Tačiau, kad ir kaip keistųsi bibliotekų gyvenimas, kad ir kaip mūsų skaitymo įgūdžius keistų naujosios technologijos, svarbiausia čia – knygos. Tik dėl jų nemažai galvos skausmo. Kai reikia įsigyti naujų – vargas: leidžiamų knygų kainos šauna į viršų, o naujoms įsigyti skiriamos lėšos traukiasi (pernai tesiekė 0,96 euro vienam gyventojui). Trūkstant lėšų naujoms knygoms pirkti, sensta viešųjų bibliotekų fondai. Vargas, kai reikia sugalvoti, kur dėti visai senučiukes – nurašytas. Bibliotekininkai tai vadina fondų ravėjimu. Ir džiaugiasi sulaukę gerų žinių: Seimas praeitą savaitę pritarė, kad bibliotekos galės dovanoti nurašytas knygas.

Tik ar mums reikės bibliotekų dovanojamų senų knygų? Daugelis neišmano, kur savas dėti.

Tik ar mums reikės bibliotekų dovanojamų senų knygų? Daugelis neišmano, kur savas dėti. Patys mielai bibliotekoms padovanotų, tačiau šios atkerta – čia ne makulatūros surinkimo vieta. Atsirenka, ką priglausti, pagal turinio aktualumą, knygų būklę. Bukinistai – vėlgi išrankūs. Bendruomenių, sanatorijų skaityklos, mainų lentynos skaitinių pertekusios, į „inkilėlį“ gali nunešti po kelias knygas, o kai jų – keli šimtai? Ar net tūkstančiai, pvz., visą gyvenimą kažkieno kaupta asmeninė biblioteka? O ten ir pasenusios profesinės literatūros yra, ir sovietinio tvaiko skaitalų.

Išradingasis „Pinterest“ siūlo: seną knygą galima paversti... laikikliu peiliams, dėžute ar vazonu gėlėms. Tokios transformacijos nežavi, bet net ir beviltiškai nereikalingoms knygoms galime suteikti galimybę: tereikia, tinkamai išrūšiavus, surasti kelią iki popieriaus konteinerio. Popieriaus pluoštas gali būti perdirbtas net iki septynių kartų. Žiūrėk, tavo „išravėtoji“ ir atgims tavo geidžiamiausia knyga.

Kasmet suteikiami trijų rūšių Metų geriausių bibliotekininkų vardai ir skiriamos trys kultūros ministro įsakymu įsteigtos premijos: Metų geriausio bibliotekininko, Metų geriausio jaunojo bibliotekininko ir Metų geriausio bibliotekos vadovo.

Metų geriausių bibliotekininkų vardų suteikimo ir premijų skyrimo tikslas – įvertinti bibliotekininkų nuopelnus Lietuvos kultūrai, paskatinti juos aktyvesnei profesinei veiklai. Vardai ir premijos skiriamos už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus 2023 metais.

Kandidatus Metų geriausiems bibliotekininkų vardams ir premijoms gauti turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, veikiantys švietimo ir kultūros srityje.

Jų atstovų teigimu, brangstant knygoms kasmet mažėja jų įperkamumas, nors lėšų tam ir skiriama daugiau.

Nebereikės derėtis

Kultūros ministerijos duomenimis, kitąmet naujiems leidiniams įsigyti ir autorių atlyginimui kompensuoti papildomai numatyta 456 tūkst. eurų.

Kultūros ministras Simonas Kairys džiaugiasi, kad pirmą kartą šias lėšas pavyko įtraukti tarp nuolatinių privalomų išlaidų ir kitąmet dėl jų nebereikės derėtis iš naujo.

„Jeigu ankstesnėse biudžeto derybose gaudavome vienokią ar kitokią sumą, tada suvokdami šito klausimo reikšmę, krapštydavome iš Kultūros ministerijos likučių papildomai, ir visos tos pridedamos lėšos būdavo tik tiems metams. Ateina naujas biudžetas ir mes vėl einame tų pačių pinigų prašyti“,  BNS sakė ministras.

„Dabar padarėme nemenką žingsnį finansinio tvarumo link, ir tie 456 tūkst. eurų yra ta suma, kuri 2024 metų biudžete jau bus iš karto ir derybose nebereikės prašyti“, – pridūrė jis.

Ministras sutiko, kad numatyta suma nėra ta, kuri tenkintų visus, tačiau pabrėžė, jog biudžeto projektas dar grįš į Vyriausybę.

