Šiame teisiniame procese UAB „Klaipėdos baseinas“ dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Baseino direktorė Ieva Vaičiurgė teigia, kad bendrovė šioje byloje atstovavo ir apgynė viešąjį interesą. Kartu ji pabrėžia, kad supranta, jog šis sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui. Kartu tikimasi, kad po šio, kad ir negalutinio teismo verdikto, kartu su savivaldybe pavyks rasti sprendimus, kaip pašalinti likusius defektus.

Klaipėdos baseino vadovė akcentuoja, kad dalis trūkumų buvo nuolat šalinami nelaukiant bylinėjimosi pabaigos – ir koncesininko lėšomis, ir savivaldybei panaudojus bankinę garantiją. Žinia, dėl pastarosios „Axis Industries“ buvo pareiškusi priešieškinį, bet teismas jį atmetė.

I. Vaičiurgė akcentuoja, kad teismas atmetė ir visus rangovo bei kai kurių jo samdytų subrangovų kaltinimus dėl neva netinkamos eksploatacijos.

„Noriu pabrėžti, kad šis pastatas ne tik buvo, bet ir išlieka saugus naudotis visiems lankytojams, o užfiksuoti defektai neturi jokios įtakos mūsų klientams. Mūsų reguliariai vykdoma techninė priežiūra leidžia užtikrinti, kad visos patalpos atitiktų nustatytus reikalavimus ir lankytojų lūkesčius. Esame įsipareigoję ne tik išlaikyti, bet ir gerinti paslaugų prieinamumą ir patogumą, kad kiekvienas apsilankymas būtų be priekaištų“, – teigė baseino vadovė.

Pasak I. Vaičiurgės, reguliariai atliekant klientų apklausas bandoma įgyvendinti jų idėjas bei pasiūlymus. Naujovių baseine bus ir ateityje – vyks įvairios treniruotės, iniciatyvos, projektai.

2023 metais Klaipėdos baseinas sulaukė beveik 400 000 klientų. Vien mokymo plaukti treniruotės nuolat lankė per 800 vaikų ir suaugusiųjų. 600 Klaipėdos rajono antrokų čia siekė tobulinti savo plaukimo įgūdžius. Praėjusiais metais buvo suorganizuota 15 plaukimo varžybų. Bene daugiausiai atgarsio pernai susilaukė kartu su „Švyturio“ arena organizuota iniciatyva „Gerumo PARA-TONAS“, kurios metu už surinktą paramą buvo nupirkta būtinų priemonių Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Šios iniciatyvos metu visą parą plaukta 1440 minučių, vis perduodant estafetę kitam plaukikui. Iš viso buvo nuplaukta 341,3 km.

„Metai rekonstrukcijos. Lupasi po savaitės. Į prieigas graudu žiūrėti“, – praėjusią savaitę  į portalo kauno.diena.lt redakciją dėl vadinamojo Trijų mergelių tilto kreipėsi skaitytojas.

Vyras atkreipė dėmesį, kad šio tilto per Nemuną būklė kelia klausimų.

Atsiuntė nuotraukų, kuriose – besilupantys dažai, atšokusi akmeninė apdaila. Tiltas po remonto oficialiai atidarytas prieš dvi savaites iki užfiksuojant tokius vaizdus.

Skaitytojo nuotr.

Kauno miesto savivaldybės atstovai portalui kauno.diena.lt pateikė komentarą.  

„Prieš tilto atidarymą atlikta darbų patikra. Nustatyti tam tikri smulkūs defektai. Rangovas apie tai informuotas. Juos pašalins esant tinkamoms oro sąlygoms. Pastebėti smulkūs defektai neturėjo įtakos saugiam žmonių judėjimui, todėl nuspręsta tiltą atidaryti kaip ir planuota – prieš didžiąsias praėjusių metų šventes“, – nurodė savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus specialistas Mindaugas Drąsutis.

Pastebėti smulkūs defektai neturėjo įtakos saugiam žmonių judėjimui, todėl nuspręsta tiltą atidaryti kaip ir planuota – prieš didžiąsias praėjusių metų šventes.

Pasak Kauno miesto savivaldybės, per rekonstrukciją nuvalytos ir perdažytos tilto metalinės konstrukcijos, atnaujinti turėklai, šviestuvai, sutvarkytas pagrindinis takas ir prieigos. Taip pat sutvarkytos Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo prietilčių prieigos, laiptai ir takai, įrengti nauji suolai, dviračių stovai.

