Pareigų netekęs ULAC vadovas neketina nuleisti rankų. Jis kaltina neteisėtą sprendimą jį atleisti priėmusį buvusį sveikatos ministrą Aurelijų Verygą ir žada dėl atleidimo teisybės ieškoti teisme. Į tokius S. Čaplinsko pareiškimus sureagavo A. Veryga. Buvęs ministras tvirtina įžvelgiantis piktnaudžiavimą siekiant išvengti atleidimo, be to, ragina imtis reformų sujungiant šią įstaigą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC).

S. Čaplinską atleisti nuspręsta dar lapkričio 5 dieną, tačiau jis turėjo nedarbingumą.

Jis pats atleidimą vadina neteisėtu ir primena dėl to jau pateikęs ieškinį teismui.

„Aš esu kūrėjas. O su griaunančiais – man buvo, yra ir bus nepakeliui. Todėl ieškinys dėl mano neteisėto atleidimo jau prieš gerą mėnesį yra patiektas teismui“, – savo feisbuko paskyroje pirmadienį vakare parašė S. Čaplinskas.

Buvęs ULAC vadovas taip pat kaltino sprendimą jį atleisti priėmusį buvusį sveikatos ministrą A. Verygą, jog šis nutarė „sunaikinti ULAC“. Anot jo, jis pats ir įstaiga patyrė „įvairių formų mobingą: pradedant įvairiomis patyčiomis, kompetencijų menkinimu, kaltinimų fabrikavmu, garbės ir orumo pažeidimais, diskriminacija“.

„Pandemija nesibaigė. Stebėsiu visus sprendimus. Nuo rytojaus galėsiu nevaržomai ir atviriau teikti ekspertines įžvalgas įvairiais ligų prevencijos, sveikatos politikos ar reformų klausimais“, – tvirtino jis.

Nenutylėjo ir A. Veryga

Buvęs sveikatos ministras A. Veryga ULAC vadovo žodžiuose įžvelgia bandymą jį kompromituoti ir nusprendė atsakyti į S. Čaplinsko kaltinimus. A. Veryga pirmiausia primena net kelis mėnesius trukusį S. Čaplinsko nedarbingumą ir teigia, kad tai buvo „slapstymasis“ nuo atleidimo. ULAC vadovas vengė grįžti į darbą tik todėl, kad žinojo, jog bus atleistas ir stengėsi išnaudoti visas galimas valstybės išmokas, socialiniame tinkle rašo A. Veryga.

„Galvojau nebesivelsiu į komentarus ir nebekalbėsiu apie S. Čaplinską, kurio „slapstymasis“ nuo sprendimo pagaliau baigėsi ir jis yra atleistas iš ULAC vadovo pareigų. Bet po publikacijų, kuriose jis bando kompromituoti mane ir kaltinti kažkokiais institucijų naikinimas, manau privalau parašyti.

Pirmiausia ir įdomiausia tai, kad aš iki šiol negavau atsakymo iš „Sodros“ dėl S. Čaplinsko darbingumo jo „nedarbingumo metu. Tokią užklausą „Sodrai“ išsiunčiau sausio 6 dieną.

Galiu ir klysti, bet mano versija labai paprasta. Vadovas vengė grįžti į darbą tik todėl, kad žinojo, jog bus atleistas ir stengėsi išnaudoti visas galimas valstybės išmokas. Puikus valstybinės institucijos vadovo elgesys. O apie „Sodros“ gebėjimą atsakyti iš viso patylėsiu. Kiek tokių vadovų vengė ar vengia atsakomybės slapstydamiesi po liga ir gaudami išmokas? Atsakymo nebesitikiu“, – apie negautą „Sodros“ atsakymą rašė buvęs ministras.

Kiek tokių vadovų vengė ar vengia atsakomybės slapstydamiesi po liga ir gaudami išmokas?

Kritikavo kaip vadovą

A. Veryga negaili aštrių kritikos žodžių S. Čaplinskui kaip vadovui. Politikas tvirtina, kad S. Čaplinskas vadovaudamas ULAC nevykdė Vyriausybės sprendimų, jiems aktyviai prieštaravo ir sabotavo, o taip pat nevykdė savo tiesioginio vadovo – ministro, pavedimų, nesugebėjo pasirūpinti savo institucijos informacinių sistemų atnaujinimu, o tai sukėlė rimtų problemų susidūrus su koronaviruso pandemija.

„O dabar konkrečiai dėl S. Čaplinsko. Tik priminsiu, kad čia tas pats vadovas, kuris jaunas žurnalistes apie jų orgazmus klausinėjo. To žinoma galima klausti, kai esi seksualinės medicinos specialistas ir konsultuoji pacientą, kuris atėjo prašyti pagalbos dėl seksualinio gyvenimo problemų. Kitais atvejais, tai… Ai, bet spręskite patys.

Tai tas vadovas, kuris per kasmetinį vadovo vertinimą ir pokalbį, kurio metu yra formuluojamos vadovo užduotys ateinantiems metams, gavęs užduotį pasiekti konkrečius gyventojų (konkrečiai vaikų) vakcinacijos rodiklius pavadino tai patyčiomis. Spėju, kad apie tokį mobingą jis kalba straipsniuose.

Tai tas vadovas, kuris būdamas SAM pavaldžios institucijos vadovas nevykdė Vyriausybės sprendimų, jiems aktyviai prieštaravo ir sabotavo, o taip pat nevykdė savo tiesioginio vadovo – ministro, pavedimų.

