Pažymima, kad vietinio oro susisiekimo kaina pakilo aukščiausiai 2000-ųjų, kai „Rosstat“ pradėjo ją stebėti, o ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2010 metų rugpjūtį – 74,95 euro.

Per pirmus penkis šių metų mėnesius vietiniai skrydžiai Rusijoje pabrango 32 procentais.

Didžiausių šalies aviakompanijų – „Aeroflot“ ir S7 – atstovai reikšmingą oro susisiekimo pabrangimą paaiškino išaugusiomis pridėtinėmis išlaidomis, ypač degalams, taip pat valstybės subsidijų išnaudojimu, kuriomis, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo siekiama užkirsti kelią galimam bilietų kainų kilimui.

Be to, anot RBK pašnekovų, kainoms įtakos turėjo Rusijai įvestos tarptautinės sankcijos. Aviakompanijos, bandydamos apeiti ribojamąsias priemones, atsarginių dalių lėktuvams ieškojo per trečiąsias šalis, o tai neabejotinai atsiliepė bilietų kainoms. Jų augimui taip pat įtakos turėjo priverstinis Rusijos oro vežėjų persiorientavimas į vidaus rinką, netekus galimybių skraidinti gerokai pelningesniais maršrutais į Vakarų valstybes.

Daugelis gyventojų per šventes nenori užsikrauti sau jokių buitinių rūpesčių.

„Be abejo, po pandemijos tai populiarėja. Kuo toliau, tuo labiau tampa nauja tradicija“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Sostinės širdyje esančiame viešbutyje vėlyvieji Velykų pusryčiai organizuojami ir pirmąją, ir antrąją Velykų dieną.

„Šventinius pusryčius žmogui galime pasiūlyti nuo 25 eurų“, – kalbėjo viešbučio generalinė direktorė Vilija Radzvilavičienė.

Skirtų išsinešti velykinių vaišių kaina svyruoja nuo kelių dešimčių iki 160 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes pastebime, kad nesugundysime klientų balta mišraine ar kitais tradiciniais lietuviškais patiekalais. Žmonėms norisi įmantresnių patiekalų, reikalaujančių subtilesnio gamybos proceso, kuriuos pagaminti užtrunka ilgiau. Pavyzdžiui, tokių, kaip Velingtono kepsnys“, – sakė V. Radzvilavičienė.

Pastebime, kad nesugundysime klientų balta mišraine ar kitais tradiciniais lietuviškais patiekalais. Žmonėms norisi įmantresnių.

 

Tačiau netrūksta ir tradicinio maisto gerbėjų. Yra ir tokių, kurie net velykinių kiaušinių patys dažyti nebenori.

„Ir vaišės, ir pagardai, ir šaltienos, ir kumpiai, ir kiaušinius numarginame bei į lizdelį papuoštą įdedame. Netgi padarome kiaušinius iš sviesto su trumais“, – atviravo kito restorano direktorė Ramunė Kulbytė-Radziukienė.

Dėl infliacijos tokie velykiniai rinkiniai maždaug penktadaliu brangesni nei pernai. Kaina svyruoja nuo 79 iki 99 eurų, tačiau norinčiųjų tiek, kad ne visiems užsakymams yra vietos. Pastebima tendencija, kad gaišti laiką virtuvėje, kad nukrautų stalą, nebenori tiek vyresni, tiek jauni ar daug dirbantys.

Šventėms gyventojai ne tik aktyviai užsakinėja iš restoranų maistą, bet ir ruošiasi į kurortus. 

„Per ilgąjį šventinį savaitgalį žmonės iš anksto planuoja išvykas tiek į Druskininkus, tiek į Birštoną ar į Palangą“, – teigė E. Šiškauskienė.

„Tie viešbučiai, kurie turi apie 50 kambarių, jau skaičiuoja apie 90 proc. užimtumą. T. y., rezervuoja paskutinius likusius kambarius“, – komentavo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Vienoje didžiausių valstybinių odontologijos klinikų eilėje pas dantų gydytoją gali tekti palaukti mėnesį ar net kelis.

