Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinėje buvo nurodyta, kad incidentas įvyko lapkričio 14 d. 4.10 val. Varpų gatvėje.

Anot "Ecoservice" sanitarinių paslaugų verslo direktoriaus Tado Visocko, nutikus įvykiui nedelsiant buvo kreiptasi į policiją.

"Lapkričio 14-ąją apie 4 val. ryte buvo suniokoti du iš trijų mūsų biotualetų, kurie stovi Varpų g., Sąjūdžio parke. Svarbiausia, kad šio pavojingo įvykio metu niekas nenukentėjo. Biotualetai yra skirti parko lankytojų, kurie čia dažnai lankosi su šeimomis ir mažais vaikais, komfortui ir patogumui užtikrinti. Nedelsdami kreipėmės į policiją, bendradarbiaujame su pareigūnais, kurie pradėjo tyrimą", – informavo T.Visockas.

Kol kas sugadinti biotualetai tebėra savo vietose dėl pareigūnų vykdomo tyrimo. Tačiau dar šią savaitę tikimasi juos pakeisti naujais.

"Sugadintus tualetus pašalinsime policijai atlikus būtinus tyrimo darbus. Iki savaitės pabaigos pastatysime du naujus biotualetus. Patirtą nuostolį vertiname apie 2,2 tūkst. eurų su PVM. Tikime, kad vandalizmo aktą įvykdę asmenys bus rasti, o tolesniems nusikaltimams bus užkirstas kelias. Jei turite informacijos apie šį įvykį ar pastebėjote įtartinus asmenis, labai prašome apie tai pranešti policijos pareigūnams 112", – teigė sanitarinių paslaugų verslo direktorius.

Prieš savaitę toje pačioje vietoje klaipėdiečiai pasibaisėjo pamatę ant šaligatvio nuverstą biotualetą.

Kam galėjo trukdyti parko lankytojams skirtas tualetas, buvo galima tik spėlioti. Tačiau specialistai ir tada sakė, kad tai veikiausiai – dar vienas vandalizmo atvejis.

„Pro krūmelius jau neįmanoma praeiti – aplink pilna tualetinio popieriaus ir krūvelių, – skundėsi į daugelio pamėgtą šilą prieš kelias dienas užsukusi kaunietė.

Moterį gerokai nustebino ne tik minėtomis nedžiuginančiomis „dovanomis“ apdergta Panemunės šilo aplinka, bet ir tai, jog teritorijoje neliko dar neseniai joje stūksojusių dviejų biotualetų.

„Juk į Panemunės šilą ateina ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Jiems čia specialiai įrengtos žaidimų aikštelės. Keista, kad  dingo abi dar vasarą čia buvusios tupyklos. Sunku ir paaiškinti tokį sprendimą, kad ir kam šovė į galvą jį priimti“, – ne juokais pyktelėjo kaunietė.

Apie it dūmas iš Panemunės šilo išgaravusius du biotualetus ir, tikėtina, dėl to atsiradusią netvarką bei gamtinių reikalų skleidžiamą smarvę, portalo kauno.diena.lt žurnalistai pranešė atsakingoms institucijoms.

Tačiau, kaip paaiškėjo, biotualetai be žinios iš minėtos teritorijos tikrai nedingo. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis paaiškino, kad išvietės tiek Panemunės šile, tiek prie Kauno marių ar Lampėdžių paplūdimio statomos ir eksploatuojamos atsižvelgiant į oro sąlygas. Dažniausiai jų stūksojimo laikas prasideda nuo balandžio 1 dienos ir nusitęsia iki spalio 31-osios.

„Iki šiol nusiskundimų dėl biotualetų nebuvimo žiemos laikotarpiu nesame sulaukę. Tačiau atsižvelgsime į kaunietės pastabas ir per artimiausias dienas pastatysime Panemunės šile vieną biotualetą“, – žadėjo Kauno miesto savivaldybės atstovas.