Teigta, kad nemažai dėmesio skirta ir tilto dangai. Skirtingomis spalvomis padengti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Šis 388 metrų ilgio tiltas yra vienas aukščiausių šalyje. Iškilęs 32 metrus.

Tiltas, nuo kurio atsiveria upė su vaizdinga panorama, paskutinį kartą remontuotas beveik prieš dešimtmetį.

„Aš niekada nepasitikėjau autopilotu, nors ir turiu jį šiame automobilyje. Niekada jo nejungiau“, – sakė vyras.

„Tesla“ susivokė, kad naudoja pasenusią ir pernelyg nelanksčią autopiloto sistemą. Tiesa, suvokimas atsirado tik tada, kai Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija atliko avarijų, įvykusių naudojant iš dalies automatizuoto vairavimo sistemą, tyrimą. Paaiškėjo, kad nuo 2016 m. padarytose 35 avarijose, per kurias, kaip įtariama, „Tesla“ automobiliai važiavo su automatine sistema, žuvo mažiausiai septyniolika žmonių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Autopilotas – saugus. Aš juo naudojuosi beveik kiekvieną dieną. Kartais žmonės patenka į avariją ir visi juda 10 km/val. greičiu, tada autopilotas užkerta kelią tolimesnėms avarijoms, o jie sako, kad tai nesaugu“, – teigė vyras.

Pati „Tesla“ savo interneto svetainėje teigia, kad autopilotas skirtas padėti vairuotojams vairuoti, tačiau negali jų visiškai pakeisti.

Automobilis tiesiog nepastebi puspriekabės ir palenda po ja.

„Kai kurie žmonės tiki, kad gali užsimerkti ir vairuoti. Nenoriu būti tuo, kuris partrenkia pėsčiąjį, nes patikėjau kažkokiu automatizuotu dalyku“, – kalbėjo vyras.

Tačiau transporto saugos ekspertai kritikuoja paprasto autopiloto atšaukimą. Esą tai neišsprendžia pagrindinės problemos, kad „Teslos“ automatizuotoms sistemoms sunku pastebėti kliūtį savo kelyje.

„Mes matėme visas šias avarijas dėl autopiloto. Visai neseniai buvo trečias kartas, kai kažkas žuvo atsitrenkęs į puspriekabę. Visada ta pati situacija, tačiau žmonės nekreipia dėmesio. Automobilis tiesiog nepastebi puspriekabės ir palenda po ja. Galima manyti, kad, jei vairuotojai būtų buvę atidūs, būtų to išvengę“, – sakė inžinerijos profesorius Philip Koopman.

Automobilių saugumo šalininkai jau daug metų ragina griežčiau reglamentuoti vairuotojų stebėjimo sistemą, kuri nustato, ar vairuotojas laiko rankas ant vairo.

Kauniečiai stebėjo, kaip darbininkai pluša ties Kauno apylinkės teismu Laisvės alėjoje. Vietomis keičiama granito danga, kurios nutrupėjo kampai, kai kur plytelės skilo pusiau. Tad darbininkai išima defektuotą plytelę ir į jos vietą kloja naują.

LNK Žinios skelbė, kad, kol yra garantija, sulūžusias plyteles savo lėšomis keičia rangovas. Pasibaigus garantijai, už lūžtantį granitą teks mokėti mokesčių mokėtojams. Miesto atstovai aiškino, kad tokių skilinėjimų buvo galima tikėtis, nes granitas nėra vienalytis akmuo.

„Keisdavo jie dukart per metus, dabar sutarėme, kad vieną kartą keisime“, – LNK sakė Kauno miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Skaitytojo nuotr.

Primename, kad Laisvės alėjos rekonstrukcija vyko keliais etapais. Pirmiausia atnaujinta danga nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčios iki A. Mickevičiaus gatvės. Kitu etapu rekonstruota dalis nuo minėtos gatvės sankryžos iki pat Vilniaus gatvės.

Darbų metu atnaujintos požeminės komunikacijos, paklota nauja granito danga, sutvarkytas apšvietimas, įrengti nauju suoliukai bei atlikti kiti darbai.

Už pirmąjį Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapą miestas sumokėjo 4,3 mln. eurų, antrame etape darbų atlikta už maždaug 15 mln. eurų.

Savivaldybė kompensuos butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, jei šie remontuodami namą palieka defektus. Tokiu atveju bus suteiktas ir finansavimas statybų defektų ekspertizei, tyrimams, teisinėms paslaugoms.