Kita vertus, S. Kairys teigė, kad papildomų lėšų gali reikėti kultūros įstaigoms tiesiog išgyventi.

„Bibliotekos, leidėjai žino ir supranta, kad Kultūros ministerija tikrai laiko pulsą, būna, kad iš savo sutaupytų lėšų metų viduryje pridedame naujiems leidiniams įsigyti. Bet dabar tokia situacija, kad iš principo daug kam negaliu lengvai žadėti kad ir nedidelių sumų, nes esame priversti rimtai žiūrėti į visą situaciją, kalbant apie energetinių išteklių brangimą. Nežinau, kam metų viduryje tų pinigų prireiks labiausiai, gal reikės tiesiog išgyventi“, – sakė ministras.

Anot jo, ministerija kelia tikslą kadencijos pabaigoje pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, kiek vienam gyventojui skiriama lėšų naujoms knygoms pirkti.

„Kryptį turime ir link to judame“, – BNS sakė S. Kairys.

Rodiklis blogėja

Nepaisant to, kol kas šis rodiklis Lietuvoje tik blogėja.

Bibliotekininkų organizacijų duomenimis, pernai vienam gyventojui teko 1,06 euro knygų fondui atnaujinti, šiemet – 1 euras, o kitąmet suplanuota 0,96 euro. ES vidurkis yra 1,22 euro.

„Siekiant ES vidurkio 2023 metams papildomai reikia 750 tūkst. eurų, tai yra iš viso turėtų būti planuojama 3,462 mln. eurų“, – teigiama Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos prašyme.

Anot jo, viešosiose bibliotekose ypač trūksta skaitomiausių kūrinių, naujausių leidinių, kuriuos skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti mėnesių mėnesiais.

„Matome problemą, kad bibliotekų fondai yra ganėtinai seni, daugiau nei dešimties metų senumo knygos sudaro per 60 proc. Lietuvos viešųjų bibliotekų fondų. Todėl labai prašytume daugiau lėšų, nes mažesnės bibliotekos, mokyklų bibliotekos galbūt nėra pakankamai aprūpintos, todėl mokiniai ateina į viešąsias bibliotekas“, – per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja Simona Žilienė.

Bibliotekininkų teigimu, nors nuolat kalbama apie knygų trūkumą, fondų finansavimo problema nė karto nespręsta iš esmės.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pripažino, kad šis klausimas keliamas prieš kiekvieną biudžeto tvirtinimą, tačiau atkreipė dėmesį, jog Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lems, ar teiks Vyriausybei siūlymą dėl papildomo finansavimo, ar ne.

„Jei gyventojai neskaitys mūsų knygų, bus priversti skaityti okupantų knygas“, – per komiteto posėdį sakė Seimo narys Stasys Tumėnas.

Šiemet naujoms knygoms įsigyti skirta 2,8 mln. eurų.

Lietuvoje veikia per 2 tūkst. bibliotekų.

Kultūros ministras padėkojo bibliotekininkams už išradingumą, motyvaciją ir socialinį sąmoningumą dirbant sudėtingomis pandemijos sąlygomis.

„Noriu jums palinkėti artimo, šilto ir tvirto ryšio su bendruomene, taip pat linkiu išlaikyti kūrybinę kibirkštį ir toliau taip veržliai ir energingai judėti pirmyn. Esate nuostabus pavyzdys, kaip puikiai galima suderinti šimtmečius skaičiuojančią knygos tradiciją ir inovatyviausias veiklos formas“, – sakė kultūros ministras S. Kairys, pažymėdamas, kad pandemija ne tik nesustabdė bibliotekininkų veiklos, o tik dar akivaizdžiau pabrėžė jos reikalingumą visuomenei.

Atsižvelgus į Lietuvos bibliotekų tarybos rekomendacijas 2020 metų geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Daliai Balčytytei, Lietuvos aklųjų bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėjai, už bibliotekos auditorijų ir naujų paslaugų plėtrą, užtikrinant regėjimo ir skaitymo sutrikimus turintiems asmenims prieigą prie informacijos, gerinant jų integraciją, didinant visuomenės supratimą apie negalias ir skirtingus skaitančiųjų bendruomenės poreikius.

