V. Matijošaičio ir „Vieningo Kauno“ perspektyvos artėjančiuose savivaldos rinkimuose – miglotos

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis dabartinio mero V. Matijošaičio šansus ateinančiuose savivaldos rinkimuose vertina kritiškai.

„Yra požymių, rodančių, kad Matijošaičiui rinkimai gali būti labai sudėtingi, o gal ir nesėkmingi“, – svarsto L. Bielinis.

Ekspertai sutinka, kad „Vičiūnų grupės“ skandalas dėl nepaliktos Rusijos rinkos gali paveikti savivaldos rinkimų rezultatus, tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius tvirtina, kad netinkama V. Matijošaičio komunikacija yra dar didesnė blogybė.

„Ne tiek pats skandalas, kiek tai, kaip Matijošaitis elgiasi – užima neigimo, išsisukinėjimo poziciją – tai kenkia labiau nei pats faktas, kad jo įmonė dirba Rusijoje“, – sako V. Valentinavičius ir priduria, kad prognozuoti, ar po metų įvardinti įvykiai vis dar bus aktualūs ir lemtingi – sunku.

„Matijošaitis arčiau rinkimų galės padaryti racionalesnį sprendimą – ar jam verta kandidatuoti, ar ne. Dabar dėl karo Ukrainoje ir jo elgesio su savo įmonėmis Rusijoje populiarumas yra nukritęs ir tai tarytum atrodytų šiokia tokia rizika. Greičiausiai tas sprendimas bus atidėtas kuo arčiau rinkimų ir tada bus žiūrima pagal aplinkybes“, – apie V. Matijošaičio sprendimą kandidatuoti į Kauno mero postą svarsto V. Valentinavičius.

Paklaustas, ar nuveikti darbai kauniečių akyse išgelbės V. Matijošaičio reputaciją, politikos apžvalgininkas teigia, kad „Matijošaičio nuopelnai asfaltuojant gatves yra vienintelis dalykas, kuriuo jis gali remtis.“ Tačiau ar to užteks norint laimėti dar vienus Kauno mero rinkimus – prognozuoti sudėtinga.

„Anksčiau ar vėliau reikia pradėti kalbėti apie Matijošaičio verslo interesus ir interesų konfliktus Kauno mieste, rajone. Kai priimami sprendimai dėl sklypų, kurie susiję su pačiu Matijošaičiu ar jo sūnumi. Faktas, kad pusė šeimos yra Kauno taryboje. Nepotizmo apraiškos“, – sako V. Valentinavičius.

Jo teigimu, šiems aspektams Kauno opozicija skiria per mažai dėmesio, nors tai galėtų turėti reikšmingą poveikį rinkimų rezultatams. 

Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas.

Politologai kontroversiškai vertina ir „Vieningo Kauno“ situaciją. Profesorius L. Bielinis yra linkęs tikėti, kad nesvarbu, kokį sprendimą priimtų pagrindinis organizacijos veidas V. Matijošaitis, savo ruožtu komanda turėtų bandyti išlikti savivaldoje.

„Vieningas Kaunas“ yra organizacija, kuri labai efektingai veikė daugelį metų Kaune, kurios atstovai įsišaknijo į įvairius administracinio valdymo lygmenis. Galų gale išaugo karta, kuri vienaip ar kitaip turi pretenzijų politikoje – bent jau vietinėje politikoje. Dėl tos priežasties visiems išsivaikščioti būtų, ko gero, nelogiška“, – sako L. Bielinis. 

Tuo tarpu V. Valentinavičius šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Jo teigimu, ši politinė struktūra yra pseudopolitinė vieno žmogaus partija, todėl jos iširimas – beveik garantuotas.

„Vieningas Kaunas“ yra vieno žmogaus darinys, taigi – jis eina į dugną. Tai jo asmeninis darinys, pseudopolitinė partija, kurios panaudojimas yra grynai asmeninis. Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas“, – mintimis dalijasi V. Valentinavičius.

Konservatorių siekis susigrąžinti laikinąją sostinę – kol kas be aiškaus lyderio

Politologai įvertino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tikimybę susigrąžinti 2015 m. rinkimuose prarastą postą. Šiuo klausimu ekspertai sutaria – konservatorių galimybės po ilgo laiko susigrąžinti postą yra miglotos.