Tokie teisminiai ginčai gali kainuoti 3–10 tūkst. eurų. Tačiau jei gyventojui pavyktų iš rangovo prisiteisti teisines išlaidas, gautą kompensaciją jis turėtų grąžinti savivaldybei.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Matomi brokai – tai viena dalis, bet jei kreiptasi į rangovą ir brokai geranoriškai sutaisomi, jokių kitų veiksmų imtis nereikėtų“, – tikino statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas Aidas Vaičiulis.

Jei rangovas atsisako taisyti akivaizdaus broko, būtina per garantinį laikotarpį kreiptis į pastato administratorių ir į rangovą. Dažniausiai garantija paslėptiems darbams trunka apie 10 m., kitiems apie 20 m.

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į darbus, kurių akivaizdžiai nesimato.

„Tokiu atveju padėti gali tik specialistai. Brangstant energijos nešėjams, tie žmonės, kurie renovavosi pastatus, pajaus, jei nepasiekiamas renovacijos efektyvumas“, – pasakojo A. Vaičiulis.

Jei iš pat pradžių nesiekiama gero rezultato, jis niekada ir nebus pasiektas. Siekiant sutaupyti galima ieškoti pigiausių medžiagų, pigiausio rangovo, tačiau darbų kokybė tokiu atveju visada bus abejotina.

„Rengiant investicinį planą, nereikėtų padaryti labai pigiai ir tikėtis stebuklo. Už mažą kainą visada gaunamas ir mažas rezultatas. Reikėtų žiūrėti, kad priimamas sprendimas būtų geras, o ne pigus“ , – patarė A. Vaičiulis.

Rangovo ir užsakovo atsakomybė apibrėžiama sutartimi. Sutartyje numatomi skirsniai apie taisytiną  tiek užslėptą, tiek atvirai matomą broką. Tačiau jei rangovas tiesiog tampa nepasiekiamas ar dingsta, belieka keliauti į teismą.

„Tai teisiniai dalykai. Esmė užsakyme, jei skiriamas dėmesys analizei, bėdų nebus. Geri rangovai visada bus ten, kur gali gerai atlikti darbus ir iš to uždirbti“, – įžvelgė A. Vaičiulis.

Teisis dėl visko?

Nusiskundimų pasitaiko pačių įvairiausių.

„Tekę susidurti, kai iš statybų inspekcijos gaunamos užklausos. Nagrinėjam tuos skundus, dažniausiai jų būna dešimtimis. Sprendimų pasitaiko visokių. “, – aiškino A. Vaičiulis.

Nagrinėjant skundą vertinama, ar teisingai atlikti darbai, ar rangovas atitiko kvalifikaciją.

Kai kurie žmonės apskritai nesirūpina būstu ir nekelia klausimų

Ginčų sprendimuose svarbūs daugelis faktorių: renovuojamo pastato administratoriaus veiksnumas, gyventojų aktyvumas, rangovo gebėjimų.

„Kai kurie žmonės apskritai nesirūpina būstu ir nekelia klausimų“, – pastebėjo A. Vaičiulis.

Vilniaus miesto taryba inicijavo pokyčius, dėl kurių vilniečiai galės kreiptis į teismą dėl blogai atliktų renovacijos darbų. Bus skiriamas finansinis rezervas tiems, kurie sieks tiesą aiškintis teisme.

„Pinigų rezervai labai gerai, jei tik tinkamai panaudojami. Vilniaus savivaldybė apskritai pasižymi inovacijomis, o šis rezervas suteiks galimybę tiesiog siekti tiesos“, – situaciją komentavo A. Vaičiulis.

Ar ši galimybė privers rangovus pasitempti, žinant dėl tikimybės keliauti į teismą, abejotina.

„Kiekvienas rangovas turi savo darbo specifiką. Manau, kad pas mus atkeliauja amerikietiška teismų kultūra. Tikiu, jog tai taps esminiu sprendimų ieškojimo būdu“, – reagavo A. Vaičiulis.

Ruožas nuo Lenkijos iki Kauno. „Rail Baltica“ buvo projektuojama taip, kad traukiniai čia ateityje galėtų važiuoti labai dideliu greičiu – iki 250 km/val. 