2020 metų geriausio bibliotekos vadovo vardą pelnė Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė doc. dr. Gintarė Tautkevičienė už profesionalumą, aktyvumą, atvirojo mokslo iniciatyvų viešinimą, įgyvendintus reikšmingus profesinius darbus ir jų sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovas Gintautas Jazdauskas įvertintas 2020 metų geriausiu jaunojo bibliotekininko vardu už iniciatyvas ir nuveiktus darbus, skatinančius bibliotekos teikiamų paslaugų įvairovę, reikšmingą indėlį didinant Lietuvos bibliotekų prieinamumą negalią turintiems asmenims, inovatyvios patirties pritaikymą ir sklaidą, bibliotekų atvirumo ir paslaugų integralumo koncepcijos vystymą.

Geriausių bibliotekininkų vardai bibliotekų specialistams suteikiami už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius laimėjimus per praėjusius metus.

Kaip informavo ministerija, A. Monkevičius po ketvirtadienį vykusio susitikimo su Mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos atstovais inicijuoja darbo grupę, kuri dar birželį turės peržiūrėti mokyklos bibliotekininkų vaidmenį, statusą, jų atliekamas funkcijas, parengta mokyklų bibliotekų koncepcija.

Bendram darbui kviečiami bibliotekų asociacijos, Kultūros ministerijos, savivaldybių, universitetų atstovai.

Ministras su bibliotekininkų atstovais teigia aptaręs atlyginimų, profesinio statuso, mokyklų bibliotekų finansavimo, kitas svarbias temas.

„Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijos projekte esame numatę, kad mokyklų bibliotekininkų, kaip ir kitų viešojo sektoriaus kultūros ir meno darbuotojų, atlyginimai nuo 2020 metų vidutiniškai būtų didinami 15 procentų. Vyriausybė pritarė strategijos projektui, kuris dabar yra pateiktas Seimui,  – sako A. Monkevičius.

Anot jo, siekiama „maksimaliai pasirūpinti“, kad mokyklų bibliotekininkai jaustųsi saugūs, tad su Kultūros ministerija aptarta, kad iki rudens būtų atlikti būtini darbai sprendžiant šios profesijos atstovų mokyklose problemas.

Per susitikimą ministerijoje aptartas ir mokyklos bibliotekininko statuso klausimas.

Anot ministerijos, diskutuota, kad mokyklos bibliotekininkai galėtų tapti informacinių komunikacinių technologijų koordinatoriais mokyklose. Tokia pareigybė priklausytų pedagoginių darbuotojų kategorijai.

Šiemet pakėlus algas kultūros darbuotojams dalis jų, kurie nėra tiesiogiai pavaldūs Kultūros ministerijai, liko už borto – daugiausiai tai mokyklų, kolegijų, universitetų bibliotekininkai.

„Nėra normalu ir netenkina situacija, kai skiriasi darbo užmokesčio didinimo tempai“, – trečiadienį bendrame Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų posėdyje sakė švietimo ministras Algirdas Monkevičius.

Kartu jis pripažino, kad „šiemet mes iš tikrųjų tokių galimybių, kad galėtumėm išspręst tą problemą, neturime“.

Pakėlus algas kultūros darbuotojams dalis jų, kurie nėra tiesiogiai pavaldūs Kultūros ministerijai, liko už borto – daugiausiai tai mokyklų, kolegijų, universitetų bibliotekininkai. Galimybes kelti jų atlyginimus trečiadienį bendrame posėdyje aptarė Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetai.

Vilniaus universiteto bibliotekos profesinės sąjungos pirmininkė Diana Bartkuvienė komitetų posėdyje teigė, jog biblioteka už siūlomą darbo užmokestį nebesuranda bibliotekininkų.

„Mes, kultūros darbuotojai, esantys švietimo įstaigose, negavome pažadėto didėjimo. Paprasto bibliotekininko alga ant popieriaus yra 648 eurai, jūs galite įsivaizduoti, ką gauna bibliotekininkas į rankas ir kaip jam reikia gyventi“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovė.

Paprasto bibliotekininko alga ant popieriaus yra 648 eurai, jūs galite įsivaizduoti, ką gauna bibliotekininkas į rankas ir kaip jam reikia gyventi.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad patvirtinus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio strategiją nuo 2020 metų atlyginimai 15 procentų kils visiems kultūros darbuotojams, nepriklausomai nuo darbovietės pavaldumo.

„2020-aisiais metais numatytas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio padidinimas viso viešojo sektoriaus kultūros ir meno darbuotojams, nepriklausomai nuo įstaigos, kurioj dirba, pavaldumo“, – sakė M. Kvietkauskas.

Tuo tarpu dabartinės skirtingo pavaldumo darbuotojų žirklės, anot jo, yra problema, kurios sprendimo būdų reikia ieškoti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius teigė, jog ministerija šiuo metu atlieka skaičiavimus, kiek reikėtų lėšų norint švietimo sektoriuje dirbančių kultūros darbuotojų algas suvienodinti su jų kolegų kultūros sektoriuje.

