Tai antradienį BNS patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Šiuo metu galime teigti, kad praktiškai klausimas yra suderintas. Jie yra patvirtinti“, – BNS sakė ministras.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti naujus planus, kol nebus atsižvelgta į jos interesus. Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus.

Gruodžio mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime aljanso generalinis sekretorius paskelbė, kad valstybių lyderiai pritarė atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui.

Tačiau iki jų įsigaliojimo turėjo būti baigtos formalios procedūros, ir turkai jas stabdė, keldami savo reikalavimus.

L. Linkevičius sakė, kad pirmadienį per pokalbį padėkojo Turkijos užsienio reikalų ministrui už konstruktyvų požiūrį, tačiau atsisakė detalizuoti, kaip pavyko pasiekti kompromisą.

Sprendimas yra priimtas ir tai yra sėkmingas sprendimas, su kuo galime vieni kitus pasveikinti, ką vakar padariau taip pat bendraudamas su savo kolega Turkijoje.

„Ypatingai detaliai neketinu nieko sakyti. Pernai gruodį Londone viršūnių susitikime buvo priimtas politinis sprendimas, kas ir buvo paskelbta, tačiau liko gludinimas, derinimas ir tas procesas užtruko tiek, kiek užtruko“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Sprendimas yra priimtas ir tai yra sėkmingas sprendimas, su kuo galime vieni kitus pasveikinti, ką vakar padariau taip pat bendraudamas su savo kolega Turkijoje“, – teigė ministras.

„Tai yra normalus procesas, nes NATO visi sprendimai, ar jie būtų operaciniai, ar finansiniai, ar kariniai priimami tik sutarimu, konsensusu, reikia laiko tiek, kiek reikia, galbūt tai kartais užtrunka, bet NATO tuo ir pasižymi, kad atsižvelgia į visų šalių narių interesus ir tada priėmus sprendimą jis vykdomas visų, tai irgi yra svarbu ir patikima“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Derinimo etapas pabaigtas ir reikia įgyvendinti, todėl kariškiai, gynybos planuotojai taip pat turės labai svarbų darbą, kuris dabar jų laukia“, – sakė ministras.

„Turkija konstruktyviai dalyvavo procese, kaip ir visada, ji visada principingai gina savo interesus visuose klausimuose, čia nėra išimtis. Tai, kas vyko nebuvo nukreipta prieš Baltijos šalis ar Lietuvą, kas ne kartą buvo pabrėžta, todėl nereikėtų sudramatizuoti viso to, rezultatas yra pozityvus ir mes jį sveikiname“, – pridūrė L. Linkevičius.

Apie lūžį derybose antradienį pirmasis paskelbė naujienų portalas delfi.lt.

NATO pareigūnai paprastai viešai nekomentuoja gynybos planų svarstymo etapų.

Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.

„Politiniu lygiu yra pasiektas rezultatas. Techniniu lygiu, žinoma, dar ten bus visokiausių galbūt ir mėginimų šiek tiek komplikuoti procesą“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Bet man svarbiausia, kad NATO samite (angl. summit - viršūnių susitikimas) buvo pasiektas Erdogano principinis pritarimas. O ką po to tenai darys gynybos ministrai ir generolai ir specialistai – tai yra jau kitas klausimas“, – pridūrė prezidentas.

„Bet aš manau, kad pirmas žingsniukas, bet labai svarbus žingsniukas yra padarytas“, – kalbėjo šalies vadovas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po vadovų susitikimo Londone praeitą savaitę paskelbė, kad lyderiai pritarė atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos planui.

Iki tol turkai vieninteliai atsisakė jį patvirtinti, kol nebus sutarta, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai. Jame daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

Bet aš manau, kad pirmas žingsniukas, bet labai svarbus žingsniukas yra padarytas.

Tačiau praėjus porai dienų po viršūnių susitikimo Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) pareiškė, kad pačioje paskutinėje stadijoje Baltijos šalių ir Turkijos planai turės būti paskelbti kartu.