Pirmieji „Rail Balticos“ dokumentai pasirašyti vos įstojus į Europos Sąjungą. Teigta, kad geležinkelis iki Kauno turėtų būti atvestas iki 2010 metų. Bet darbai nė vienoje Baltijos šalyje nevyko. Strigo sklypų išpirkimas. 2009-aisiais Lietuva pranešė, kad imsis lyderystės. Mūsų šalis pirmoji pradėjo kloti „Rail Balticos“ bėgius. Nuspręsta sklypų neišpirkinėti – europinės vėžės bėgius kloti šalia senų sovietinių bėgių. 

2015-aisiais „Rail Baltica“ nuo Lenkijos iki Kauno baigta – išleista per trečdalį milijardo eurų, bet po kelerių metų paaiškėjo, kad nauja vėžė nebeatitinka reikalavimų. Maksimalus traukinių greitis kai kur nesiekia nei 100 km/val. Ypač komplikuotas posūkis Kazlų Rūdoje, kuris, anot mero, – pavyzdys, kaip dėl skubos pridaroma broko. Paaiškėjo, kad būtent šis posūkis yra „Rail Baltica“ projekto brokas, nes posūkis yra per staigus. Traukiniai čia gali važiuoti maksimaliu 80 km/val. greičiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rail Balticos“ projekto koordinatorius nesutinka, kad projekte pridaryta klaidų. „Čia tiesiog nuoseklus, tolimesnis projekto įgyvendinimas netgi teikiant paraišką dėl tos pirmosios linijos, buvo numatyta paraiškoje, kad atliksime studiją“, – kalbėjo „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Esą prieš dešimtmetį buvo kiti reikalavimai. Visų pirma, siekta kuo greičiau nutiesti jungtį su Europa. Tam pritarė ir Briuselis. Didelį greitį esą nuspręsta užtikrinti vėliau. „Nesakyčiau, kad pasikeitė reikalavimai ar neatitinka reikalavimų. Tiesiog tai yra logiškai suplanuotas kitas projekto etapas“, – tikino „Rail Balticos“ koordinavimo vadovas.

2018-aisiais atsirado nauji „Rail Balticos“ reikalavimai ir tapo aišku, kad prie Kazlų Rūdos reikia naujų bėgių. „Taip, ties Kazlų Rūda naujoji trasa bus tiesesnė“, – tarstelėjo A. Jackus.

Netrukus „Lietuvos geležinkeliai“ pristatys, kaip siekiama tiesinti vėžę nuo Kauno iki Lenkijos. Vienas variantų – tiesti maždaug dešimties kilometrų ilgio lanką prie Kazlų Rūdos. „Vienas pasiūlymas yra prie pat miesto iškertant aštuonių kilometrų ilgio miško kooridorių nutiesimas greitosios vėžės“, – pasakojo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Dalis Kazlų Rūdos atsidurtų tarp bėgių. Kitas variantas – tiesti visą naują vėžę nuo Kauno prieigų iki Lenkijos, palei magistralę „Via Baltica“. Toks projektas kainuotų daug daugiau, bet traukinių greitis būtų maksimalus.

„Kad būtų pasiektas 250 km/val greitis, visi kampai turi būti nupjauti ir trasa parengta maksimaliai tiesi ir maksimaliai įmanomam greičiui“, – teigė projekto koordinavimo vadovas.

Anot Kazlų Rūdos mero, dabartinė valdžia taiso ankstesnių valdžių klaidas. Meras sakė, kad ir dabar skubama – svarstoma tiesti naujus bėgius, bet meras pasigenda pervažų ar aplinkkelių, kad Kazlų Rūdos žmonėms nepasunkėtų susisiekimas. „Jeigu mes neišsidėrėsime ir negausime įsipareigojimo tuo pačiu mieste įrengti dar bent vieną požeminę pervažą, manau, kad tai tiesiog bus nelygiavertis pasiūlymas“, – sakė M. Varaška.

Koks variantas bebūtų pasirinktas, meras planuoja inicijuoti gyventojų apklausą. Anot Lietuvos geležinkelių, nutiesus naują vėžę naudojama bus ir senoji. Visų pirma, kroviniams vežti, o ir Kazlų Rūda išloš, kad turi „Rail Baltica“ jungtį, nes turės galimybę iš savo miesto keliauti tiesiai į visą Europą.

Teks vėl tvarkyti

„Vandens pratekėjimas pastebimas ties siūle tarp aikštelės perdangos plokštės ir perimetro bortelyje bei prie atraminės sienos. Taip pat matome, kad dalyje viršutinės aikštelės nekokybiškai sudėta trinkelių danga – joje matomos duobės ir iškilimai“, – didžiausius iš defektų, dėl kurių visų jau kreiptasi į rangovą, įvardijo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Anot jos, darbų rangovas artimiausiu metu pradės vėl tvarkyti aikštelę.