„Jie turėjo didžiulį potencialą dar prieš 10–15 metų, bet kažkaip išbarstė ir mes šiandien nematome lyderystės, nematome vieningos politinės struktūros, kuri veiktų“, – sako L. Bielinis.

Tuo tarpu V. Valentinavičius sutinka, kad stipraus konservatorių kandidato nesimato, o blogos praeities šešėliai partiją gali persekioti ir ateinančių rinkimų metu.

Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti.

„Didelė Matijošaičio sėkmės dalis Kaune buvo prieš tai buvusios, konservatorių dominuojamos Kauno tarybos nesėkmės – bloga reputacija, kurią konservatoriams Kaune sukūrė Andriaus Kupčinsko meravimas. Savivaldos rinkimuose šie dalykai gali sugrįžti – tada konservatoriams būtų ne taip lengva susigrąžinti šitą tvirtovę. Juo labiau kad Kaune nesimato stipraus jų kandidato į merus. Nebent pavyktų jį per likusį laiką surasti ir iškelti kaip savo vėliavą. Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti“, – svarsto MRU docentas.

Politologo teigimu, Jurgitos Šiugždinienės kaip konservatorių kandidatės į Kauno mero postą iškėlimas – labai abejotinas ir toks žingsnis jį nustebintų.

„Šiugždinienė savivaldos rinkimuose jau vedė konservatorių partiją ir nepasižymėjo sėkme. Ji dabar yra švietimo ministrė ir didelis klausimas, ar tai jai pridės bent kažkiek balsų Kaune. Iš ministrų eiti kandidatuoti į merus Kaune – aš labai nustebčiau, jeigu toks sprendimas būtų padarytas. Tokius sprendimus galima daryti tik tuo atveju, kai sėkmė yra garantuota, o šiuo atveju to tikrai nėra“, – teigia V. Valentinavičius.

Tuo tarpu L. Bielinis ją matytų kaip ryškią ir gerą oponentę kitiems kandidatams.

„Šiugždinienė kaip asmenybė iš tikrųjų geba energingai veikti, kalbėti. Tad jeigu tikrai ji bus konservatorių kandidatė – ji galėtų būti aktyvi kandidatė“, – sako VDU profesorius.

Paklaustas, ar buvimas valdančiojoje daugumoje gali pakenkti konservatorių kandidatui į mero postą, V. Valentinavičius mano, kad šiuo metu priklausyti valdančiajai daugumai nėra blogai. Ekspertas teigia, kad valdantieji sėkmingai suvaldė pandemiją, o karo kontekste taip pat atrodo solidžiai.

„Drįsčiau pastebėti, kad dabar priklausyti valdančiajai daugumai pasidarė ne taip blogai kaip prieš pusę metų. Valdantieji pakankamai sėkmingai suvaldė pandemiją, migrantų krizę, pakankamai solidžiai atrodo karo Ukrainoje kontekste. Tad partijos populiarumas ir reitingai gali sugrįžti. Dabar visuomenės nuomonės apklausų bendrovių lentelėse konservatoriai, kaip valdantieji, užima pakankamai geras pozicijas. Po trejų metų valdžioje jie sugeba užimti vis dar tas pačias geras pozicijas kaip ir pirmaujančios kairiosios partijos“, – tvirtina V. Valentinavičius.

L. Bielinio nuomone, savivaldos rinkimai didžiąja dalimi yra susieti su vietinėmis, ūkinėmis, problemomis – gatvių tvarkymu, statybomis. Jo nuomone, į tai ir reikia kreipti dėmesį mero rinkimų metu. Politologas V. Valentinavičius taip pat priduria, kad savivaldos lygiu Kaune vyksta kitokia kova nei Seimo rinkimuose.

„Ten varžosi skirtingų merų reputacijos, skirtingų partijų įdirbiai būtent Kauno taryboje – kaip jie valdė miestą“, – teigia ekspertas.

