Kiek anksčiau pataisas patvirtino abeji Baltarusijos parlamento – Nacionalinio Susirinkimo – rūmai.

„Įstatymas numato, kad siekiant užkirsti kelią situacijoms, keliančioms grėsmę nacionaliniam saugumui, valstybė gali imtis priemonių apriboti elektroninių ryšių tinklų ir su jais susijusių elektroninių priemonių funkcionavimą (jų naudojimo laiko ir apimties apribojimas), taip pat pristabdyti elektroninių ryšių tinklų ir su jais susijusių elektroninių priemonių funkcionavimą (laikinas jų darbo nutraukimas)", – rašoma Nacionalinio teisės portalo pranešime. 

Įgaliojimai valdyti bendro naudojimo elektroninių ryšių tinklą suteikiami prie prezidento veikiančiam operatyviniam ir analitiniam centrui. 

„Vietos operatorių atsisakymas vykdyti reikalavimus pristabdyti ar apriboti tinklų ir su jais susijusių elektroninių priemonių darbą bus laikomas šiurkščiu įstatymų pažeidimu“, – nurodė portalas.

Baltarusijoje po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų kilus masinių protestų bangai, mobiliojo ryšio operatoriai ir vartotojai dažnai susidurdavo su mobiliojo interneto blokavimu.

Po rugpjūčio 9-ąją įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, kurių nugalėtuoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, valdžiai slopinant demonstracijas žuvo keli žmonės, dar tūkstančiai buvo areštuoti, taip pat pasirodė šiurpių sulaikytųjų pasakojimų apie smurtą kalėjimuose. Režimas taip pat grasino pradėti naudoti prieš demonstrantus kovinius šaudmenis

„Milicininko vos nenužudė, o jis tik tada paleidžia į orą perspėjamuosius šūvius. Kodėl taip yra? Man sakoma, kad mūsų milicininkai kol kas nebuvo pasirengę nužudyti kaimyno iš savo kaimo, kraštiečio, savo rajono gyventojo“, – J. Karaevas sakė interviu politologui Aliaksandrui Sasnouskiui.

Anot ministro, per 26 prezidento A. Lukašenkos valdymo metus Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai buvo pasirengę „elgtis tik humaniškai“, bet „tai iškrėtė žiaurų pokštą“.

„Dabar situacija pasikeitė – vyksta karas... Atvirai ir įžūliai daroma įtaka, skatinama nebaudžiamumo ir baimės stoka. Ir mes vis dar įsisiūbuojame“, – pareiškė J. Karajevas.

VRM vadovas pabrėžė, kad savo užduotimi laiko būtinybę įtikinti kiekvieną milicininką, kad jo gyvenimas ir šeimos gerovė priklauso nuo to, „kaip greitai ir ryžtingai ištrauksi ginklą ir nustatysi, kad jau esi žudomas“.

Vis tik J. Karajevas patikino, jog „koviniai ginklai visų pirma naudojami nusikaltėlio veiksmams stabdyti, kai visi kiti metodai yra išsekę“ ir pabrėžė, kad Baltarusijos milicininkai kovinius šaudmenis naudoja paskiausiai.

Dabar situacija pasikeitė – vyksta karas...

Ministras priminė, kad saugumo pajėgos turi ir nemirtinų ginklų arsenalą: neginkluotus kovos būdus, gumines lazdas, ašarines dujas, vandens patrankas ir antrankius.

„Kad nieko neištiktų šokas: esame įpratę, kad Vakarų šalyse [demonstrantai] vaikomi vandens patrankomis. Tačiau pas mus vandens patranka kažkodėl sukelia šoką. Tai tiesiog dažytas vanduo, skirtas pykčiui kiek atvėsinti“, – sakė jis.

Ministro teigimu, nekalbama, kad koviniai ginklai bus naudojami „beatodairiškai prieš bet ką, prieš taikius protestuotojus“.

Tačiau, pasak jo, jei „asmuo įvykdo diversiją ar teroro aktą, užpuola milicijos pareigūną, ne tik priešinasi jam, bet ir griebiasi smurto, natūralu, kad jį būtina sustabdyti visu turimu arsenalu – nuo fizinės jėgos iki kovinių ginklų“.

