Apie alyvą pamiršta

Šaltuoju metų sezonu vairuotojai įpratę pasirūpinti padangomis, akumuliatoriumi, ledo grandikliu ar šluotele. Galbūt dar žiemai tinkamu langų plovimo skysčiu. Specialistai atkreipia dėmesį, kad neretai pamirštami kiti ne mažiau svarbūs aspektai.

Vienas tokių – atšalus orams retai tikrinamas variklio alyvos kiekis. Atrodo, kad tik automobilio prietaisų skydelyje pamatę užsidegusią indikacinę lemputę vairuotojai prisimena apie alyvą, nors vasarą kur kas dažniau atsidaro variklio dangtį.

Pasak mechaniko Martyno Šiugždos, į tepalo lemputės siunčiamus signalus reaguoti būtina, tačiau tai ne visuomet reiškia, kad variklio alyvos lygį reikia pildyti nedelsiant.

„Pasitaiko atvejų, kai žemo alyvos lygio lemputė sumirksi greičiau išvažiuojant iš požeminio garažo arba užsidega posūkio metu, o po kurio laiko užgęsta. Tokiu atveju pavojaus nėra. Šie signalai atsiranda skystai alyvai teleškuojantis bake. Be abejo, net ir trumpas indikatoriaus įsižiebimas tampa signalu, kad alyvos lygis gali artėti prie minimalios ribos, todėl netrukus jį reikės papildyti“, – aiškino M. Šiugžda.

Anot jo, jei alyvos lygio lemputė užsidega įjungus automobilio variklį ir  nebeužgęsta, tai rodo minimalų ar net žemesnį už minimalų alyvos lygį. Tokiu atveju derėtų išjungti variklį ir alyvos lygį patikrinti rankiniu būdu – tam skirtu matuokliu.

Simptomai: apie apsitrynusias trinkeles arba diskus praneša nemalonūs džeržgiančio metalo garsai, sklindantys iš stabdžių sistemos. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Žiemą – mažesnis kiekis

„TotalEnergies“ techninio skyriaus vadovo Andrzejaus Husiatynskio teigimu, alyvos lygis tikrinamas automobiliui stovint ant lygaus paviršiaus ir varikliui atvėsus, pavyzdžiui, keliolika minučių po jo išjungimo. Lįsti prie įkaitusio variklio gali būti pavojinga. Be to, būtina palaukti, kol visa alyva nubėgs į karterį, nes priešingu atveju parodymai gali būti klaidingi.

Eksperto žodžiais, matuoklį pirmiausia reikia ištraukti ir švariai nuvalyti, tuomet vėl įdėti ir vėl jį išimti – būtent šis ant matuoklio pasilikęs alyvos pėdsakas rodys esantį jos lygį.

„Dauguma alyvos lygio matuoklių turi dvi žymas – minimalią ir maksimalią. Geriausia, kai alyvos pėdsakas yra maždaug per vidurį tarp šių dviejų žymų. Alyvos lygis niekada neturėtų nukristi žemiau minimalios ribos“, – aiškino jis.

Tiesa, A. Husiatynskis atkreipė dėmesį, kad alyvos lygis žiemą gali būti žemesnis nei vasarą ir siekti vieną trečdalį tarp lygio matuoklio žymų. Jo teigimu, toks mažesnis alyvos kiekis varikliui leidžia greičiau pasiekti darbinę temperatūrą esant šaltam orui.

Jeigu stabdymo metu atsiranda savotiškas trinktelėjimas į pedalą ar dreba vairas, tai  ženklas, kad laikas keisti stabdžių diskus.

Filtras – ne smulkmena

Automobilių mechaniko M. Šiugždos manymu, sprendžiant, ar saugu važiuoti toliau, kai alyvos lygis pasiekė minimalią ribą, svarbu įvertinti kelias aplinkybes.

„Ramus važiavimas iki artimiausio autoserviso ar parduotuvės, kurioje įsigysite tinkamos alyvos, varikliui tikrai nepakenks. Tačiau jei važiuojate maksimaliai išnaudodami variklio galią, dinamiškai, kalvotose vietose ar su prikabinta priekaba, tai gali turėti neigiamos įtakos varikliui. Taip yra todėl, kad alyva, be kita ko, veikia ir kaip aušinimo skystis. Kai jos mažai, gali būti pažeisti atskiri variklio elementai – kraštutiniais atvejais variklis gali perkaisti ir sugesti“, – vardijo jis.

Bet kuriuo atveju per mažas alyvos kiekis blogina variklio parametrus, todėl to ignoruoti nevertėtų.

Pašnekovo žodžiais, jei alyvos kiekis yra minimalus, užtenka papildyti apie 0,5 l. Esant įprastam 4 cilindrų ir iki 2 l darbinio tūrio varikliui, toks kiekis sudarys apie 10–20 proc. visos alyvos, esančios alyvos bake.

Pasak portalo autoplius.lt, kalbant apie variklį nederėtų pamiršti ir alyvos filtro. Jis privalomai keičiamas kartu su alyva. Kartu su juo turėtų būti keičiami ir dar du filtrai. Pirmasis – degalų filtras, sulaikantis nepageidaujamas į variklį iš degalų bako patenkančias daleles. Antrasis – salono filtras. Jį pakeitus, į saloną pučiamas ne tik švaresnis oras, tačiau turėtų dingti ir bėdos dėl langų rasojimo. Salono ir degalų filtrus rekomenduojama keisti bent kas antrą kartą atnaujinant tepalus.