Tai buvo vadovas, kuris teigia, kad subūrė puikią komandą. Sunkų būtų prieštarauti, nes tiesiogiai pavaldi vadovaujančias pareigas užimanti žmona visuomet yra gera komanda. Dar daugiau, kaip suprantu, darbuotojai visaip buvo gąsdinami ir bauginami ministerija. Prisimenu žmonių, pasitelktų COVID valdymui iš ULAC į ministeriją reakcijas ir kaip jos keitėsi padirbėjus su ministerijos komanda.

Tai buvo tas vadovas, kuris per kelis dešimtmečius nesugebėjo pasirūpinti savo institucijos informacinių sistemų atnaujinimu, o tai sukėlė rimtų problemų atkeliavus COVID. Galų gale nesugebėjo, o ir nenorėjo bei aktyviai sabotavo šitų sistemų perdavimą NVSC.

Iš esmės elgėsi taip, lyg ULAC būtų jo ar jo šeimos asmeninė įmonė. Ir deja, bet jis nėra vienintelis toks.

Aš neturiu nieko prieš S. Čaplinską, kaip mokslininką, dėstytoją ar virusologą. Tačiau jis, vadovaudamas valstybės institucijai, prieštaravo tuo metu teisėtiems Vyriausybės ir savo tiesioginio vadovo sprendimams. Iš esmės elgėsi taip, lyg ULAC būtų jo ar jo šeimos asmeninė įmonė. Ir deja, bet jis nėra vienintelis toks.

Jei S. Čaplinskas ULAC tapatina su savo asmeniu ir mano, kad ULAC ir jo potencialas sunyks jam nebesant vadovui, tai tik patvirtina, kad jo kaip vadovo ten nereikia. Tai tik reiškia, kad jis neužaugino naujų stiprių lyderių, neleido jiems įgyti tarptautinio svorio, nes pats stengėsi visur būti pagrindine „žvaigžde“. Tai yra ne lyderio, o autokrato bruožai.

Seime su kolegomis registravome įstatymo pataisas, kurios numatytų kadencijas ir tokiems vadovams, kad neatsitiktų taip, jog per 30 vadovavimo metų į vadovo kėdę iš vienos kūno vietos išleidžiamos šaknys“, – socialiniame tinkle rašo A. Veryga.

Ragina sujungti ULAC ir NVSC

A. Veryga tvirtina, jog nepakeičiamųjų nėra, ir ragina naująjį sveikatos ministrą ryžtis reformai sujungti ULAC ir NVSC ir išrinkti naują kompetentingą įstaigos vadovą.

„Neabejoju, kad ULAC kolektyvas yra puikus ir ten yra daug kompetentingų ir reikalingų specialistų, atsidavusių savo institucijai ir savo darbui. Linkiu naujajam sveikatos apsaugos ministrui užbaigti mano neužbaigtą darbą sujungiant ULAC ir NVSC, išsaugant ten dirbančius darbuotojus, išlaisvinant juos iš autokratinės vadovavimo sistemos ir išrenkant kompetentingą bei aukštu emociniu intelektu pasižymintį vadovą. Nebus lengva, bet verta.

O dešimtmečiais su vadovo kėde suaugusių vadovų era turi vieną kartą baigtis. Nepakeičiamų nėra. Nepakeičiamieji yra organizacijos augimo ir vystymosi stabdis“, – tvirtina A. Veryga.

Šį pirmadienį 19.30 val. per TV3 rodomoje laidoje „Karštai su tv3.lt“ itin aktuali tema – kiek ilgai dar būsime karantino spąstuose? O panaikinus karantiną, ar nesulauksime dar didesnio koronaviruso protrūkio? Studijos svečiai – Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo narys, sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

Prieš keltą dienų smulkieji verslininkai nebeapsikentė karantino ribojimų ir pasiuntė žinią – Vilniuje bei Klaipėdoje surengtos smulkiojo verslo laidotuves.

Taigi laidos vedėjas ir portalo tv3.lt vyr. redaktorius Artūras Anužis klausė L. Slušnio: „Kodėl smulkiesiems verslininkams neleidžiate dirbti, jei jie sako, kad gali užtikrinti saugias sąlygas?“

„Nėra nė vieno nei ministro, nei politiko, kuris norėtų laikyt uždarytą verslą, mes esame itin už verslą, nes jis mums kuria darbo vietas. Bet gruodį turėjome skaičius susirgimų, mirčių, kad buvome ant ribos atsidurti visiškame griovyje. Vis dar turime didelius skaičius, – sako L. Slušnys ir pridūrė. – Čia yra sniego gniūžtės efektas, kirpyklos galbūt galėtų dirbt, bet kai mes pradedame kalbėt apie vieną šaką, tuoj pat greta atsistos penkios, kurios irgi sakys, kad gali dirbti“.

Kitas laidos pašnekovas A. Veryga lygina pirmąjį ir antrąjį karantiną ir mato išmoktas bei neišmoktas pamokas.

„Yra dalykų, kurie yra išmokti, ir yra dalykų, kurie neišmokti. Tai nežinau, kaip paaiškinsit skirtumą, kuo skiriasi maža parduotuvė, kuri turi įėjimą iš lauko, nuo didelio prekybos centro, kur susirenka krūvos žmonių? Pasakymai, kad žmonės turi daugiau galimybių užsikrėst apėję 10 mažų parduotuvių nei užėję į vieną didelę yra niekuo nepagrįsti. Yra tam tikrų spekuliacijų. Yra tam tikrų baimių galbūt. Tas perteklinis saugumas irgi turi kainą. Nebūtinai gyvybės kainą, bet kitas kainas. Nieks nesako, kad reikia staiga viską atsukt, panaikint karantiną. Iš pirmo karantino irgi labai ilgai išeidinėjome“, – sakė A. Veryga.