„Po šaltesnės žiemos, gausesnių kritulių ir ilgalaikių ryškesnių temperatūros svyravimų buvo nustatyti kai kurie projektinių sprendinių ir statybos darbų trūkumai. Siekiant užtikrinti mūsų pastebėjimų ir kai kurių abejonių dėl kokybės pagrįstumą, buvo atliktas nepriklausomas kokybės vertinimas, kurio metu identifikuoti tam tikri objekto trūkumai ir pateikti preliminarūs pasiūlymai, kaip juos ištaisyti“, – komentavo R.Savickienė.

Anot jos, su vertinimo rezultatais jau supažindinti projektuotojai ir statybos darbų rangovai. „Tikime, kad defektų šalinimas bus atliktas kaip įmanoma greičiau ir aikštelė tarnaus ilgus metus“, – dėstė savivaldybės atstovė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Miestui nieko nekainuos

Aleksoto aikštelės atnaujinimo darbus buvo patikėta atlikti rangovui UAB „HSC Baltic“.

„Bendradarbiaujame su užsakovu, tam ir yra garantinis laikotarpis“, – patvirtino rangovo atstovė, pridūrusi, kad tai esą yra „neesminiai defektai“, nepaisant jų, aikštele galima džiaugtis ir naudotis.

Be to, pašnekovės nuomone, dėl daugelio defektų kaltas ne rangovas, o „blogai suprojektuoti sprendiniai“. „Pateikta daug klausimų projektuotojams“, – sakė atstovė.

Anot jos, viskas bus sutvarkyta. „Nesakome, kad netvarkysime ir nedarysime. Žinoma, kažkas bus pakeista, defektai bus ištaisyti“, – teigė atstovė.

„HSC Baltic“ projektų vadovas Jonas Valiulis taip pat sakė, kad viskas bus tvarkoma, tik sprendžiamas apmokėjimo klausimas: nežinia, ar darbai bus vykdomi už rangovo, ar už projektuotojų lėšas. Bet kokiu atveju, miestui papildomai tai nieko nekainuos.

Taip pat matome, kad dalyje viršutinės aikštelės nekokybiškai sudėta trinkelių danga.

Nuo kamerų iki laiptų

„Po žiemos išsikraipiusios plytelės nėra naujiena. Pažiūrėkite prie „Žalgirio“ arenos kaip granitas sukritęs, duobės atsiradusios. Tai normalu. Nėra kažkokių ginčų, dangą sutvarkysime. Bet dar ir kitokių defektų šiek tiek yra“, – sakė J.Valiulis.

Būtent dėl kitų defektų ir aiškinamasi su projektuotojais. „Kaip suprantu, tai atsirado dėl tam tikrų projektinių sprendimų. Kaip hidroizoliacija ten numatyta drenažinė membrana, kuri, kaip matyti, neužtikrina norimo rezultato. Dabar projektuotojai yra užklausti, kaip būtų galima išspręsti tą problemą“, – teigė bendrovės projektų vadovas.

Atnaujintą Aleksoto apžvalgos aikštelę jau vėl reikia remontuoti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jis minėjo, kad vieta – labai šaltiniuota, todėl atsiranda papildomi niuansai. „Penktadienį savivaldybėje rengiamas susitikimas. Bandysime klausimus spręsti kuo greičiau. Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kaip sutvarkyti, kad problemos nesikartotų. Išsiaiškinę galėtume iš karto imtis darbų“, – tikino J.Valiulis. Jo vertinimu, defektams pašalinti prireiktų apie dviejų trijų savaičių, priklausomai nuo sprendimų ir darbuotojų užimtumo.

J.Valiulio vertinimu, atsiradusių defektų apimtis, palyginti su visu projektu, – minimali.

Savivaldybė nurodo, kad, rekonstruojant Aleksoto apžvalgos aikštelę, buvo pakeistas jos erdvių kontūras, įrengta stoginė ir atraminės sienelės, įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas V.Čepinskio gatvėje iki S.Dariaus ir S.Girėno gatvės, atnaujinti Vytauto laiptai, esantys lygiagrečiai funikulieriui, ir takai šlaito viršuje, įrengti mažosios architektūros elementai, sutvirtintas ir apželdintas šlaitas, įrengti inžineriniai tinklai (lietaus, buitinių nuotekų, vandentiekio, drenažo, ryšių, elektros, apšvietimo).