ELTA primena, kad Gabrielius Landsbergis anksčiau yra aiškiai įvardinęs, jog partijos radare – didžiųjų miestų merų postai: „Norisi nepralaimėti ten, kur esame, ten, kur turime savo merus. (...) Matau erdvės pasirodyti stipriai: sutelkti rinkėjus, rasti rinkėjų didžiuosiuose miestuose“.

A. Verygos nenurašo: jis turi stiprią paramos grupę Kaune

Oficialiai patvirtinus, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Kauno mero postą tapo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, politologai sutaria, jog jis gali būti ryškus kandidatas ir stiprus konkurentas kitų partijų iškeltiems atstovams.

„Jeigu konkurentu (V. Matijošaičiui – ELTA) taps, kaip yra kalbama, Veryga, iš tikrųjų bus labai sunku prieš jį laimėti, nes jis, mes žinome, yra puikus komunikatorius, energingas, tai, ko gero, jis turi daugiau šansų laimėti“, – sako L. Bielinis.

Politologas tvirtina, kad yra neutralus partijų klausimu, tačiau savivaldos rinkimų sėkmę bent šiuo metu prognozuotų būtent LVŽS kandidatui.

„Jeigu nebus kitų ryškių kandidatų, tai „valstiečiams“ su Veryga, kaip pagrindiniu kandidatu, iš tikrųjų yra šansas. O jeigu atsiras kažkokių labai ryškių kandidatų iš dešinės, nuo liberalų, nuo to paties Matijošaičio ar nuo Skvernelio – tada mes matysime rimtą kovą, kurios rezultatas nenusakomas“, – teigia VDU profesorius.

Nors MRU docentas V. Valentinavičius „valstiečių“, kaip partijos, sėkme nėra garantuotas, jo nuomone, A. Veryga – ypatingas, dėmesio vertas atvejis.

„Valstiečiai“ kaip partija Kaune buvo stiprūs tiek, kiek ėjo kartu su „Vieningu Kaunu“, tad partinių rinkėjų Kaune jie turi nedaug. Bet Veryga yra ypatingas atvejis. Jis – gerai žinomas veidas, susijęs su Kauno gydytojų gildija. Kai kas tą gildiją vadina klanu... Jis turi stiprią paramos grupę Kaune ir todėl gali būti pakankamai pavojingas kitiems kandidatams“, – sako politologas V. Valentinavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kol kas yra vienintelė, oficialiai patvirtinusi ir iškėlusi savo kandidatą į Kauno mero postą.

„Teismo sprendimas „Profarmą“ šokiravo. Mes manome, kad sprendimas yra klaidingas ir planuojame imtis veiksmų, kad tas sprendimas būtų peržiūrėtas. Pirmos instancijos teismas pasisakė priešingai, nustatė, kad „Profarma“ nėra atsakinga už galimus procedūrinius pažeidimus ir atmetė ieškinį. Apeliacinis Teismas pažiūrėjo kitaip. Mes planuojame kreiptis į aukštesnę instanciją“, – sakė L. Lukošiūnas.

Kai kurie aiškina, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nebuvo atsižvelgiama į kitus pasiūlymus, mažesnes kainas. L. Lukošiūnas įvertino tokius argumentus.

„Mes tikrai negalime sutikti, nes pirmiausia reiktų grįžti į 2020 metų kovo mėnesį, pandemijos pradžią. Reiktų žiūrėti į tai, kad buvo priimtas įstatymų pakeitimas, kuris leido perkančiai organizacijai pirkti iš vieno tiekėjo, t. y. nevertinti jokių kitų pasiūlymų. Tai buvo aiškiai numatyta įstatyme. Mes negalime suprasti, kaip teismas priėjo prie tokios išvados, kad buvo padarytas pažeidimas, kai įstatymas leido. Mes negalime sutikti su tokiu teisiniu vertinimu“, – aiškino advokatas.

„Kai teikė pasiūlymą, „Profarma“, ieškojo visame pasaulyje, Europoje, kur būtų galima gauti tuos testus, kurie ne tik atitiktų reikalavimus, bet ir kad jie būtų kokybiški. „Profarma“ įsipareigojo testuoti pačius testus, ji tikrino testų kokybę ir atsirinko tą gamintoją, kuris tuo metu galėjo pasiūlyti tokį kiekį kokybiškų testų. Tuo metu buvo skandalų visoje Europos Sąjungoje ir JAV, Australijoje, kai buvo įsigyti nekokybiški testai, net ir už tas pačias kainas. Mūsų situacijoje testai yra kokybiški, jie sunaudoti. Nėra jokių diskusijų. Tik šią minutę iš „Profarmos“ per teismą buvo išreikalauta nuolaida“, – komentavo L. Lukošiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pašnekovas paaiškino, kokius žingsnius toliau darys bendrovė.