Dėmesys pavarų dėžei

Alyvą būtina keisti ne tik variklyje, bet ir pavarų dėžėje. To nedarant gerokai sparčiau dėvisi vidinės transmisijos dalys ir pavarų dėžės darbas tampa nebe toks sklandus.

Alyvos lygį būtina stebėti ir mechaninių pavarų dėžėse, tačiau ypač akylai tai daryti reikia automatines transmisijas turinčių automobilių savininkams. Dėl jos trūkumo atsiradęs net menkas įtrūkimas dėžės viduje gali turėti itin brangių padarinių.

Automatinių transmisijų tepalo keitimo intervalai priklauso nuo dėžės tipo. Pavyzdžiui, DSG automatinės dėžės tepalai keičiami maždaug kas 50–80 tūkst. km. Jei transmisija bepakopė – kas 30–50 tūkst. km.

Automobilio kondicionierius, vėsinantis saloną, yra dar viena vieta, kuri retkarčiais pareikalaus investicijų. Į oro kondicionierių pilamas šaldymo skystis, kurį periodiškai tenka papildyti. Be to, kondicionavimo sistemą reikia valyti. Tai nedažnas ir brangus aptarnavimas, tačiau jį atlikti kartais tenka.

Signalas: jei žemo alyvos lygio lemputė sumirksi greičiau išvažiuojant iš požeminio garažo arba užsidega posūkio metu, nerimauti nereikėtų. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Stabdžių elementai

Dar viena natūraliai besidėvinti ir periodiškai keičiama automobilio detalė – stabdžių trinkelės. Praktiškai visuose naujuose ar apynaujuose automobiliuose sumontuoti diskiniai stabdžiai, kurių viena sudedamųjų dalių yra trinkelės.

Jų susidėvėjimo laiką lemia daug veiksnių, tokių kaip vairavimo stilius, sąlygos, kuriomis automobilis eksploatuojamas, kitų stabdžių sistemos elementų nusidėvėjimo lygis ir t. t. Jei transporto priemonės vairuotojas važinėja ramiai, tikėtina, kad trinkeles teks keisti po 30–50 tūkst. nuvažiuotų kilometrų. Jei vairavimo stilius agresyvesnis – jos gali atlaikyti gerokai mažiau – apie 10–20 tūkst. km.

Mažesnis alyvos kiekis varikliui leidžia greičiau pasiekti darbinę temperatūrą šaltu oru.

Kaip paprastam vartotojui suprasti, kad atėjo metas keisti stabdžių trinkeles? Naujuose automobiliuose dažniausiai yra trinkelių nusidėvėjimo daviklis, kuriam užsidegus reikia važiuoti į servisą. Jei ratuotis vyresnis – tokių daviklių nėra. Tuomet apie apsitrynusias trinkeles informuos nemalonūs džeržgiančio metalo garsai, sklindantys iš stabdžių sistemos.

Dar vienas ne mažiau svarbus stabdžių sistemos elementas – diskai. Veikiami trinties jėgos jie dėvisi ir po truputį plonėja. Jeigu stabdymo metu atsiranda savotiškas trinktelėjimas į pedalą ar dreba vairas, tai  ženklas, kad laikas keisti stabdžių diskus. Šis trinktelėjimas atsiranda  stabdžių diskui suplonėjus iki minimalios leistinos ribos. Tuomet disko storio jau neužtenka norint išvengti nepageidaujamos vibracijos. Kita nusidėvėjimo indikacija – stabdžių pedalas tampa mažiau jautrus. Norint sustoti, jį tenka spausti vis stipriau.

Anot autoplius.lt specialistų, stabdžių diskų ir trinkelių nusidėvėjimo požymiai yra labai panašūs, todėl, prieš pradedant spręsti problemą, reikėtų įsitikinti, kuris komponentas ją kelia. Jei problema vis dėlto yra dėl stabdžių diskų, keičiant juos itin rekomenduojama keisti ir stabdžių trinkeles. Tai užtikrins efektyvų stabdžių sistemos veikimą.

Efektas: pakeitus salono oro filtrą, ne tik pučiamas švaresnis oras, bet ir dingsta bėdos dėl langų rasojimo. / E. Šemioto nuotr.

Skysčiai ne tik aušina

Stabdžių skystis – dar vienas su stabdymo sistema susijęs elementas, kurį būtina nuolat tikrinti ir periodiškai keisti. Ne mažiau svarbus ir aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu. Aušinimo sistema užtikrina transporto priemonės variklio aušinimą. Šio skysčio paskirtis – palaikyti stabilią variklio darbinę temperatūrą ir šildyti saloną.

Kada reikia keisti aušinimo skystį, nurodoma transporto priemonės naudojimo vadove. Jei šios knygos neturite, dėl informacijos galima kreiptis į jūsų automobilio markės autorizuotą servisą. Taip pat vertėtų periodiškai atidaryti išsiplėtimo bakelio dangtelį ir pažiūrėti, ar nepasikeitė aušinimo skysčio spalva. Jei pasikeitė, reikėtų kreipkitis į servisą, kad šis nustatytų priežastį.

Tiesa, niekada neatidarinėkite aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio, kol variklis įkaitęs, nes galite nusiplikyti.

Aušinimo skystis yra skirstomas pagal spalvą, tačiau ant jo pakuotės taip pat yra nurodyti tarptautiniai klasifikavimo standartai, į kuriuos vertėtų atsižvelgti. Aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus nurodo kodas: G11, G12, G12++, G13.

Aptinka net gyvūnėlių

Nors automobilio variklis slepiasi po kapotu ir įprastai yra atidengiamas tik papildyti langų plovimo skysčiu, ant jo vis vien kaupiasi nešvarumai, kuriuos rekomenduojama pašalinti.