A. Pakalniškis pridūrė, jog tvarka Panemunės paplūdimyje bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai rūpinasi tris kartus per savaitę, o Panemunės šilo miškas nuo atliekų vaduojamas kartą per savaitę rudenį, o vasarą – du kartus.

„Džiugią nuotaiką Vilniaus gatvėje šurmuliuojančioje senamiesčio mugėje „Kauno mugė – Ruduo 2019“  lyg šaukštas deguto gadina „ypač tinkamai“ (deja, jau tradiciškai) parinkta vieta lauko tualetams – prie restauruojamos šventovės – Sakramento kultūros erdvės – sienos. Kaip jaustis šventovės šeimininkams ir svečiams?“ – atsiųstame laiške dėstė kaunietė.

Moteris piktinosi, kad tai – jau nebe pirmas kartas, kai mugių organizatoriams „nėra nieko švento“.

„Panašų vaizdą toje pačioje vietoje matėme per Hanza dienas, nuotraukos buvo viešinamos internetiniuose spaudos portaluose. Lauko tualetus statyti prie prezidentūros, Rotušės ar Katedros niekas nesiryžtų, bijodami sankcijų. Tuo tarpu dar tik kylanti iš griuvėsių sakrali kultūros erdvė be sąžinės graužaties paverčiama „nusilengvinimo“ vieta, kai Senamiestyje yra pakankamai daug vietų statyti „tupyklas“. Gėda!“ – savo nuomonę išreiškė kaunietė.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su Kauno mugę „Ruduo 2019“ rengiančios „Sukurta LT“ vadovu Dariumi Straigiu.

„Visą gyvenimą per visus renginius visais laikais mes juos [biotualetus,-aut.past.] ten statėme“, – sakė D. Straigis, nustebęs, kad šiemet kažkam užkliuvo biotualetai.

Sakrali kultūros erdvė be sąžinės graužaties paverčiama „nusilengvinimo“ vieta, kai Senamiestyje yra pakankamai daug vietų statyti „tupyklas“. Gėda!

„Jie stovi ne fasadinėje bažnyčios pusėje, – tęsė vadovas. – Tiesiog gatvėje. Galų gale miestas pilnas ir parduotuvių, ir bažnyčių, ir ko tik nori. Vis tiek juos kažkur reikia pastatyti. Jie negali būti bet kur numesti“. 

Pasiteiravome, kodėl pasirinkta būtent ši vieta? D. Straigis aiškino, kad šioje Kauno Švč. Sakramento bažnyčioje numatyta į mugės programą įtrauktų renginių, jų savaitgalį netrūks ir Vilniaus g. 

Jis kalbėjo, kad yra numatyta, jog 30-čiai mugės dalyvių numatytas vienas tualetas. Tad jų pastatyta ne tik šioje mugės vietoje, bet ir prie kitų erdvių. Yra ir M. Daukšos g., Rotušės a.

„Renginį organizuojame ketvirtus metus, visuomet ir čia statydavome tualetų, ir niekam neužkliūdavo. Ši vieta – pati ramiausia. Kitur biotualetais gyventojai skųsdavosi, dėl kvapo, dėl visko. O čia jie ir akių nebado, yra tvarkingi, ne kokie nors apdergti, šalia vyksta statybos, pastoliai, nėra jokios nepagarbos bažnyčiai. Būtų dar blogiau, jeigu tualetų nebūtų. Kur žmonės savo gamtinius reikalus padarytų?“ – komentavo D. Straigis.

Jis pridūrė, kad ne tik jie čia dabar ir anksčiau statydavo biotualetus. Taip elgdavosi ir kitų renginių Senamiestyje rengėjai. „Galų gale, biotualetai turi būti pasiekiami žmonėms, o ne stovėti kur nors už 100 metrų“, – pokalbį baigė įstaigos vadovas.