Ši byla yra vienintelė Europoje. Manau, mes tikrai nustebinome Europą su tokiu sprendimu.

„Mes tikrai eisime iki galo visą teisinį kelią. Dabar yra Apeliacinio Teismo sprendimas, tolimesnis kelias – Aukščiausiasis Teismas, t. y. kasacinio skundo teikimas. Mes prašysime Kasacinio Teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl išaiškinimo per Europos Sąjungos teises. Nes ši byla yra vienintelė Europoje. Manau, mes tikrai nustebinome Europą su tokiu sprendimu. Jeigu mums nepavyks pasiekti rezultatų Lietuvoje, mes planuojame kreiptis po galutinio teismo sprendimo į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes manome, kad buvo pažeista teisė į nuosavybę. Šiuo atveju mes esame priversti kaip verslo subjektas parduoti daiktą už kainą, už kurią mes nenorime parduoti. Laisvoje demokratinėje respublikoje niekas negali būti verčiamas parduoti daiktą, nesant įstatymo reikalavimų, už kainą, už kurią nėra nusiteikęs parduoti“, – šnekėjo L. Lukošiūnas.

Tuo metu, kai buvo perkami COVID-19 testai, sveikatos apsaugos ministru buvo Aurelijus Veryga. Jis irgi sutiko trumpai pakomentuoti išgirstą Apeliacinio Teismo sprendimą.

„Pajuokaudamas pasakysiu, kad nuostabus sprendimas. Jeigu jau pradėjome tokį pratimą, tai reikėtų pratęsti ir su visais kitais pirkimais. COVID-19 buvo tokia situacija, kada per daug nesivaržydami iš to pinigų uždirbo ne vienas verslas. Pavyzdžiui, gydymo įstaigoms, net ir turint sutartis su tiekėjais dėl asmens apsaugos priemonių, buvo staiga pasakoma, kad jų jau nėra. Palaukus keletą savaičių būdavo pasiūloma tos pačios priemonės iš to paties sandėlio jau už gerokai didesnę kainą. Gal ir šituos pinigus bandykime išsireikalauti? Taip, tuo metu kainos augo beprotiškai, o valstybė buvo įkaito būsenoje ir reikėjo labai greitai apsispręsti, ar mes perkame labai greitai ir gauname tas priemones. Man atrodo, šito konteksto nelabai kas supranta.  Dabar atsisukus atgal sakyti, kad tai – permokėjimai... Gerai, jei valstybė išsireikalaus pinigus iš bendrovių, biudžetui tai bus pinigai, bet aš labai abejoju. Čia toks savotiškas bandymas nubausti už spekuliaciją. O už spekuliaciją mes nustojome bausti iškart po nepriklausomybės“, – komentavo A. Veryga.

Tokį sprendimą antradienį priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Pasak teismo, VTEK sprendimas, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, yra teisėtas ir pagrįstas.

A. Veryga, eidamas sveikatos apsaugos ministro pareigas, pasirašė įsakymus dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų įtraukimo į vėžio profilaktikos ir kontrolės programą vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrą, taip pat dėl investavimo į šiai plėtrai reikalingą infrastruktūrą, Kauno klinikų teikto projekto patvirtinimo bei finansavimo skyrimo.

Kauno klinikose dirba A. Verygos sutuoktinė Rasa Verygienė. Be to, ji eina pareigas, kurioms atlikti naudojama įranga, pirkta už minėtas lėšas.

VTEK teigimu, ministras turėjo nusišalinti nuo minėtų sprendimų.

Politikas etikos sargų sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Jis tvirtino priėmęs sprendimus, susijusius su radioterapijos paslaugų teikimu pacientams, taigi iš esmės naudingus visuomenei.