„Pradėjus registraciją, burnos chirurgų konsultacijų laikai užsipildo per dieną mėnesiui į priekį“, – teigė Žalgirio klinikos direktorius Linas Zaleckas.

Taip yra todėl, kad nėra norinčiųjų dirbti valstybinėje poliklinikoje.

„Šiuo metu mes turime tris dirbančius ortodontus, kurie sudaro vieną etatą“, – komentavo L. Zaleckas.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsitikinusi, kad darbuotojų trūkumas – tik pavienių poliklinikų problema.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visos šalies plotmėje mes tikrai neįžvelgiame gydytojų odontologų trūkumo. Ir tie priėmimo į studijas skaičiai, panašu, kad yra adekvatūs“, – informavo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Specialistų tikrai netrūksta privačiuose kabinetuose, tačiau ten kainos visai kitokios. Sugedusio danties taisymas čia kainuoja apie 100 eurų, o sudėtingesnės procedūros – dar brangesnės. Pavyzdžiui, protinio danties šalinimas gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų. Tiesa, Odontologų rūmai tvirtina, kad ir privačios klinikos kainą pakėlė minimaliai.

„Šiuo metu nestebiu, kad būtų kažkokie dideli kainų šuoliai, nes mes jautriai reaguojame į vartotoją, į mūsų pacientus. Ir iki lubų mes tų kainų kelti negalime“, – teigė Odontologų rūmų Vilniaus skyriaus vadovė Auristida Gerliakienė.

Anot ekonomisto, guostis, kad Lietuvoje brangu, bet užsienio dantų gydytojai brangesni, jau nebegalima.

Jeigu imtume pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad Europos Sąjungoje kainos vidutiniškai yra išaugusios 13 proc., o Lietuvoje – 66 proc.

 

„Jeigu imtume pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad Europos Sąjungoje (ES) kainos vidutiniškai yra išaugusios 13 proc., o Lietuvoje – 66 proc. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje tas kainų augimas yra labai didelis“, – tvirtino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Anot Odontologų rūmų, dėl infliacijos odontologijos paslaugos brango 5 proc., tačiau pacientų srauto tai nesumažino.

„Tikrai tai pacientų neatbaidė, jų nesumažėjo. Infliacija buvo apie 20 proc., tad kainų pakėlimas 5 proc., manau, buvo iš bėdos, ne daugiau“, – sakė A. Gerliakienė.

Ekonomistas mato kiek kitokius skaičius. Esą odontologijos paslaugos brango ne 5 proc., o kone 10 proc. Ir tas brangimas prasidėjo anksčiau nei šoktelėjo infliacija.

„Pas mus odontologų paklausa yra tikrai didesnė nei pasiūla. Kadangi visur yra didelės eilės, tai šis paslaugos teikėjas diktuoja savo sąlygas“, – aiškino A. Bartkus.

Statistikos departamento duomenimis, lyginant su praeitų metų sausiu, šiemet odontologijos paslaugos brango kiek daugiau nei 9 proc. 2022 m. – beveik 8 proc., o 20221 m. – kone 4,5 proc. Tiesa, brango tik privačios odontologijos paslaugos.

Mėnesio infliacija vasarį, palyginti su sausiu, siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais dvylika mėnesių) buvo 20,7 procento.

Išankstinė agentūros skelbta metinė infliacija siekė 17,2 procento.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo elektros, kietojo kuro, daržovių, nuotekų rinkimo paslaugų, vandentiekos, spirituotų gėrimų, farmacijos gaminių, vyno ir vyno produkcijos kainų padidėjimas bei šilumos, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, avalynės kainų sumažėjimas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,3 proc. Labiausiai brango konservuotas pienas, padažai, kiti gyvuliniai riebalai, žuvis, arbata, bet atpigo saulėgrąžų aliejus, kūdikių maistas, jogurtas, miltai, kefyras. Per metus maisto produktai ir nealkoholinių gėrimai pabrango 30,2 proc.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per mėnesį padidėjo 2,2 proc. Daugiausia padidėjo vandentiekos (18,2 proc.), nuotekų rinkimo paslaugų (18 proc.), kietojo kuro (6,6 proc.), elektros (6,4 proc.), būsto remonto paslaugų (1,1 proc.) kainos, bet sumažėjo suskystintų dujų maistui gaminti (12,7 proc.), šilumos (5,4 proc.) kainos.