Variklį rekomenduojama plauti bent kartą per dvejus metus važinėjant mieste arba vieną du kartus per metus eksploatuojant automobilį žvyrkeliais ar gamtoje.

„Daugiausia purvo ir dulkių ant variklio patenka nuo kelio dangos per dugne esančias ertmes ir ventiliacines angas priekyje, taip pat daug nešvarumų dėl savo konstrukcijos surenka radiatoriai. Ypač po vasaros sezono švaros centruose apsilankiusių automobilių radiatorius dengia prikepusių vabzdžių ir žiedadulkių sluoksnis, tarp vėsinimo grotelių ir vamzdelių būna įstrigusių akmenukų, žvyro, pasitaiko net atvejų, kai variklio skyriuje aptinkame įstrigusių smulkių gyvūnėlių“, – pasakojo „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų vadovas Algirdas Plečkaitis.

Pasak jo, kiekvienas metų laikas palieka savo pėdsaką. Ruduo ir pavasaris – lietingi, tad važiuojant per balas renkasi ir pridžiūva purvo, lapų. Žiemą ant konstrukcinių dalių patenka druskos kristalų, skatinančių paviršinę koroziją.

Nemalonūs kvapai

Didžiausią žalą nešvarumai daro aušinimo sistemai. Normaliomis darbo sąlygomis variklio bloko temperatūra perkopia 100 ° ribą.

Tarp pirkėjų ir pardavėjų vis dar gajus mitas, kad jei parduodamo automobilio variklis yra plautas, taip slepiamos jo problemos.

"Perteklinę šilumą aplinkai atiduoda ne tik radiatorius, bet ir visa konstrukcija. Jei radiatoriuje įstrigę šiukšlės ir vabzdžiai, o variklio bloką dengia prikepusio purvo sluoksnis – variklis nebus tinkamai aušinamas. Perkaitęs jis gali netekti galios, variklio blokas gali deformuotis ar net sutrūkti, tad svarbu pasirūpinti tinkamu jo aušinimu“, – aiškino A.Plečkaitis.

Kitas dažnas vairuotojų nusiskundimas – nemalonus kvapas automobilio salone.

„Ant variklio patekęs purvas ir vabzdžiai svyla, o techniniai skysčiai – alyva, stabdžių ar langų plovimo skystis – aukštoje temperatūroje garuoja, skleidžia nemalonų kvapą, kuris į saloną patenka per automobilio išorėje esančias oro paėmimo angas. Į švaros centrus atvyksta ir gan naujų modelių automobiliai, kurių salone tvyro nemalonus svilėsių ar chemikalų kvapas, tad šaliname ne tik kvapą, bet ir jo priežastis plaudami variklį. Be to, ant variklio dalių išbėgę techniniai skysčiai yra pavojingi ir esant aukštai temperatūrai gali užsidegti“, – perspėjo A.Plečkaitis.

Plauna ne bet kur

Variklį rekomenduojama plauti ir atlikus jo remonto darbus. Didesni servisai, atlikę darbus, variklį nuplauna, tačiau, remontą atliekant mažesnėse dirbtuvėse, jo švara derėtų pasirūpinti patiems.

Tarp pirkėjų ir pardavėjų vis dar gajus mitas, kad jei švarus parduodamo automobilio variklis yra plautas, taip slepiamos jo problemos.

„Šiais laikais tokia praktika nebėra tokia aktuali, nes pirkėjai automobilius dažniau tikrina specializuotuose servisuose ir, naudodamiesi viešai prieinamais įrankiais, peržiūri jų taisymo ir eismo įvykių istoriją. Švarus variklis – tik privalumas ir ne tik atrodo estetiškai, bet ir patyrusiam apžiūrą atliekančiam meistrui leidžia pastebėti problemas, jei tokių yra“, – pabrėžė pašnekovas.

Plaunant seno benzininio automobilio variklį retais atvejais gali atsirasti elektros sistemos gedimų, tokių kaip nedirbančios uždegimo žvakės ar sutrūkinėjusi aukštos įtampos laidų izoliacija. Tačiau tai akivaizdūs ženklai, kad automobilis jau nėra techniškai tvarkingas ir minėtas dalis reikia keisti.

„Plovimo metu pastebėtos problemos leidžia remonto darbus atlikti laiku ir užtikrintai leistis į keliones, išvengiant varginančio stovėjimo šalikelėje laukiant techninės pagalbos", – sakė A.Plečkaitis.

Svarbu nepamiršti, kad variklio ir transporto priemonės apskritai negalima plauti tam nepritaikytose vietose. Plovimo metu su vandeniu nuo variklio ant žemės nubėga aplinkai pavojingi ir taršūs techniniai skysčiai, kuriuos būtina surinkti. Automobilių plovimo vietose taršios nuotekos valomos specialiais įrenginiais.

Svarbios detalės

Dėl pirmųjų dviejų parametrų viskas aišku, o sąvokos "gera kokybė" turinys lig šiol sunkiai apibūdinamas. Kodėl? Todėl, kad nebuvo jokios realios galimybės objektyviai palyginti skirtingų gaminių savybių. Vokietijos techninės patikros įmonių asociacija "Dekra" turi savo tyrimų metodiką ir naudojamą įrangą tokiems skysčiams tirti.

Fizikinių ir cheminių tyrimų paketas iš tiesų didelis. Tarkim, svarbu įvertinti, koks yra ploviklio pH – pernelyg rūgštinis ar šarminis skystis neblogai valys stiklą, tačiau skatins metalinių paviršių koroziją, tirpdys plastikines detales ir sausins valytuvų gumeles.