Apygardos administraciniam teismui atmetus skundą, A. Veryga kreipėsi į LVAT.

Pasak bylą nagrinėjusios išplėstinės teisėjų kolegijos, esminę reikšmę vertinant A. Verygos veiksmus turėjo tai, kad naują medicinos įrangą įsigijo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika, kurioje gydytojos onkologės radioterapeutės pareigas tuo metu ėjo R. Verygienė. Ši įranga skirta naudoti būtent gydytojų onkologų radioterapeutų profesinėje veikloje, o į jos kainą buvo įskaičiuoti gydytojų radioterapeutų apmokymai.

Anot LVAT, privatus interesas nebūtinai turi būti materialus – jis gali būti nukreiptas ir į konkretaus asmens naudos, įskaitant profesinę, sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje.

Pasak teismo, šių aplinkybių pakako konstatuoti politiko suinteresuotumą. Ministro veiksmai susiklosčiusioje situacijoje neatitiko etikos bei skaidrumo standartų.

„Pareiškėjas, priimdamas ginčo įsakymus, veikė esant interesų konfliktui, todėl privalėjo vykdyti įstatyme įtvirtintas pareigas – informuoti apie tokį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo ginčo įsakymų priėmimo“, – rašoma LVAT pranešime.

A. Veryga Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo 2016–2020 metais.

Pasak jo, Ministrų kabinetas pirmiausia turėtų numatyti aiškius kompensacinius mechanizmus savivaldybėms, ligoninėms.

„Šitie teisiniai reglamentavimai reikalingi ne tiek dėl infekcijų kontrolės, su ja labiau karantinas susijęs. Ekstremali situacija leidžia paprastai naudoti biudžeto lėšas, padėti savivaldybėms: dėl vakcinacijos, dėl patirtų išlaidų kompensavimo“, – trečiadienį LRT teigė A. Veryga.

„Aš nežinau, kodėl jo yra atsisakoma. (...) Nebent yra Vyriausybė sugalvojusi kokį kitą mechanizmą naudos, kad ir ligoninių, ir savivaldybių išlaidas kompensuotų“, – pridūrė jis.

Pirmiausia, reikėtų aptarti kompensavimo mechanizmus ir tada ją naikinti.

Ministrų kabinetas posėdyje turėtų nuo gegužės pirmosios atšaukti ekstremaliąją situaciją. Vis dėlto, šalyje liktų galioti tradicinės rekomendacijos dėvėti apsaugines veido kaukes, dažnai dezinfekuoti, plauti rankas, laikytis atstumo.

Šiuo metu dauguma anksčiau įvestų ribojimų yra panaikinti, išlieka reikalavimai dėvėti kaukes gydymo, globos įstaigose ir viešajame transporte.

A. Verygos teigimu, kadangi dauguma ribojimų ir taip panaikinta, dabartinis teisinis režimas įtakos įprastiniam gyvenimui iš esmės neturi.

„Pirmiausia, reikėtų aptarti kompensavimo mechanizmus ir tada ją naikinti“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, šiuo metu pasiruošta ir ketinama perkelti koronavirusinės infekcijos gydymą į „bendruosius imunoprofilaktikos ir gydymo algoritmus“.

Jai paskelbus apie 150 eurų išmokas už ukrainiečių apgyvendinimą, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga šią priemonę pavadino pasityčiojimu.

„Šiandien matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta ir žmonių srautai, kurie bėga į Lietuvą, nemažėja, todėl siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose, teikiame šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – apie pasiūlytą išmoką pirmadienį žurnalistams sakė M. Navickienė.

A. Veryga savo ruožtu svarstė, ar teikiama parama „nėra labiau panaši į pasityčiojimą“ ir priminė, kad neteisėtiems migrantams, sutikusiems išvykti iš Lietuvos, buvo skiriama po 1 tūkst. eurų ir nuperkami lėktuvo bilietai.

„O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka?“ – feisbuke klausė parlamentaras.

M. Navickienė nurodė, kad pavieniai žmonės apgyvendinami retai, todėl už kiekvieną papildomą ukrainietį skiriant dar po 50 eurų, susidaro didesnė suma.

