„Matau „Sodros“ duomenis: įdarbinimai sektoriuje nuo sausio tikrai didėja, bankrotų skaičius nėra kažkaip pasikeitęs, o kaip tik turinčių bankrutuojančių įmonių statusą įmonių yra sumažėjęs skaičius lyginat nuo metų pradžios, bedarbių sektoriuje skaičius esmingai nesikeičia. PVM moka vartotojai, tai, turbūt, labiausiai kas šį klausimą galėtų kelti, tai kam tenka mokėti – tie, kurie eina ir naudojasi šiomis paslaugomis“, – penktadienį LRT radijui teigė M. Lingė.

Anot jo, sausį sektoriuje įdarbinta 2,7 tūkst., kovą – 3,7 tūkst. žmonių.

„Metų pradžioje sektoriuje paslaugas teikiančių įmonių buvo 5,7 tūkst., dabar – 5,9 tūkst.“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, maitinimo sektoriaus teiginiai, kad didinant PVM maitinimo sektoriui norima surinkti daugiau pajamų gynybos reikalams, yra nekorektiški.

Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos Eurika Turonienė sako, kad pabrangus maitinimui mokyklose, vis daugiau tėvų jo nebeįperka.

„Didėja dalis vaikų mokyklose, kurių tėvai neturi pinigėlių nupirkti už padidėjusią kainą. Žinoma, tėveliai sprendžia jų maitinimo klausimą, bet vaiko sveikatos sąskaita: vaikai iš namų atsineša maistą, kuris valgomas atšalęs, ir tikrai neatitinka sveikatingumo reikalavimų, kuriuos, kaip prioritetinius vaikų maitinime, yra iškėlusi Sveikatos ministerija prieš penkis ar šešerius metus. Visa tai dabar užbraukiama“, – teigė E. Turonienė.

Pasak jos, kai kuriose mokyklose pietų kaina siekia 5,5 euro ir tai, asociacijos vadovės teigimu,  nėra normalu. 

Penktadienį šalia Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Protestą inicijavo smulkusis maitinimo verslas, kuriam ypač sunku išsilaikyti nuo šių metų grąžinus standartinį 21 proc. PVM tarifą.

Bylų iškelta mažiau

Pasak Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aurimo Brazdeikio, kalbant apie bankrotus, pernykštė situacija šiek tiek pasikeitė, lyginant su 2022 m.

„2022-aisiais buvo iškelta apie 140 naujų bankroto bylų. O pernai Klaipėdos apygardos teisme iškėlėme 106 naujas bankroto bylas. Taigi pernai bankrotų šiek tiek sumažėjo. Ir tai nėra tik Klaipėdos, bet visos Lietuvos tendencija“, – teigė A. Brazdeikis.

2022–2023 m. veikiausiai bankrutavo tos įmonės, kurios dar per pandemiją tapo nemokios.

„Nors, pavyzdžiui, lyginant su 2019 m., kai buvo iškelta beveik 230 bankroto bylų, pernai jų buvo perpus mažiau. Galima manyti, kad verslas laikosi geriau, galbūt ir valstybės finansinės injekcijos pandemijos metu padėjo“, – kalbėjo bankroto bylas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjantis teisėjas.

Remiantis bendra Lietuvos statistika, pernai daugiausiai bankroto bylų iškelta toms įmonėms, kuriose dirbo ne daugiau nei devyni darbuotojai.

Praėjusiais metais viena didesnių bendrovių uostamiestyje buvo tik „Klaipėdos mėsinė“, kuriai inicijuotas bankrotas, įmonė atleido 92 darbuotojus.

Klaipėdoje pernai buvo dar keli masiniai darbuotojų atleidimai, nors tos įmonės ir nebankrutuoja.

Dėl gamybos apimčių mažinimo 70 žmonių pernai sausį atleido žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimu bei konservavimu užsiimanti įmonė „Espersen Lietuva“.

Apie 19 žmonių atleidimą pernai gruodžio viduryje paskelbė ir azartinių lošimų bei lažybų organizavimo veikla užsiimanti bendrovė „Nesė“.