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių bendrą 1,7 proc. kainų augimą lėmė vyno ir vyno produkcijos (3,4 proc.), spirituotų gėrimų (3 proc.), alaus (0,8 proc.) kainų padidėjimas.

Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,4 proc. Sanatorijų paslaugos pabrango 3,6 proc., farmacijos gaminiai – 1,8 proc., odontologų paslaugos – 1,2 proc.

Dėl nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,9 proc. Kiti aprangos gaminiai ir reikmenys atpigo 8,2 proc., avalynė – 4,5 proc., drabužiai – 0,4 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, elektros, duonos ir grūdų produktų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių, automobilių, dujų, transporto priemonių remonto paslaugų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, daržovių, alaus, aliejaus ir riebalų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei šilumos, garso ir vaizdo įrašymo įrenginių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 21,5 proc., paslaugų – 11,8 proc., per mėnesį – atitinkamai 0,6 proc., paslaugų – 1 proc.

– Papasakokite, kokį tyrimą atlikote ir kokias išvadas padarėte.

– Atlikome tyrimą „Maisto kainų raida ir dinamika Lietuvoje“. Kainų raidą palyginome su mūsų įvertintų sąnaudų padidėjimu per pastaruosius porą metų. Viena svarbiausių išvadų – didele dalimi maisto kainų padidėjimą lėmė sąnaudų padidėjimas. Kainų raidą ir sąnaudų kaitą palyginome trimis lygmenimis, trijuose sektoriuose. Pasižiūrėjome į maisto gamybos ir tiekimo grandinės pradžią, t. y. žemės ūkio sektorių. Paskui – į maisto produktų gamybos sektorių, t. y. pramonės lygmenį. Ir galiausiai – į mažmeninės prekybos lygmenį, t. y. kainų raidą, kurią mato ir su kuria susiduria jau vartotojai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ir kokie buvo rezultatai?

– Žemės ūkio lygmenyje mūsų rezultatai parodė, kad žemės ūkio kainų augimas per pastaruosius porą metų buvo didesnis nei sąnaudų padidėjimas. Tuo tarpu laikotarpio pradžioje, t. y. 2021 m. pramonėje sąnaudos pradėjo augti reikšmingiau nei kainos. Ir palaipsniui tai persidavė kainoms. Prekybos lygmenyje ryšys tarp sąnaudų kaitos ir maisto kainų kaitos, jau vartotojų lygmenyje, didėjo ranka rankon, praktiškai kartu. Todėl šiuo požiūriu mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.

Mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.

– Ar Lietuvos bankas ruošiasi teikti kokias nors rekomendacijas Vyriausybei dėl maisto kainų?

– Atsižvelgdami į šios analizės rezultatus, atskirų, naujų rekomendacijų neteiksime, nes tam nėra pagrindo. Vertindami išvadas, manome, kad Vyriausybės pasirinkimas paremti labiausiai ekonomiškai pažeidžiamus gyventojus fiskalinėmis priemonėmis, t. y. per išmokas ir kompensacijas, buvo teisingas pasirinkimas. Augant sąnaudoms, ypač kai tą augimą lemia tarptautinės tendencijos, tai kito pasirinkimo kaip ir nėra. Visos ekonomikos apsaugoti per kompensacijas nuo tokio šoko neįmanoma. Tad tokiu atveju galima paremti ekonomiškai pažeidžiamiausių gyventojų pajamas. Ir ta parama turi būti tiksli ir gerai sukalibruota, kad netaptų pernelyg brangi. Na, o žiūrint į ateitį, reikia struktūrinių sprendimų, susijusių su energetikos rinkos funkcionavimu, kad ateityje išvengtume pernelyg didelio šoko. Manau, tos pamokos gali būti išmoktos.

Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su 2022-ųjų sausiu buvo 32,2 proc. (18,61 euro) brangesnis.

Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 63,92 euro (pigo 0,11 euro), antroje vietoje „Barbora“ – 72,55 euro (pigo 5,37 euro), trečioje „Lidl“ – 72,61 euro (pigo 0,74 euro), ketvirtoje „Norfa“ – 76,43 euro (brango 0,53 euro), penktoje „Iki“ – 77,3 euro (pigo 0,95 euro), šeštoje „Last Mile“ – 78,94 euro (pigo 0,93 euro), septintoje „Rimi“ – 83,57 euro (brango 5,36 euro), aštuntoje „e-Rimi“ – 85,81 euro (brango 6,32euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 6,1 proc. (3,6 euro), o per metus – 36,3 proc. (16,68 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 51 prekė, pigo dvi prekės, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 48 prekės. Labiausiai brango juoda duona, saulėgrąžų aliejus, cukrus, kiaušiniai, pigiausias batonas, makaronai, kava, pienas.

– Ar išties mūsų maistas brango trečdaliu per metus?

– Taip. Ir mes netgi galime pasakyti, kad yra toks įdomus efektas – infliacija kaip drakonas pasigavo savo uodegą ir dabar atrodys procentais lyg tai ji nebus tokia įspūdinga ateityje. Bet taip yra tik todėl, kad praeitų metų lapkritį infliacija buvo pasiekusi 9 proc. Dabar prie tų 9 proc. pridedame dar 33 proc. šiais metais ir tada jau mums kitais mėnesiais atrodys, kad galbūt infliacija stabilizavosi, bet iš tikrųjų kainos dažnu atveju padvigubėjo ar net patrigubėjo. Galime atrasti ir tokių produktų.

– Tai jaučiasi ir nuėjus į parduotuvę, prisidėjus pirkinių krepšelį bei kasoje prilietus mokėjimo kortelę…

– Taip, ir mūsų grafikai rodo. Prisiminkime, kaip mes gyvenome dar neseniai – 2020–2021-aisiais. Jeigu grąžintume tas kainas, mes plotume katučių ir sakytume, ko čia mes skundžiamės. Bet šiemet iš tiesų kainos įspūdingos. Dar vienas įspūdingas dalykas, kad prekybininkai pradėjo konkuruoti. Kaip pavyzdys, tai rodo skirtumas tarp pigiausios krepšelio, supirkto vienoje iš parduotuvių, kainos ir brangiausios. Skirtumas – 20 eurų. Tai – įspūdinga suma, nes siekia vos ne 34 proc. krepšelio sumos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Norint surinkti tą krepšelį, turbūt verta keliauti per skirtingas parduotuves?

– Taip. Mes taip darydavome lietuviai, nes tyrimai rodė, kad iki COVID-19 pandemijos mes aplankydavome apie 3,5 parduotuvės, kol surinkdavome pirkinių krepšelį iš skirtingų prekės ženklų. Dabar ta praktika tampa dar aktualesnė. Ir prekybininkai neslepia, kad akcijos jų vyksta karuselės principu. Vieną savaitę tu tą akciją pamatysi viename prekybos tinkle, kitą – kitame. Tik vienas nepatogumas – reikia vaikščioti iš paskos.

– Turiu jūsų pateiktą lentelę su labiausiai brangusiais produktais. Ar aš gerai suprantu, kad nurodote 2021 m. lapkričio pabaigą ir 2022 m. lapkričio pabaigą. Ar gali taip būti, kad grietinė brango beveik 90 proc.?

Užtenka prisiminti, kad 370 g indelis pigiausios grietinės kainavo 79 ct. Dabar tas pats indelis kainuoja – 1,55 Eur ir brangiau.

 

– Taip, gali. Tiesiog užtenka prisiminti, kad 370 g indelis pigiausios grietinės kainavo 79 ct. Dabar tas pats indelis kainuoja – 1,55 Eur ir brangiau. Tai va ir procentai.