Liko pasibaisėjusi

"Teko lankytis rekonstruotame Kalniečių ir Draugystės parkuose – ten kur kas tvarkingiau. O Dainavos parke, rodos, higienos normų nepaisoma – abiejuose biotualetuose ne tik apteršta, bet ir viskas sulūžę. Be to, išvietėje, skirtoje neįgaliesiems, patiestas suteptas čiužinys. Čia tikriausiai nakvoja benamiai. Vadinasi, jau ilgą laiką biotualetai neprižiūrimi. Ten juk gali veistis parazitai!" – svarstė su "Kauno diena" susisiekusi Jolanta.

Pirmasis, bet lemtingas apsilankymas Dainavos parke, įsikūrusiame tarp V.Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės, įvyko vieną rugsėjo pradžios vakarų. Tuo metu, pasakojo pašnekovė, teritorijoje buvo daugybė mamų su vaikais. Tad biotualetai leidžiant laiką erdvėje po atviru dangumi – būtinybė.

"Grįžome į gūdžius sovietinius laikus! Pamačius tokią nešvarą tupyklų viduje, mane apėmė pasibjaurėjimas. Įeiti buvo įmanoma tik į neįgaliesiems skirtą biotualetą, kuriame, kaip minėjau, tįsojo čiužinys. Kitos išvietės užraktas ir viskas viduje buvo gerokai aplūžę ir apdergta. Kas atsakingas už tvarką šiuose biotualetuose? Taip būti neturėtų!" – piktinosi kaunietė.

Nosį riečia iš tolo

Nuotaiką, moters teigimu, gadino ne tik pamatytas pasišlykštėjimą keliantis tupyklų vidus, bet ir aplinka jų išorėje – čia esą ne tik gausu rudeninių lapų, bet ir nosį jau iš tolo riečia šlapimo kvapas. Jolanta įsitikinusi – kadangi biotualetuose trūksta higienos, tikėtina, gamtinius reikalus kai kurie žmonės atlieka ne tik išvietėse, bet ir prie jų esančios įrengtos sienos, lauke.

Kaip "Kauno dienai" sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, Dainavos parke esantys du biotualetai tvarkomi du kartus per savaitę, švara čia rūpinasi miesto valdžiai tualetus nuomojanti bendrovė "TOI-TOI Lietuva".

"Vienas iš biotualetų jau kurį laiką yra sugadintas. Manome, kad tai vandalų darbas, bet artimiausiu metu jis bus pakeistas nauju. Atsižvelgdami į gyventojų spėjimus, jog Dainavos parko neįgaliesiems skirtame tualete galbūt nakvoja asocialūs asmenys, nusiųsime į vietą Viešosios tvarkos skyriaus atstovus atlikti kelis patikrinimus", – žadėjo pašnekovas.

A.Pakalniškis teigė, kad miesto valdžia paragins rangovus – įmonę "TOI-TOI Lietuva" kur kas labiau rūpintis higiena biotualetuose.

Kalti parko lankytojai?

"Pagrindinė problema, nuo kurios negalime apsaugoti nuomojamų biotualetų, – benamiai ir, žinoma, vandalai. Ne kartą esame susidūrę su atvejais, kai įrengti biotualetai yra stipriai apgadinami ar net sudeginami. Vieną dieną išvalome ir sutvarkome, o kitą jau sulaukiame žmonių skundų, kad tualetai – sulaužyti, sugadinti. Žinoma, susiklosčius pastarosioms aplinkybėms, biotualetus remontuojame arba pakeičiame naujais, nes tai numatyta nuomos sutarties sąlygose", – aiškino miesto valdžiai biotualetus nuomojančios ir tvarką juose prižiūrinčios bendrovės "TOI-TOI Lietuva" atstovai.

Jie pabrėžė, kad prie apterštų tupyklų vaizdo ne tik Dainavos, bet ir kituose rekonstruotuose Kauno parkuose gerokai prisideda ir čia besilankantys žmonės. Galima numanyti, kad ne visi jie esą naudojasi biotualetais taip, kaip dera. Priešingai, įsitikinę "TOI-TOI Lietuva" atstovai, dažnai gamtiniai reikalai atliekami tiesiog ant biotualeto kraštų.

