl asmeninio gyvenimo paskutinis kartas, kai taip padarote, nes jei aš pradėsiu kaip psichiatras komentuoti jūsiškius... Nors ne, aš sau to niekada neleisiu.“
A. Veryga klausė, kodėl atsitinka taip, kad jau paskleidus informaciją abejonių nekeliančiuose Lietuvos informaciniuose šaltiniuose pirmiausia nusitaikoma į paskelbtą informaciją reaguojančius politikus, o ne į tai, kodėl klaidinanti informacija ir interpretacijos galėjo atsirasti. „Panašu, kad minėti specialistai savo žinutes taip pat paskleidė dėl oficialios proaktyvios, o ne reaktyvios informacijos stygiaus. Kuomet jos trūksta, patikima Rusijos propaganda, kad Lietuva ėmėsi kažkokių savavališkų veiksmų. Įdomu, kad tuo patiki ir pasisako profesorius, kuris rašo knygas apie propagandą. Tai yra iliustracija tikrosios problemos, kad valdžia Lietuvoje ir vėl nesugebėjo tinkamai komunikuoti ir laiku paaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų. NSGK komiteto posėdis įvyko tik trečiadienį, kai jau kelinta diena gyvenama Rusijos propagandos keliamoje baimėje. Premjerė, paklausta atsakymų Seime, arogantiškai pareiškia, kad rašykite klausimus pagal procedūras ir aš atsakysiu, nors išėjusi už durų žurnalistams komentarų negaili“, – dėstė LVŽS narys.
Jis teigė, kad jam klausimų kyla dėl labai paprastos priežasties. „Aš nepasitikiu Vyriausybės komunikacija ir ypač užsienio reikalų ministro. Nepasitikiu po to, kai paaiškėjo visos istorijos su Taivanu, Baltarusijos trąšų tranzitu, kai buvo stumdomasi ir kažkas lemenama. Tada irgi nebuvo tinkamos komunikacijos, o visas jų „džiazas“ paaiškėjo vėliau. Ar man tai suteikia pakankamą pagrindą paskaičius nacionalinėje žiniasklaidoje žinutes apie Kaliningrado tranzitą suabejoti, ar Lietuva dėl savo tokių „ekspertų“ ir „diplomatų“ vėl ko nors neiškrėtė savo iniciatyva net nepasitarusi su ES? Taip, suteikia. Dar daugiau, mano, kaip politiko, darbas ypač esant opozicijoje aštriai klausti ir aiškintis, kaip yra iš tikrųjų. Taip, galbūt kartais tą galima daryti naudojant mažiau vaizdingų epitetų, bet tai labai esmės nekeičia. Taigi, koks mano situacijos vertinimas šiandien: Vyriausybė eilinį kartą (jau nežinau kelintą) absoliučiai susimovė su komunikacija ir sukūrė galimybių langą tuo pasinaudoti Rusijos propagandai bei pasėti nerimą ne tik žmonėms, bet ir propagandą išmanantiems ir iš to duoną valgantiems specialistams. Net ir gavusi klausimus premjerė užuot atsakiusi politikams, toliau vaidina kažkokią karalienę gal mortą ir siuntinėja laikytis formalių procedūrų, o tai pasitikėjimo nė kiek neprideda. Internetinėje (net ir oficialioje ES erdvėje iki šiol galima rasti informacijos apie tam tikrais keliais (neišskirta kokiais) gabenamų prekių sankcionavimo išimtis Kaliningradui. Taip, aš pasitikiu Europos Komisijos paaiškinimais dėl to, kad Lietuva laikosi ES bendrai sutartų sankcijų ir nemanau, kad reikia jas kaip nors peržiūrėti Kaliningrado naudai. Visos mano dėmesį patraukusios ir komentuotos Lietuvos ekspertų žinutės iki šiol kabo internete ir palieka erdvę jas klaidingai interpretuoti ne tik mums, bet ir priešiškos šalies kontrabandai“, – dėstė A. Veryga.
Lietuvos ekspertų žinutės iki šiol kabo internete ir palieka erdvę jas klaidingai interpretuoti ne tik mums, bet ir priešiškos šalies kontrabandai.
