-
A. Veryga apie LVAT sprendimą: keista, kad teisininkai nesužiūrėjo 5
LVAT ketvirtadienį paskelbė, kad „valstietis“ A. Veryga nuo pernai gegužės pradžios nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo pareigų.
„Aš nelabai turiu, ką pakomentuot, nes nesu teisininkas. Matyt, teismas įvertino visus niuansus. Aš kiek dabar spėjau paskaityti iš pranešimų, tai viena iš tų problemų buvo, kaip suprantu, buvo pasiremta pasenusia įstatymo redakcija ir sprendimas buvo priimtas, bet čia turbūt sutiksite, kad yra tokie labai teisiniai dalykai – pats operacijų vadovas gi savęs neskiria ir, šiaip, keista, kad teisininkai pražiūrėjo, nesužiūrėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Veryga.
„Sakyčiau, kad čia labiau toks juridinės technikos klausimas, matyt. Jis nekvestionuoja kažkokio principo, bet labiau turbūt juridinę techniką. Tai negali čia kaip nors nesutikt – matyt, taip ir buvo“, – pridūrė jis.
Į teismą dėl trijų operacijų vadovo sprendimų kreipėsi buvusios Seimo kadencijos parlamentaras Naglis Puteikis, teismas įvertino šių sprendimų teisėtumą.
LVAT konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras nuo pernai gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, nebuvo tinkamai įgaliotas, nes operacijų vadovu buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija. Ji numatė, kad toks paskyrimas gali būti įvykdomas ministro pirmininko potvarkiu, tuo tarpu pagal naują tvarką, operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.
Todėl teismas pripažino, kad priimdamas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas įgyvendinančius tris sprendimus, susijusius su būtinosiomis sąlygomis vykdant tarptautinius skrydžius bei pacientų registracija, ministras viršijo įgaliojimus, o šie sprendimai prieštarauja teisės aktams.
„Su tais sprendimais, kuriuos Puteikis apskundė, tiesą sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kaip jis iš tų kelių šimtų sprendimų išsirinko būtent šituos. Tai nežinau, gal sunko kokį stebuklingą ratą, kur skaičiai iškrito, ar kauliuką metė. Kodėl būtent šitie sprendimai, o ne kažkokie kiti. Bet čia jau turbūt technikos dalykai – svarbu buvo skųsti, o nelabai svarbu ką“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Į teismą kreipęsis N. Puteikis sakė, kad iš viso kreipėsi dėl 73 teisės aktų, tačiau jų liko tik trys, nes kiti arba pakeisti, arba negalioja.
„Kreipėmės ne dėl trijų, o dėl 73 sprendimų. Po to teismas liepė mums tikslinti, tai liko 53 teisės aktai, o dabar matote tik tą viršūnėlę dėl to, kad tie trys aktai likę galioti, o iki 50 yra arba pakeisti, arba laikui bėgant netekę galios“, – BNS sakė N. Puteikis.
Jis tikino į teismą kreipęsis, nes ligoninės dėl pandemijos nepriiminėjo pacientų.
„Esmė tame, kad mūsų ieškinys patenkintas praktiškai 99 proc., o jo esmė buvo, kad A. Veryga ir ministerija savo teisės aktais nevykdė Sveikatos įstaigų įstatymo reikalavimų, nenustatė ligoninėms ir poliklinikoms rodiklių, pagal kuriuos jos būtų privalėjusios priiminėti gyventojus net ir COVID-19 atveju“, – teigė buvęs parlamentaras.
„Teismas priėmė sprendimą, kad mes visiškai teisūs, bet sudarė galimybę neskelbti sprendimo registre – sudaro sąlygas ministerijai pasitaisyti. Tai mes labai viliamės, kad naujoji ministerijos vadovybė skubiai pataisys pagal teismo sprendimą“, – kalbėjo jis.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad įstatymams prieštaraujančiais pripažinti aktai reglamentuoja visuomenei svarbius klausimus ir siekdama sudaryti galimybę tinkamai sureguliuoti minėtus teisinius santykius, nusprendė sprendimo oficialų paskelbimą atidėti ir jį Teisės aktų registre skelbti šių metų birželio 1 dieną.