Vienas iš biotualetų jau kurį laiką sugadintas. Manome, kad tai  vandalų darbas, bet artimiausiu metu jis bus pakeistas nauju.

Pagal Kauno valdžios užsakymą, tris kartus kiekvieną savaitę surinkti išmėtytas atliekas nuo žaliųjų plotų Dainavos parke ir ištuštinti čia esančias šukšliadėžes, taip pat šiltuoju metų laiku, esant poreikiui, du kartus pjauti žolę, įsipareigoję bendrovės "Kauno švara" darbuotojai.

Kaip sakė "Kauno švaros" viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa, įmonė palaiko tvarką ne tik šiame, bet ir kituose mieste esančiuose parkuose: Antakalnio, Naugardiškių, Ramybės, Vytauto, Draugystės, Kalniečių, Girstučio, Panemunės, Pažaislio miško, Santarvės, Ąžuolyno, Neries krantinės ir Nemuno salos. Taip pat – Kauno miesto santakoje ir Čečėnijos aikštėje.

Primename, kad Dainavos parkas – pirmasis atnaujintas parkas Kaune. Pasibaigus rekonstrukcijai gyventojams čia leista vėl apsilankyti 2018-ųjų rugpjūtį.

Teismas patenkino baro savininkų skundą ir įpareigojo savivaldybę pastatyti tualetus taip, kad jie neribotų bendrovės ūkinės veiklos laisvės, neužstotų kavinės, terasos bei įėjimo į kavinę, pranešė teismas.

„Teismas nekvestionuoja savivaldybės pareigos rūpintis švaros ir tvarkos viešose miesto vietose užtikrinimu, tačiau toks viešosios tvarkos užtikrinimo būdas, kai biotualetai pastatomi keli metrai iki maitinimo įstaigos, kenkia ne tik maitinimo įstaigai, tačiau ir bendram miesto atitinkamos dalies įvaizdžiui, estetiniam vaizdui bei akivaizdžiai nėra suderinamas su teisingu bei protingu viešuoju valdymu“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, kadangi nėra priimto teisės akto, reglamentuojančio, kokiu atstumu biotualetai turėtų būti pastatyti iki viešųjų maitinimo įstaigų, teismas vertino, kad nei 120, nei 320 cm nėra tinkamas atstumas nuo viešosios maitinimo įstaigos iki biotualetų.

Pasak teismo, savivaldybė nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių penkis biotualetus nutarta statyti kelių metrų atstumu, o ne keliais ar keliolika metrų toliau nuo maitinimo įstaigos, kitoje gatvės pusėje.

Teismas pažymi, kad kavinė yra maitinimo įstaiga ir privalo savo lankytojams užtikrinti higienišką aplinką.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS yra sakęs, kad tualetus nuspręsta statyti dviejų gatvių, kuriose bene aktyviausiai vyksta sostinės naktinis gyvenimas, sankirtoje, nes sulaukta daug gyventojų skundų dėl barų lankytojų elgesio.

Populiaraus sostinės senamiesčio baro „Uncle Sam's pub“ skundas pasiekė Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Jis šią savaitę paliko galioti sprendimą, kad lapkritį priešais baro terasą pastatyti penki biotualetai negali būti naudojami. Vis dėlto teismas neįpareigojo jų perkelti į kitą vietą, kaip prašė baras.

Tualetai šiuo metu stovi uždengti juodu brezentu – tuo pasirūpino baro savininkai.

Skunde nurodoma, kad 1-2 metro atstumu nuo kavinės pastatyti tualetai užstoja terasą bei įėjimą į kavinę ir taip trukdo baro veiklai. Ginčą iš esmės vėliau dar nagrinės Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS tvirtino, kad tualetus nuspręsta statyti dviejų gatvių, kuriose bene aktyviausiai vyksta sostinės naktinis gyvenimas, sankirtoje, nes sulaukta daug gyventojų skundų dėl barų lankytojų elgesio.

