Sprendimas buvo paskelbtas nuo praeitos savaitės tęsiantis Rusijos pradėtai karinei invazijai Ukrainoje.

"Perspėjome šalis regione ir kitur nesiųsti karo laivų per Juodąją jūrą, - sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu). - Taikome Montrė konvenciją."

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją Turkija turi tam tikrą Bosforo ir Dardanelų sąsiaurių kontrolę. Pagal šią sutartį visų šalių prekiniai laivai gali laisvai plaukti šiais sąsiauriais ir taikos, ir karo metu, nebent priklausytų su Turkija kariaujančioms šalims.

Be to, taikos metu Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais gali laisvai plaukti visų klasių karo laivai, priklausantys išėjimą prie Juodosios jūros turinčioms valstybėms. Išėjimo į Juodąją jūrą neturinčių šalių karo laivams galioja apribojimai dėl klasės, dydžio ir buvimo Juodojoje jūroje laiko.

Šalys taip pat privalo iš anksto pranešti apie jų karo laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. 

Sekmadienį Turkija oficialiai pripažino Rusijos puolimą prieš Ukrainą „karo padėtimi“ ir nurodė, kad pasinaudos galimybėmis apriboti karo laivų judėjimą per sąsiaurius tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų.

„Turkijos vyriausybė šiandien... tikriausiai oficialiai pripažins, jog tai, kas įvyko, yra „karo būvis“. Šie žodžiai buvo pasirinkti labai atsargiai, nes tai tiesiogiai paveiks konvenciją, reguliuojančią plaukimą Bosforo sąsiauriu. Tai reikš, kad karo laivų iš Rusijos plaukimas Bosforu nebebus įmanomas“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą savaitgalį teigė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdogans (Redžepas Tajipas Erdohanas) sutiko nepraleisti Rusijos karinių laivų į Juodąją jūrą per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.

Turkija sekmadienį oficialiai pripažino Rusijos puolimą prieš Ukrainą „karo padėtimi“ ir nurodė, kad vykdys tarptautinę sutartį, suteikiančią Ankarai galimybę apriboti karo laivų judėjimą per sąsiaurius tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų.

Ankara vadino Rusijos invaziją „karine operacija“, bet užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) duodamas interviu televizijai „CNN Turk“ sakė: „Tai nebe karinė operacija, o karo padėtis.“

„Be abejo, šiuo atveju – bet kuriai iš jų, ar tai būtų Rusija, ar Ukraina, taikome Montrė sutartį“, – pridūrė jis.

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją dėl sąsiaurių statuso, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Be to, jų laivai šiuose vandenyse laivai gali būti tik ribotą laiką.

Kaip Juodosios jūros pakrantės valstybei, Rusijai šis konvencija leidžiama siųsti per Bosforą savo karo laivus.

Konvencija taip pat garantuoja laisvą civilių laivų judėjimą šiais vandens keliais tiek taikos, tiek karo metu.

„Dėkoju savo draugui ponui Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui ir Turkijos žmonėms už stiprią pagalbą. Draudimas Rusijos karo laivams įplaukti į Juodąją jūrą, taip pat svari karinė, humanitarinės pagalbą Ukrainai ypač svarbu. Ukrainos žmonės niekada to neužmirš!“, – per „Twitter“ parašė V. Zelenskis.

Tuo metu Rusijos ambasada naujienų agentūrai „Interfax“ sakė negavusi jokių pranešimų, kad Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai uždaromi Rusijos karo laivams.

„Jokių oficialių pranešimų iš Turkijos pusės dėl sąsiaurių uždarymo Rusijos kariniams laivams ambasada negavo“, – sakoma atstovybės pranešime.

Dėkoju savo draugui ponui Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui ir Turkijos žmonėms už stiprią pagalbą.

Oficialių Ankaros patvirtinimų šia tema kol kas nebuvo paskelbta.

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją dėl sąsiaurių statuso, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Be to, jų laivai šiuose vandenyse laivai gali būti tik ribotą laiką.

Kaip Juodosios jūros pakrantės valstybei, Rusijai šis konvencija leidžiama siųsti per Bosforą savo karo laivus.

Konvencija taip pat garantuoja laisvą civilių laivų judėjimą šiais vandens keliais tiek taikos, tiek karo metu.

Ragina Rusiją nutraukti ataką

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) šeštadienį telefonu paprašė Rusijos kolegos Sergejaus Lavrovo nutraukti karinę operaciją Ukrainoje, pranešė turkų diplomatinis šaltinis.

Ankara jau ne kartą vadino Rusijos invaziją į Ukrainą „nepriimtina“.

M. Cavusoglu perspėjo S. Lavrovą, kad tolesnis karinės įtampos eskalavimas nebūtų naudingas niekam, sakė anonimu pageidavęs likti šaltinis.

Turkija pastaruoju metu siūlėsi tarpininkauti tarp Maskvos ir Kijevo.

Pasak šaltinio, M. Cavusoglu ir šįkart pakartojo, kad Ankara „pasirengusi organizuoti derybas, kurios galėtų vykti tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos“.