-
Premjerė paaiškino, kodėl medikams nepakėlė algų: pasirodo, kaltas A. Veryga 72
Premjerė pažymi, kad šiuo metu didelė dalis biudžeto lėšų numatoma kovai su COVID-19 pandemija, o dėl atlyginimų didinimo su medikais bus tariamasi bandant pasirašyti naują kolektyvinę sutartį.
„Biudžeto projektas, kuris buvo pateiktas pono Verygos, apskritai nenumatė jokių lėšų jokiam medikų algų didinimui ir kažkodėl net nesvarstė to klausimo“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad su medikų profsąjungomis buvo sutarta, jog derybos dėl atlyginimų didinimo bus pradėtos metų viduryje, kai sudėtingą pandemijos situaciją buvo tikėtasi suvaldyti.
Biudžeto projektas, kuris buvo pateiktas pono Verygos, apskritai nenumatė jokių lėšų jokiam medikų algų didinimui.
„Vyriausybė, kuomet tikslino biudžetą, buvo nutarusi ir sutarusi, kad iki metų vidurio, kiek tuo metu buvo prognozuojama, kad tęsis sudėtinga situacija dėl pandemijos ir reikės mokėti kovido priedus, tą ir daro, o po liepos 1 d. mes galėsime svarstyti, ar finansinės galimybės leidžia keisti įkainį ir medikų atlyginimus“, – tvirtino premjerė, pridurdama, kad COVID-19 situacija ir šiuo metu išlieka sudėtinga, tačiau medikams už jų krūvio padidėjimą išmokami priedai taip pat yra papildomos pajamos.
„Situacija yra tokia, kad kovido priedus reikės mokėti gerokai ilgiau, tam valstybė išleis arti 200 mln. eurų, ir tai yra papildomos medikų pajamos, taip, tai yra už papildomą darbą, už didelį krūvį, bet tai vis dėlto yra papildomos medikų pajamos“, – tikino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad 2018 m. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir medikų profesinių sąjungų pasirašytos kolektyvinės sutarties šiemet nuspręsta neįgyvendinti, kadangi SAM tvirtina, jog medikų atlyginimų kėlimui nėra pakankamai lėšų. Pati ministerija teigia, kad šiuo metu orientuojamasi į pandemijos valdymą, o dėl medikų darbo užmokesčio didinimo ir derybų dėl naujos sutarties bus galvojama liepos mėnesį.
Tačiau Lietuvos gydytojų sąjunga tvirtina, kad derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo turi būti baigtos jau artimiausiu metu, o ne iki 2022 m., kaip tvirtina ministerija. Profsąjungos teigimu, norint, kad 2022 m. įsigaliotų nauja sutartis, iš naujo numatanti medikų algų didinimą, ji turi būti parengta iki pradedant ruošti ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą.
Prieš trejus metus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profsąjungos, šiemet nesulaukiančios žadėto atlyginimų didinimo, įteikė darbo ginčo reikalavimą, dėl kurio Sveikatos apsaugos ministerija turėjo sušaukti šalių posėdį, tačiau tai padaryti atsisakė. Jeigu iki ateinančio penktadienio nebus sudaryta šalių ginčo komisija, profesinių sąjungų atstovai žada skelbti streiką.
-
Etikos sargai nutraukė tyrimą dėl S. Skvernelio sprendimo ginklu apdovanoti A. Verygą 31
Kaip pranešė komisija, toks sprendimas trečiadienį buvo priimtas vienbalsiai.