Nesėkmė: pernai rudenį bankroto byla inicijuota beveik 30 m. uostamiestyje veikusiai bendrovei „Klaipėdos mėsinė“, iš kurios buvo atleista per 90 darbuotojų. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Tenka atlyginti žalą

2022 m. Klaipėdos apygardos teisme aštuoni bankrotai buvo pripažinti tyčiniais, o pernai – penki.

Tai atitinka bendrą Lietuvos vidurkį.

„Iš visų iškeltų bankroto bylų tyčiniais bankrotais paprastai pripažįstama 4–5 proc. Šitos bylos yra gana sudėtingos. Reikalauja daug laiko tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims. Nes paprastai reikia nagrinėti labai daug sandorių, finansinių operacijų, reikia vertinti jų tikslingumą, ekonominį naudingumą. Reikia aiškintis, ar įmonė buvo sąmoningai, tai yra tyčiniais veiksmais privesta prie bankroto“, – kalbėjo A. Brazdeikis.

Teismas aiškinasi, ar bendrovė blogu valdymu, netinkamais sandoriais, turto perkėlimu į kitą įmonę yra privesta prie nemokumo.

„Yra ne vienas atvejis, kai įmonė buvo paliekama tik su skolomis, turtą perkeliant kažkur kitur. Buvo fiksuojamas ir lėšų švaistymas, kuris galėjo būti tyčinio bankroto priežastis. Būna, kai bendrovės vadovai ar akcininkai dirbtinai sukuria kažkokias paslaugų teikimo sutartis ir pinigai iškeliauja iš įmonės, o realiai jokios paslaugos nėra perkamos. Lėšos išpumpuojamos į ofšorines bendroves, realiai negaunant užsakytų prekių ar paslaugų. Tokiais veiksmais tas tyčinis bankrotas ir sukeliamas“, – kalbėjo teisėjas.

Smulkiose įmonėse tyčinių bankrotų atvejų paprastai nepasitaiko, tai liečia vidutines ar stambias bendroves, nes iš jų esą labiau apsimoka gauti „norimą rezultatą“.

Už tyčinį bankrotą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau praktikoje gana reti atvejai, kai tyčia įmonę sužlugdę asmenys sulaukia realios bausmės.

„Mūsų sprendimas remiasi civiline teise, nemokumo teise, tai yra mes, pripažindami bankrotą tyčiniu, neanalizuojame, ar yra padarytas nusikaltimas. Ir net jei teismas civilinėje byloje bankrotą pripažįsta tyčiniu, nereiškia, kad tos įmonės vadovas bus nuteistas baudžiamąja tvarka“, – paaiškino A. Brazdeikis.

Pagal įstatymą, pripažinus bankrotą tyčiniu, teismas sprendimą turi išsiųsti į prokuratūrą, kad ten spręstų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Vis dėlto teisėjas neslėpė, kad labai retu atveju sulaukia žinios, kad ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto yra pradedamas.

Dažniau ateina atsakymai, kad nusikaltimo sudėties prokurorai nenustatė.

„Tačiau iš tyčinio bankroto dažniausiai išplaukia žalos atlyginimo bylos. Mes, pripažindami bankrotą tyčiniu, turime įvardyti asmenis, kurie atsakingi už tą bankrotą. Ir tada prasideda žalos atlyginimo įmonei procedūros“, – paaiškino A. Brazdeikis.

Būna atvejų, kai bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustato, kad į bendrovės buvusio vadovo ar jo artimų žmonių sąskaitas pervesti pinigai, o už ką pervesti, neaišku.

Tuomet keliama žalos atlyginimo byla.

Reikia pripažinti, kad verslas – rizikingas dalykas.

Siekia restruktūrizacijos

Vis daugiau su finansiniais sunkumais susidūrusių bendrovių bando išvengti bankroto.

Tuomet inicijuojama restruktūrizavimo byla, įmonė toliau vykdo veiklą ir jai yra sudėliojimas skolų grąžinimo grafikas.

2022 m. tokių bylų Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta tik viena, o jau pernai – net šešios.