„Ar turit planą, kaip ketinate išeiti iš karantino?“, – dar vienas klausimas adresuotas L. Slušniui.

„Planas yra, klausimas yra tik datos“, – atsakė L. Slušnys.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis komentuodamas situaciją BNS sakė, kad prokurorai dirba savo darbą, o ar jie teisūs, pasakys teismas.

S. Skvernelis taip pat teigė, jog pirkimai, jo vertinimu, vyko pagal procedūras, o skubą lėmė tai, kad pandemijai nebuvo įmanoma iš anksto pasiruošti.

„Jeigu prokurorai mato (pažeidimus), jie ir kreipėsi, toks jų darbas o ar buvo, ar ne, pasakys teismas. Dabar atsukus devynis mėnesius atgal, jei buvo galima žinoti, kad bus pandemija prieš kokius pusantrų metų, būtų ramiai pagal procedūras supirkta viskas, ko Lietuvai riekia. O kai atsiranda problema, kad visko reikia visoms valstybėms vienu metu – kiek aš žinau, visi pirkimai buvo padaryti pagal procedūras“, – sakė S. Skvernelis.

A. Veryga sakė teigiamai vertinantis, kad prokurorai rūpinasi viešuoju interesu, o pats negalintis vertinti, ar kompanijos veikė skaidriai.

„Gerai, kad yra rūpinamasi viešu interesu ir aš tikrai neturiu kompetencijos vertinti tų visų niuansų, kas kiek iš to užsidirbo, kokias maržas turėjo, ar ten vyko kažkas po to neskaidraus. Aš šito tikrai nežinau ir negaliu vertinti, bet prokuratūros darbas yra ginti viešąjį interesą ir akivaizdu, kad jie tą daro. Tai gerai vertinu“, – žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Jis sako, kad dėl tuo metu buvusios įtemptos situacijos tikrai egzistuoja galimybė, jog už testus galėjo būti permokėta.

„Tikrai manau, kad ne tik Lietuvoje bet ir daug kur pasaulyje ta situacija kas galėjo, tas bandė, matyt, naudotis, žinant, kad reikia greitai nupirkti, nėra laiko kažkokiems ilgiems pirkimams ir įstatymai buvo koreguoti taip, kad nereikėtų laukti, nereikėtų skelbti viešųjų pirkimų, kad greitai įsigytume, nes tikrai buvo iš po nosies tos prekės atimamos, nes mokama buvo daugiau – čia kalbant apie įrangą, asmens apsaugos priemones“, – kalbėjo buvęs ministras.

„Žinoma, kad galėjo pasinaudoti ta situacija žmonės, kurie bandė tokiu būdu užsidirbti pinigų. Ar tikrai taip buvo, ar ne, teismas įvertins“, – pridūrė jis.

Nes tikrai buvo iš po nosies tos prekės atimamos, nes mokama buvo daugiau.

L. Savickas BNS taip pat sakė, kad teisėsaugos pareiga yra atlikti priežiūrą, ar nebuvo mėginama pasipelnyti iš sunkiu laikotarpiu vykdytų įsigijimų.

„Iš tikrųjų įstatymai numato atitinkamoms tarnyboms ir institucijoms teisę ir pareigą vykdyti viešojo intereso priežiūrą, jeigu yra įžvelgiamos kažkokios konkrečios rizikos, kad viena ar kita įmonė neteisėtu būdu siekė pasipelnyti iš tokio sudėtingo valstybės laikotarpio. Jeigu tarnybos jau suformulavo konkretų sprendimą ir gali teikti tam tikrus procedūrinius žingsnius atlikti, tuomet tai tikrai yra jų teisė ir pareiga, kurią turėtų padaryti“, – sakė jis.

L. Savickas pabrėžė tiesiogiai nedalyvavęs priimant šiuos sprendimus, tačiau pridūrė, jog tuo metu viso pasaulio valstybės susidūrė su sunkumais apsirūpinti pandemijos valdymui reikalingomis priemonėmis.

„Labai daug dėmesio, manau, turėtų būti skiriama, kad mūsų priežiūros, teisėsaugos institucijos skirtų daugiau pastangų ir dėmesio ne pofaktiniam išieškojimui problemų, bet realiu laiku, kai yra tokia skuba, pagalbai ir bendradarbiavimui priimant sprendimus, kad mes galėtume tokių situacijų išvengti“, – sakė L. Savickas.

Jeigu tarnybos jau suformulavo konkretų sprendimą ir gali teikti tam tikrus procedūrinius žingsnius atlikti, tuomet tai tikrai yra jų teisė ir pareiga, kurią turėtų padaryti.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, jog jos viešojo gynimo prokurorai siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus.

Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Ieškinys dėl 4 142 600 eurų už greituosius COVID-19 testus perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėsaugos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų, šios sutarties vertė su PVM siekia 6 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris L. Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.

Kaip liudytojas byloje apklaustas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Greitieji testai buvo nupirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu buvo pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.

Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

S. Čaplinskas pernelyg nesureikšmina ir to, kad A. Veryga, trečiadienį išvydęs jį dalyvaujantį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kreipėsi į „Sodrą“, kad ši išsiaiškintų, ar nėra piktnaudžiaujama nedarbingumu, siekiant išvengti gręsiančio atleidimo.

„Aš į pono Verygos problemas reaguoti nesiruošiu. Čia yra pono Verygos problema, o aš pono Verygos problemų nematau reikalo komentuoti“, – Eltai trečiadienio vakarą sakė S. Čaplinskas, kuris nedarbingumą gavo dar 2020 m. lapkričio pradžioje.