Komisija tyrė, ar S. Skvernelis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, kai pernai liepą ginklu apdovanojo A. Verygą, kuris pagal įstatymą negalėjo būti skatinamas.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato, kad jį pažeidusio asmens vienerius metus skatinti negalima. A. Veryga buvo padaręs tokį pažeidimą priimdamas sprendimus dėl Kauno klinikų, kuriose dirba jo sutuoktinė.
Savo sprendime VTEK konstatavo, kad valstybės politikų skatinimas nereglamentuotas jokiuose teisės aktuose, todėl komisija negali vienareikšmiškai daryti išvados, kad skatinimo draudimas tiesiogiai taikytinas tirtuoju atveju.
Pasak komisijos, ji negalinti konstatuoti, kad pareigos vengti interesų konflikto nesilaikęs ministras negalėjo būti apdovanotas pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.
VTEK remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kad tuo atveju, kai norminiai aktai nenustato aiškios tvarkos, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.
Pernai sausį VTEK buvo pripažinusi, jog tuometinis sveikatos apsaugos ministras pateko į interesų konfliktą, spręsdamas klausimus dėl Kauno klinikų.
Praėjusią liepą tuometinis premjeras S. Skvernelis už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą apdovanojo sveikatos apsaugos ministrą pistoletu „Glock 17“. Tai buvo padaryta vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis.
A. Veryga tuo metu BNS teigė turintis leidimą ginklui laikyti ir naudosiantis dovaną šaulio tarnyboje.
-
A. Veryga ir S. Skvernelis sako, kad neturi žinių dėl dingusių apsaugos priemonių 34
Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į teisėsaugą dėl apsaugos priemonių trūkumo. Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, trūksta apsaugos priemonių iš Kinijos už 912 tūkst. eurų.
„Nebuvo jokios informacijos žinoma ir šiandien nesu tikras, ar kas dingo. Keista, kaip Sveikatos apsaugos ministerija nesugeba elementarių dalykų atlikti. Jei prekės pasiekė Lietuvą, o jos pasiekė Lietuvą, yra ir Kinijos muitinės, ir Lietuvos muitinės dokumentacija“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime situaciją komentavo S. Skvernelis.
„Reikia pasižiūrėti dokumentaciją ir labai aiškiai matysis, kur tos prekės, kas paėmė ir kas neperdavė kažko, jei taip yra. Tai yra elementarūs buhalteriniai dalykai, negali taip būt, prekės pasiekė Lietuvą, faktas, kad pasiekė sandėlį, kažkas paėmė iš sandėlio, neateina taip, kad „duok man prekių“, yra dokumentacija, turbūt surinkt važtaraščius prekių gabenimo nėra labai sudėtinga“, – teigė S. Skvernelis.
Nebuvo jokios informacijos žinoma ir šiandien nesu tikras, ar kas dingo.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga irgi teigė neturintis žinių dėl galėjusių dingti priemonių, nors patviritno, kad logistikos procesas pandemijos pradžioje buvo sudėtingas.
„Aš tikrai nežinau turinio, nežinau, apie kokias priemones kalbama, ko ir kas pasigedo, pradžioj tik priminsiu, kad tikrai logistika buvo sudėtinga. Buvo lėktuvais gabenama, geležinkeliu, daug prekių buvo saugoma Lietuvos pašto sandėliuose, iš pradžių net ne Ekstremalių situacijų centro sandėliuose“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.
„Tikrai nebuvo labai paprasta viską skaičiuot, žiūrėt, todėl negaliu detalių pakomentuot, nes nežinau, nei ko ten pasigedo, nei kokiam etape pasigesta“, – teigė buvęs ministras.
Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl apsaugos priemonių trūkumo.
„Reaguodami į susidariusią situaciją su Ekstremalių sveikatai situacijų centro komanda kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti procesinius veiksmus su tikslu išsiaiškinti šio trūkumo priežastis bei nustatyti kaltus asmenis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministras.
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė sakė, jog priemonių pristatymą organizavo Susisiekimo ministerija, kuri turėjo jas paskirstyti sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turėjo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (ESSC) priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.