„Gaila, kad dėl tokių skundų negalime teikti paslaugos vilniečiams, nes masinių renginių metu tualetų labai trūksta“, – teigė administracijos vadovas.

„Tai kerštas. Kitaip to paaiškinti negaliu“, – savivaldybės veiksmus įvertino bendrovės „Dėdė Semas“ direktorius Edvinas Juškauskas.

Tai kerštas. Kitaip to paaiškinti negaliu.

Jis sako, kad šiais veiksmais savivaldybės politikai siekia paveikti įmonę nuimti baro iškabą, taip pat susiaurinti į valstybinę žemę išsikišančią baro terasą, nors šie elementai, E. Juškausko tvirtinimu, įrengti laikantis teisės aktų. Klausimas dėl iškabos – taip pat teismuose.

Jo teigimu, labiausiai baro iškaba ir terasa nepatenkintas tarybos narys Markas Adamas Haroldas.

„Jie bando kovoti su mumis dėl reklamos. Vienas tarybos narys, nežinau, kodėl, bet yra ant mūsų labai piktas. Nes yra ginčas dėl reklamos – jei ją mums lieps nukabinti, mes ją nukabinsime be diskusijų. Nes mums ją suderino, bet ne toje vietoje, kur norėjome. Tiesą sakant, net ne mums, o įmonei, kurią perpirkome. Bandome derinti reklamą iš naujo, ginčijamės, ar ji gali kabėti ten, ar pora metrų žemiau“, – dėstė jis.

E. Juškauskas tikino, kad terasa, nors ir išsikišanti į valstybinę žemę, yra įrengta palikus didesnį atstumą nuo gatvės, nei reikalauja teisės aktai, tačiau savivaldybė, anot jo, galiausiai atsisakė suderinti jos įrengimą įsikišus politikams ir argumentuojant būtent ne vietoje kabančia reklama.

Savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas tvirtina, kad klausimų dėl lauko tualetų ir baro nereikėtų sieti, tačiau taip pat akcentuoja, jog iškaba ir terasa įrengtos pažeidžiant teisės aktus.

„Tualetai pastatyti siekiant užtikrinti tvarką aplinkiniuose kiemuose. Gyventojų nusiskundimų turėjome, nes Vilniaus ir Islandijos gatvės – didžiausias traukos centras. Kai jie visi išeina į lauką, nueina už kampo. Problema yra. Tikslas buvo pastatyti tualetus kuo arčiau sankirtos, ne kuo toliau nuo jos“, – aiškino G. Leperskas.

Anot savivaldybės atstovo, iškaba toje vietoje ant pastato sienos „niekada nebuvo suderinta“ – savivaldybė įpareigojo iškabą nuimti, tačiau klausimas taip pat persikėlė į teismus. Tuo metu privačiame sklype įrengta lauko terasa „išlenda“ į valstybinę žemę – G. Leperskas sako, kad sprendimus dėl šio pažeidimo turėtų priimti Nacionalinė žemės tarnyba.

Laukiama daugiau nei pusės milijono žmonių

„Tikimės, kad į Jūros šventę susirinks daugiau žmonių nei ankstesniais metais, mat šiemet vieną savaitgalį vyks net du dideli renginiai – tai tradicinė Jūros šventė, jau turinti savo gerbėjų ratą, kurie paskutinį liepos savaitgalį stengiasi praleisti Klaipėdoje.

Be to, tą patį savaitgalį vyks ir kitas stambus tarptautinis renginys – didžiųjų burlaivių lenktynės. Jos turėtų pritraukti papildomus srautus žmonių, norinčių pamatyti, kaip atrodo tie įspūdingieji ir romantizuoti burlaiviai.

Paprastai skaičiuojame, kad Klaipėda Jūros šventės metu sulaukia apie 500 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad šiemet jų bus dar daugiau“, – pasakojo Dalia Grikšaitė, Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė.