Būtina kreipti dėmesį į ploviklio skaidrumą. Jei neatkimštoje pakuotėje skystis drumstas, vadinasi, produktas blogai subalansuotas. Tyrimų metu atliekamas specialus stabilumo testas, dar vadinamas temperatūriniu šoku, kai mėginiai paeiliui tai kaitinami, tai šaldomi. Toks temperatūros kaitaliojimas atskleidžia, kiek gerai subalansuota ploviklio cheminė formulė.

Ne visi sąžiningi

Vienas svarbesnių tyrimo etapų – ploviklio poveikis polikarbonatui. Jo metu plastiko juostelės šiek tiek išlenkiamos (siekiant sukurti didesnį paviršiaus įtempimą) ir suvilgytos stiklų plovikliu kaitinamos aukštoje temperatūroje.

Gana dažnai etiketės tiesiog kopijuojamos, o siūlomų automobilio langų valymo kokteilis nėra tikrinamas laboratorijose.

Šis eksperimentas itin akivaizdžiai parodo, kas nutinka su automobilio žibintais, jei jie plaunami agresyviais preparatais. Paviršius tampa matinis ir suskeldėja taip, kad šviesos spinduliai lūžta ne tik stipriai pablogindami šviesos praeinamumą, o drauge ir matomumą. Be to, taip sukuriamos prielaidos akinti priešpriešiais atvažiuojančius vairuotojus.

Profesionaliais ploviklių tyrimais visuomet analizuojama, koks spiritas naudojamas, kokių priemaišų ir kokių tirpiklių įdėta. Gamintojai turi beveik neribotą laisvę siūlyti savus receptus, tačiau privalo ant ploviklių bakelių tiksliai nurodyti visas sveikatai pavojingas medžiagas.

Deja, kaip rodo patirtis, gana dažnai etiketės tiesiog kopijuojamos, o siūlomų automobilio langų valymo kokteilis nėra tikrinamas laboratorijose.

Žinoma, galima netyčia pataikyti tokį cheminių medžiagų derinį, kuris iš tiesų nekenktų automobilio dažams, plastikams ir gumoms, tačiau vargu ar gerai valytų nešvarumus nuo stiklo. Norėtųsi tikėti, kad geras produktas gimsta tada, kai jo gamintojai tiksliai žino, ką, kodėl ir kaip daro, o ne todėl, kad kažkam pasiseka. Kitaip tariant, kokybė nėra atsitiktinumas.

Pavojingi sveikatai

Automobilių alyvų, tepalų ir skysčių ekspertas Silverijus Baliūnas pataria renkantis langų plovimo skystį atkreipti dėmesį į skysčio sudėtį: "Svarbu, kad langų plovimo skystis būtų pagamintas etanolio pagrindu. Prekyboje vis dar daug produktų su sveikatai kenksmingu metanoliu. Skysčiai su šia medžiaga dažniausiai yra pigesni, tačiau vairuotojų ir jų keleivių sveikata yra daug svarbesnė už kelis sutaupytus eurus."

S.Baliūno teigimu, žieminis langų plovimo skystis skirtas druskoms, suodžiams ir riebiems nešvarumams, kurie nusėda ant stiklo šaltuoju sezonu, nuvalyti, taip pat apsaugoti skysčio talpyklą nuo suskilimo, todėl jo sudėtyje yra etilo alkoholio. Kai kuriuose plovikliuose dar naudojamas metanolis – pigesnė, bet labai kenksminga medžiaga. Apsinuodijimas metanoliu, jei jo koncentracija yra didesnė nei 0,6 proc., daro didelį toksinį poveikį akims ar sukelia kitokių sunkių padarinių.

Kenkia automobiliui

Vasarinis langų plovimo skystis žiemos metu gali ne tik užšalti, bet ir pridaryti žalos automobiliui. Dauguma automobilių priežiūrai skirtų skysčių talpyklų yra plastikinės. Užšalę skysčiai plečiasi, todėl atsiranda rizika toms talpykloms įskilti. Laiku nepakeitus vasarinio langų ploviklio į žieminį, vasarinis skystis sušąla į ledą, kuris suskaldo langų skysčio talpyklą.

Laimei, nė viename automobilyje buvę žmonės rimčiau nenukentėjo ir, sutarę dėl avarijos aplinkybių, tiesiog užpildė eismo įvykio deklaraciją. Deja, šios avarijos ir istorijos, ko gero, apskritai galėjo nebūti, jei ne viena "smulkmena" .

Avarijioje dalyvavęs "VW Passat" buvo viso labo prieš penkias minutes išvažiavęs iš techninės apžiūros centro Raudondvario plente, kur automobilį tikrinę "Kauno TAC" kontrolieriai net keletą kartų primygtinai ragino susilaikyti nuo bet kokių kelionių, nes patikros metu jam buvo nustatyti du pavojingi ir devyni dideli trūkumai.

Ant stabdžių stendo trūko "VW Passat" stabdžių šlangelė, todėl apžiūros rezultatų kortelėje atsirado įrašas "transporto priemone važiuoti draudžiama".

Komentuodamas šį įvykį "Kauno TAC" direktorius Gintaras Ciegis apgailestavo, kad automobilio valdytojas net keletą kartų perspėtas, jog sava eiga tokios techninės būklės mašina važiuoti negalima, tačiau į pastabas nereagavo.