Baltarusijoje jau trečią mėnesį vyksta masiniai protestai dėl prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Buvusi kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja buvo paskelbusi Minskui ultimatumą, ragindama šalį nuo spalio 26 dienos streikuoti, jei A. Lukašenka nenutrauks smurto prieš protestuotojus ir neatsistatydins.

Ypatingai masinės demonstracijos paprastai rengiamos sekmadieniais, kuomet vien Minske į gatves išeina apie 100 tūkst. žmonių.

A. Lukašenka pareiškė, kad taip Minskas reaguos į Baltijos šalių įvestas sankcijas jam ir dar kelioms dešimtims režimo pareigūnų dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.

„Mes nekovosime, kad mus ten įsileistų. Tiesiog bandysime ekonomiškai išspręsti šią problemą. Jie sako, kad Baltarusijai bus brangiau. Žinoma, mums bus šiek tiek nenaudinga. Bet mes juk galime susitarti su rusais dėl tarifų, ir jie vis tiek gaus naudos iš mūsų krovinių perkrovimo apimčių“, – sakė A. Lukašenka vakariniame Baranovičių mieste.

A. Lukašenka pareiškė, esą „brandesnės šalys supranta, kad neverta pristoti prie Baltarusijos, nes ji gali uždaryti sienas prie Bresto ir Gardino, o vokiečių kroviniai negalės taip lengvai patekti į Rytus“.

Joms davė komandą „pult“, jos ir viauktelėjo iš už tvoros. Šitaip aš tai ir vertinu.

„Joms davė komandą „pult“, jos ir viauktelėjo iš už tvoros. Šitaip aš tai ir vertinu“, – kalbėjo jis.

A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltijos šalys turi būti atsargesnės su Baltarusija, nes jų pačių žmonės tokį požiūrį gali suvokti nevienareikšmiškai.

„Tegul jos atsargiau „važiuoja ant“ Lukašenkos ir Baltarusijos, nes iš savo liaudies taip gaus į dantis, kad tų dantų nė neliks“, – teigė A. Lukašenka.

A. Lukašenką cituoja naujienų agentūra „Belta“.

Lietuva, Latvija ir Estija pirmadienį įvedė nacionalines sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29-iems režimo atstovams  dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus. Jiems uždrausta atvykti į Baltijos šalis.

Baltarusijoje jau ketvirtą savaitę tęsiasi precedento neturintys protestai prieš A. Lukašenkos valdymą.

Lietuvos vadovai pabrėžia, kad baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimas nuo Klaipėdos uosto būtų ekonomiškai nenaudingas pirmiausia pačiai Baltarusijai.

„Rugpjūčio 24 dieną Baltarusijos gynybos ministro įsakymu prasidėjo ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties nuodugnaus patikrinimo trečiasis etapas, vadovaujamas Generalinio štabo viršininko. Per šį patikrinimą kai kuriuose kariniuose daliniuose bus paskelbta aukščiausio lygio karinė parengtis ir pašaukti atsargos kariai“, – nurodė ministerija.

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pastarosiomis dienomis vykdo didelio masto taktines pratybas vakarinėje Gardino srityje netoli sienos su Lietuva.

Šalį šiuo metu yra apėmusi gili politinė krizė, besitęsianti nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių triuškinamu nugalėtuoju oficialiai buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Penktadienį A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai iškilo karinės intervencijos per vakarinę sieną grėsmė, siekiant „atkirsti“ Gardino apskritį.

Šeštadienį jis teigė, kad prie šalies sienų užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.

„Matome rimtą NATO pajėgų judėjimą betarpiškai arti prie mūsų sienų Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Autoritarinis lyderis pridūrė, kad pirmąkart per ketvirtį šimtmečio jam teko priimti „rimčiausią sprendimą“ ir paskelbti visišką kovinę parengtį šalies ginkluotųjų pajėgų pagrindiniuose daliniuose, taip pat sutelkti papildomų pajėgų prie Baltarusijos vakarinės sienos.

A. Lukašenka teigia, kad „prie Baltarusijos sienos artėja NATO pajėgos, o naikintuvai F-16 jau yra 15–20 minučių skrydžio atstumu“.