„Iš viso buvome gavę 10 pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nežinau, ar tai sutapimas, bet tokia yra bendra iniciatyva Europoje: siekti, kad tų restruktūrizavimų būtų kiek galima daugiau. Nes bankroto atveju įmonė tiesiog likviduojama ir pašalinama iš rinkos. Bet jei dar yra galimybė atgaivinti bendrovę, atgaivinti verslą, kuris yra visos ekonomikos pagrindas ir visų valstybės pajamų šaltinis, tai ir Europoje, ir pas mus stengiamasi padėti įmonėms, kurios susidūrė su sunkumais, siekiant atgaivinimo, atnaujinimo, o ne bankroto“, – kalbėjo teisėjas.

Anot A. Brazdeikio, visoje Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje pernai restruktūrizavimo bylų buvo daugiau nei užpernai, tačiau apmaudu, kad kol kas nedidelis jų skaičius pabaigiamas sėkmingai.

Neretais atvejais tos bylos yra nutraukiamos arba galiausiai vis tiek pasibaigia bankrotais, sėkmingai restruktūrizuojama tik keliolika procentų bendrovių.

Aurimas Brazdeikis / LAT nuotr.

Įmonės skola – milijonas

Klaipėdos apygardos teisme per mėnesį vidutiniškai yra iškeliama po 10 naujų bankroto bylų.

Teisme yra 14 teisėjų, tad jiems tenka po 9–10 naujai iškeltų bylų per metus.

„Bet mes turime dar ir nebaigtų bylų, nes situacija dėl bankroto bylų nagrinėjimo trukmės nelabai keičiasi. Tai užtrunka iki pustrečių metų, kol galutinai likviduojame ir išregistruojame įmonę“, – pastebėjo teisėjas.

Į teismą dėl bankroto iškėlimo dažniausiai kreipiasi „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Šių valstybės institucijų pareiškimai sudaro pusę visų pareiškimų, tai  iliustruoja, kad tiek „Sodra“, tiek VMI labiausiai ir nukenčia dėl bankrutavusių bendrovių.

Apie 30 proc. bankrotų inicijuoja patys įmonių vadovai, kartais dėl bankroto kreipiasi ir darbuotojai ar kiti kreditoriai.

Kreditorinių reikalavimų apimtys bankroto bylose vidutiniškai siekia 100 tūkst.–200 tūkst. eurų.

Bankrutuojančių įmonių skolos dažniausiai yra nurašomos, nes jų atgavimo procentas yra labai nedidelis, retai siekia bent 10 proc.

„Didžiausi kreditoriai yra „Sodra“ bei VMI, todėl bankrotų atvejais valstybė labai daug pinigų praranda. Dabar turiu vieną bylą, kol kas ji dar neišspręsta, bet VMI nurodė, kad įmonė jai yra skolinga beveik milijoną eurų. O mes matome, kad bendrovė jokio turto nebeturi. Jei bankroto byla bus iškelta, nežinau, ar bankroto administratorius sugebės atrasti tą turtą. Dažniausiai nesuranda“, – tvirtino A. Brazdeikis.

Jei nebus rasta jokio bankrutuojančios įmonės turto ir už jo dingimą atsakingų asmenų, nebus iš ko prisiteisti.

Kitaip tariant, jei įmonei tiesiog nepavyko verslas, tai valstybė šiuo atveju praras apie milijoną eurų.

„Tik jokiu būdu nesakyčiau, kad verslininkų veiksmų piktybiškumas yra masinis reiškinys. Didžioji dalis įmonių bankrutuoja dėl to, kad tiesiog nepasiseka verslas. Reikia pripažinti, kad verslas – rizikingas dalykas“, – reziumavo A. Brazdeikis.

Vertinant turimus 11 mėnesių Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenis, iki 2023 m. lapkričio 27 d. buvo pradėti 923 bankroto procesai, o dar nepatvirtintais duomenimis, iki gruodžio 25 d. – 1018. Lyginant 2022 ir 2023 m. I pusmetį, 2023 m. bankrotų skaičius sumažėjo 19,5 proc. Dažniausiai nemokumo procesai buvo inicijuoti įmonės vadovų arba Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).

„2023 m. I pusmetį tyčinių bankroto procesų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje sudarė 4,9 proc. – tiek pat, kiek 2022 m. O remdamiesi teisine informacija matome, kad daugiausia bankrutavo uždarųjų akcinių bendrovių – 729 bendrovės“, – pranešime komentavo advokatė.