Primename, kad Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, jog Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą, tuo metu Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir teigia, kad draudimą numato ES sankcijos.
Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
-
Valdančiuosius pykdo opozicijos elgesys: A. Veryga atkerta – kalbėkimės, o ne tryzniuokim 13
Valdančiųjų stovykloje nėra atsitraukiama nuo minties, kad pastarosioms savaitėmis sutrikdytą darbą Seime reikia normalizuoti ir vien parlamento daugumos jėgomis.
Tuo tarpu opozicijos atstovai vėl kalba apie naują valdančiąja daugumą ir jau turi numatę konkretų kandidatą į premjerus – Aurelijų Verygą.
Seimo opozicinės frakcijos prireikus imtųsi formuoti valdančiąją daugumą, „valstiečiai“ premjerų siūlytų buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Laisvės partijos atstovė Seime Morgana Danielė neslepia pasipiktinimo opozicijos elgesiu.
„Vakar opozicijos pastangomis neįvyko plenarinis posėdis. Šiandien nevyksta komitetų posėdžiai, dėl tos pačios priežasties. Karo, infliacijos, pranašaujamo ekonominio sunkmečio akivaizdoje Seimo nariai NEDIRBA. Atsakomybė yra tai, ko reikalaujame iš vaikų, bet neturime net aukščiausiose suaugusiųjų pozicijose. Atsakomybė kuo greičiau susitarti ir GRĮŽTI Į DARBĄ, nes be didžiojo politikavimo dar yra ir mažoji šalies politika su sprendimų priėmimu, kurią REIKIA vykdyti“, – feisbuke rašė politikė.
Sureagavo A. Veryga: opozicija ir dabar dirba
Į kolegės žodžius sureagavo kaip opozicijos kandidatas į premjerus minimas „valstiečių“ atstovas A. Veryga. Pasak politiko, parlamentaro darbas nėra tik posėdžiai, o opozicija ir dabar dirba.
„Panašu, kad žolės rūkymas nebepadeda. Nervai nebelaiko...
Kolegė Morgana supyko, nes „mažojoje šalies politikoje“ dar yra jų „mažųjų reikaliukų“: narkotikai, socialinė sąjunga ir t.t.
Tai aš kolegei tik priminsiu, kad parlamentaro darbas nėra tik posėdžiai. Tarp sesijų parlamentarai taip pat formaliai neturi atostogų ir dauguma tikrai didžiąją dalį laiko skiria darbui ir bendravimui su rinkėjais.
O opozicija ir dabar dirba. Ir šiandien dirba grupė, kuri rengia socialinius – ekonominius pasiūlymus, kurie turėtų užvesti procesą sprendžiant Lietuvą užklupsiančias ar jau užklupusias problemas: pabrangusią elektrą, dvigubai pabrangusį kurą, brangsiančias paskolas ir augsiančias palūkanas, rekordinę infliaciją ir t.t. Jas valdantieji planavo pradėti aptarinėti tik rudenį. Vietoj jų parlamentui buvo kišamos „sex, drugs, rockandroll“ tralialiūškės. Joms mat laiko karo ir kitų negandų metu yra daugiau nei pakankamai“, – feisbuko paskyroje rašo A. Veryga.
Seimo narys valdantiesiems prideda dar trumpus paaiškinimus, kas nėra dialogas:
- dialogas nėra kai laidose pareiški, kad opozicija ir prezidentas nereikalingas, nes jie nieko nesprendžia...
- dialogas nėra, kai pareiški, kad posėdžių nelankantiems Seimo nariams reikia organizuoti apkaltą...
- dialogas nėra, kai sakai, kad susirinks dauguma ir pati viską priims be opozicijos...
ir t.t.
Seimo narys ragina kolegas valdančiuosius kalbėtis, o ne tryzniuoti.
„Dialogas prasidėjo dialogo grupėje. Pirmi komunikaciniai ženklai iš valdančiųjų, kuomet jau pasigirsta mintys, kad kontroversiški sprendimai iki rudens nebebus nešami į Seimą, kad nebus su tokiu pagreičiu stumiama medikų kritikos sulaukusi sveikatos reforma ir jai bus skiriama laiko, tai jau yra dialogas.