Jis pernelyg nesureikšmino ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) A. Verygą pakeitusio Arūno Dulkio šią savaitę deklaruotos pozicijos. Ministras antradienį LRT radijui teigė nematąs priežasčių, kodėl A. Verygos atleistas ULAC vadovas S. Čaplinskas galėtų tęsti darbą. Pasak jo, nepaisant viešų diskusijų, kurias sukėlė A. Verygos sprendimas, vargu ar yra teisinis pagrindas keisti ankstesnio ministro pasirašytą įsakymą.

Tokią Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją S. Čaplinksas įvertino kaip inercišką, atsiradusią dėl to, kad sprendimus artikuliuoja dar prie A. Verygos vadovavimo veikęs SAM personalas. 

„SAM yra tos pačios senos girnos, tik keli nauji žmonės atėjo su ponu Dulkiu. O toliau Verygos paliktos tos pačios senos girnos – tie patys teisininkai. Taškas...“, – teigė jis.

Apskritai, S. Čaplinskas leido suprasti neįžvelgiąs susiklosčiusioje situacijoje didesnės problemos. Pasak jo, jam esant nedarbingume, ULAC neliko be vadovybės. 

„(ULAC – ELTA) turi vadovą, kuris vykdo šiuo metu pareigas. Kur yra problemos? Kai vadovas yra nedarbingume, kai vadovas yra atostogose, kai vadovas yra komandiruotėje – yra kas jį pavaduoja“, – aiškino S. Čaplinskas.

Galiausiai atleidžiamas ULAC vadovas nebuvo linkęs atsakyti, kiek dar galėtų trukti jo nedarbingumas.

„Kai baigsis, tada ir pranešiu“, – sakė S. Čaplinksas, o pasiteiravus, kokia apskritai yra jo sveikatos būklė, tvirtino, kad tokie duomenys yra privatus reikalas.

„Ačiū, kad rūpinatės, bet sveikata yra privatus dalykas“, – teigė paskutinėmis A. Verygos ministravimo dienomis iš ULAC vadovo pareigų atleistas S. Čaplinskas.

A. Veryga teigia trečiadienį oficialiai kreipęsis į „Sodrą“ prašydamas įvertinti, ar sergantis ULAC vadovas gali nuolat dalyvauti posėdžiuose, dalinti interviu ir ar nedarbingumu nėra piktnaudžiaujama, siekiant išvengti gręsiančio atleidimo.

ELTA primena, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, baigdamas savo kadenciją, nusprendė atleisti S. Čaplinską iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo pareigų.

Anot tuometinio ministro, toks sprendimas buvo priimtas dėl ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų nevykdymo.

Tačiau S. Čaplinskas paskutiniuose parlamento rinkimuose kandidatavęs į Seimą socialdemokratų partijos sąraše tokį sprendimą vertino kaip politinį susidorojimą. A. Verygai dar einant ministro pareigas, S. Čaplinkskas formaliai nebuvo atleistas dėl turėto nedarbingumo. Tačiau A. Veryga tuomet tikino, kad dėl jau pasirašyto įsakymo pirma S. Čaplinsko darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė darbo ULAC diena.

„Mano pastabos Sveikatos reikalų komitete dėl vieno iš posėdžio dalyvių liko be atsako. Nesuprantu, kam atstovavo ir kaip posėdyje buvo kviestas dalyvauti Saulius Čaplinskas. Galiu ir klysti, bet, paskutinėmis mano žiniomis, jis turėjo nedarbingumą dėl ligos, kuri prasidėjo iš karto po to, kai buvo pradėti veiksmai dėl jo, kaip vadovo, atleidimo už daugkartinius darbo drausmės pažeidimus“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Veryga.

„Tik priminsiu, kad tai buvo vadovas, kuris nevykdė mano, kaip ministro, pavedimų, aktyviai priešinosi tuometinės Vyriausybės sprendimams dėl institucijų pertvarkos ir t. t.“, – pridūrė jis, akcentuodamas, kad neaišku, ar S. Čaplinskas posėdyje buvo kaip ULAC vadovas.

Darydamas prielaidą, kad posėdyje S. Čaplinskas dalyvavo kaip ULAC vadovas, A. Veryga kelia klausimą, ar normalu turint nedarbingumą dalyvauti posėdžiuose ir atstovauti institucijai.

Kolega buvo aktyvus diskusijų dalyvis, o kai kurios pastabos panašėjo ne į institucijos vadovo, o sveikatos politiko pasisakymus.

„Bet daug rimtesnis klausimas yra, ar normalu sergant ir turint su tuo susijusį nedarbingumą visur dalyvauti, o juo labiau atstovauti institucijai. Ir kaip suprantu, Sveikatos reikalų komiteto posėdyje iš ULAC niekas daugiau ir nedalyvavo. Tai panašu, kad sergantis ir į darbą nevaikštantis vadovas dirba ten, kur nori pats. Kolega buvo aktyvus diskusijų dalyvis, o kai kurios pastabos panašėjo ne į institucijos vadovo, o sveikatos politiko pasisakymus“, – atkreipė dėmesį jis.

Jis taip pat teigia trečiadienį oficialiai kreipęsis į „Sodrą“ su prašymu įvertinti, ar nedarbingumą turintis S. Čaplinskas gali ir toliau dalyvauti posėdžiuose.

„Kadangi į mano pastabą niekas nesureagavo, šiandien oficialiai kreipiausi į „Sodrą“, kad būtų įvertinta, ar sergantis ir nedarbingumą turintis ULAC vadovas gali dalyvauti posėdžiuose, nuolat dalinti interviu ir t.t. Taip pat paprašiau įvertinti, ar nėra piktnaudžiaujama ir sukčiaujama dėl ligos, nes ji, kaip minėjau, sutapo su minimo asmens atleidimo procesais“, – teigė A. Veryga.