Agentūra skelbia, kad asmenys blokuoja įėjimą į bendrovės biuro pastatą.

„Yandex“ astovai patvirtino apie sklindančią informaciją portalui meduza.io, teigdami, kad jų biuras yra iš tiesų blokuojamas.

Pirminiais duomenimis, Baltarusijos sostinėje esančiame pastate yra darbuotojų. Šiame padalinyje įprastai dirba apie 120 žmonių.

Ilgametis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, – pasak Kremliaus, buvo aptarti „svarbūs dvišalių santykių klausimai, į kuriuos įtraukiamas potencialus integracijos gilinimas“.

Pasipiktinę šiuo sandoriu, daugiausia jauni baltarusiai išėjo į gatves, eidami šalies sostinėje Minske įsikūrusios vyriausybės link, nešini plakatais su užrašais „Tai ne integracija, o okupacija“ ir „Prezidentas parduoda mūsų šalį“.

Dauguma taip pat mojavo ES vėliavomis. Į protestą skubiai įsitraukė policija, tačiau nepranešama apie suimtus asmenis.

Buvusi Sovietų Sąjungos respublika 1997-aisiais su Maskva sudarė glaudaus bendradarbiavimo sutartį, tačiau auga spekuliacijos, ar A. Lukašenka sutiks formaliai suvienyti abi šalis.

„Draudžiama liesti šalį be jos žmonių sutikimo“, – sakė opozicijos lyderis Vladimiras Nekliajevas.

Remiantis šią savaitę paskelbtais Minsko nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, 49,9 proc. baltarusių nori likti nepriklausoma nuo Maskvos šalimi.

Apklausos duomenys rodo, kad 36 proc. piliečių pritaria sąjungai, kurioje būtų dalijamasi politinėmis institucijomis, o 7,7 proc. palaiko visišką šalių suvienijimą.

Baltarusijos disidentė Svetlana Aleksijevič, kuriai anksčiau šią savaitę buvo paskirta Nobelio literatūros premija, šeštadienį pareiškė, kad Baltarusija yra „minkštoji diktatūra“ ir kad nėra abejonių, jog Aleksandras Lukašenka šį sekmadienį bus perrinktas prezidentu, nes visiškai kontroliuoja procesą.

„Kas kelerius metus Europoje į valdžią ateina nauji pareigūnai, kurie galvoja galintys išspręsti Lukašenkos problemą, nežinodami, kad jis yra nepatikimas žmogus“, – per spaudos konferenciją Berlyne Baltarusijos prezidento rinkimų išvakarėse sakė ši rašytoja ir žurnalistė, kuri Nobelio premiją gavo dviem dienomis anksčiau.

„Jis yra „sovietinis žmogus“ ir niekada nepasikeis“, – sakė S.Aleksijevič, paminėdama sarkastišką pseudolotynišką terminą „Homo sovieticus“, kuriuo apibūdinami žmonės buvusiose sovietinėse valstybėse, sunkiai nusikratantys autoritariškos praeities mąstysenos.

Baltarusija lieka „minkštoji diktatūra“, sakė ji ir prognozavo lengvą sekmadienio pergalę 61 metų A.Lukašenkai, kuris siekia penktos kadencijos iš eilės.

„Niekas neabejoja, kad Lukašenka laimės ... Mes visi įtariame, kad Lukašenkai nesvarbu, kaip mes balsuosime, svarbu tie, kas skaičiuos balsus, tad netikėtumų nebus“, – sakė 67 metų S.Aleksijevič.

„Kaip kartą pasakė Stalinas, nesvarbu, kas balsuoja ar už ką, svarbu, kas skaičiuoja balsus“, – sakė S.Aleksijevič, kurios žodžius vertė vertėjas ir kuri kalbėjo per jos leidėjo Vokietijoje suorganizuotą renginį.

„Nemanau, kad mes tikimės kokių nors netikėtumų, ir galvoju, visi jaučia, jog tai, kas vyksta Rusijoje ir Baltarusijoje, truks ilgą laiką“, – pridūrė ji.

S.Aleksijevič taip pat kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybę ir sakė, jog „nebegalima kalbėti apie demokratiją tenai“.