Tai ir kalbėkimės, o ne tryzniuokim“, – apie bandymus išspręsti Seime kilusį konfliktą rašo A. Veryga.
-
Svarbūs liudytojai skandina garsiąją STT bylą 43
Žurnalistų nelaukiama
Vilniaus apygardos teisme narpliojama COVID-19 reagentų pirkimo byla nuo pat pradžių sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo: kuo baigsis žinomą visuomenininką ir verslininką Š.Narbutą į teismą atvedusi istorija.
Bylą perdavus teismui, prasidėjo liudytojų apklausos. Iš pradžių jos buvo viešos ir sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Tačiau, prasidėjus pačių svarbiausių liudytojų apklausų posėdžiams, žurnalistai sulaukė akibrokšto: Vilniaus apygardos teisėjas Valerij Lauš nusprendė, kad dalis liudytojų bus apklausiama uždaruose teismo posėdžiuose. Taip esą bandoma užtikrinti, kad politikai iš žiniasklaidos nesužinotų, ką kalbėjo prieš tai apklaustas liudytojas.
Š.Narbuto advokatas Raimundas Lideika pasiūlė išeitį, kaip užkardyti tokį susižinojimą: svarbius sprendimus dėl reagentų pirkimo 2020 m. pavasarį priėmusius politikus apklausti vieną po kito, o po apklausos jų iki posėdžio pabaigos neišleisti iš salės, kad su kitais liudytojais nesusitiktų už durų. Tačiau teisėjui V.Lauš toks sprendimas pasirodė netinkamas ir jis įvedė net teisės ekspertus stebinančią bylos nagrinėjimo tvarką.
Advokatas Raimundas Lideika (kairėje) ir Šarūnas Narbutas (dešinėje)/Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Teisėjo argumentas, kad jis visų liudytojų negali susikviesti į vieną teismo posėdį, yra keistokas. Kodeksas sako tokią taisyklę: visi liudytojai turi dalyvauti tada, kada vyksta bylos nagrinėjimas. Čia ne pageidavimų koncertas – šiandien nenoriu, negaliu ar pan. Jeigu teisėjas nesugeba organizuoti proceso taip, kaip turi būti, tai ne viešumo principo problema“, – teisėjo sprendimą įvertino teisės ekspertas, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto baudžiamosios teisės dėstytojas Remigijus Merkevičius.
Ne vieta fantazijai
Kalbėdamas „Kauno dienai“ jis teigė, kad viešumo principas demokratijai yra labai svarbus ir tai turėtų būti suprantama visiems.
„Galime pažiūrėti, ką mums sako įstatymas. Civilinio kodekso 9 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta, kada teismo posėdžiai gali būti nevieši. Teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Taigi, ši viešumo ribojimo priemonė yra skirta privačiam interesui apsaugoti. Norima ne visuomenę apsaugoti, kad ji nežinotų pernelyg daug, bet apsaugoti kažkokį konkretų žmogų, nes jo interesas yra svarbesnis“, – aiškino R.Merkevičius.
Riboti viešumą galima tik tada, kai tai leidžia įstatymas. Čia nėra vietos fantazijai.
Be Civilinio kodekso, yra ir kitų įstatymų, kurie nusako, kada uždari teismo posėdžiai galimi. Analogiškas Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis numato daugiau išimčių: bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams.
Uždari posėdžiai dažnai skiriami, kai nukentėjusieji yra nepilnamečiai, kai nagrinėjami seksualinio pobūdžio nusikaltimai.
Š.Narbuto byla nė į vieną iš šių kategorijų nepatenka. Dar keisčiau, kad uždaruose posėdžiuose apklausti – buvęs premjeras, ministras ir kiti aukšti pareigūnai.
„Tas liudininkų susižinojimo klausimas irgi skamba keistokai. Leiskite pajuokauti: gal tada tuos liudytojus, kurie apklausiami, reikėtų ir palikti teismo salėje, kol bus apklausiami kiti? Jei teismas taip suorganizavo darbą, gal reikia ir aukotis dėl teisingumo?“ – sarkastiškai reagentų bylos slaptumą toliau komentavo teisės ekspertas.