ELTA primena, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, baigdamas savo kadenciją, nusprendė atleisti S. Čaplinską iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo pareigų.

Anot tuometinio ministro, toks sprendimas buvo priimtas dėl ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų nevykdymo.

Tačiau S. Čaplinskas pastaruosiuose parlamento rinkimuose kandidatavęs į Seimą socialdemokratų partijos sąraše tokį sprendimą vertino kaip politinį susidorojimą. A. Verygai dar einant ministro pareigas, S. Čaplinkskas formaliai nebuvo atleistas dėl turėto nedarbingumo. Tačiau A. Veryga tuomet tikino, kad dėl jau pasirašyto įsakymo pirma S. Čaplinsko darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė darbo ULAC diena.

Tuo metu Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako abejojantis, ar R. Petraitis turėtų palikt NVSC direktoriaus postą, nes sako įžvelgiąs buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės klaidų ir neadekvačių sprendimų centro atžvilgiu.

„Aš jo vietoj pasitraukčiau, bet suprantu, kad jis galvoja kitaip ir kaip ministras esu skyręs jam drausminę nuobaudą už tam tikrus nepadarytus darbus. Stengėmės kiek įmanoma buvo padėt, bet paskui matėsi, kad tikrai sudėtinga. Gal žmogus ir pavargo, nes nuo vasario mėnesio darbas buvo be galo sudėtingas“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Veryga.

Paklaustas, kodėl pats neatleido R. Petraičio, jei netenkino jo darbas ir kompetencija vadovo pareigose, A. Veryga aiškino, jog karjeros valstybės tarnautoją nėra paprasta atleisti ir pandemijos sąlygomis nesinorėjo apkrauti ministerijos teisininkų papildomu darbu.

„Karjeros valstybės tarnautojų atleidimai, tokios įstaigos nėra kažkokia privati bendrovė, kur savininkai atėję pasako „susirinkite daiktus ir išeikit“. Kiekvienas pažeidimas, kaip žiniasklaidoje kalbėjo ir pats vadovas, turi būti fiksuojamas, įrodomas, tas taip pat užima laiką. Pandemijos įkarštyje ministerijos specialistus, teisininkus apkraut darbo grupėmis, pažeidimų vertinimais, tai yra paskutinis dalykas, kurio imiesi, prarandi bet kokią viltį“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas „valstietis“ A. Veryga.

Komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas taip pat kritikavo NVSC vadovą dėl kompetencijos stokos ir stebėjosi, kodėl centras ilgą laiką netikrino popierinių iš ligoninių gaunamų pažymų apie žmonių mirtis nuo COVID-19 su e.sveikatos sistemos duomenimis.

Aš jo vietoj pasitraukčiau, bet suprantu, kad jis galvoja kitaip ir kaip ministras esu skyręs jam drausminę nuobaudą už tam tikrus nepadarytus darbus.

Anot A. Matulo, NVSC vadovas R. Petraitis „daugiau kūrėjas, teoretikas, jam galima pavesti sukurti strategiją, ataskaitas, bet kaip vadybininkas nėra stiprus“. Tačiau paklaustas, ar R. Petraitis turėtų trauktis iš pareigų, A. Matulas sakė dėl to abejojantis.

„Aš tuo abejoju, riekia įvertinti visas aplinkybes, pandemijos metu institucijai, kuri buvo labai apkrauta, nebuvo tinkamos pagalbos, buvo priimti nelogiški sprendimai, (...) veiksmai ministerijos buvo neadekvatūs, (...) perduodant kai kurias funkcijas centrui, kuris dieną naktį dirbo, buvo nelogiški ir dėl tos priežasties matyt tos funkcijos buvo atliktos blogai“, – kalbėjo A. Matulas.

Pasak jo, nors Seimas nebuvo pritaręs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) apjungimui, tačiau ministras A. Veryga toliau priėmė sprendimus dėl minėto centro kai kurių funkcijų, taip pat ir informacinės sistemos skubiam perdavimui NVSC. Kaip yra minėjęs NVSC vadovas R. Petraitis, ULAC informacinės sistemos neperdavė, sprendimus apskundė teismui, tad centrui teko kurti naują savą informacinę sistemą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei premjerė Ingrida Šimonytė yra išsakę kritikos NVSC vadovų atžvilgiu dėl netinkamai organizuojamos veiklos bei dėl netikslios mirčių nuo COVID-19 statistikos.

Antradienį iš pareigų pasitraukė NVSC direktoriaus pavaduotojas Giedrius Nariūnas, jo pasitraukimo priežastis nėra žinoma. R. Petraitis teigė, kad priežasties pavaduotojas nenurodė, bet sakė, kad jo atsakomybės sritis buvo susijusi su IT sistemomis ir jų diegimu.

NVSC vadovas R. Petraitis yra pateikęs Sveikatos apsaugos ministerijai atsakymus raštu, kuriuos įvertinęs ministras A. Dulkys žada priimti sprendimus NVSC vadovo atžvilgiu.

A. Veryga: jam nepavyksta susitvarkyti su krizine situacija

A. Veryga teigia, kad NVSC vadovas šiuo metu nesusitvarko su krizine situacija. Pasak jo, R. Petraitis turėtų stiprinti savo komandą arba pripažinęs, kad nesusitvarko su NVSC problemomis, trauktis iš pareigų.