„Tikiuosi, kad išspręsime problemą, kad ne tik 15 proc. didėtų algos, bet ir išsilygintų tas klausimas, formuojant kitų metų biudžetą mes žiūrėsime, kaip išspręsti. Bet įvairovė labai didelė, tai nėra padaroma per mėnesį, nėra padaroma ir per tris mėnesius, šiek tiek reikia laiko, ir aš manau, kad tą modelį sukursim“, – sakė A. Monkevičius.

Vėliau BNS ministras sakė, jog dar nėra įvertinta, kiek lėšų papildomai reikėtų, norint švietimo sektoriaus kultūros darbuotojų atlyginimus kelti iki jų kolegų kultūros srityje lygio

„Reikia preciziškai suskaičiuoti visus darbuotojus, įvertinti, nuo kada atsiliko jų darbo užmokestis, palyginti su visais darbuotojais, tai reikėtų kompensuoti, ir plius 15 proc. kelti visiems. Tai būtų teisingas kelias, ar bibliotekininkas dirba viešojoje bibliotekoje, ar mokykloje, pagal užimamą pareigybę turėtų nesiskirti jų atlyginimas, dabar mokyklų bibliotekininkų atlyginimai atsiliko“, – sakė ministras.

Kultūros darbuotojų atlyginimai pakelti nuo sausio, skyrus papildomą finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Kultūros ministerija žadėjo atlyginimų augimą 64 eurais iki mokesčių, o įvertinus ir mokestinius pakeitimus, skaičiuota, jog algos kils 88 eurais.

Kultūros srities darbuotojų atstovai teigia, kad atlyginimai didėjo mažiau, nei žadėta. Kultūros ministerija sako, kad pateikiant prognozes remtasi vidutiniu kultūros darbuotojų atlyginimo dydžiu, kuris 2017-aisiais buvo 736 eurai iki mokesčių. Anot ministerijos, regionuose atlyginimų didėjimas galėjo būti mažesnis, nes jie patys čia yra statistiškai mažesni.

„Šiandien, minint Pasaulinę knygos dieną ir prasidedant Nacionalinei bibliotekų savaitei, sveikindamas laureatus kartu noriu padėkoti visai Lietuvos bibliotekininkų bendruomenei už jų svarbų kasdienį darbą. Bibliotekos vykdo gausybę pačių įvairiausių veiklų būdamos savo regionų pagrindiniais kultūros ir meno židiniais“, – sakė kultūros ministras.

Atsižvelgiant į Lietuvos bibliotekų tarybos rekomendacijas, 2018 metų geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos vyresniajai bibliotekininkei Rimai Noreikienei už aktyvios, modernios, šiuolaikinės mokyklos bibliotekos idėjų sklaidą, aktyvų tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant keisti mokyklos bibliotekos veiklą ir įvaizdį.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorei Nomedai Domeikienei suteiktas 2018 metų geriausio bibliotekos vadovo vardas už aktyviai vykdomą bibliotekos projektinę veiklą, efektyvių vadybos modelių diegimą, nuoseklų darbą diegiant inovatyvias neformalaus ugdymo, laisvalaikio praleidimo paslaugas, skaitymo populiarinimo ir auditorijų įtraukimo iniciatyvas, skatinančias bendrąjį miesto visuomenės dalyvavimą kultūroje.

Editai Sėdaitytei, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausiajai kultūrinių veiklų koordinatorei, suteiktas 2018 metų geriausio jaunojo bibliotekininko vardas už iniciatyvumą didinant bibliotekos teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, populiarinant skaitymą, vykdant projektinę veiklą, skleidžiant gerąją bibliotekos veiklos patirtį Lietuvoje ir užsienyje.

Šių metų Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės vienijanti tema „Ateik – sužinok ir išmok“. Jos metu bibliotekos atsiveria kaip kūrybinių ieškojimų ir atradimų erdvės: vyksta naujų knygų pristatymai, susitikimai su autoriais, organizuojami mokymai, kaip naudotis prenumeruojamomis duomenų bazėmis, išmaniaisiais įrenginiais knygoms skaityti ir meno objektams kurti. Ši savaitė atveria galimybę parodyti visuomenei bibliotekų pasirengimą dalyvauti bene visų valstybės ir savivaldybių strategijų įgyvendinime, ypač susijusių su žinių kūrimu ir sklaida, mokymusi visą gyvenimą, inovacijų ir kūrybiškumo skatinimu, raštingumo plėtojimu, socialine sanglauda.