Beveik 400 papildomų konteinerių, prausyklų ir biotualetų

Jūros šventė – neeilinis, didelis ir ne vieną dieną trunkantis masinis renginys, kurio svečių skaičius keliskart viršija uostamiesčio gyventojų skaičių. Todėl jam atidžiai ruošiasi visos bendradarbiaujančios įmonės.

„Ecoservice Klaipėda“ generalinis direktorius Laimonas Žemaitis pasakoja, kad rengiantis tokiai didelei šventei tenka pasitelkti ne tik nuosavą, bet ir kitų grupės įmonių įrangą.

„Vien biotualetų per šventę pastatysime 238. Juos nuolat aptarnaus 5 automobiliai ir dar vienas bus rezerve. Taip pat pastatysime 32 prausyklas, kad svečiai galėtų nusiplauti rankas, bei apie 120 papildomų atliekų konteinerių, kuriuos nuolat aptarnaus 2 ekipažai“, – pasakoja vadovas, kurio įmonė jau 4 metus darbuojasi Jūros šventėje.

Vien šios įrangos pastatymui prireiks bene pusantros paros – jų statymą planuojama pradėti trečiadienį vakare, o baigti – jau penktadienio rytą.

Didina apsukas

„Kaip ir kasmet, konteineriai bei biotualetai tvarkomi mažiausiai 3–4 kartus per parą. Pirmąkart jie iškraunami ir išvalomi labai anksti ryte, kai miestas dar neatsibudęs – apie 4–5 valandą ryto.

Antrąkart vykstame per pietus. Trečią ir, jeigu matome, kad konteineriai greitai pildosi, ketvirtąkart konteineriai ištuštinami prieš pat didžiųjų renginių pradžią. O per masinius renginius iki konteinerių bei biotualetų privažiuoti nebeįmanoma, o ir nesaugu – žmonių galybė ir didelės mašinos tiesiog negali prasisprausti iki reikiamos vietos“, – pasakojo L. Žemaitis.

Anot jo, per visą šventę surenkama maždaug 20–30 tonų atliekų. „Dažniausiai tai yra labai lengvos atliekos: plastikinės lėkštės, indai, popieriaus ir plastiko pakuotės. Jos, nors ir yra lengvos, užima nemažą plotą, taigi, per tris didžiulės šventės dienas atliekų susikaupia beveik 700 kubinių metrų“, – paaiškino „Ecoservice Klaipėda“ vadovas.

Šventę kuria visi

L. Žemaičio teigimu, miesto švara šventės metu priklauso ne tik nuo komunalinių tarnybų darbo, bet ir nuo dalyvių elgesio. Ne vietoje numesta šiukšlė bendro vaizdo gal ir nesugadins, tačiau čia svarbi ir žmogiška psichologija – kiekviena tokia šiukšlė ir kitus gali paskatinti sekti neatsakingųjų pėdomis. 

„Gera šventinė atmosfera sukuriama bendromis organizatorių, dalyvių ir tarnybų pastangomis“, – pridūrė jis.

Anot Klaipėdos miesto aplinką prižiūrinčios bendrovės „Specialus autotransportas“ direktoriaus Laimono Žemaičio, masinių miesto švenčių metu telkiamos ypatingai gausios pajėgos, kad miestas nevirstų ištisu atliekų sąvartynu po atviru dangumi.

„Nors šventė truko tris dienas, atliekų tvarkytojų ir kitų aplinkos prižiūrėtojų darbas truko net šešias dienas. Paprastai visi pasiruošimo darbai prasideda ankščiau ir tęsiasi ilgiau nei pati šventė. Šventės dienomis tvarkytojai dirbo nuo pat ankstaus ryto – pagal grafiką jau nuo 4:30 val. pradedamos šluoti ir laistyti gatvės, aptarnaujami atliekų konteineriai, tvarkomi ir dezinfekavimo skysčiu užpildomi biotualetai, vandens talpos. Pasiruošimas padėjo užtikrinti, kad darbai vyktų sklandžiai, o šventės dalyviai ir svečiai galėtų džiaugtis švaria miesto aplinka“, – pasakojo L. Žemaitis.