„Kalbant apie šį vadovą konkrečiai, matyt, taikos sąlygomis, kai yra ramus gyvenimas ir nereikia kažkokių ypač greitų sprendimų, tai su juo viskas būtų kaip ir gerai. Bet dabar panašu, kad žmogus nesusitvarko. Tad tokiu atveju paprastai būna du reagavimo būdai: arba rasti, kas vadovui padėtų (nes vadovas visko negali padaryti pats) arba, jeigu jis jaučiasi pervargęs, pasitraukti. Tuomet ministerija galėtų ieškoti naujo vadovo“, – ELTAI sakė A. Veryga.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras primena, kad NVSC vadovas jau yra gavęs drausminę nuobaudą, kai nesugebėjo perimti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) iš Užkrečiamų ligų ir AIDS centro. Tuomet, pasak A. Verygos, SAM priėmė sprendimą iš pareigų atleisti ULAC vadovą Saulių Čaplinską, o NVSC vadovui buvo nuspręsta skirti drausminę nuobaudą.

„Neišėjo institucijai vienai perduoti, kitai perimti Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacinės duomenų bazės. Nepadarė nei vienas, nei kitas vadovas darbų. Tai dėl vieno aš priėmiau sprendimą, kad jis turi būti atleistas, kai grįš po ligos. O kitam vadovui buvo drausminė nuobauda paskirta, tai čia kalbu apie NVSC vadovą. Vis dėlto tai rodo, kad jis nesusitvarko su kai kuriais darbais“, – sakė A. Veryga.

A. Veryga apskritai kelia klausimą, kodėl NVSC pradėjo ieškoti neapskaičiuotų mirčių. Pasak jo, tai parodo, kad NVSC nemoka dirbti su duomenimis bei pateikti jų analizės.

Man labai keista ši situacija su neapskaitytomis mirtimis. Kodėl ten reikėjo rinkti dar kažkokius duomenis iš ligoninių, tai nelabai suprantu. Manau, ir manęs NVSC vadovo tokie paaiškinimai nelabai įtikintų.

„Man labai keista ši situacija su neapskaitytomis mirtimis. Labai keista, kad NVSC iš viso tokiomis mirtimis rūpinosi ir jų ieškojo ir kur jas buvo pametęs. Mirčių Lietuvoje nelabai įmanoma „pamesti“. Visos mirtys yra registruojamos e. sveikatoje ir tiek mirtys, tiek gimimai kuris laikas yra visiškai elektronizuoti. Tad šioje vietoje nelabai yra ką pamesti... Kodėl ten reikėjo rinkti dar kažkokius duomenis iš ligoninių, tai nelabai suprantu. Manau, ir manęs NVSC vadovo tokie paaiškinimai nelabai įtikintų. Kodėl neišeina NVSC su duomenis susitvarkyti, matyt, yra ir kompetencijos klausimas. Galų gale NVSC žmonės duomenų analitika niekuomet nepasižymėjo. Mes taip pat turėjome įvairiausių problemų, su tuo susijusių“, – teigė jis.

Pasak jo, R. Petraičiui ne kartą buvo siūloma pagalba iš šalies, bet jis nenorėdavo jos priimti.

„Nepaisant visų pastangų vadovui padėti... Kartais jam tiesiog neišėjo ir priimti pagalbos. Nes gavus kažkokius išteklius reikia juos mokėti ir panaudoti. Jie patys savaime netampa pagalba, reikia tuos procesus ir valdyti. Buvo NVSC pagalba siūloma ir iš kitų institucijų. Tačiau į tokią pagalbą reakcijos buvo piktos su pasakymais, kad nesikiškit į mūsų valdymą bei darbą, neatleidinėkite vadovų. Tai rodo, kad, matyt, NVSC bijo įsileisti kažką iš šalies. Nežinau, kodėl institucijai tai baisu. Mes į štabą įsileidom žmonės: kariškius, ekspertus ir nieko blogo neatsitiko. Matyt, tai yra dar viena iliustracija, kad esant krizinei situacijai, kai reikia valdyti daug procesų, NVSC vadovui tai yra sudėtinga“, –  sakė Seimo narys.

G. Paluckas ragina I. Šimonytę ir A. Dulkį susilaikyti nuo „raganų medžioklės“

Tuo metu G. Paluckas teigė, kad premjerės Ingridos Šimonytės bei ministro Arūno Dulkio kritika NVSC vadovui – nepagrįsta. Pasak jo, NVSC jau seniai kėlė problemas dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus, bet į jas nei esama, nei buvusi valdžia nereagavo.

„Manau, kad čia yra „raganų medžioklė“ ir atsakomybės nusimetimas, mėginant nukirsti galvą ir laikinai apraminti visuomenę, kad štai mes, naujoji valdžia, ėmėmės kažką tvarkyti. Politikoje tai daroma, bet sistemiškai tai nesprendžia nieko. Dar daugiau, tie žmonės, kurie pasitikėjo Vyriausybe, bus dar labiau demotyvuoti. Naujo vadovo radimas taip pat užims laiko. Man ypač pikta, kad tokiomis aplinkybėmis, kai buvo aiškios NVSC bėdos, kurios buvo detalizuotas tiek nuėjusiai valdžiai, tiek dabartinei, bet niekas nebuvo ir nėra daroma, o tiesiog, pasitaikius klaidai, imasi greito sprendimo ir apkaltina vadovą. Politikoje tai būdinga – kažką daryti, o paprasčiausia tai nukirsti galvą ir duoti kraujo, tuomet visi patenkinti aplink“, – sakė LSDP lyderis.

Anot jo, NVSC klaidos yra suprantamos, nes darbuotojai yra pervargę bei nemotyvuoti. G. Paluckas primena, kad valdantieji su NVSC iššūkiais buvo supažindinti dar lapkričio pabaigoje, bet nesiėmė jokių konkrečių veiksmų.