"Faktas, kad kontrolierius negali daryti nieko kito, kaip tik atkreipti dėmesį į pavojų keliančius automobilio trūkumus ir apeliuoti į sveiką protą. Imtis kokių nors kitų veiksmų – sulaikyti transporto priemonę ar trukdyti jo valdytojui elgtis savo nuožiūra – mes neturime teisės, nes tiesiog nėra jokio saugumą užtikrinti galinčio mechanizmo. Šiuo atveju mūsų darbuotojai primygtinai rekomendavo išsikviesti automobilvežį ir gabenti automobilį tiesiai į servisą, nes be normaliai veikiančios stabdžių sistemos išvažiuoti į gatvę, švelniai tariant, nėra gera mintis. Deja, likome neišgirsti", – apgailestavo G.Ciegis.

Praktiškai nieko panašaus nėra nutikę per visą 25 metų lietuviškos techninės apžiūros sistemos gyvavimą.

Asociacijos "Transeksta", jungiančios transporto priemonių techninę apžiūrą atliekančias įmones, vadovai teigia, kad, teoriškai užfiksavus grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančius transporto priemonės trūkumus, toks automobilis negalėtų dalyvauti eisme.

"Praktiškai nieko panašaus nėra nutikę per visą 25 metų lietuviškos techninės apžiūros sistemos gyvavimą, nes techninės apžiūros kontrolieriai tiesiog neturėjo teisės imtis kokių nors priemonių, nurodinėti kur, kaip toliau (ne)keliauti, ar riboti tokio automobilio nelaimėlio savininko galimybes disponuoti jo paties turtu", – teigiama "Transekstos" atstovų atsakymuose.

Įstatymo nuostatos

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyti trys atvejai, kada transporto priemonei yra naikinama techninė apžiūra (TA).

Pirma – kai eismo įvykio metu sugadinamos ar pažeidžiamos saugaus eismo požiūriu svarbios sistemos (deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas, vairo, stabdžių mechanizmas, suveikė oro pagalvių sistema), panaikinti TA gali policijos pareigūnai.

Antra – patikros kelyje metu tai vėlgi gali padaryti policijos pareigūnai, nustatę, kad automobilis turi trūkumų, galinčių kelti pavojų saugiam eismui.

Trečioji TA naikinimo galimybė – kai draudimo kompanijų ekspertai nustato, kad remontuoti automobilį ekonomiškai netikslinga. Tuomet TA dokumentų galiojimas naikinamas, o sugrįžti į viešąjį eismą įmanoma tik įgaliotoms institucijoms įvertinus remonto kokybę ir pripažinus, kad transporto priemonė žmonių sveikatai ir saugumui pavojaus nekelia.

Kaip tiksliai naikinama techninė apžiūra, nustato skirtingų valstybės institucijų parengti dokumentai. Vienus jų rengė Susisiekimo ministerijos, kitus – Lietuvos transporto saugos administracijos specialistai, todėl, iš esmės kalbant apie tuos pačius transporto priemonių techninius trūkumus, kai kurie dalykai interpretuojama skirtingai, o techninės apžiūros kontrolierių vaidmuo šiame procese vėl liko tiksliai neapibrėžtas.

„Kalendorinė žiema prasidėjo. Vis dažniau mašinos lauke bus padengtos sniegu ir/ar ledu. Dėl dažnų atlydžių, pastarosiomis žiemomis, retai pamatysi gatvėse sniegais ar ledais aplipusią mašiną. Be to vis daugiau žmonių turi garažus, kur laikosi teigiama oro temperatūra ir žiemiškų problemų išvengiama“, – skelbiama įraše.

„O štai šioje nuotraukoje matyti apklostyti automobiliai Jakutske (Rusija) lauke esant -40 laipsnių. Prie tokio atšiauraus klimato nieko kito ir nelieka: arba turėti šiltą garažą, arba užkloti savo „ratus“ specialiomis antklodėmis. Priešingu atveju automobilį užsivesi tik kokį gegužės mėnesį (jeigu iš viso užsivesi)“, – patarimus dalija įrašo autorius.

Įpusėjus rudeniui ir pasirodžius pirmosioms šalnoms vairuotojai naktimis ir rytais jau turi nuvalyti apšalusius langus, pašildyti automobilio saloną. Kiemuose jau girdimos pirmosios automobilių „simfonijos“, keliančios klausimą, ar ne laikas įsigyti naują akumuliatorių. Pasak automobilių žinovų, jei vairuotojai nori važiuoti saugiai ir tvarkingai – laikas paruošti automobilį šaltajam metų laikui.

„Dyzeliniams automobiliams būtinai reikia patikrinti pakaitinimo žvakes, akumuliatorių. Vertėtų pasikeisti ir kuro filtrą, nes būtent tai yra dažniausios problemos, kodėl kartais neįmanoma užvesti automobilio. Benzininiams varikliams priežiūros reikia mažiau“, – lygina V. Kudarauskas.

Automobilių žinovo teigimu, prieš šaltąjį sezoną nereikėtų pamiršti ir tokių elementarių darbų kaip langų plovimo skysčio pakeitimas iš vasarinio į žieminį – net ir rudenį rytai jau būna šalti, todėl, negalėdami nuvalyti langų, vairuotojai susiduria su matomumo problemomis. Vertėtų pasitikrinti ir stiklų valytuvų būklę – ar šie dar nenusidėvėję.

Vertėtų apžiūrėti ir šviesos prietaisus – saulė kyla vėlai, o leidžiasi anksti ir būtent tuo metu gatvėse būna daugiausia automobilių. Prieblandoje ar tamsoje tvarkingai veikiančios automobilių šviesos padės vieniems kitus kelyje pastebėti geriau.