Turkija siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp santykių su Rusija ir Ukraina, su kuria ją sieja draugiški ryšiai. Ankara yra labai priklausoma nuo rusiškų energijos šaltinių.

Europos Taryba penktadienį pranešė, kad dėl Maskvos inicijuoto puolimo prieš Ukrainą stabdoma visų Rusijos atstovų narystė šioje Europos žmogaus teisių gynimo institucijoje. Per balsavimą šiuo klausimu Turkija susilaikė.

Vėlai penktadienį per televiziją transliuotame interviu M. Cavusoglu pabrėžė: „Nenorime nutraukti dialogo“ su Kremliumi.

Turkų laivas „Tahsin Imamoglu“, plaukęs iš Kodžaelio provincijos į Juodosios jūros pakrantės uostą Erehlį, susidūrė su rusų laivu „Rusič 10“, plaukiančiu iš Turkijos Bursos provincijos į Rusiją.

Į įvykio vietą išplaukė kateriai ir vilkikai. 

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė seniai remia prieštaringai vertinamą Stambulo kanalo projektą. Šis 45 km ilgio vandens kelias turėtų būti įrengtas lygiagrečiai Bosforo sąsiauriui, jungiančiam Juodąją, Marmuro ir Viduržemio jūras.

Rusija baiminasi, kad Ankarai patvirtinus planus iškasti kanalą bus pažeisti Turkijos įsipareigojimai pagal 1936 metų konvenciją, reglamentuojančią karinių ir komercinių laivų judėjimą Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais.

Pagal Montrė konvenciją, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti šiuo sąsiauriu. Be to, jų laivai šiuose vandenyse laivai gali būti tik ribotą laiką.

Tačiau konvencija taip pat garantuoja laisvą civilių laivų judėjimą šiais vandens keliais tiek taikos, tiek karo metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandį ragino R. T. Erdoganą išsaugoti šią sutartį.

„Esame patenkinti savo sąveika su mūsų kolegomis turkais“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Turkijos pietiniame Antalijos kurorte aptaręs šį keblų klausimą su Ankaros diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

„Šiandien per derybas užfiksavome, kad Stambulo kanalo statybų planai jokiu būdu nepalies užsienio valstybių karinių laivynų buvimo Juodojoje jūroje parametrų“, – pridūrė jis.

Maskva visuomet įtariai vertino NATO karinių jūrų pajėgų veiksmus Juodojoje jūroje. Įtampą dar labiau padidino praeitą savaitę įvykęs neįprastas incidentas, kai vienas Jungtinės Karalystės eskadrinis minininkas trumpam įplaukė į ginčijamus vandenis šalia Rusijos 2014 metais aneksuoto Ukrainai priklausančio Krymo.

Vis dėlto M. Cavusoglu nepatvirtino, kad Turkija neleis NATO siųsti į Juodąją jūrą didesnių laivyno pajėgumų. Ministras tik pažymėjo, kad Stambulo kanalas Montrė konvencijos „tiesiogiai nepaveiks“.

M. Cavusoglu atkreipė dėmesį, kad konvencijoje esama nuostatų, numatančių, kokiomis sąlygomis sutartis galėtų būti nutraukta arba pakeista.

„Iškasus Stambulo kanalą Montrė konvencija nebus niekaip pakeista“, – pabrėžė Turkijos diplomatijos vadovas ir pridūrė, kad naujasis kanalas bus valdomas pagal Turkijos įstatymus.

Tarpžemyniniame plaukime, kurį organizuoja Turkijos olimpinis komitetas, dalyvavo apie 2,4 tūkst. plaukikų. Tai buvo jau 30-osios lenktynės – plaukimo per Bosforo sąsiaurį tradicija buvo pradėta 1989 metais.

Lenktynės yra itin populiarios, bet plaukikų iš užsienio skaičius ribojamas. Pasak organizatorių, užsieniečiai visas prieinamas vietas užėmė greičiau nei per pusvalandį.

Šiemetinių lenktynių dalyviai buvo iš 55 valstybių.

Plaukikus į starto vietą Azijos pusėje nuplukdė vienas garsiųjų Stambulo keltų. Tuomet jiems teko patiems įveikti 6,5 kilometro į Kuručešmės rajoną europinėje miesto dalyje.

Bosforo sąsiauryje paprastai būna pilna tanklaivių, krovininių laivų ir keltų, bet plaukimo metu eismas sąsiauryje buvo visiškai uždarytas.

Greičiausiu plaukiku buvo paskelbtas Kipro turkas Dogukanas Ulacas (Dohukanas Ulačas), kuris 6,5 kilometro distanciją įveikė per 46 minutes ir 58 sekundes.

Moterų grupėje greičiausiai plaukė Hilal Zeynep Sarac (Hilal Zeinep Sarač), finišavusi po 50 minučių ir 30 sekundžių.

Atidarymo ceremonija, į kurią susirinko visas Turkijos valdžios elitas, vyko kaip suplanuota, nepaisant prieš dieną įvykdyto šokiruojančio Rusijos ambasadoriaus Ankaroje nužudymo.