„Noriu pasakyti, kad NVSC šiai valdžiai nuo lapkričio 26 dienos Seimo valdybos posėdžiuose labai aiškiai sakė, kad jiems trūksta pajėgumų, trūksta etatų, žmonės neatlaiko krūvių ir traukiasi iš pareigų. Pandemija nevaldoma, nes atsekamumo nėra. Dabar, užuot pasakius, kad mes, Sveikatos apsaugos ministerija, nespėjome atitinkamai reaguoti, yra akcentuojamos (NVSC – ELTA) padarytos  klaidos. Aš suprantu, kad pasiskaičius antraštes atrodo, kad kažkas tyčia paslėpė duomenis apie mirusius žmones. Bet tokių dalykų nebūna ir žmonės gauna mirties liudijimus, o viskas, apie ką mes dabar šnekame, yra neatitikimai teikiamoms statistikos lentelėms ar formoms. Aš nenoriu ginti nė vienos personalijos, nes nėra nepakeičiamų, paims ir pakeis ir kažką kitą pastatys. Bet aš noriu pasakyti, kad NVSC sistema ilgą laiką dirba virš savo galimybių ribų. Jaučiamas institucijos perdegimas, psichologinis absoliutus demotyvavimas. Atitinkamai, tokioje aplinkoje dirbant galima padaryti klaidų ir bet kas jų gali padaryti“, – sakė G. Paluckas.

Parlamentaras pažymi, kad keliant klausimus dėl vadovo kompetencijos, pirmiausia, turi būti sudaryta darbo grupė, kuri tai įvertintų.

„Pirmiausia reikia įsigilinti ir suprasti, dėl kokių priežasčių atsiranda klaidos. Aš teigiu, kad klaidos atsiranda dėl per didelio krūvio ir dėl per mažai tuos darbus dirbančių žmonių. Dėl viso perdegimo ir psichologės įtampos kyla klaidos. Bet kai kam atrodo, kad pikta valia kažkas tyčia paima ir paslepia mirusius. Tokiems kaltinimams, kurie buvo mesti, reikalingi ir įrodymai. Turi būti suburta komisija, darbo grupė, kuri išanalizuotų ir pasakytų: taip, tai buvo tyčinė vadovo veikla, kuri padarė įstaigai reputacinę žalą. O dabar turime tik antraštes, kuriomis visuomenė susiformavo nuomonę, kad kažkas kažką blogai darė. Aš nesuprantu, ką geresnio ar gero apskritai dabartiniai valdantieji padarė ar ruošiasi padaryti. Absoliučiai nieko naudingo pandemijos valdymo kontekste“, – sakė jis.

ELTA primena, kad, skaitmenizuojant NVCS duomenis, rastos 804 neapskaitytos mirtys. Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys dėl COVID-19 ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį teigė, kad jo neįtikino R. Petraičio paaiškinimai dėl rastų neapskaitytų mirčių. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pabrėžė, kad būtent NVSC direktorius turėtų atsakyti už susiklosčiusią situaciją.

R. Petraitis teigia, kad mirčių statistikos neatitikimai atsirado ne dėl NVSC kaltės. Direktorius akcentuoja, kad būtent NVSC iškart ėmėsi veiksmų, siekiant išsiaiškinti situaciją ir nustatyti, ar gydymo įstaigos NVSC apie mirties atvejus pranešė nustatyta tvarka, taip, kaip tai turi daryti.

Užpernai gruodį VTEK pripažino, kad A. Veryga 2017-ųjų spalį skyręs Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), t. y. savo ankstesnei darbovietei, daugiau nei 32 tūkst. eurų projektui apie alkoholio žalą, pažeidė įstatymą, nes tai padarė nepraėjus vadinamajam „atšalimo“ terminui. Universitete A. Veryga dirbo iki 2016-ųjų lapkričio.

Šį VTEK sprendimą palaikė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, tačiau pirmosios instancijos sprendimą politikas apskundė.

Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, VTEK savo sprendime neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad priimant sprendimą dėl projektų lėšų egzistavo koks nors A. Verygos privatus interesas, jis buvo dėl jo suinteresuotas bei veikė interesų konflikto situacijoje.

Pasak teismo, komisija taip pat nenurodė jokių A. Verygos sąsajų su LSMU bei lėšas gavusio projekto vadovu.

„Atsakovė nėra nurodžiusi jokių duomenų, kad tiek iki Įsakymo pasirašymo, tiek Įsakymo pasirašymo metu pareiškėją su Projekto vadovu siejo privataus pobūdžio santykiai, t.y. kad juos sieję santykiai būtų peržengę kolegų (mokslinę veiklą vykdančių asmenų) profesinių santykių ribą, o jų bendra mokslinė veikla galėtų būti vertinama kaip privataus pobūdžio veikla“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismo teigimu, VTEK taip pat nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad A. Veryga turėjo kokį moralinį įsipareigojimą LSMU ar projekto įgyvendintojams, todėl ši komisijos sprendimo dalis yra panaikinama.

Buvęs ministras teisme ginčijo ir dar vieną VTEK nustatytą pažeidimą, kad jis laiku nedeklaravo keturių sandorių – būsto paskolos, dviejų automobilio lizingo sutarčių su „Swedbank“ ir automobilio pardavimo, taip pat tai, kad nedeklaravo savo pareigų ministerijoje.

A. Veryga teismui nurodė, kad VTEK sprendimas priimtas neatsižvelgus į reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai interpretavus teisės aktus.

Jis pabrėžė nemanęs, jog ministro pareigas būtina deklaruoti, nes tai yra visuotinai žinoma. Politikas taip pat teigė, kad būsto paskolą ir automobilio lizingo sandorį deklaravo jo žmona.