„Padangos – vienas iš dalykų, su kuriuo delsti nederėtų. Nelaukite pirmojo sniego. Vasarinės padangos praranda savo darbines savybes esant žemesnei temperatūrai nei 7 laipsniai. Jei šlapia, sukibimas prastėja, o stabdymo kelias – gerokai pailgėja. Žieminės padangos tokiomis sąlygomis veikia kur kas geriau. Nemažai vairuotojų visus metus važinėja su žieminėmis padangomis, todėl jiems patarčiau patikrinti, ar likęs protektoriaus gylis dar tinkamas naudoti“, – pataria ekspertas.

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, jog nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis.

Anot žurnalisto, renkantis padangas geriau įsigyti naujas, bet pigesnes, nei naudotas, bet geresnio gamintojo. Naudotos padangos riedėjo su kitu automobiliu ir dėvėjosi pagal to automobilio ratų geometriją – uždėtos ant kito automobilio jos gali dirbti ne taip, kaip priklauso. „Nors protektoriaus gylis dar gali būti geras, kitas automobilis buvo su kitokia ratų geometrija, o tai tikrai neleidžia išnaudoti viso padangų potencialo. Naujos padangos prisitaikys prie jūsų automobilio ir dėvėsis pagal jį“, – LRT.lt skaitytojams pataria V. Kudarauskas.

Kelininkai jau pradėjo žiemos sezoną

Per pirmąsias šaltas spalio naktis ant Vilniaus Liubarto, Žvėryno, Geležinio vilko, Karaliaus Mindaugo, Valakampių, Žirmūnų, Žaliojo ir Šilo tiltų išbarstyta daugiau nei 2 tonos šlapių druskų, neleidžiančių susidaryti ledo sluoksniui, teigia savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Grinda“ atstovai.

Žiemos darbams yra paruošti 39 šlapios druskos barstytuvai, 12 smėlio-druskos mišinio barstytuvų, 2 mini barstytuvai ir kita technika. Trijuose įmonės sandėliuose sukaupta daugiau nei 10 tūkst. tonų druskos (tiek telpa į 180 traukinio vagonų), žiemos pradžiai paruošta beveik 18 tūkst. kub. m smėlio-druskos mišinio.

Įmonės pranešime spaudai teigiama, jog druskų barstytuvai jau budi mieste, mat ledas ant tiltų ir viadukų formuojasi termometro stulpeliui nukritus vos viena padala žemiau nulio. Vairuotojai, nesuskubę pasikeisti vasarinių padangų, tokiose vietose neretai patenka į avarines situacijas.

Kelių priežiūros specialistai atnaujino gatvių valymo maršrutus. Pradėjus eksploatuoti naujas kelio atkarpas, daugiau dėmesio bus skiriama aplinkkeliams, taip pat didžiausio eismo intensyvumo gatvėms – Ukmergės, Geležinio vilko, Oslo gatvėms ir Savanorių bei Pilaitės prospektams.

Specialistai pastebi, kad viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių – techniškai netvarkingi automobiliai. Deja, Lietuvoje pirmuoju bandymu techninės apžiūros (TA) barjerą įveikiančių automobilių kasmet mažėja.

Padėtis blogėja

"Kauno techninės apžiūros centro" (KTAC) direktorius Gintaras Cielgis pasakojo, kad per praėjusius metus buvo patikrinta 118 tūkst. automobilių (Lietuvoje iš viso patikrinta 846 382 automobiliai), iš jų net 76 proc. sudarė lengvieji automobiliai. Techniškai tvarkingais pripažinta 51,7 proc. automobilių – jie iškart pasipuošė naujais TA lipdukais.

"Statistika prastėja", – teigė KTAC vadovas. Pasak jo, kasmet automobilių, kuriems techninė apžiūra būtų atlikta iš pirmo karto, mažėja, tačiau tokia tendencija stebima visoje Lietuvoje, o ne tik Kauno regione. Lietuvos techninių apžiūrų asociacijos "Transeksta" duomenimis, 2013-aisiais techninė patikra iš pirmo karto buvo atlikta apie 51,1 proc. automobilių, 2014 m. tokie duomenys nefiksuoti dėl masinio automobilių išregistravimo, o 2015 m. techninių apžiūrų specialistų techniškai tvarkingais buvo pripažinta 50,9 proc. automobilių.

Daug geresnis automobilių, atvykstančių techniškai patikrinti antrą kartą, rodiklis. "Transporto priemonių valdytojai visuomet pasistengia pašalinti visus trūkumus, kuriuos užfiksuoja mūsų kontrolieriai, todėl per pakartotinę apžiūrą techniškai tvarkingų būna apie 80 proc. automobilių", – pasakojo G.Cielgis. Jis atkreipė dėmesį, kad yra ir tokių vairuotojų, kurie, neatlikę TA vienoje techninių apžiūrų stotyje, važiuoja į kitą, kartais bando laimę net ir kitame rajone, tačiau ir ten jiems nepasiseka.

"Visi TA centrai mūsų šalyje naudojasi bendra sistema, tad bandyti apgauti TA kontrolierius nuvažiavus į kitą vietą neverta, nes visi duomenys sisteminami kompiuteriuose ir visi gedimai fiksuojami", – užtikrino KTAC vadovas.

Seniausi nebūtinai blogiausi

Tikėtina, kad tokį TA rezultatų prastėjimą galėjo lemti ir nuo 2013 m. kovo sugriežtėjusi TA tvarka, tačiau G.Cielgis svarstė, kad tam įtakos gali turėti ir senstantis šalies automobilių parkas.