2013 metų spalį Turkijoje buvo atidarytas traukinių tunelis po Bosforu „Marmaray“, kuris tapo pirmąja transporto sąsaja po Europą nuo Azijos skiriančiais vandenimis.

Tačiau naujasis dviejų aukštų tunelis„Avrasya“, iškastas 106 metų gylyje, yra pirmasis automobiliams skirtas tunelis po Bosforu; jis turėtų sumažinti transporto spūstis Stambule.

Perkirpęs kaspiną R.T.Erdoganas, sėdo į automobilį ir su didžiule palyda pirmasis leidosi į kelionę Europą su Azija jungiančiu po jūra iškastu keliu, sustojęs pusiaukelėje nusifotografuoti.

„Atsparus drebėjimams“

Tuneliui prireikė 1,15 mlrd. eurų investicijų, paimti 921 mln. eurų paskolų, tačiau jis smarkiai sumažins važiavimo šiuo maršrutu laiką, kuris siekdavo ir 2 valandas,o dabar pakaks 15 minučių.

Tunelį pastatė privačios turkų statybos kompanijos „Yapi Merkezi“ ir Pietų Korėjos „SK Group“ konsorciumas.

Projektas apima 5,4 km ilgio tunelį, kurio 3,4 km eina po Bosforo sąsiauriu.

Dviejų aukštų tunelis iškastas specialia tunelių gręžimo mašina, kuri per dieną vidutiniškai pasistūmėdavo 8-10 metrų.

Pasak projektuotojų, iškastos žemės užtektų 788 olimpiniams baseinams užpildyti, sunaudotas cementas užpildytų 18 stadionų, o panaudotos geležies užtektų 10-čiai Eiffelio (Eifelio) bokštų.

Kadangi Stambulas yra seismiškai aktyvioje zonoje, tunelis buvo suprojektuotas taip, kad atlaikytų 7,5 balo žemės drebėjimą.

2013 metų spalį Turkijoje buvo atidarytas traukinių tunelis po Bosforu „Marmaray“, kuris tapo pirmąja transporto sąsaja po Europą nuo Azijos skiriančiais vandenimis.

Tačiau nuo antradienio bus galima po legendiniu vandens keliu važiuoti automobiliais. Šiuo istoriniu projektu siekiama sumažinti spūstis nuo transporto dūstančiame Turkijos didmiestyje.

Po atidarymo 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku R.T.Erdoganas pats turi pirmas naujuoju tuneliu „Avrasya“ nuvažiuoti iš Europos į Aziją – drauge su premjeru Binali Yildirimu (Binaliu Jildirimu).

„Atsparus drebėjimams“

Tuneliui prireikė 1,15 mlrd. eurų investicijų, įskaitant 921 mln. eurų paskolas, tačiau jis smarkiai sumažins važiavimo šiuo maršrutu laiką, kuris galėdavo trukti iki 2 valandų, o dabar bus 15 minučių.

Tunelį pastatė privačios turkų statybos kompanijos „Yapi Merkezi“ ir Pietų Korėjos „SK Group“ konsorciumas.

Projektas apima 5,4 km ilgio tunelį, kurio 3,4 km eina po Bosforo sąsiauriu.

Dviejų aukštų tunelis buvo iškastas specialia tunelių gręžimo mašina, kuri per dieną vidutiniškai pasistūmėdavo 8-10 metrų.

Pasak projektuotojų, vykdant šį projektą iškastos žemės užtektų 788 olimpiniams baseinams užpildyti, sunaudotas cementas užpildytų 18 stadionų, o panaudotos geležies užtektų 10-čiai Eiffelio (Eifelio) bokštų.

Kadangi Stambulas yra seismiškai aktyvioje zonoje, tunelis buvo suprojektuotas taip, kad atlaikytų 7,5 balo žemės drebėjimą.

Iš Sevastopolio bazės Kryme ketvirtadienį išplaukusi korvetė leidosi į misiją kitiems jūrų laivyno laivams apsaugoti nuo priešiškų antvandeninių ir povandeninių karo laivų.

Pasak reporterių, praplaukiančiame sparnuotųjų raketų paleidimo sistemomis ir artilerija apginkluotame laive matyti rusų karo jūrininkai.

Šis laivas buvo panaudotas 2008 metais dėl Pietų Osetijos kilusiame Rusijos kare su Gruzija.

Rusijos karo laivynas pirmą kartą sparnuotosiomis raketomis atakavo objektus Sirijoje pernai spalį iš Kaspijos jūros, paskui – gruodį iš povandeninio laivo Viduržemio jūroje.

Pastaruoju metu, kai Maskva suintensyvino savo operacijas Sirijoje, Bosforo sąsiauriu į abi puses praplaukia dešimtys rusų karo laivų.

„Pasiruošę?“ – R.T.Erdoganas paklausė vėliavomis mojuojančių žiūrovų minios ir perkirpęs juostelę atidarė plačiausią pasaulyje kabamąjį tiltą.

Vėliau prezidentas buvo pervežtas per naująjį tiltą autobusu, lydimu stiprios apsaugos.