Vilmanto Raupelio nuotr.

Lankytojams su judėjimo negalia įrengti keltuvai, kurie kelia iš žemiau esančios aikštelės į aukštesnę ir atgal. Taip pat įrengti šviestuvai su automatiniu šviesos srauto reguliavimu ir vaizdo stebėjimo kamerų sistema.

Vertina ekspertai

Su "Kauno diena" susitikę "Akacijų vilų" gyventojai tikisi jau greitai turėti statybos ekspertų vertinimą dėl namo kokybės, statybos reikalavimų atitikimo ir kitų gyventojų nurodytų defektų.

Nekilnojamojo turto vystytojai "Nuova" "Akacijų vilas" pristato kaip būstus vienoje aukščiausių Kauno miesto vietų – Kalnų gatvėje ant šlaito. "Buvusio dvaro parke 2017 m. pastatyti butai, iš kurių atsiveria stulbinanti panorama į tekantį Nemuną ir Kauno senamiesčio bokštus", – rašoma nekilnojamojo turto skelbimų portale apie dar ir šiandien parduodamus butus.

Baigėsi kantrybė prašinėti – tą sutvarkykite, aną sutvarkykite. Mes nenorime nieko daugiau – padarykite tik tai, kas priklauso.

Tačiau jau įsigiję butus keturių aukštų daugiabutyje gyventojai neslepia nusivylimo. "Jeigu būtų atlikta gyventojų apklausa po metų gyvenimo šiame name, spėju, kad niekas čia nenorėtų gyventi. Vienas jau pardavė butą, nes atsibodo visos tos nesąmonės", – tvirtino "Akacijų vilose" gyvenantys kaimynai Saulius ir Romas (pavardės redakcijai žinomos).

Romas pasakoja, kad iš "Nuova Capital" yra pirkęs butą devynaukštyje, ne per toliausiai nuo "Akacijų vilos". Ten esą buvo šiokių tokių nebaigtų darbu, tačiau didelių bėdų nekilo. Romo žiniomis, butą "Akacijų vilose" turi nekilnojamojo turto vystytojo dukra. Vyras sako, kad ši žinia jam buvusi kaip garantas, kad naujas keturių aukštų namas pastatytas tikrai gerai.

Tačiau teko nusivilti. Dar ir šiandien prie įvažos į "Akacijų vilas" numatytas užkardas nebaigtas įrengti. Anot gyventojų, užkardas – tai bene mažiausia blogybė, tačiau puikiai iliustruoja "Nuovos" požiūrį į jų statinio užbaigimą.

Gyventojams trūko kantrybė dėl nekilnojamojo turto vystytojų "Nuova" nebaigtų darbų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Lenda brokas

Iš pirmo žvilgsnio maloniai nuteikiantis savo originalumu daugiabutis, gyventojų pasakojimu, nuo pat pradžių kėlė nemažai rūpesčių. Saulius pasakoja, kad namas Statybos inspekcijai buvo atiduotas vertinti be apsauginių langų grotelių.

"Kol nekėliau šio klausimo, tol nieko nebuvo daroma. Nežinia, kaip jie atidavė vertinti tą namą, nes be apsauginių grotelių to padaryti negalėjo. Tačiau namą leista eksploatuoti. Po daugkartinių skambučių ir kone grasinimų, kad kreipsimės kažkur kitur, reikalai ėmė judėti į priekį", – Saulius mostelėjo į jau sudėtas aplink langus apsaugines groteles.

Tačiau tai – tik vienas nemalonių niuansų. Apsauginės grotelės buvo būtinos, kad žmonės kuo greičiau galėtų apsigyventi įsigytame būste. Gyventojai tęsia bėdų sąrašą. "Visiškai nekokybiškos metalinės konstrukcijos – blogai paruoštos, blogai nudažytos. Namo fasade jau matyti rūdys", – vos prieš kelerius metus pastatyto namo pastebimais defektais skundėsi Saulius.

Ekspertai jau apžiūrėjo ir vertino ant metalinių konstrukcijų esantį dažų sluoksnį. Pasak gyventojų, ekspertizės išvadose turėtų būti nurodyta, kad dažų sluoksnis neatitinka normų.

Bėdos dėl šilumos mazgo

Gyventojai tęsia ekskursiją, demonstruodami naujai pastatytos vilos problemas. Bene nemaloniausią įspūdį gyventojams paliko išgyvenimai, kai, užsikišus kanalizacijai, fekalinėse nuotekose skendo požeminis garažas.