– Sūris, cukrus, vištų kiaušiniai, bananai, makaronai, varškė, jogurtas – visi šie produktai brango daugiau kaip 60 proc.?

– Tiesa, tikrai taip. Pigiausias sūris buvo 3,99 Eur, dabar pigiausią mes randame – 6,99 Eur ir tai ne visose parduotuvėse. Bananai atitinkamai – 0,99 ct, dabar – 1,55 Eur ir net kai kuriose mažesnėse parduotuvėse ir dar brangiau. Išties, jeigu prisimeni tas kainas, gyventi tampa sunku.

– Ne veltui sakoma, lengva gyventi tiems, kurie turi trumpą atmintį…

– Bet mūsų piniginė nepamiršta.

– Ar tiesa, kad Lietuvoje maistas tapo brangesnis nei Vokietijoje?

– Iš tiesų mūsų tokie pavieniai patyrinėjimai rodo, kad mes galime sau leisti pirkti brangiau nei vokiečiai. Kai kurios prekės viename nepigiame prekybos tinkle Vokietijoje kone trečdaliu pigesnės nei Lietuvoje.

– Kodėl taip yra?

– Čia yra visas kompleksas. Turbūt reikėtų klausti ir prekybininkų, ir gamintojų, ir mūsų valdžios atstovų.

– Mes gerai gyvename – pirkti itališką veislinių karvių pieno sviestą pigiau nei elementariausią lietuvišką?

– Mes galbūt šnekame apie tokius įdomius reiškinius. Gal kai kas, kurie investavo į tą prekės ženklą, sakys, kad šis sviestas – ne elementarus, o paauksuotas, nes į jį įdėta labai daug reklamos. Yra net tokių atvejų, kai prekybos tinklas, dirbantis per daug šalių, diskriminuoja lietuvaičius, uždėdamas įspūdingus antkainius ant visiškai identiško produkto. Ir mes tampame brangesni nei mūsų kaimynai latviai ar estai.

– Ar itališką kokybišką sviestą atvežti iš Italijos kainuoja pigiau nei lietuvišką už vos kelių šimtų kilometrų? Kas čia ne taip?

– Na, nebent galėčiau pratęsti mintį, kad pas mus dabar kūčiukų kilogramas kainuoja panašiai kaip toks pat kiekis brangios mėsos. Varškė kainuoja tris kartus brangiau nei kad geros mėsos kilogramas. Toks jausmas, kad kartais pasigaminti pačiam bus pigiau, mažiau kils klausimų, kur čia šuo pakastas.

Mes jau judame į tą vietą, kur žmogus gali pradėti nebeeiti į parduotuvę, bijoti ten atsirasti.

 

– Dėl kainų geografijos. Kodėl pavažiavus kelis šimtus kilometrų pas kaimynus viskas yra pigiau?

– Pirmiausia – mes nesitvarkome savo kieme. Antra – konkurencija maža, niekas neprižiūri tos konkurencijos. Trečia – mes užsikėlę pridėtinės vertės mokesčių (PVM) tarifus. Nuo to viskas ir prasideda. Kai susitvarkai šiuos dalykus, pradeda atsirasti ir gerų kainų, ir lyderystės, ir pasididžiavimas šalimi. Man atrodo laikas tvarkytis.

– Banko ekonomistai kalba, kad infliacija po truputėlį rimsta. Tai reiškia, kad kainų augimas irgi stos?

– Kai infliacija jau pagavo savo uodegą, šiandien jau galime paaiškinti tokį ekonomistų būrimą, kad infliacija stoja. Bet tik todėl, kad mes prieš tos aukštesnės bazės lyginame naujas aukštas kainas. Be abejo, kai lygini aukštesnę bazę su aukštesnėmis kainomis, susidaro įspūdis, kad procentai lyg tai pradeda mažėti. Bet lapkričio mėnesio tyrimas parodė, kad kainos nesustojo augti ir jos vis dar auga. Nors taip logiškai mąstant, man atrodo, mes jau judame į tą vietą, kur žmogus gali pradėti nebeiti į parduotuvę, bijoti ten atsirasti.