Stipriai sumažėjo pradėtų nemokumo procesų apgyvendinimo ir paslaugų veiklos sektoriuje.

 

AVNT skelbia, kad 2023 m. I pusmetį daugiausia bankroto procesų buvo pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje – 23 proc., statybų – 20,8 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos – 9,8 proc., apdirbamosios gamybos – 9,4 proc.

„Nors labiausiai paveikti sektoriai nesikeičia jau eilę metų, vis dėlto kai kuriuose stebime ženklų bankrotų sumažėjimą, palyginti su 2022 m. Stipriai sumažėjo pradėtų nemokumo procesų apgyvendinimo ir paslaugų veiklos sektoriuje, o tai akivaizdžiai lėmė pandemijos metu įvestų ribojimų pabaiga“, – teigė Ž. Stuglytė.

Lyginant 2022 ir 2023 m. III ketv., 2022 m. apgyvendinimo bei paslaugų sektoriuje bankrutavo 27 įmonės, 2023 m. – 13, tačiau didėjo apdirbamosios gamybos paslaugas teikiančių įmonių bankrotų skaičius – 2023 m. bankrutavo 28, o 2022 m. 21 įmonė. Eilę metų daugiausia nemokumo procesų patiriantis didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius praėjusiais metais taip pat patyrė beveik 4 proc. daugiau bankrotų nei 2022-aisiais.

Kaip teigė Ž. Stuglytė, bankrotą nulemiančios priežastys gali būti įvairios, tačiau, remiantis AVNT iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atlikta analize, daugiausia, apie 30 proc., visų įmonių bankrutuoja dėl sukauptų per didelių įsiskolinimų ir per didelės rizikos prisiėmimo, o 22,3 proc. – dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir dėl kreditavimo problemų, 10 proc. – dėl rinkos ar partnerių praradimo, apie 7 proc. – dėl netinkamo ir neatsakingo įmonės valdymo. Visos kitos priežastys pasiskirsto labai įvairiai ir sudaro po nedidelę 0,1–2,5 proc. dalį. Paminėtina, kad AVNT analizės metu 13 proc. nagrinėtų įmonių bankroto priežasties nustatyti nepavyko.

„Bankrotų, pardavimų daugėja ir labai ženkliai. Manau, kad dar ir daugės. (...) Ši tendencija masiškai pastebima visoje Lietuvoje. Net mažesniuose miesteliuose“, – teigė J. Mačiulienė.

Kaip teigia J. Mačiulienė, grožio salonų pardavimo skelbimų kėlimai prasidėjo iškart po pandemijos. Tai, anot jos, bendrai nėra naujas dalykas, tačiau pastaruoju metu situacija prastėja. 

Plačiau apie tai papasakojo ekonomistė Jekaterina Rojaka.

– Kokia situacija statybų sektoriuje?

– Tai didelis sektorius, jame darbuojasi daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Šis sektorius apima 19 tūkst. įmonių. Matome, kad dažnėja neatsiskaitymas ir auga bankroto tikimybė. Smulkiausios įmonės patiria finansinių sunkumų. Yra didelės palūkanų normos, mažėja paklausa iš gyventojų. Šiandien įpirkti būstą yra ganėtinai sudėtinga dėl aukštos infliacijos ir didelių palūkanų normų. Tuo labiau, kad statybų sektorius labai tampriai priklauso ir nuo finansavimo. 11,5 tūkst. statybų įmonių yra prasiskolinusios. Visa skolų suma siekia 90 mln. eurų. Vidutinė skolos suma šiuo momentu yra 7,8 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima prognozuoti, kaip bus toliau šioms bendrovėms?