„Turbūt labai retu atveju tik vienas žmogus apsigyvena tam tikrame būsto plote, (...) šeimose paprastai būna trys–penki asmenys, kartais ir daugiau. Mes tikrai neuždedame jokių „lubų“, kuriomis būtų uždengiama viršutinė riba“, – sakė ministrė.

Pasak jos, skiriama suma paskaičiuota pagal būsto nuomos kompensacijos dydžius, taikomus Vilniuje.

„Manome, kad lyginti neteisėtą migraciją ir nuo karo bėgančius pabėgėlius turbūt savaime nėra visiškai korektiška todėl, kad vienu atveju mūsų tikslas buvo ir apsaugoti sieną, ir, žinant, kad tai buvo hibridinė ataka prieš Lietuvą, valdyti tuos srautus, kurie kerta neteisėtai sieną į Lietuvą. Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją“, – kalbėjo M. Navickienė.

Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams yra ir padėka, ir papildoma paskata.

Tikimasi integracijos į darbo rinką

Ministrė pabrėžė, jog pirmiausia siekiama ukrainiečių integracijos ir savarankiškumo.

„Net ir esant šiai paskatai, tikslas yra, kad šie žmonės kuo greičiau integruotųsi į darbo rinką ir galėtų patys savimi pasirūpinti. Dėl to ilgalaikio apgyvendinimo planai siejami su savivaldybėmis, jie dabar organizuojami tokiu būdu, kad būtų kuo arčiau tų vietų, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, švietimo įstaigų ir oresnės apgyvendinimo sąlygos, tas savivaldybes ir prioritetizuojame“, – sakė ji.

„Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams yra ir padėka, ir papildoma paskata. Tai aš tikrai nesiūlyčiau lyginti šių dalykų tarpusavyje“, – pridūrė ministrė.

Jos duomenimis, šiuo metu yra įsidarbinę per 1,2 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių.

„Net ir tie, kurie atvyksta su aukštesne kvalifikacija, bet neturi kalbinių įgūdžių, prašo ir siekia dirbti paprastą rūšiavimo, pakavimo, salės darbuotojo darbą. Užimtumo tarnyba drauge su begale verslo pasiūlymų su tais žmonėmis dirba ir toliau, kokioje savivaldybėje jie beapsigyventų“, – kalbėjo M. Navickienė.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį.

Ministrė sakė, kad ši suma visoje šalyje yra vienoda, siekiant, kad daugiau žmonių pasiūlytų apgyvendinimo vietas regionuose.

„Net labiau skatintume apgyvendinimo vietas registruoti regionuose – ten, kur taip pat turime laisvų darbo vietų, tad norėjosi šią sumą turėti universalią, kad ji būtų ta pati visose savivaldybėse“, – teigė ji.

M. Navickienės teigimu, esant 30 tūkst. pabėgėlių, išlaidos šiai priemonei siektų apie 6,3 mln. eurų.

„Turime suprasti, kad viskas, ką mes šioje valstybėje galėsime pasiūlyti nuo karo bėgantiems žmonėms, bus susiję su tuo, koks tai bus skaičius. Jeigu matysime, kad skaičiai bus be galo dideli, tai turbūt ir labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems suteikti negalėsime, ir tada jau sprendimai bus kiti: didesnės, mažiau patogios apgyvendinimo vietos“, – sakė ji.

Kol kas lėšos karo pabėgėliams numatytos iš Lietuvos biudžeto, tačiau laukiama Europos Sąjungos įsitraukimo padengiant kai kuriuos kaštus, kuriuos patirs Lietuva ir kitos šalys.

Planuojama, kad kompensacijos būtų mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai, ir ne ilgiau trijų mėnesių.

Registruotis apgyvendinti ukrainiečius gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios, sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas.

Sprendimas šiuo metu derinamas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašys jį artimiausiu metu.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi beveik 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 10,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.

„Parama ar pasityčiojimas? Vyriausybė pagaliau nusprendė skirti paramą pabėgėlius iš Ukrainos priglaudusiems Lietuvos piliečiams. Tačiau ar ta parama nėra labiau panaši į pasityčiojimą?“ – savo asmeninėje feisbuko paskyroje pirmadienį rašė A. Veryga.