Gyventojai įtaria, kad gal statybininkų paliktas koks skuduras nukeliavo vamzdžiais ir užkimšo kanalizaciją. Mažiausiai keturis ar penkis kartus buvo apsemtas požeminis garažas. Atidaryti langai negelbėjo nuo fekalijų tvaiko. "Neįmanoma buvo įeiti. Ir nieko negali padaryti, nes įmonė, kuri statė, mus ignoruoja", – dėstė Romas.

Dar viena namo puošmena – šilumos mazgas. Namą administruojanti įmonė surašė defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad dujinėje katilinėje nėra privalomosios dokumentacijos, katilų techninių pasų, automatikos skyriuje nėra schemos, nėra instrukcijų, nėra principinės schemos, į automatikos skydą bėga vanduo, į katilus pribėgę vandens, matyti korozija, išsiplėtimo indas, vamzdynų armatūra pažeista korozijos, katilų dūmtraukiai apibėgę vandeniu. Ir visa tai dar nė penkmečio neskaičiuojančiame name.

Romas ragina pažvelgti į lubas prie šilumos mazgo durų. "Čia pelėsis, – tvirtina vyras. – Argi taip turėtų būti naujame name? Gal lapkričio mėnesį jie darė hidroizoliaciją, tačiau greitai oras atšalo, nelijo ir net nebuvo kaip įsitikinti, ar gerai padaryta."

Pusantrų metų vyksta darbo imitacija. Kažką kosmetiškai padaro, atrodo, tiesiog tempiama guma ir laukiama, kol baigsis garantinis laikotarpis.

Komunikacijos stoka

Negana to, gyventojai mini dar vieną trūkumą šilumos sistemoje – butuose neįrengti skaitikliai. "Šildymo kaštai apskaičiuojami pagal formulę, o ne pagal tai, kiek realiai suvartojame šilumos", – nebaigtų reikalų sąrašą pildė Romas.

Karšto vandens reikalai gyventojų taip pat netenkina. Rytais žmonės pirma atsuka karšto vandens čiaupus, tada keliauja pusryčiauti, gerti kavos, arbatos ir tik paskui gali eiti į dušą. Saulius svarstė, kad gal tokia situacija dėl karšto vandens, nes  ne visuose butuose jau gyvena žmonės, tačiau perniek nutekėjusio vandens kaštai patuština gyventojų, o ne statytojų piniginę.

"Kaimynai iš pirmo aukšto rodė nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip į vonią bėga žvyras", – šyptelėjo Saulius.

"Komunikacijos stoka, geranoriškumo trūkumas yra didžiausia problema. Pusantrų metų vyksta darbo imitacija. Kažką kosmetiškai padaro, atrodo, tiesiog tempiama guma ir laukiama, kol baigsis garantinis laikotarpis. Perki, investuoji, todėl nori, kad būstas atitiktų pardavimo sąlygose nurodytus reikalavimus, o to nėra", – kritikos "Nuova Capital" negailėjo Saulius.

Kaimynai nurodė, kad nekilnojamojo turto rinkoje "Akacijų vilos" nebuvo pigus pasirinkimas. Šiuo metu šiuose tarsi dviejuose atskiruose daugiabučiuose parduodamų butų kvadratinis metras kainuoja nuo 1 425 iki 1 780 eurų.

Dideli kaštai

Romas pakvietė pasižvalgyti į jo su daline apdaila įsigytą butą. Vyras pasakoja, kad jį nusipirko dar 2019 m., tačiau tik dabar ėmęs įrenginėti, nes čia norėtų apsigyventi jo sūnus.

"Vandentiekio išėjimas užtinkuotas. Darbininkai sakė, kad reikės daužyti sieną ir ieškoti, kur eina vamzdžiai", – vieną defektą bute mini Romas.

Kitą trūkumą šiuo metu paslėpė sniegas, tačiau už lango terasoje sudėta trinkelių krūva liudijo statytojų nebaigtą darbą.

Sūnui skirto gyvenamojo būsto Romas tikina neskubėjęs įrenginėti. Kartą atvykęs apžiūrėti naujo pirkinio, pamatė pilną pašto dėžutę priminimų, kad reikia susimokėti administravimo ir kitus mokesčius.

Tačiau vyras tikina niekada negavęs pranešimo ar raginimo dalyvauti gyventojų susirinkime, kuriame būtų sprendžiama dėl namo administratoriaus pasirinkimo.