– Dažniausiai ne visos bendrovės, kurios susiduria su finansiniais sunkumais, suranda tam tikrų išeičių, bet ir ne visos bankrutuoja. Matome tendencijas, kad nekilnojamojo turto pasiūla kitiems metams bus apribota. Didžiausia užsakymų dalis ateitų iš valstybinio sektoriaus. Smulkiausios įmonės, kurios koncentravosi į gyvenamąją statybą, tikėtina, kad ir kitais metais patirs finansinių sunkumų ir gali priartėti prie bankroto ribos. Šiandien statybininkų sąnaudos auga, nepaisant to, kad medžiagų kainos krenta. Visame pasaulyje infliacija slūgsta. Tokių medžiagų kaip metalai, konstrukcijos, kainos palengva mažėja. Tačiau statybininkų sąnaudos, darbo užmokesčio augimas statybų sektoriuje yra spartus.

Šiandien įpirkti būstą yra ganėtinai sudėtinga dėl aukštos infliacijos ir didelių palūkanų normų.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas papasakojo, kokios nuotaikos jaučiamos statybų sektoriuje.

„Lietuvos statybininkų asociacija vienija stipresnes, legaliai dirbančias, mokesčius mokančias įmones. Mes stebime situaciją. Reikia pasakyti, kad Lietuvos statybininkai iki šių metų galo dar turi nemažai darbo užsakymų, tad reikalai juda. Bet yra daug nerimo dėl kitų metų. Kaimyninėse rinkose, Skandinavijoje, centrinėje Europoje statybų rinkos traukiasi. Bankinės palūkanos stabdo paskolų paėmimą, žmonių investavimą į būstus. Tai akivaizdžiai atsispindi projektavimo paslaugų pirkimuose. Statybos leidimų išduodama mažiau, projektuojama mažiau. Nemanome, kad šiais metais bus kažkoks statybos įmonių griuvimas, bet kitais metais gali visko būti. Viskas priklauso ne tik nuo statybininkų, ne tik nuo Europos, bet priklauso ir nuo mūsų valstybės investicinės politikos. Jei bus investuojama į infrastruktūros atnaujinimą, į kelių remontus, į elektros tinklų infrastruktūros stiprinimą, tai statybininkai turės darbo“, – sakė D. Gedvilas.

Apie tai plačiau papasakojo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Yra kelios priežastys, kurios nemažai pakėlė Lietuvos BVP antrą šių metų ketvirtį. Reikia prisiminti, kad 2020 m. antrąjį ketvirtį dvejiems mėnesiams „Orlen“ naftos perdirbimo gamykla buvo uždaryta dėl planinių remonto darbų. Tai turėjo įtakos daug mažesnėms pramonės apimtims ir sumažino BVP. Dar svarbiau yra tai, kad antrą šių metų ketvirtį buvo milžiniškos valstybės investicijos į infrastruktūrą, kelius, tiltus, elektros tiekimo infrastruktūrą. Inžinerinių tinklų statybos siekė vien 45 proc. ir sudarė daugiau nei pusę visų statybų. Vien tai pridėjo vieną procentinį punktą prie BVP augimo. Dar viena priežastis yra tai, kad buvo teigiama įtaka iš grynojo eksporto. Čia tokie techniniai niuansai, kurie pakėlė ir labai pagražino Lietuvos BVP. Bet jei žiūrėtume į mažmeninės prekybos tendencijas, tai rugpjūčio pramonės duomenys atrodo baisokai, švelniai tariant. Nenustebčiau, jei trečią šių metų ketvirtį matysime vėl Lietuvos BVP sumažėjimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal jau yra kažkokių abstrakčių gairių, kaip trečiasis ketvirtis atrodys?

– Pats geriausias rodiklis yra pramonės apimtys ir dirbamoji gamyba. Tas nuosmukis, kurį stebime nuo šių metų pradžios, tęsiasi. Rugpjūtį apdirbamoji pramonė yra maždaug dešimtadaliu mažesnė nei buvo prieš metus. Ne visų pramonės šakų apimtys mažėja, bet sumažėjo naftos produktų, baldų, medienos gamyba. Gamintojai šiemet vartoja daug mažiau prekių ir vartojo kur kas daugiau paslaugų. Žmonės labiau rinkosi restoranus, keliones, koncertus, pramogas, patirtis. Tačiau tuo pačiu metu yra daug mažiau sudaromų sandorių nekilnojamojo turto rinkoje, statoma mažiau namų, tai mažiau reikia ir baldų, namų apyvokos priemonių. Matome besikeičiančią vartojimo struktūrą. Žiūrint į pramonės duomenis, į nekilnojamojo turto sandorių skaičių, į atlyginimų tendencijas, matome, kad kol kas nepaisant gero antrojo ketvirčio, negalima sakyti, kad Lietuva grįžo į tvarios ekonomikos augimo kelią.