„Valstietis“ piktinasi, kad siūloma už pirmą karo pabėgėlį suma – 150 eurų, o už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį dar 50 eurų.

„150 eurų už pirmą asmenį ir dar po 50 už kiekvieną papildomą. Tik norėtųsi priminti, kad pagrindinė dalis bėgančių nuo karo yra moterys su vaikais. Kaip reikėtų aprūpinti vaiką Lietuvoje už 50 eurų?“ – klausė A. Veryga.

150 eurų už pirmą asmenį ir dar po 50 už kiekvieną papildomą. Tik norėtųsi priminti, kad pagrindinė dalis bėgančių nuo karo yra moterys su vaikais. Kaip reikėtų aprūpinti vaiką Lietuvoje už 50 eurų?

„Tik priminsiu, kad nelegalių migrantų, stumtų į Lietuvą per Baltarusiją hibridinės atakos metu, skatinimui išvykti buvo skiriama 1000 eurų išmoka vienam asmeniui, plius lėktuvo bilietas. O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka?“, – pridūrė jis.

A. Verygai klausimas kyla ir dėl siūlymo paramą skirti tik nuo antro mėnesio.

„Pinigai bus skirti tik nuo antro mėnesio. Kodėl? Pirmą mėnesį nereikia nei valgyti, nei rengtis, nei oriai gyventi? Viskuo pasirūpins gyventojai? Šiandien kaip tik buvo paskelbta, kad, berods, 4 iš 10 Lietuvos gyventojų gyvena nuo algos iki algos. Stebim infliaciją, brangsta energetiniai ištekliai ir t.t. Ir visame šitame fone našta vėl numetama labai pilietiškiems gyventojams?“, – teigė A. Veryga.

„O kodėl pinigai nebus skiriami už pirmą mėnesį? Galbūt todėl, kad žmonėmis nepasitikima ir bijoma sukčiavimo. Keistas paradoksas: tikimasi pilietiškumo iš tų, kuriais nepasitikima“, – piktinosi A. Veryga.

Ragina sumą dvigubinti

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sutiko, kad moralinė prievolė padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams egzistuoja, tačiau iki šiol aktyvios savanoriškos gyventojų iniciatyvos gali slopti, mažėjant ir pačių žmonių finansinėms galimybėms padėti.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Dėl to, anot politiko, kompensuoti žmonių geranoriškai pagalbai pabėgėliams skiriamas išlaidas yra būtina.

Dvigubint paramą ir taikyt nuo pirmo mėnesio, kad tik tie žmonės, kurie padeda, neiškristų. Nes jei jie kris, matysime pilnas sales, nes neturės kur pabėgėliai gyventi.

„Jei norime, kad šitas visas susikūręs pagalbos tinklas toliau egzistuotų, nes be jo valstybės tikrai niekaip nesusitvarkytų ir matytume pabėgėlius palapinių miesteliuose, sporto salėse mokyklose suguldytus ir panašiai, turime bent ir dalies kompensuoti tas išlaidas, kurias žmonės patiria. Čia yra akivaizdu“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Pasak jo, Ukrainos kaimynės ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios susiduria su dideliais ukrainiečių pabėgėlių srautais, panašiais kompensavimo priemones jau taiko.

„Tik tiek, kad jos yra beveik dvigubai didesnės“, – pažymi G. Paluckas.

G. Paluckas ragino nepamiršti, kad ir patys Lietuvos gyventojai patiria rekordinį kainų augimą, tad kartu privaloma rūpintis, kaip sušvelninti infliacijos pasekmes. Jis paragino Vyriausybę patvirtinti reikiamas priemones.

„Sprendimai tiek dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, tiek dėl energetikos kainų, lubų uždėjimo, virš kurių žmonės jau nebemokėtų, o mokėtų valstybė iš biudžeto, tiek tos vadinamosios kompensacijos žmonėms, kurie dalyvauja savanoriškoje veikloje padedant pabėgėliams. (...) Reikia spręsti visus klausimus vienu metu“, – kalbėjo socialdemokratas.

G. Paluckas tikina, kad SADM numatytos išmokų sumos yra nepakankamos. Jo teigimu, jei jos bus per mažos arba sprendimai dėl kompensacijų skyrimo vėluos, dalis žmonių nutrauks savanorišką veiklą.