Remigijus Merkevičius
Pasak jo, toks teisėjo sprendimas daro įtaką ne tik žiniasklaidos atstovų teisėms ar visuomenės interesui žinoti. Taip, anot R.Merkevičiaus, pažeidžiama ir paties kaltinamojo Š.Narbuto teisė į viešą bylos nagrinėjimą.
„Viešumo principas yra konstitucinis. Konstitucijoje yra straipsnis, kad bylos turi būti nagrinėjamos viešai. Tai stipri demokratijos vertybė justicijoje. Nevieši posėdžiai gali būti tik įstatyme numatytais pagrindais. Tegul teisėjas pasako: aš vadovaujuosi kažkuriuo įstatyme nurodytu žodžiu. Jeigu įstatyme bus pasakyta, kad nesusižinojimą galima užkardyti arba apsaugoti neviešu teismo posėdžiu, tai tada ir bus galima daryti jį neviešą. Tačiau ką tai reiškia? Kad visa Lietuvos justicija bus uždara. Tada mes visur girdėsime tokius argumentus, kad nespėjama viename posėdyje apklausti visų liudytojų. Taip mes prieisime iki absurdo. Riboti viešumą galima tik tada, kai tai leidžia įstatymas. Čia nėra vietos fantazijai“, – reziumavo pašnekovas.
Šioje byloje uždaruose posėdžiuose anksčiau buvo apklausta buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ir tuometis premjero patarėjas Lukas Savickas. Tokį patį sprendimą žiniasklaidos atstovams teisėjas V.Lauš išpyškino ir gegužės 30-ąją. Uždarame posėdyje kaip liudytojas apklaustas buvęs premjeras, dabartinis Seimo narys Saulius Skvernelis. Jis į teismo klausimus atsakinėjo nuotoliniu būdu. Po jo vyko tuomečio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos apklausa.
Teismo koridoriuje atsidūrusiems žurnalistams teko ieškoti išeičių. Šiuo atveju labai padėjo prasta sienų izoliacija – kai kuriuos teismo salėje užduotus klausimus ir liudytojų atsakymus buvo galima aiškiai girdėti.
Vadovaudamasi visuomenės interesu, „Kauno diena“ nusprendė paviešinti esminius liudytojų parodymus. Juolab kad šie svarbių politikų parodymai leidžia daryti prielaidą, kad skambūs STT įtarimai Š.Narbutui pamažu bliūkšta.
Svarbiausia pasigirti
Priminsime, kad ši beveik dvejus metus trunkanti istorija prasidėjo 2020 m. liepą. Tada STT paskelbė įtarianti, kad Š.Narbutas už tarpininkavimą reagentų pirkimuose galėjo gauti per 300 tūkst. eurų. Anot STT, Š.Narbutas buvo įtariamas prekyba poveikiu dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimo.
Iš areštinės paleistas Š.Narbutas neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai: jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikalingas sutartis, išrašė visas sąskaitas.
Situacija: Š.Narbutas neneigia gavęs 300 tūkst. eurų atlygį, tačiau viskas buvo daroma oficialiai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Pernai lapkričio viduryje Generalinė prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą. Prokuratūra žiniasklaidai išplatintame pranešime įvardijo, kad Š.Narbutui pareikšti įtarimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, tačiau nepaminėjo, kad skambių įtarimų dėl prekybos poveikiu nebeliko.
Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Š.Narbutas, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometės sveikatos apsaugos viceministrės (K.Garuolienės – aut. past.) ir tuomečio premjero patarėjo (L.Savicko – aut. past.) žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š.Narbutas derėjosi su testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl testų įsigijimo kainos.
Vyriausybei neatstovavo
„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š.Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.
Tai dar kartą teisme patvirtino liudijęs S.Skvernelis, paklaustas, ar asmuo, kuris nėra Vyriausybės darbuotojas, gali būti įgaliotas veikti Vyriausybės vardu?
„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė“, – teigė politikas.
Negana to, visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š.Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė.
Tik rekomendacijos
S.Skvernelis anksčiau „Kauno dienai“ yra pasakojęs apie pandemijos įkarštyje Vyriausybėje įkurtų darbo grupių specifiką.