Negalima sakyti, kad Lietuva grįžo į tvarios ekonomikos augimo kelią.

– Taip pat didžiausias užimtumo augimas buvo fiksuotas Lietuvoje.

– Darbo rinka, užimtumo lygis, atlyginimų augimas yra ta šviesi ekonomikos dalis. Matome, kad Lietuvoje užimtumo lygis beveik rekordinis, didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Taip pat matome vidutinio atlyginimo augimą. Daugelis darbuotojų, kurie nori ir gali dirbti, nepasakytų, kad Lietuvoje buvo recesija ar kad pramonė susiduria su rimtais iššūkiais. „Sodros“ duomenys rodo, kad dalis darbuotojų prarado darbą per pirmą ketvirtį, atsirado daugiau tų, kurie gauna bedarbio išmokas, bet tai nėra visuotinė, neigiama tendencija. Metinė infliacija labai sumažėjo. Per paskutinius mėnesius matome netgi prekių kainų mažėjimą. Tikėtina, kad metų pabaigoje net ir mažmeninės prekybos augimas gali būti fiksuotas. Daugiausiai nerimo kelia eksporto rinkos ir palūkanų normų kėlimas, kurį vykdo Europos Centrinis Bankas.

– Net penktadaliui įmonių statybų sektoriuje gresia bankrotas. Ar galima sakyti, kad statytojai kartu su pramoninkais atsidūrė pavojingoje vietoje? Kiek tai gali paveikti kitus sektorius?

– Vieni statytojai gyveno iš gyvenamosios paskirties statybų. Čia iš tikrųjų matome štilių, statybų apimtys traukiasi. Mažėjant būsto įperkamumui, mažėja ir pasiūla. Inžinerinių tinklų, kelių, infrastruktūros statybose veiksmas nesumažėjo, įmonės toliau klesti. Negalima sakyti, kad visos įmonės susiduria su iššūkiais. Kai kurioms yra sudėtingiau. Nereikėtų nustebti, jei per artimiausią pusmetį matysime daugiau bankrotų ir didėjantį nedarbo lygį.

Nuo šių metų sausio 3 d. iki rugpjūčio 25-osios Klaipėdos apygardos teisme iškeltos 42 bankroto bylos, aštuonios jų vien sausį – daugiausia per visus praėjusius šių metų mėnesius.

Tuo pačiu laikotarpiu pernai Klaipėdoje buvo iškeltos 23 bankroto bylos, o per visus metus – daugiau nei 100.

Šiemet bankroto bylos iškeltos daugiausia smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios teikė grožio, automobilių remonto, viešojo maitinimo ar statybos paslaugas.

Kai kurių veikla truko 14–16 metų, kai kurios veikė vos daugiau nei dvejus metus.

Bankrotų ženkliai ėmė daugėti jau pernai. Jų šuolis buvo siejamas su pasibaigusia per pandemiją Vyriausybės skirta parama verslui bei suaktyvėjusia valstybės institucijų kontrole.

Pernykščiai bankrotų skaičiai priminė priešpandeminių 2019 m. statistiką.

Kai pandemija pasitraukė, valstybės pagalba verslui stipriai sumenko, galbūt tai buvo vienas tų veiksnių, kodėl pernai bankroto bylų pagausėjo.

Be to, per pandemiją viena valstybės pagalbos priemonių verslams buvo ir tai, kad valstybinės institucijos – pirmiausia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Socialinio draudimo fondas („Sodra“) – labai retai bendrovėms inicijuodavo bankroto bylas, nors įprastai šios institucijos yra vienos dažniausių bankroto bylų iškėlimo iniciatorių.

Pernai VMI ir „Sodra“ vėl suaktyvėjo, ir tų bankrotų buvo iškeliama daugiau.