Per metus – kovą, palyginti su 2021 metų – kovu eksportuotų prekių kainos padidėjo 10,3 proc., importuotų prekių – 27,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Iš eksportuotų prekių per mėnesį daugiausia – 73,1 proc. – brango elektra. Žalia nafta pabrango 19,3 proc., rafinuoti naftos produktai – 16,2 proc., bet atpigo guminiai gaminiai – 5,9 proc., avalynė – 5,7, sodinamoji medžiaga: gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys, auginiai ir ūgliai  – 4,2 proc.

Iš importuotų prekių daugiausia – 55,6 proc. – pabrango elektra. Rafinuoti naftos produktai brango 20,1 proc., konservuota mėsa ir mėsos produktai – 12,9 proc., bet atpigo pramoniniai gaminiai – 3,9 proc., sodinamoji medžiaga – 3,2, kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 2,2 proc.

Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 3,6 proc., ne iš euro zonos – 7,4 proc., per metus – atitinkamai 15,7 ir 38,1 procento.

Auksas – ne tik grikiai

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – daugiau kaip 47 proc. Už kilogramą grikių šiuo metu reikia mokėti maždaug 1,32 euro brangiau negu prieš metus. Žymiai pabrango natūralus jogurtas – 42 proc., atvėsintas viščiukas – beveik 40 proc. ir pienas – daugiau kaip 39 proc. Litras pieno dabar kainuoja 35 centais brangiau negu prieš metus.

Brango ne tik grikiai, bet ir kitos kruopos – daugiau kaip trečdaliu pabrango perlinės, miežinės, avižinės kruopos, manai. Žymiai pakilo ir duonos kaina.

Yra produktų, kurių kaina per metus sumažėjo. Labiausiai atpigo švieži karpiai – 12,45 proc., atlantinės lašišos – 10 proc. (maždaug euru už kilogramą), jūriniai ešeriai – daugiau kaip 7 proc. (60 ct už kg). Narvuose laikomų vištų kiaušiniai taip pat pigo beveik 9 proc.

Tyrimą atlikęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palygino vidutines 96 maisto produktų kainas šių ir praėjusių metų vienuoliktą savaitę. Bendrai per metus pabrango 76 maisto produktai, atpigo aštuoniolika, o dviejų produktų kainos išliko nepakitusios.

Ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų kainų tyrimas parodė, kad per metus padidėjo visų produktų, išskyrus mineralinį vandenį, kainos. Tyrimo metu stebėti 20 atrinktų būtiniausių produktų kainų pokyčiai. Vidutinė kaina apskaičiuojama pasirenkant trijų mažiausių kiekvieno produkto kainų vidurkį. Per metus labiausiai pabrango grikiai, saulėgrąžų ir rapsų aliejus, tamsi duona, manai, ryžiai.

Pavyzdžiui, grikiai ekonominės klasės produktų segmente per metus pabrango beveik 59 proc., maistinio rapsų aliejaus kaina didėjo 50 proc., o saulėgrąžų aliejaus – 37 proc. Tamsi duona pabrango beveik 37 proc., manų kruopos – beveik 27 proc., o ryžiai – 26 proc.

Geriamas ekonominės klasės (2–2,5 proc. riebumo) pienas ir sviestas (82 proc. riebumo) brango penktadaliu. Apie 19 proc. didėjo kvietinių miltų, virtų dešrelių ir 30 proc. riebumo grietinės kaina. Šviesios duonos kaina pakilo beveik 18 proc., batonų – 8 proc. Liesa varškė brango beveik 15 proc., o fermentiniai sūriai – beveik 14 proc. Makaronai pabrango kiek daugiau kaip 13 proc., virtos dešros brango dešimtadaliu, kefyras – daugiau kaip 8 proc., o M dydžio narvuose laikomų vištų kiaušiniai – beveik 7 proc.