„Tos visos darbo grupės yra rekomendacinio pobūdžio. Tarkime, jos tik pasiūlo pirkti tam tikrą kiekį kaukių ar ko kita. Visi pasitelkiami ekspertai pateikia tik rekomendacijas. Tokios grupės pasiūlymas tol negimsta, kol neatsiranda atitinkamas dokumentas, kurį jau numato Vyriausybės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Iki tol jis yra nieko vertas“, – „Kauno dienai“ anksčiau komentavo visus darbo grupių sudarymo potvarkius pasirašęs S.Skvernelis. Panašiai darbo grupių ir pasitelktų ekspertų veiklą politikas nupasakojo ir teisme.
Svarbu: S.Skvernelis teisme teigė, kad Š.Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
„Darbo grupių nariai galėjo pasitelkti įvairių žmonių pagalbą, išklausyti jų nuomones. Ekspertų nuomonė galėjo būti reiškiama įvairia forma – skambučiais, e.laiškais, žodiniais pasakymas ir t.t. Toks pasitelkimas nėra raglamentuotas, nes tik valstybės tarnautojas gauna atlyginimą. Tokie ekspertai buvo pasitelkiami pagal poreikį, darbo grupės nariai patys spręsdavo, koks poreikis yra konkrečiam klausimui spręsti“, – teigė S.Skvernelis.
Ankstesniuose interviu Š.Narbutas „Kauno dienai“ sakė, kad nebuvo nė vienoje darbo grupėje, nė viename komitete, kurie priima sprendimus, ką pirkti, o ko nepirkti.
„Nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ką nors sumokėjo už šį sandorį. Visa tai aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – teigė Š.Narbutas.
Gresia daugiau sulaikymų?
S.Skvernelis teisme prisiminė, kad Š.Narbutą žinojo kaip visuomenininką, kuris veikė sveikatos srityje, kalbėdavo apie vaistų politiką. Taip pat kaip POLA prezidentą.
„Daug žmonių tuo metu prisidėjo, Vyriausybei reikėjo pagalbos, buvo labai sunki situacija. Daugelis prisidėjo savo kompetencija, žiniomis, kontaktais. Vienas iš tokių žmonių buvo Š.Narbutas. Tai buvo vienas iš tų žmonių, kuris jautė pilietinę pareigą padėti“, – teigė ekspremjeras ir priminė, kad tuomet valdyti COVID-19 situaciją buvo labai sunku, o reagentų poreikis buvo milžiniškas.
Iš šio paaiškinimo matyti, kad Š.Narbutas, kaip ir daugelis kitų pavienių žmonių, verslo atstovų, tiesė pagalbos ranką sunkiu Lietuvai metu. Reikia suprasti, kad visi jie bet kuriuo metu gali sulaukti kratų ir net gali būti sulaikyti. Su tuo susijęs vienas klausimas, kurį posėdžio metu Š.Narbuto advokatas uždavė ekspremjerui. Buvo klausiama, ar tuomet, kai Vyriausybei reikėjo visuomenės, organizacijų pagalbos, buvo pabrėžta, kad tokia pagalba turi būti neatlygintina?
„Ne, nebuvo akcentuojama. Vieni tą darė neatlygintinai, bet buvo ir tokių, kurie už tai gavo atlygį įstatymų numatyta tvarka. Jei tu parduodi prekę, atitinkamai už tai gauni atlygį“, – teigė S.Skvernelis.
Politikas teisme teigė nežinojęs, kad Š.Narbutas už šiuos reagentus gavo atlygį.
„Nežinau ir to, už ką jis tą atlygį gavo. Kaip suprantu, jis buvo gautas iš Ispanijos įmonės. Š.Narbutą pažinojau kaip visuomenininką, o koks jo vaidmuo buvo perkant reagentus, negaliu pasakyti. Detalių nežinau“, – teigė politikas.
Svarbu priminti, kad SAM šioje Š.Narbuto byloje pareiškė 303,4 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį ir yra pripažinta civiline ieškove – tiek jis esą uždirbo susiderėjęs dėl reagentų pirkimo. Tačiau kodėl iš Ispanijos įmonės gautą atlygį bandoma sutapatinti su Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis?
