Iškilmės planuotos rugpjūčio pabaigoje, tačiau buvo perkeltos, nes nespėta iš Ukrainos atgabenti pačios skulptūros.

Ją Kijeve gamino ukrainiečiai skulptoriai Borisas Krylovas bei Olesius Sydorukas, padedant  Rimantui Dichavičiui.

Skulptūra – poeto figūra – išlieta iš bronzos. Jis vaizduojamas stovintis iškėlęs rankas į viršų, lyg deklamuodamas savo eilėraštį „Šaukiu aš tautą“. Šie žodžiai iškalti ir ant granitinio postamento.

Paminklą Pasvaliui dovanojo šio krašto garbės pilietis mecenatas Pranas Kiznis.

B. Brazdžionio paminklas Svalios ir Lėvens santakoje pakeitė 1997 metais pastatytą paminklą, skirtą Pasvalio 500 metų jubiliejui.

„Ten stovėjo paminklas Pasvalio 500 metų jubiliejui, to paminklo metrika ten ir lieka, bet nuo 1997 metų ta vieta, kadangi santaka ir supiltinis gruntas, iš tikrųjų patyrė tam tikras deformacijas, reikėjo ją tvarkyti. Kitas dalykas, pats paminklas buvo padarytas iš metalinio vamzdžio – penkios kolonos, simbolizuojančios 500 metų, jas paveikė korozija. Komisija priėmė sprendimą, kad ta vieta būtų tinkamiausia pirmojo Pasvalio garbės piliečio Bernardo Brazdžionio paminklui“, – BNS sakė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Trečią rugsėjo savaitgalį Pasvalyje vyksta miesto šventė.

B. Brazdžionis (1907–2002) – vienas populiariausių Atgimimo laikotarpio lietuvių poetų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jis su motina apsigyveno Pasvalio valsčiuje, Žadeikių dvare. Čia lankė pradžios mokyklą, vėliau išvyko į Biržus.

Paminklas poetui – biustas – pastatytas Kaune, prie namo, kuriame jis yra gyvenęs.

Poetas yra išleidęs apie 50 knygų ir poezijos rinkinių.

B. Brazdžioniui 1993-iaisiais įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas, 1998-aisiais - Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas.

Jame bus kalbama apie poeto kūrybą, taip pat bus prisiminta apie 1940-aisiais B. Brazdžioniui įteiktą Valstybinę literatūros premiją.

Renginyje dalyvaus muziejininkė Jūratė Ivanauskienė, o literatūrinę muzikinę programą „Mes – palikuonys amžiuos nepaklydusio lietuvio“ atliks aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas, taip pat operos solistė Rita Preikšaitė bei pianistė Rūta Blaškytė, – praneša muziejus.

B. Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikėliuose (Biržų apskrityje), mirė 2002 m. liepos 11 d. Los Anžele (JAV). Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, dalyvavo studentų akademiniuose būreliuose, nuo 1931-ųjų vadovavo Humanitarų draugijos literatūros sekcijai. Tais pačiais metais išleido eilėraščių rinkinį „Amžinas žydas“ (pirmąjį eilėraštį išspausdino dar 1924-aisiais jaunimui skirtame laikraštyje „Pavasaris“.

Redagavo periodinius leidinius, mokytojavo, dirbo knygų leidykloje, nuo 1940-ųjų vadovavo Maironio literatūros muziejui. 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus ir dalyvavo išeivijos lietuvių kultūriniame gyvenime. Nuo 1955 metų gyveno Los Andžele. Šiame mieste ir mirė 2002-aisiais. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

B. Brazdžionio kūrybinį palikimą sudaro keliasdešimt poezijos rinkinių, taip pat keliolika Vytės Nemunėlio slapyvardžiu išleistų knygelių vaikams. Poetas apdovanotas gausybe įvairių valstybinių apdovanojimų. 1994-aisiais jam suteiktas VDU garbės daktaro vardas, o po metų – Kauno miesto garbės piliečio vardas. B. Brazdžionis yra laikomas viena iš labiausiai Lietuvai nusipelniusių asmenybių. Daugybė jo eilėraščių atgimusioje Lietuvoje tapo plačiai dainuojamų dainų apie laisvę ir meilę gimtinei tekstais.

Portalas praneša, kad parduodami jo ranka rašyti eilėraščiai, laiškai artimiesiems, asmeninės fotografijos ir kitokie dokumentai.

Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, 2,5 mln. JAV dolerių Lietuvai yra milžiniška suma, todėl sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima dalyvauti tokiame aukcione.