"Žmogui vis sunkiau išlaikyti techniškai tvarkingą seną automobilį, tačiau įdomu tai, kad yra tam tikras lūžio taškas, po kurio senų automobilių techninė būklė pastebimai gerėja. Šiuo atveju mes kalbame apie automobilių entuziastų prižiūrimas transporto priemones, neretai ir klasikinius automobilių modelius, kuriems jų savininkai skiria labai daug dėmesio", – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, prasčiausiai Kauno TA stotyse atrodo 21–30 metų senumo automobiliai. Tik 35 proc. tokių automobilių TA barjerą įveikia iš pirmo karto. Kuo automobiliai naujesni, tuo didesnis procentas jų techniškai tvarkingais pripažįstami iš pirmo karto. Nuo 16 iki 20 metų – 42 proc., 11–15 – 50 proc., 6– 10 – 65 proc., iki 5 metų – apie 80 proc. Penkerių metų ir naujesni automobiliai sudaro vos 5,64 proc. viso šalies automobilių parko.

Daugiausia į visus Lietuvos TA centrus atvažiuoja 1999 m. pagamintų automobilių – net 7,17 proc. Populiariausių markių dešimtukas taip pat nesikeičia – net šešios vietos iš dešimties priklauso vokiškiems automobiliams, o kitas keturias dalijasi du prancūzų ir japonų gamintojai.

2016 m. sausio 1d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia TA lipdukus turėjo "Volkswagen" automobiliai – beveik 224 tūkst. Antroje vietoje liko "Audi" (apie 162 tūkst.), trečioje – "Opel" (apie 127 tūkst.), toliau rikiavosi pirmoji nevokiška automobilių markė – "Toyota", tuomet "Ford", "Renault", BMW, "Peugeot", "Mercedes-Benz" ir dešimtuko pabaigoje – "Nissan". Pastarosios markės automobilių Lietuvoje buvo šešis kartus mažiau nei pirmoje vietoje esančių "Volkswagen".

Kliūva žibintai

G.Cielgis tvirtino, kad tokią suprastėjusią TA statistiką gali lemti ir besikeičiantys vairuotojų įpročiai. "Neretas dabar nusprendžia artėjant TA pabaigos terminui užsukti į mūsų stotis ir pasitikrinti automobilį, kad TA specialistai identifikuotų trūkumus, o transporto priemonės valdytojas juos sutvarkęs atvažiuotų dar kartą", – teigė pašnekovas.

Jis sakė, kad neretai vairuotojai bando sutaupyti, patys žinodami automobilio trūkumus, tačiau tikėdamiesi, kad TA kontrolierius jų nepastebės. "Vis dėlto yra ir kita praktika. Mūsų duomenimis net 28 proc. vairuotojų, prieš važiuodami į TA centrus, techninius automobilių trūkumus išsiaiškina ir pašalina servisuose – tai jau neblogas rezultatas", – svarstė G.Cielgis.

Paprašytas įvardyti, kokie aptinkami didžiausi kauniečių automobilių trūkumai, KTAC vadovas sakė, kad jie panašūs visoje Lietuvoje. Dažniausiai fiksuojamas gedimas – nesureguliuoti žibintai (14,9 proc.)

"TA stotyse kontrolieriai turi įrankių ir visuomet stengiasi pagelbėti vairuotojams žibintus sureguliuoti, jeigu tai įmanoma, tačiau jeigu būna rimtų nuokrypių ir vietoje jų sutvarkyti negalima, tikėtis gauti TA lipdukus neverta", – aiškino G.Cielgis.

Antroje vietoje, kalbant apie dažniausius gedimus, – pakabos jungtys ir lankstai (12,7 proc.), trečioje – skysčių nuotėkis, ketvirtoje – per didelis dūmingumas (dyzeliniams varikliams) arba per didelis anglies dvideginio išmetimas į aplinką (benzininiams). Penktoje ir šeštoje vietoje – netvarkingi dokumentai ir netvarkingi priekiniai žibintai. Čia kalbama būtent apie priekinius žibintus, kurie būna įskilę, neretai pasitaiko pabalę šviesos sklaidytuvai, surūdiję reflektoriai. Toliau gedimų sąraše rikiuosi išmetimo sistemos trūkumai, blogas darbinių stabdžių efektyvumas, vairo traukių būklė ir blogai veikiantis rankinis stabdys.

Lietuvoje vis daugiau registruojama dyzelinių automobilių, tad natūralu, kad TA stotyse jų patikrinama daugiau, o dėl griežtos patikros dyzeliniai automobiliai dažniau pripažįstami turinčiais techninių trūkumų nei benzininiai. "Prieš tikrindamas dyzelinį automobilį kontrolierius turi įsitikinti, ar nebėga alyva, neprasisunkia aušinimo skysčiai, ar variklis neskleidžia pašalinių garsų. Jeigu fiksuojamas bent vienas toks trūkumas, dūmingumo patikra neatliekama", – priminė G.Cielgis.

Sprendžia ne kontrolierius

Į "Kauno dieną" kreipėsi ir vienas skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), neseniai įsigijęs dešimties metų senumo automobilį, kuriam buvo atliekama techninė apžiūra. "Pirkau automobilį iš Vokietijos, nuvažiavau į TA stotį. Kontrolierius jokių trūkumų nenustatė, tačiau vėliau, nuvažiavus į servisą, paaiškėjo, kad stabdžių trinkelės sudilusios. Taigi kyla klausimas, kodėl viena svarbiausių automobilių detalių, galinti net nulemti avarinę situaciją, pripažinta efektyvia, jeigu jau buvo netinkama?" – pasakojo skaitytojas.