Teismo posėdyje neapsieita ir be politinių elementų. Kaltinamojo advokatas R.Lideika paprašė S.Skvernelio atsakyti į klausimą, kokios partijos gavo naudos iš to, kad STT ir prokuratūra viešai ir aktyviai komentavo tyrimo dėl Š.Narbuto detales?
„Nežinau, ar teisme vieta kalbėti apie politiką. Galima suprasti, kad visa tai vyko iki rinkimų. Gal nauda ir buvo tiems, kurie dabar valdžioje? Matome, koks yra rezultatas“, – sakė buvęs premjeras.
„Man viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, grįžtame į sovietmetį, – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas. Ar tai buvo morališkai pateisinama, tai jau yra atskira tema. Juridiškai keistai atrodo, kai STT, nerasdama jokių korupcijos požymių, pradeda tyrinėti kažkokius sukčiavimus.
Man viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, grįžtame į sovietmetį, – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas.
Kas dabar pasakys, buvo tas žodinis pavedimas ar ne. Žodis prieš žodį. Jeigu baudžiamoji teisė imsis griežtai kapoti tokius dalykus, kurie yra absoliučiai neapibrėžti, tai pačios baudžiamosios teisės apibrėžtis taps priklausoma nuo bet ko“, – „Kauno dienai“ šią bylą yra apibūdinęs teisės ekspertas R.Merkevičius.
Vengs priimti sprendimus
Buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga teisme liudijo gyvai. Jis sudėtingu pandemijos metu buvo paskirtas ekstremalios situacijos operacijų vadovu.
A.Verygos teisme buvo klausiama apie reagentų, kurių pirkimas narpliojamas teisme, panaudojimą. Eksministras aiškino, kad šių reagentų tyrimo metodika skyrėsi nuo tos, kuri buvo įprasta. Tai iš pradžių kėlė šiokių tokių neaiškumų – aparatūros jų tyrimams neturėjo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Tačiau kitos laboratorijos turėjo reikiamos įrangos ir buvo naudojami šie reagentai.
Politikas taip pat priminė, kad tuomet situacija buvo neeilinė – visko reikėjo greitai, nes konkurencija buvo didžiulė.
Nors po teismo posėdžio A.Veryga teigė negalintis komentuoti daugelio detalių, tačiau sutiko atsakyti į kelis žurnalistų klausimus.
Pravertė: A.Veryga teisme patvirtino, kad įsigyti reagentai buvo panaudoti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
„Apskritai, neprisirišdamas prie konkrečios istorijos, galiu pasakyti, kad žmonės vengs priimti sprendimus, vengs daryti kažką greitai. Žmonės bijos“, – sakė politikas.
Paklausus, kodėl šioje reagentų byloje civilinį ieškinį pareiškė dabartinė SAM vadovybė, o ne NVSPL, A.Veryga nevengė ironijos.
„Dabar laboratorija likusi be vadovo, tai kas kels tuos ieškinius. Dėl SAM galiu pasakyti, kad daug kas nesupranta jos veiksmų. Pavyzdys – licencijų atėmimas iš medikų. Tai dabartinio ministro nuomonė, jis užsispyręs“, – dabartiniam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui įgėlė eksministras.
Ar dingo vagonai?
Kalbinamas žurnalistų, A.Veryga prisiminė garsiai nuskambėjusią esą dingusių vagonų su medikamentais istoriją, o dabartinių SAM vadovų priekaištus buvusiai vadovybei pavadino komunikaciniais žaidimais.
A.Veryga pasiūlė prisiminti, kad prieš metus SAM kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl esą pasisavintų beveik 850 tūkst. vienetų įvairių medicininės apsaugos priemonių. Tuomet A.Dulkys teigė, kad dingo net 20 traukinio vagonų apsauginių akinių, medicininių kepurių, kaukių, vienkartinių chalatų ir vienkartinių pirštinių. Tuomet buvo įvardyta ir trūkstamų prekių vertė – apie 912 tūkst. eurų.
„Tai paklauskite dabar, ar kas nors tuos vagonus rado? Kai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kažkas ministro griežčiau paklausė, kur dabar tie 20 vagonų, jis atsakė, kad tai buvęs tik vaizdingas pasakymas. Ant tavęs numeta kažkokį faneros lapą ir kapstykis“, – stebėjosi A.Veryga.