Jo nuomone, VTEK privalėjo ne vykdyti tyrimą, o pateikti atitinkamas rekomendacijas ir patarimus dėl tinkamo privačių interesų deklaracijos pildymo, kaip kad elgiasi kitais analogiškais atvejais.

Šie A. Verygos argumentai, LVAT vertinimu, pripažinti nepagrįstais, todėl VTEK sprendimo dalis dėl interesų deklaracijos ir ankstesnis teismo sprendimas palikti nepakeisti.

LVAT nutartis yra neskundžiama.

„Kokia tai izoliacija būdelėje? Kas čia per izoliacija būdelėje, atėjus į darbo vietą? Tai mes visi čia taip galime daryti. Arba yra izoliacija, arba jos nėra. Atėjimas į darbą – nesvarbu, į būdelę, į laiptinę, į sandėliuką – tai nėra izoliacija. Tai yra vaikščiojimas kažkur, važiavimas. Jeigu žmogus žino, kad turėjo kontaktą, jis privalo izoliuotis namuose, o ne kažkokioje būdelėje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga, komentuodamas Seimo nario L. Kasčiūno apsisprendimą saviizoliuotis.

Jo teigimu, jei buvo aukštos rizikos kontaktas, tada izoliuotis reikia.

„Jeigu jis nežinotų, kad turėjo kontaktą – tai tvarkoje, bet jeigu aš žinau ir einu į darbą – tai jau kitas reikalas“, – sakė A. Veryga.

Arba yra izoliacija, arba jos nėra. Atėjimas į darbą – nesvarbu, į būdelę, į laiptinę, į sandėliuką – tai nėra izoliacija.

Seimo narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas į Seimą iškvietė policiją, nes esą Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pažeidė saviizoliacijos taisykles.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako neturinti informacijos apie policijos atvykimą į Seimą.

„Šioje vietoje manau, kad viskas yra padaryta teisingai, o tie priekaištai iš opozicijos tai yra daugiau manipuliacija“, – į klausimą, ar gerai pasielgė L. Kasčiūnas, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė: tai buvo A. Verygos idėja

V. Čmilytė-Nielsen manipulacija vadina opozicijos kaltinimus konservatoriui L. Kasčiūnui, esą jis pažeidęs saviizoliacijos taisykles.

„Tiesą pasakius, tuo metu ėjęs sveikatos apsaugos ministro pareigas A. Veryga valdybos posėdyje pasiūlė, kad mes galėtume įrengti kelias būdeles Seimo nariams, kuriems galėtų būti taikoma saviizoliacija, manau, kad viskas padaryta teisingai ir priekaištai iš opozicijos – daugiau manipuliacija“, – situaciją antradienį žurnalistams komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji tai pat teigė, jog tai, kad Seimo nariai elgiasi sąmoningai, rodo ir nedidelis užsikrėtusių COVID-19 Seimo narių skaičius.

Tiesą pasakius, tuo metu ėjęs sveikatos apsaugos ministro pareigas A. Veryga valdybos posėdyje pasiūlė, kad mes galėtume įrengti kelias būdeles Seimo nariams.

„Mes Seimo salėje ėmėmės įvairiausių saugumo priemonių ir kaip ne kartą esu sakiusi, greitai ir nuotoliniu būdu galėsime  balsuoti. Manau, visi Seimo nariai yra sąmoningi, patys vertina riziką, ir, kaip matome iš tikrai nedidelio skaičiaus sergančių Seimo narių, matyt, tą daro sąmoningai ir tinkamai“, – teigė Seimo pirmininkė.

Ji patvirtino įleisianti policiją į parlamento rūmus, jei atvyks ekipažas. Pareigūnus iškvietė „valstietis“ Dainius Gaižauskas, opozicijai apkaltinus L. Kasčiūną pažeidus saviizoliacijos reikalavimus po kontakto su koronavirusu sergančiu žmogumi.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad 13.51 val. buvo gautas pranešimas, jog vienas Seimo narys pažeidžia saviizoliacijos tvarką.

Jos teigimu, sulaukus pranešimo pareigūnai susisiekė su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistais, kurie patikino, jog L. Kasčiūnas nėra įtrauktas į saviizoliuotis turinčių asmenų sąrašus, tad pranešimas nėra pagrįstas.

Antradienį Seime balsuojant dėl kitų metų biudžeto priėmimo L. Kasčiūnas dirbo iš vertėjų kabinos plenarinių posėdžių salėje. Jis tvirtino tokiu būdu norintis apsaugoti kolegas, nes galėjo turėti kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu.

Seimo narys L. Kasčiūnas BNS sakė iš NVSC negavęs nurodymo izoliuotis dėl kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu Seimo darbuotoju, tačiau savo iniciatyva Seime stengiasi atsitraukti nuo kolegų.

Parlamentaras taip pat teigė atlikęs koronaviruso testą ir antradienio rytą gavęs atsakymą, kad rezultatas yra neigiamas.

„Aš nesu gavęs nurodymų, bet aš saugau Seimo narius nuo savęs, nors vakar vakare dariausi testą ir šįryt gavau neigiamą atsakymą, nepaisant viso to, aš esu apmąstęs, kad galbūt trečiadienį per posėdį buvau per atstumą, kai yra klausimas, ar buvo kontaktas, ar ne, ir apmąstęs situaciją esu savanoriškoj izoliacijoj“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Jis pasakojo pėsčiomis iš Lazdynų atėjęs į darbą, į Seimą įėjęs per šoninį įėjimą, ir suderinus su kanceliarija buvo sudarytos sąlygos balsuoti atskirai.