"TA centruose tikrinamas tik stabdžių efektyvumas. Automobilio ratai nenuimami, kad būtų galima plika akimi matyti stabdžių trinkelių būklę, o per automobilių ratlankius, ypač jeigu jie skardiniai, įžiūrėti stabdžių trinkelių dažnai neįmanoma. Šiuo atveju, matyt, nepaisant fakto, kad trinkelės jau buvo susidėvėjusios, jos dar stabdė gana efektyviai", – situaciją aiškino G.Cielgis.

Jis teigė, kad tikrindamas stabdžius TA kontrolierius sukčiauti ir klysti negali – visi duomenys yra fiksuojami kompiuterinės sistemos. "Automobilio dūmingumas, išmetamo anglies dvideginio kiekis, darbinių ir rankinio stabdžių efektyvumas bei šviesos srautas yra fiksuojami kompiuterio. Taip iš dalies iš patikros eliminuojamos žmogiškasis faktorius. Dėl visų kitų agregatų tinkamumo eksploatuoti sprendimą priima pats kontrolierius", – pabrėžė G.Cielgis.

Bus naujovių

Pašnekovo teigimu, artimiausiu metu vairuotojų laukia ir naujovių, susijusių su technine apžiūra. Maždaug po mėnesio atsiras galimybė internetu užsisakyti dienos leidimą atlikti TA. "Planuojame, kad iki metų pabaigos gali atsirasti galimybė internetu susimokėti ir už TA atlikimą. Taigi vairuotojui teliks atvažiuoti į TA stotį, užsiregistruoti ir laukti eilėje", – tikino KATC vadovas.

Kalbėdamas apie eiles, jis taip pat atkreipė dėmesį, kad diegiamos ir švieslentės, padedančio valdyti eiles. Vairuotojams, atvykusiems į TA stotį, nereikia kas kelias minutes judėti link TA stoties vartų, pakanka pasiimti talonėlį su skaičiumi ir laukti, kol švieslentėje įsižiebs turimas numeris. Taip ribojamas ir kontrolierių pasirinkimas.

G.Cielgis vairuotojams priminė, kad yra galimybė techninę patikrą atlikti anksčiau ir taip galiojimą pratęsti mėnesiu. "Vairuotojas gali likus 30 dienų iki TA pabaigos termino atvykti į TA centrą. Jeigu automobilis atitiks visus techninius reikalavimus, TA galiojimas bus pratęstas papildomai mėnesiui", – sakė pašnekovas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų turimos transporto priemonės TA galiojimas baigiasi kovo 24 d., į TA stotį galite važiuoti ir šiandien. Jeigu nebus užfiksuota jokių neatitikimų, jūsų techninė apžiūra galios iki 2018 03 24, taigi iš viso 25 mėnesius. Svarbu žinoti, kad vykti į TA stotį anksčiau neverta, nes tokiu atveju pratęsimo galimybė daugiau nei numatytas dienų skaičius nebus taikoma.

Sveikatos pagrindas – prevencija

Pats puikiausias būdas išsaugoti sveikatą – ligų prevencija. Geriausia investicija ne į ligos gydymą, tačiau į imuniteto stiprinimą, kad ligos paprasčiausiai aplenktų. Asmens sveikatos savipriežiūros filosofija Lietuvoje, bent jau kol kas, paremta tuo, kad mes kovojame su padariniais – gydome ligą. Analogiškai elgiamės ir su automobilio sveikata. Automobilį esame įpratę taisyti, o ne tinkamai prižiūrėti. Jeigu servisą vadintume poliklinika, o mechanikus – gydytojais, tai pas juos užsukti nusprendžiame tik bėdos verčiami – susirgę. Kitaip tariant, sugedus kažkokiam agregatui, kuris apie veiklos sutrikimus mums signalizavo jau anksčiau, tačiau į tai numojome ranka. Šiek tiek bėga nosis, laužo kaulus – kas čia tokio, juk kitos organizmo funkcijos veikia kuo puikiausiai! Šiek tiek prasisunkia tepalas, bilda pakaba – neverta kreipti dėmesio, nes vis tiek važiuoja!

Tyrimas atskleidė, kad sirgdami į darbą kulniuoja net 75 proc. jame dalyvavusių respondentų. Taigi sąmoningai kolegų atžvilgiu elgiasi tik apie 25 proc. Pažiūrėkime į techninių apžiūrų statistiką. Skaičiai panašūs. 28 proc. automobilį nuveža į servisą, kad pašalintų gedimus ir tik tuomet važiuoja į techninės apžiūros stotį. Galime daryti prielaidą, kad šie žmonės ir visą kitą laiką elgiasi daugmaž pilietiškai – kreipdami dėmesį į techninę automobilio būklę, kuri, kaip ir tas peršalimas, gali prikrėsti išdaigų ne tik sugedusiam, bet ir sveikam, ne tik pačiam, bet ir kolegai. Ne vieną dešimtmetį automobilių parkus prižiūrintys automobilininkai teigia, kad tinkamai automobilio priežiūrai daug laiko nereikia. Per metus yra bent du kartai, kai automobilis atsiduria vienokiame ar kitokiame servise – pavasarį, baigiantis kovui ir prasidedant balandžiui, ir rudenį, pasibaigiant spaliui ir prasidedant lapkričiui, tad jei tuomet automobilių gydytojų paklaustume, ar keturračio draugo sveikata gera, ne tik anksčiau sužinotume apie problemas, bet laiku užkirstume kelią atsirandantiems gedimams ir neužkluptų liga.