„Čia parodėme gestą, taip pat dėl to, kad šios šalys mūsų to prašė, leidome, kad jie būtų patvirtinti taryboje. Bet dabar jis eis į karinį komitetą, bus peržiūrėtas ir patobulintas, ir bus paskelbtas su mūsų (planu) tuo pačiu metu“, – sakė ministras.

„Taigi tas planas negalės būti paskelbtas, kol nebus paskelbtas mūsų planas. Kodėl? Žinoma, kad nesame nusistatę prieš tas šalis, bet NATO pareiga yra apsaugoti visus sąjungininkus. Nesąžininga, kad kai kurios šalys prieštarauja mūsų planui, bet pritaria planui kitoje pusėje“, – pridūrė jis.

„Apibendrinant, du planai dabar tame pat laukimo kambaryje. Jei jie bus paskelbti, jie bus paskelbti kartu. Jei bus problema, jie bus blokuojami kartu“, – pareiškė ministras.

NATO pareigūnai paprastai viešai nekomentuoja gynybos planų svarstymo etapų.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir  greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.

„Kai kas įsivaizduoja, kad Turkija kažką projektuoja prieš Baltijos šalis, tikrai taip nėra. Jie tiesiog labai profesionaliai gina savo interesus taip, kaip juos supranta. Visuose dokumentuose, ką besvarstytume, jie vis tiek ten randa kažkokių kabliukų ir bando išsiderėti tas pozicijas“, – LRT radijui sakė L. Linkevičius.

Pasak užsienio reikalų ministro, gynybos planų pasirašymą apsunkino būtent Turkijos bandymas išsiderėti pozicijas dėl kurdų mažumų.

„Šiuo atveju tai irgi buvo eilinis bandymas. Jie iš tikrųjų turi savo požiūrį į kurdų mažumas, laiko, kad tai yra teroristinė grėsmė, o kai kurios šalys (su kurdais. – ELTA) bendradarbiauja. Rasti bendrą formuluotę sutarimu labai sunku“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras, akcentuodamas, kad dėl to gynybos planų pasirašymas ir užstrigo.

Žurnalistai labai daug klausdavo, kodėl jūs Baltijos šalis skriaudžiate, jiems reikėjo į nepatogius klausimus atsakinėti.

Pasak L. Linkevičiaus, diskusijos, kad Turkija turėtų būti pašalinta iš NATO, yra visiškai neatsakingos. Politiko teigimu, Lietuva yra dialogo šalininkė, nes tai yra didelė ir strategiškai svarbi valstybė.

„Kai kurie labai neatsakingai kalba, kad (Turkiją. – ELTA) reikia pašalinti iš NATO, manau, tai neatsakingi kalbėjimai. Mes esame tie, kur kalbamės ir raginame tą daryti“, – šalies poziciją išsakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras sutinka, kad nutekinta informacija, jog Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas planuoja netvirtinti gynybos planų, galėjo pakeisti valstybės vadovo poziciją. Visgi, pasak L. Linkevičiaus, prie sutarimo labai daug prisidėjo ir šalies politikų pastangos.

„Žurnalistai labai daug klausdavo, kodėl jūs Baltijos šalis skriaudžiate, jiems reikėjo į nepatogius klausimus atsakinėti. Išvakarėse dar labai dirbome, su užsienio reikalų ministru, gynybos ministru kalbėjomės labai draugiškai, o ryte susitikimas prezidentų geroje nuotaikoje buvo, nes viskas jau buvo išspręsta iš vakaro“, – LRT radijui teigė L. Linkevičius, džiaugdamasis, kad po gynybos planų pasirašymo bus galima toliau tęsti darbus.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.

Kompromisas buvo pasiektas per NATO lyderių susitikimą Vatforde, netoli Londono, kur aljanso šalių vadovai pažymėjo organizacijos įkūrimo septyniasdešimtmetį.