Gyventoją konsultavęs juristas nurodė, kad pirmiausia turėjo būti sušauktas namo gyventojų susirinkimas, kuriame jie būtų pareiškę savo valią dėl sutarties sudarymo su administratoriumi. Sudaryta sutartis esą turėtų būti įregistruota Registrų centre. Pasak gyventojo, namo administratorius buvo parinktas toli gražu ne susirinkime, o gyventojams tiesiog pareikšta, kad jų namą administruos "Santermita", ir surašyti 1 kv. m įkainiai.

Namo administravimo įkainius Romas palygino su kito daugiabučio, pirkto iš to paties nekilnojamojo turto vystytojo, administravimo įkainiais. "Čia jie kelis kartus didesni", – anot Romo, gyventojai dėl namo administratoriaus žada kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.

Geranoriškai neskuba

"Baigėsi kantrybė prašinėti – tą sutvarkykite, aną sutvarkykite. Mes nenorime nieko daugiau – padarykite tik tai, kas priklauso", – savo poziciją dėstė Saulius. Atitinkamai gyventojai vertino ir "Nuova Capital" poziciją, kurią atspindėjo gyventojų prašymas pateikti namo statybos dokumentus.

Žmonės pasakoja, kad kai kuriuos darbus statytojas atliko tik po ilgų prašymų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Sakė, kad duos dokumentus, bet nedavė. Norėjome pateikti ekspertams, tačiau neįmanoma išsireikalauti. Ignoruoja, galbūt mus kvaileliais laiko. Dabar ruošiame raštą, kad pateiktų dokumentus", – bendravimo su "Nuova Capital" ypatumais dalijosi kaimynai.

"Kauno diena" susisiekė su "Nuova Capital" vadovu Pranu Sindaravičiumi. Maloniai pakvietęs susitikti, vėliau vadovas netikėtai persigalvojo. Bendrovės rinkodaros specialistė Deimantė Kairienė tikino, kad ji negalės dalyvauti susitikime, o be jos, suprask, vadovas negali kalbėti.

Paprašiusi raštu atsiųsti klausimus, vėliau rinkodaros specialistė ir vėl apgailestavo, kad nespės per dieną paaiškinti geranoriško bendravimo su "Akacijų vilos" gyventojais stokos, požiūrio į daugiabučio statybinių trūkumų šalinimą.

"Kauno diena" dar praėjusią savaitę išsiuntė klausimus raštu.

Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija (NHTSA) laiške „Tesla“ sakė, kad dėl problemų, susijusių su automobiliuose esančiu jutikliniu ekranu, sutrinka galinės kameros vaizdas bei kitos su saugumu susijusios funkcijos.

Agentūra teigė, kad defektas buvo aptiktas kai kuriuose nuo 2012 iki 2018 metų pagamintuose „Tesla Model S“ ir nuo 2016 iki 2018 metų pagamintuose „Model Xs“ automobiliuose.

Saugumo tyrėjai „padarė preliminarią išvadą, kad „Media Control Unit“ (MCU; jutiklinio ekrano) gedimas gali būti laikomas defektu, susijusiu su motorinės transporto priemonės saugumu“, sakoma laiške automobilių gamintojai.

Automobiliuose dėl MCU gedimo jutiklinis ekranas gali išsijungti, o tam įvykus „vairuotojas praranda prieigą prie galinės kameros vaizdo. Jei šis vaizdas yra prarandamas, padidėja sužalojimus ar mirtį galinčių sukelti avarijų rizika.“

MCU gedimai taip pat gali užkirsti kelią automobilio priekinio lango rasojimo nupūtimo funkcijos ir atitirpinimo sistemos naudojimui, paveikti autopiloto sistemą ir posūkio signalų funkcionalumą „dėl galimų garsinių signalų praradimo, vairuotojo jutimo ir įspėjimų, susijusių su šiomis automobilio funkcijomis, praradimo.“

Gedimų lygis „šiame tyrime yra daug didesnis, nei gedimų lygis automobiliuose, dalyvavusiuose ankstesniuose atšaukimuose dėl panašios elgsenos“.

„Tesla“, vadovaujama turtingiausio pasaulio žmogaus Elono Musko, neprivalo paisyti federalinės agentūros prašymo, tačiau turi laiko iki sausio 27 d. pateikti paaiškinimą.

Šis prašymas yra didelis galvos skausmas bendrovei, kadangi šie 158 tūkst. automobilių sudaro beveik trečdalį visų bendrovės 2020 m. pristatytų automobilių.