2022 m. buvo iškeliama vidutiniškai dešimt bankroto bylų kas mėnesį, šiemet kol kas – po 5, tačiau ekspertams prabilus apie recesiją, šie skaičiai iki metų pabaigos gali ženkliai pasikeisti.

Tą centras nustatė išanalizavęs kelias įmones, susijusias su kaltinamuoju riaušių prie Seimo byloje A. Kandrotu, pravarde Celofonas: „Dar projektai“, „Vaizdo stebėjimo sistemos“, „Incom“ ir „Stelažai LT“.

„Panaši situacija matoma ir tyčiniu pripažintame „Stebėjimo technologijų“ bankrote. O taip pat – šiemet į bankrotą riedėti pradėjusioje bendrovėje „Lasilita“, kurios savininku A. Kandrotas tapo jau po bankroto bylos iškėlimo“, – nurodoma publikacijoje.

„Sudėjus šias šešias su A. Kandrotu susijusias įmones, jų nesumokėtų mokesčių suma jau viršija 250 tūkst. eurų“, – teigiama joje.

Anot „Sienos“, pirmiausiai įmonės nustodavo teikti finansinius dokumentus Registrų centrui. Po to – pradėdavo kauptis skolos, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

„Galiausiai, kai įmonės finansinės būklės nustatymas tampa beveik neįmanomas, o Celofanas neteikia bankroto administratorių reikalaujamų dokumentų – bankrotas“, – rašoma tekste.

Beveik prilygsta sostinei

Pagal Lietuvos bankrotų departamento duomenis, fizinių asmenų bankrotų daugiausiai fiksuojama trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Labiausiai stebina Klaipėdos statistika. Čia baigtų fizinių asmenų bankroto procedūrų nuo 2013-ųjų kovo yra 424, o Kaune – perpus mažiau – tik 215.

Per dešimtmetį, kai veikia šis įstatymas, bankrutavusių klaipėdiečių yra beveik tiek pat, kiek ir Vilniaus gyventojų (457).

„Prieš gerą dešimtmetį Klaipėda buvo aktyvus ir ekonomiškai gana stiprus miestas. Lietuvoje ir dominavo du miestai – Vilnius ir Klaipėda, o Kaunas, kaip juokauta tada, buvo tik degalinė tarp jų. Todėl natūralu, kad klaipėdiečiai aktyviai pasinėrė į verslus, griebėsi įvairių projektų, nors laikmetis buvo nelengvas, jo rezultatą matome, manyčiau, todėl ir bankrotų skaičius tarp klaipėdiečių toks didelis“, – svarstė rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas.

Laikmetis buvo nelengvas, jo rezultatą matome, manyčiau, todėl ir bankrotų skaičius tarp klaipėdiečių toks didelis.

Pozicijų dar neužleidžia

Šiuo metu vykdomų fizinių asmenų bankrotų Klaipėdoje irgi yra gerokai daugiau nei Kaune.

Uostamiestyje jų – 126, o Kaune – 91.

Vis dėlto šios liūdnos statistikos lyderis šiuo metu yra Vilniaus miestas, kuriame dabar vykdomos 232 fizinių asmenų bankroto procedūros.

Buvo atvejų, kai teismas konstatuodavo, kad pagal gaunamas pajamas asmuo yra pajėgus skolas sumokėti, tuomet kelti bankroto bylą būdavo atsisakoma.

Tokių nutrauktų fizinių asmenų bankroto bylų sostinėje yra 131, Klaipėdoje – 60, o Kaune – 41.

Dažniausiai bankroto bylas kelti atsisakoma dėl nesąžiningų pareiškėjų veiksmų.

Pavyzdžiui, jei teismas konstatuoja, kad asmens skolos atsirado dėl verslo, ūkinės ir komercinės veiklos ar nepagrįstos rizikos, vykdant šią veiklą.

Didžioji dalis skolos susidarė pasirašant vekselius su fiziniais asmenimis, neįvertinant galimybių skolas susigrąžinti.

Kai kurie žmonės siekia nemokėti paskolų ir bankrutuoti, tikėdamiesi, kad jiems iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ta skola bus nurašyta.

Tačiau fizinio asmens bankrotas skirtas tam, kad būtų atkurtas asmens mokumas, o ne jo senoms skoloms nurašyti.