„Pasiektas principinis sutarimas (...). Mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti taško šioje istorijoje“, - žurnalistams sakė G. Nausėda pasibaigus NATO vadovų sesijai.

Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti atnaujintą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai.

Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

G. Nausėda sakė, kad kurdų situacija nebuvo aptarta NATO lyderių susitikime.

„Kol kas nebuvo apie tai kalbos, šiandien tai nebuvo dienotvarkėje, ir manau, kad šitą klausimą mes išspręsime“, – teigė šalies vadovas, paklaustas, kaip NATO reagavo į Turkijos reikalavimus dėl kurdų.

Gynybos planų atnaujinimą G. Nausėda pavadino praktiniu NATO sutarties penktojo straipsnio, kuris įtvirtina kolektyvinę gynybą, realizavimu.

„Kalbėti apie penktąjį straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – teigė šalies vadovas.

Niekas nieko iš mūsų mainais už tai nereikalavo ir mes padėkojome prezidentui Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.

„Niekas nieko iš mūsų mainais už tai nereikalavo ir mes padėkojome prezidentui Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą“, – pridūrė G. Nausėda.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir  greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.

Kodėl turkai atsitraukė?

Diplomatų teigimu, esminis lūžis derybose įvyko politiškai sutarus atsieti Baltijos šalių ir Turkijos gynybos planus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nedetalizavo, kas paskatino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdoganą) pakeisti savo poziciją – jis tik užsiminė, kad su Turkijos lyderiu aptarė „įvairius klausimus“.

„Vakar turėjau gerą diskusiją su prezidentu Erdoganu, aptarėme įvairius klausimus. Svarbu, kad visi sąjungininkai sutarė dėl atnaujintų gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai. Tai rodo, kad galime sutarti dėl esmės, priimti sprendimus ir vesti šį aljansą pirmyn“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas, paklaustas, kas buvo pasiūlyta Turkijai.

Jis teigė, kad nuomonių skirtumai dėl to, kaip apibūdinti kurdų kovotojus šiaurės Sirijoje, išlieka.

„Ne paslaptis, kad NATO sąjungininkai turi skirtingus požiūrius, kaip vadinti kurdų grupuotes Sirijoje YPG ir PYD. Specifiškai apie tai šiandien nekalbėjome, bet šis klausimas aptariamas tarp NATO sąjungininkų“, – teigė J. Stoltenbergas.

Turkijos santykiai su NATO sąjungininkais itin paaštrėjo, kai ji spalį pradėjo karinį puolimą kurdų kontroliuojamose šiaurės Sirijos teritorijose.

Situaciją dėl kurdų kovotojų Sirijos šiaurėje iš anksto neplanuotame dvišaliame susitikime su R. T. Erdoganu Vatforde aptarė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Kalbėjome apie Siriją. Kalbėjome apie kurdus. Aptarėme daugybę klausimų. Puikiai sutariame. Siena ir saugi zona puikiai veikia, ir Turkija už tai nusipelno daug pagyrų. Paliaubos laikosi gerai“, – trečiadienį sakė D. Trumpas.

Rusijos grėsmė

G. Nausėda taip pat pasveikino NATO vadovų sprendimą baigiamojoje deklaracijoje įvardyti Rusijos grėsmę. Dokumente teigiama, kad „Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“.

„Prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynių atžvilgiu“, – kalbėjo prezidentas.

Tačiau deklaracijoje NATO lyderiai kartu pabrėžė, kad „yra atviri dialogui ir konstruktyviems santykiams su Rusija, kai tai leis Rusijos veiksmai“.

Prieš NATO susitikimą aštrias diskusijas dėl ryšių su Maskva išprovokavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu.

G. Nausėda sakė, kad NATO diskusijoje „aiškiai daugiau valstybių įvardijo Rusiją kaip grėsmę“.

„Taip, kai kurios valstybės, net nesakydamos, kad Rusija nėra grėsmė, nori aktyvesnio dialogo su Rusija. Čia galima rasti tam tikrą balansą“, – teigė prezidentas.