Politiko nuomone, dėl to šalyje kils papildomų iššūkių, pavyzdžiui, bus iškreipta būsto nuomos rinka.

„Jei ta pagalba bus vėluojanti kompensacija arba per maža, dalis žmonių tikrai iškris iš savanorystės tinklo. Tai reikš, kad bus paralyžiuota iš karto būsto nuomos rinka. Tai reiškia, kad ir lietuviams kils būsto nuomos kaina, ir studentai atvažiavę ir ieškantys po vasaros neras apskritai kur gyventi“, – sakė G. Paluckas, kartu pažymėjęs, kad vėluojantys ar nepakankami sprendimai turės neigiamų pasekmių „ne tik pabėgėliams, bet ir visiems“.

„Dvigubint paramą ir taikyt nuo pirmo mėnesio, kad tik tie žmonės, kurie padeda, neiškristų. Nes jei jie kris, matysime pilnas sales, nes neturės kur pabėgėliai gyventi“, – teigė G. Paluckas.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį informavo, kad už savo namuose apgyvendintus nuo karo bėgančius ukrainiečius gyventojai galės gauti išmokas.

Už pirmą karo pabėgėlį bus mokama 150 eurų, dar po 50 eurų valstybė išmokėtų už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį.

Kompensacija būtų išmokama nuo antrojo apgyvendinimo mėnesio, ukrainiečius priėmę gyventojai galėtų ją gauti ilgiausiai tris mėnesius. Ministerija viliasi, kad tiek laiko užteks karo pabėgėliams Lietuvoje pradėti savarankišką gyvenimą.

„Prisimenu pirmą pacientę, kuri Šiaulių ligoninėje išgulėjo vos ne kokius kelis mėnesius realiai su sloga. Iš tikrųjų jai ten kažko labai rimtai su sveikata nebuvo: jai buvo nustatyta COVID-19, naktį buvo žurnalistams pranešta, tas pirmas atvejis pristatytas. Žmogus pragulėjo ligoninėje, paskui jai labai atsibodo, atsimenu, ji norėjo ir čiužinio geresnio, televizoriaus, nes gulėti su sloga ligoninėje žmogui neatrodo nei labai logiška, nei teisinga. Tai buvo mokymasis realiuoju laiku, kaupėsi duomenys, pradėjo keliauti informacija iš medikų, kurie išvykę iš Lietuvos – iš Jungtinės Karalystės, iš Italijos, kur tos bangos ir ligoninių užplūdimai prasidėjo anksčiau, tada prasidėjo žinios apie tai, kaip gydyti, ką daryti“ , – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė A. Veryga.

Anot buvusio ministro, Italija mums buvo pats baisiausias pavyzdys. „Pagal Italiją mes planavome scenarijus Lietuvai, pagal Šiaurės Italijos pavyzdį planavome, kiek reikia įrangos, lovų. Žodžiu, toks buvo planavimas – pagal tą baisiausią įmanomą tuo metu buvusį scenarijų. Atsimename tuos vaizdus, kai lavonus vežė karinėmis mašinomis šaldymui į ledo arenas, nes šaldytuvų tiesiog nebeužteko. Mes tada skaičiavome, kiek yra šaldytuvų, konteinerių, užsakinėjome lavonmaišius. Nes nežinai, o jeigu bus taip kaip Šiaurės Italijoje, tai tam turi ruoštis. O su Kinija yra įdomu: kai atsisukęs atgal pažiūriu, tai kinai iki šiol panašiai elgiasi. Jie labai griežtai visko laikosi, super griežtai, ten yra totaliai griežta. Ir čia, žinot, tų teorijų visokių yra – iš kur tas virusas atsirado, ištrūko – tokių įdomių ir man teko straipsnių, tokių pasvarstymų skaityti, kur žiūri tą viruso genomą ir ten yra tokių rimtų pasvarstymų, kad visgi galėjo ten kažkas kažkur ištrūkti. Tai kadangi jie taip griežtai elgiasi, tai aš galvoju, kad jie galbūt žino kažką, ko mes nežinome“, – teigė pašnekovas.