Raimundas Vaitiekūnas. Vytauto Petriko nuotr.

Ekonomikos krizės šleifas

Pirmoji fizinių asmenų bankrotų banga kilo po didžiosios ekonomikos krizės 2008–2009 m., kai dėl nekilnojamojo turto burbulo daugybė žmonių nepajėgė susimokėti milžiniškų būsto paskolų.

Teigiama, kad kai kurios didžiosios skolos velkasi dar nuo 2006 m., kai asmenų įsipareigojimai atsirado prieš pat ekonomikos krizę.

Tik pradžioje pirminiai kreditoriai fizinių asmenų bankroto bylose buvo bankai, dabar jau dominuoja skolų perpirkėjai.

Bankrutuojančių fizinių asmenų amžius svyruoja nuo pensinio iki labai jauno.

Pavyzdžiui, pernai pareiškimą dėl asmens bankroto iškėlimo pateikė vos 24 metų sulaukusi klaipėdietė.

Bankrutavo ir ne viena sutuoktinių pora arba vienas sutuoktinių.

Nuo paėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl ženkliai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose.

Lietuva eksportuoja iki 70 procentų pieno produkcijos. Taip pat pastaruoju metu ėmė mažėti pieno produktų vartojimas ir vidaus rinkoje. 

Dėl šių priežasčių sumažėjus mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose.

Be to, naujos produkcijos gamybą stabdo rinkų ir kainų neapibrėžtumas.

„Nesutinkame, kad dėl šios padėties nukentėtų silpniausia pieno produktų gamybos grandis – pieno ūkiai. Jiems gresia skaudžiausios pasekmės – veiklos atsisakymai ir bankrotai. Ypač tai aktualu turintiems finansinių bei europinės paramos įsipareigojimų, nebaigusiems investicinių projektų. Jau dabar aišku, kad tokia padėtis taptų nepakeliama mažiesiems pieno ūkiams. Todėl rinkų ir kainų svyravimų našta privalo vienodai dalintis visi – pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos grandinės dalyviai“, – sako ministras Kęstutis Navickas.

Priemonės ir pagalba pieno ūkiams

Artimiausiu metu bus inicijuojami teisės aktų keitimai, kuriais būtų siekiama, kad:

• žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas;

• kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami;

• žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.

Taip pat neatidėliojant bus peržiūrimi pieno ūkių investiciniai projektai, kad dėl susidariusios padėties jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.

Šiuo metu lengvatinės paskolos iki 200 000 Eur teikiamos kartu su investicinio projekto įgyvendinimu.

Nesutinkame, kad dėl šios padėties nukentėtų silpniausia pieno produktų gamybos grandis – pieno ūkiai.

Parengtas įsakymo projektas, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis iki 200 000 Eur lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.

Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama iki 200 000 Eur lengvatinė paskola  investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.

Įgyvendinantiems investicinį projektą - fermos statybas, numatyta galimybė bendrą statybų įkainį skaidyti į atskirus įkainius pagal atliekamus darbus, pavyzdžiui, panaudojus paramą ir įrengus pamatus, atitinkamai parama būtų skaidoma sienoms ar stogui įrengti ar kitiems darbams. Taip palengvinama galimybė pretenduoti į bankų paskolas.

UAB ,,Žemė ūkio  paskolų  garantijų fondas” jau teikia garantijas  pieno gamintojams už paskolas ar lizingo paslaugas, kurie nuo 2022-02-01 iki paraiškos pateikimo patyrė sunkumų.

Svarstoma galimybė teikti garantijas veiklai palaikyti perfinansuojant jau paimtus kreditus investiciniams projektams įgyvendinti.

Artimiausiu metu pieno gamintojai galės pasinaudoti valstybės parama teikiant lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui papildyti.  Paskolos trukmė – iki 6 metų, taip pat numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų, o metinė palūkanų norma nustatyta nuo 1,28 % iki 3,03 %.

Jau kitą savaitę Žemės ūkio ministerijoje numatyti susitikimai su  modernizavimo projektus įgyvendinančiais ūkininkais – bus tariamasi dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.