Visą savaitgalį vykusios šventės metu taip pat buvo padidintas įprastas darbuotojų skaičius, į uostamiesčio gatves išvažiavo daugiau šiukšliavežių, gatvių šlavimo ir vandens talpas užpildančių mašinų, taip pat mestos padidintos pajėgos biotualetų priežiūrai.

Mieste buvo išstatyta net 217 biotualetų, 82 skirtingų dydžių atliekų konteineriai, kurie dėl didelio žmonių skaičiaus ir aukštos lauko temperatūros buvo aptarnaujami kelis kartus per dieną.

Iš viso šventės metu surinkta ir išvežta daugiau kaip 48 tonos atliekų bei priduota daugiau nei 150 kubinių metrų nuotekų. Palyginimui, įprastu vasaros savaitgaliu surenkama apie 7 kartus mažiau atliekų bei nuotekų.

Centrinėje miesto dalyje turėtų atsirasti daugiau viešųjų tualetų. Juos žadama įrengti ir autobusų stotelėse. Nors tokia idėja vertintina dviprasmiškai, esą ji nėra nauja.

Šiemet baigiasi sutartis su įmone, kuri autobusų stotelėse statė ir prižiūrėjo keleivių laukimo paviljonus. Už tai bendrovė turėjo teisę nuomoti reklaminius plotus ant šių statinių ir kitų tam skirtų įrenginių. Savivaldybė iš jos nerinko jokių mokesčių už šią paslaugą.

Kadangi sutartis su paviljonus stačiusia įmone baigiasi, paskelbtas naujas konkursas. Jo sąlygose nuspręsta prašyti, kad bendrovė įrengtų ir viešuosius tualetus. Jie turėtų atsirasti centrinėje miesto dalyje.

„Konkurso sąlygose nurodome, kad tualetai būtų pastatyti prie stotelių ar pats paviljonas būtų su tualetu. Pastarasis variantas naudojamas Vilniuje. Šie tualetai turės būti prijungti prie nuotekų tinklų. Jie neskleis kvapų kaip biotualetai“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Konkurso sąlygose prašoma, kad autobusų stotelėse būtų įrengta nuo 5 iki 15 tualetų.

Tačiau I.Šakalienė pabrėžė, kad jų skaičius gali būti ir didesnis. Konkursą laimės geriausią pasiūlymą pateikęs dalyvis. Tualetai turės atitikti ir visus estetikos reikalavimus.

Nurodyta, kad statant viešuosius tualetus reikėtų atsižvelgti į jų išdėstymo schemą mieste.

„Dar anksti kalbėti apie vietas, kur bus pastatyti viešieji tualetai. Neaišku, kokius pasiūlymus gausime. Reikia palaukti, kol paaiškės, kiek tualetų įmonės pasisiūlys įrengti“, – tvirtino vedėja.

Planuota, kad dalyviai pasiūlymus konkursui galės teikti iki vakar, tačiau konkursas pratęstas.

„Tokį prašymą gavome iš vieno pareiškėjo. Jis nespėjo visko apskaičiuoti. Šis konkursas didelės apimties, sutartis bus pasirašoma 15 metų. Akivaizdu, kad reikės didelių investicijų, todėl konkursas buvo pratęstas“, – aiškino I.Šakalienė.

Norą dalyvauti konkurse iki vakar buvo pareiškusios trys įmonės.

Pasak I.Šakalienės, Klaipėdoje reikia įrengti ir daugiau keleivių laukimo paviljonų autobusų stotelėse. Šių statinių dabar uostamiestyje yra pastatyta apie 100, trūksta dar 150.

„Norime, kad paviljonai būtų kiekvienoje stotelėje. Juk nesvarbu, ar laukia vienas, ar daug žmonių. Jei blogas oras, pučia vėjas ar lyja, niekam nemalonu“, – komentavo vedėja.