Keturi iš penkių

„Šių metų vienuoliktos savaitės vidutines kainas palyginus su 2021 m. vienuolikta savaite, matome, kad brango keturi iš penkių maisto produktų. Be to, labiau brango ekonominės klasės maisto produktai – kai kurių populiarių ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų mažiausios kainos per metus padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos“, – atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių ir motociklų prekybą, maitinimo ir gėrimų įmones, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, šiemet sausį–vasarį buvo 2,35 mlrd. eurų (be PVM) – 15,4 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

14,2 proc. – tiek vasarį Lietuvoje siekė infliacija, palyginti su pernai vasariu.

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta be PVM sausį ir vasarį buvo 165,3 mln. eurų – 2,5 karto didesnė nei pernai tuo pačiu metu, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Vien vasarį mažmeninės prekybos apyvarta siekė 1,165 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su sausiu, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,4 proc.

Per metus – vasarį, palyginti su 2021 metų vasariu, apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 12,7 proc.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per metus palyginamosiomis kainomis mažėjo 4,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančiųjų augo 31,8 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 13,4 proc.

Per mėnesį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančiųjų padidėjo 1,5 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,5 proc.

Tyrimas

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse toliau brangsta, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Kovą, palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 6,4 proc. (3,87 euro), o palyginti su pernai kovu – 16,2 proc. (8,91 euro) brangesnis. Pigiausias – 55,3 euro, brangiausias – 67,1 euro.

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 4 proc. (1,89 euro), o per metus – 24,8 proc. (9,8 euro). Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 46 prekės, pigo šešios prekės. Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, pigiausi makaronai, grietinė, bulvės, pienas, juoda duona.

Komentaras

Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus nuomone, Vyriausybės ruošiamos antiinfliacinės priemonės turi būti orientuotos į tikslinę pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias, o ne į priemones, mažinančias infliaciją.

Centrinio banko vadovas teigia, kad šios priemonės turi būti orientuotos į pajamų nelygybės ir socialinio pažeidžiamumo mažinimą: „Kai mes sakome antiinfliacinės priemonės, aš savęs klausiu, ar mes bandome paveikti tą statistinį dydį, kuris vadinasi infliacija, o galbūt mes bandome padėti žmonėms, kurie susiduria su kainų augimu, ir jiems vis mažiau lėšų lieka pragyvenimui? Socialinis pažeidžiamumas, pajamų nelygybė –  pagrindiniai antiinfliaciniame priemonių pakete.“

Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos kainų padidėjimas ir chemikalų, chemijos produktų kainų sumažėjimas.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,1 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,7 proc. Labiausiai – 17,9 proc. – pabrango žalios naftos produktai. Daugiausia – 1,7 proc. – pigo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcija.

Maisto produktai pabrango 1 proc. Ypač brango arbata ir kava – 12,1 proc., džiūvėsiai, sausainiai ir ilgai išsilaikantys konditerijos kepiniai – 6,2 proc., perdirbti ir konservuoti vaisai, daržovės – 4,4 proc., bet atpigo grūdų malimo produktai – 5,5 proc., vaisių ir daržovių sultys – 4,6 proc.

Ypač brango arbata ir kava – 12,1 proc., džiūvėsiai, sausainiai ir ilgai išsilaikantys konditerijos kepiniai – 6,2 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų beveik nepasikeitė.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 32 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 26,3 proc. Ne Lietuvos rinkoje – atitinkamai 8 ir 5,8 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 8,5 proc., ne euro zonos rinkoje – 7,7 proc., per mėnesį – atitinkamai 1,4 ir 0,6 proc.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.

Vasarį, palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,9 proc. (2,25 euro), palyginti su pernai vasariu buvo 10,6 proc. (5,76 euro) brangesnis. Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 3,1 proc. (1,4 euro), o per metus – 20,2 proc. (7,96 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 44 prekės, pigo aštuonios prekės. Labiausiai brango pomidorai, makaronai, saulėgrąžų aliejus, kava, grietinė, varškė, juoda duona, pienas.