„Aštuoni aplankai už du su puse milijonų dolerių – tai tikrai būtų milžiniška suma. (...) Ji viršija ne vienos valstybės įstaigos metinį biudžetą. Tad tikrai sunku įsivaizduoti, kaip galima tokiomis sąlygomis aukcione dalyvauti“, – LRT laidai „Panorama“ sakė M. Kvietkauskas.

B. Brazdžionio archyvas rastas sandėlyje, už kurio nuomą kurį laiką niekas nebemokėjo.

Archyvo savininkas – savo pavardės atskleisti nenorėjęs amerikietis, nekalbantis lietuviškai.

B. Brazdžionis mirė 2002-aisiais, eidamas 96-uosius metus.

Minint 17-ąsias jo mirties metines prie jo istorinio namo, kur jam pastatytas biustas, susirinko Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ nariai, Dainavos seniūnijos seniūnė Elena Skirmantienė.

Prie tautos šaukliu ir budintoju vadinamo poeto namelio buvo skaitoma jo kūryba, prisiminti nuopelnai, pasidalyta asmeniniais prisiminimais apie jo gyvenimą.

„Daug metų šitą namelį globojame, prižiūrime, nes tai turbūt vienintelis Dainavoje esantis kultūros židinys. Kieme yra žemėjantis amfiteatras, kuriame vykdavo poezijos vakarai, mieli pasisėdėjimai, o kol poetas buvo sveikas – pats dalyvaudavo ir viską rengdavo“, – pasakojo Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ vadovė Jolanta Kaminskienė.

Į minėjimą taip pat atvyko B. Brazdžionio poemos „Meškiukas Rudnosiukas“ personažai – nuotaikingoji Rudnosių šeimyna, kuri 2018 m. tapo Dainavos seniūnijos simboliu.

K. Ražicko nuotr.

Uždegę žvakutes ir palikę puokštes gėlių prie paminklo poetui, svečiai Petrašiūnų kapinėse aplankė B. Brazdžionio poilsio vietą. Buvo skaitoma poeto kūryba, sudainuota daina B. Brazdžionio eilėmis „O atsimenu namelį“.

„Ne veltui B. Brazdžionis – Kauno miesto garbės pilietis – vienas iš mūsų laisvės šauklių. Pirmas, turbūt, pabudinęs, pažadinęs tautą ir pasakęs „Pabudome ir kelkimės“. Grįžęs į Tėvynę drąsiai kėlęs tautą, žadinęs ją ir kalbėjęs apie to meto priespaudą, mūsų laisvę ir nepriklausomybę“, – teigė J. Kaminskienė.

Šiuo metu poeto namelis yra menkai prižiūrėtas: langai uždengti, vartai užrakinti, Lietuvos vėliava nublukusi. „Kartais tos drąsos pritrūksta, norint įgyvendinti poeto valią – tą namelį padaryti prieinamą visuomenei ir kartu pabūti su poeto dvasia“, – sakė J. Kaminskienė. Tačiau ji nepraranda optimizmo ir tiki, jog per ateinančius kelerius metus situacija pagerės.

Šį sekmadienį Kaune bus minimos poeto, miesto garbės piliečio Bernardo Brazdžionio 107-osios gimimo metinės.

Vasario 2 d. 12 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje Šv. Mišias aukos J. E. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Pirmadienį 10 val. vyks poeto B. Brazdžionio pagerbimas Petrašiūnų kapinėse.

Vienam garsiausių Lietuvos poetų B. Brazdžioniui (1907 02 14 - 2002 07 11) Kauno miesto garbės piliečio vardas buvo suteiktas 1995 m.

Portalą kaunodiena.lt pasiekė susirūpinusios skaitytojos laiškas bei nuotraukos. Jose užfiksuoti akivaizdūs aplaidumo faktai. Nuotraukose matyti, kaip buvo pasielgta su poeto Bernardo Brazdžionio ir kitų tautos šviesuolių atminimą įamžinančia skulptūra.

"Liūdna matyti išniekintą paminklą tautos šviesuoliams, daugiau kaip metus šitaip gulintį Kauno skulptūros dirbtuvių teritorijoje A.Mackevičiaus gatvėje. Paskendęs tarp alaus skardinių, jis "tarnauja" kaip suolelis mėgstantiems išgerti.

Jei paminklas "atitarnavęs"- nejaugi negalima jo laikyti saugesnėje vietoje ar pagarbiai sunaikinti?", - situaciją aiškina skaitytoja.