Anglų leksikografas Samuelis Johnsonas yra paskęs: „Žinios būna dviejų rūšių. Mes žinome dalyką, arba mes žinome, kur rasti apie jį informaciją“. Šiandien, paklaustas kur rasti informaciją, dažnas nurodys internetą.

Iki interneto atsiradimo monopolinė informacijos tvarkytojų ir saugotojų teisė priklausė bibliotekininkams. Bibliotekų specialistai buvo įgudę dirbti su informacija knygose – ją aprašydavo, užkoduodavo iki reikšminio žodžio, suklasifikuodavo, išsaugodavo, kad būtų surandama.

1969 metais interneto kūrėjai pasiūlė skaitmeninį informacijos kodavimo, išsaugojimo ir persiuntimo būdą, ir prasidėjo informacinė revoliucija, palietusi visas gyvenimo sritis, labiausiai – bibliotekas.

Į Lietuvą internetas atėjo kartu su Lietuvos atkūrimu, tad ir didieji pokyčiai Lietuvos bibliotekose prasidėjo tuo pačiu laiku. Pasigirdo pranašystės apie knygų, o kartu ir bibliotekų eros pabaigą, tačiau jos ir liko tik pranašystėmis, panašiai, kaip pasaulio pabaiga 2012 metais.

Kuriami įvairūs bibliotekų vystymosi scenarijai. Gal biblioteka bus be spausdintų knygų – toks bibliotechnikos centras, teikiantis prieigą prie autorinėmis teisėmis saugomo e-knygų turinio, aprūpinantis vartotojus technologiniais įrenginiais, leidžiančiais skaityti įvairių formatų dokumentus, kopijuojančiais trimačius objektus, arba toks centras, kur įrengtos viešos laboratorijos muzikos kūrimui, mokymų klasės naujoms informacinėms technologijoms bei programoms įvaldyti.
Minėtos funkcijos jau vykdomos pažengusiose pasaulio bibliotekose. Akivaizdu – bibliotekos kinta.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka 1996 metais gavo labdarą – pirmąjį asmeninį kompiuterį. Dėl mažo galingumo praktiškai jo nepanaudojome, tačiau tai buvo signalas, kad laikas pradėti naujos tapatybės paieškas. Mes keitėme biblioteką, o biblioteka keitė mus. Kompiuterizacija, internetas, skaitmeninė kompetencija tapo mūsų bendravimo raktiniais žodžiais. Mokomės, kad mokytume kitus.

Nežinia, ar būtų pavykę įtvirtinti naujas bibliotekininkų kompetencijas, jei ne 2008–2013 metais įgyvendintas Bilo ir Melindos Geitsų fondo finansuojamas projektas „Bibliotekos pažangai“, dėl kurio visos šalies bibliotekos buvo kompiuterizuotos, bibliotekininkai įgijo stiprių darbo su kompiuteriais bei taikomosiomis programomis įgūdžių ir pradėjo organizuoti kompiuterinio raštingumo mokymus gyventojams. Tiesa, galime pasigirti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka gyventojus kompiuterinio raštingumo pradėjo mokyti gerokai anksčiau – 2002 metais. Nuo to laiko mokymus baigė jau per 5,5 tūkst. klaipėdiečių.

Ypač aktyviai bibliotekininkai mokosi šiais metais: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina projektą „Bibliotekos pažangai 2“ ir šalies bibliotekininkams suteikia žinių, reikalingų dirbant su bendruomene, rengiant projektus. Biblioteka parengė ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Skaitmeninės kompetencijos išmaniam bibliotekininkui“. Mokymų metu bibliotekininkai susipažino su internetiniu marketingu, populiariąja debesų technologija, išmaniųjų įrenginių naudojimu, mokėsi sukurti interaktyvius Prezi pranešimus. Į kvalifikacinius renginius kviečia ir Apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka.

„Klausk bibliotekininko“ – tokia paslauga teikiama per bibliotekos interneto svetainę www.biblioteka.lt. Kreipkitės interaktyviai arba lankydamiesi bibliotekoje. Jeigu mes nežinosime, kaip atsakyti į jums rūpimą klausimą, surasime, kas atsakys. Mes mokomės, kad galėtume padėti jums.

Straipsnis publikuojamas įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos projektą „Išmok plaukti: informacinis raštingumas suaugusiems, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.