„10-ajame dešimtmetyje turėjome naivų požiūrį, kad (žlugus Sovietų Sąjungai) iškart bus laisvė, – sakė ji. – Bet laisvei reikia laisvų žmonių, o mes dar neturime laisvų žmonių“.

S.Aleksijevič taip pat mano, kad Baltarusijos lyderis naudojasi dabartine įtampa tarp Maskvos ir Briuselio dėl konflikto Ukrainoje, veikdamas kaip tarpininkas, rengdamas taikos derybas Minske tarp Kijevo ir Ukrainos prorusiškų separatistų.

A.Lukašenka jai skirtą Nobelio premiją pakomentavo tik praėjus daugeliui valandų, kai, regis, nenoromis paskelbė trumpą pareiškimą, kuriame išreiškė viltį, kad šis „jūsų apdovanojimas pasitarnaus mūsų valstybei ir baltarusių tautai“.

S.Aleksijevič tai pasirodė „truputį keista.“

„Jis galiausiai rado stiprybės, net jei palaiko negatyvius santykius su manimi dėl to, ką sakau, ir sakau apie jį“, – pakomentavo ji.

Nobelio premijos laimėjimas „natūraliai yra tam tikra apsauga“ jai, kad ji ir toliau galėtų atvirai kalbėti, bet suteikia ir naujų įsipareigojimų, sakė S.Aleksijevič.

„Jaučiu, kad turiu naujų pareigų“, – sakė ji.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sekmadienį kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir sakė, kad tai yra „blogas precedentas“, bet pridūrė, kad tas Ukrainos regionas dabar „de facto“ yra Rusijos dalis.

Minske kalbėdamasis su žurnalistais, A.Lukašenka, kuris yra artimas Rusijos sąjungininkas, sakė, kad Ukraina, kuri su Baltarusija turi ilgą sausumos sieną, „turi išlikti vieninga šalis, nedaloma ir blokams nepriklausanti valstybė“.

„Federacija – tai labai pavojinga valstybei. Tai karas, tai gali virsti tolesnėmis priešpriešomis ir peštynėmis“, – sakė A.Lukašenka ir pridūrė: „Jeigu rytoj Ukrainoje išsilaipins NATO, mums tai (būtų) kategoriškai nepriimtina“.

„Krymas yra pavojingas ne ta prasme, kad tapo Rusijos dalimi, o ta, kad buvo sukurtas blogas precedentas“, – sakė jis.

A.Lukašenka pabrėžė, kad kaip pilietis neigiamai vertina pastarojo meto įvykius Ukrainoje. „Blogai, kad Rusijai teko imtis tokių priemonių“, – sakė jis.

Tačiau jis nurodė, kad Krymas dabar „de facto“ yra Rusijos Federacijos dalis.

„Krymas šiandien – Rusijos teritorijos dalis. Galima pripažinti ar nepripažinti, nuo to niekas nepasikeis“, – sakė Baltarusijos lyderis per sekmadieninę spaudos konferenciją Minske.

Jis pridūrė: „Iš mūsų niekas nereikalauja: pripažinkite jo įjungimą į Rusijos sudėtį arba (to) nepalaikykite. Galvoju, kad situacija plėtosis de facto. Ar ji taps de jure, nesvarbu. Mes į tuos brūzgynus dabar nelendam“.

Tuo pačiu metu A.Lukašenka patikino, kad Minskas laikysis vieningos su Rusija pozicijos.

„Mes surišti su Rusija susitarimais. Mes būsime su Rusija ir reikia užbaigti visokias spėliones šia tema. Mes vykdysime pasvertą politiką, bet jei iškils klausimas, visada būsime su Rusija. Ir aš tai pasakiau Putinui“, – pažymėjo jis.

A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad Ukrainos sprendimas pasitraukti iš NVS yra skubotas žingsnis.

„Ukrainos pasitraukimas iš NVS bus stiprus smūgis Sandraugai, bet – ne mirtinas, – sakė jis. – Kodėl nepanaudojus šios aikštelės tam, kad bent jau būtų pasakyta tavo nuomonė, kad galėtum perduoti savo žinią kitoms valstybėms?“.

„Aš stengsiuosi perduoti visa tai ukrainiečiams“, – pažymėjo jis.