„Kol Rusija nekeičia savo laikysenos, nekeičia savo aspiracijų kaimyninių valstybių atžvilgiu, nekeičia savo politikos Ukrainos atžvilgiu, dialogas vos vos rusena arba visai gęsta. Jeigu keičiasi situacija ir Rusija imasi veiksmų, kurie rodo jos gerą valią, dialogas gali būti labai intensyvus, ir Lietuva bus viena iš to dialogo iniciatorių“, – pridūrė jis.

Vatforde esančiame prabangiame golfo klube posėdžiavę NATO lyderiai taip pat pirmą kartą aptarė Kinijos ekonominę ekspansiją. Anot G. Nausėdos, ypač didelis dėmesys buvo skirtas Kinijos veikimui technologijų ir infrastruktūros srityse.

Priešui ar varžovui noro atakuoti Aljansą bus dar mažiau

G. Nausėda įvertino NATO būklę. Pasak prezidento, konkurentui ar priešui noro atakuoti Aljansą bus dar mažiau.

„Sakyčiau taip, noro atakuoti turbūt bus dar mažiau. Atgrasymas, mano nuomone, tikrai yra kur kas svarbesnis ta prasme, kaip aš pareiškiau ir Kariuomenės dienos proga, geriausias mūšis yra tas, kurio varžovas, konkurentas ar priešas net ir nenori pradėti. Tie nepradėti mūšiai yra mūsų didžiulis pasiekimas, nes tik tokiomis sąlygomis mes galime būti saugūs ir kurti savo gyvenimą“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvauja NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptaria tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbasi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.

„Šiuo metu yra derinamos galimybės susitikimą surengti šiandien arba rytoj. Jeigu jis įvyks (...) vienas iš klausimų bus būtent  gynybos plano patvirtinimas, pritarimas, nes mums tai yra labai svarbu“, – BNS antradienį sakė prezidentas.

„Kol jo nėra patvirtinto, jaučiame, kad darbas nėra padarytas iki galo“, – pridūrė G. Nausėda susitikime su Lietuvos žurnalistais Lietuvos ambasadoje Londone.

Turkija vienintelė iš NATO sąjungininkų atsisako patvirtinti Baltijos šalių gynybos planą, kol nebus sutarta, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai.

Jame daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

Gynybos planai gali būti patvirtinti ambasadorių lygiu, tačiau politiškai buvo sutarta sprendimo siekti iki viršūnių susitikimo – tokius lūkesčius išsakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

G. Nausėda sakė, kad pagal naujausius susitarimus iki gruodžio 13 dienos pratęsta vadinamoji „tylos procedūra“, kurios metu sąjungininkai gali iškelti savo prieštaravimus.

„Tyla yra numatyta iki gruodžio 13 dienos, tačiau šitas klausimas gali būti pakoreguotas ir datos taip pat gali būti pakoreguotos“, – kalbėjo prezidentas.

Susitikimo išvakarėse JAV gynybos sekretorius Markas Esperis „Reuters“ agentūrai pareiškė, kad nepritars Turkijos reikalavimui kurdų grupuotę YPG įvardyti teroristine organizacija.

Savo ruožtu R. T. Erdoganas patvirtino, kad kurdų kovotojų nepripažinus teroristais jis „prieštaraus bet kokiems žingsniams“ Londono susitikime.

G. Nausėda sakė tikįs, kad pozicijas vis dėlto pavyks suartinti.

„Prieš visus renginius visi sako, kad nepasitrauks nuo savo pozicijos, bet dažniausiai po derybų būtent atsitinka kitaip. Kol kas vertinčiau tai, kaip tam tikrus pareiškimus, kurie vyksta prieš derybas, bet tai nereiškia, kad tie pareiškimai bus galutiniai ir neginčijami. Mes esame suinteresuoti rasti sprendimą ir tikiuosi, kad tas sprendimas bus rastas“, – teigė šalies vadovas.