„Kol viešbutis negalią turintiems asmenims nepritaikytas, tai tenka palikti dabar esančią nuostatą, kad yra numatoma kompensacija už būsto nuomą. Bet, mano supratimu, ta suma yra didoka. Dabar pagal Vilniaus nuomos įkainius labai prabangų būstą galima išsinuomoti už 1600“, – Eltai teigė J. Razma.

„Aš ketinu pasidomėti būstų nuomos kainomis rinkoje ir pasiūlyti mažesnį dydį. Juk tuoj ateis nauja kadencija, tai reikia, kad tie dalykai būtų sutvarkyti“, – pridūrė jis.

J. Razma teigia su Seimo kanclere ketinantis aptarti ir galimybę negalią turintiems asmenims pritaikyti dalį parlamento viešbučio patalpų.

„Pakalbėsiu, ar tikrai čia reikėtų daug lėšų ir pastangų, kad per nors vieną viešbučio įėjimą būtų galima padaryti įvažiavimą neįgaliems asmenims ir viešbučio būstą šiek tiek pritaikyti“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Dabar pagal Vilniaus nuomos įkainius labai prabangų būstą galima išsinuomoti už 1600.

„Vis dėlto viešbutyje turėtų būti bent vienas butas skirtas neįgaliam asmeniui“, – pridūrė jis.

J. Džiugelis informavo, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Politiko teigimu, visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.

Visgi Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs J. Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis bei užsiminė ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Seimo kanclerei siūlys sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi parlamento sandėlio asortimentu

J. Džiugelio būsto nuomos istorija surezonavo po to, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius Andrius Tapinas paviešino informaciją, kad per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų. Viešoje erdvėje buvo pradėta kvestionuoti ir Seimo sandėlio asortimentą.

Todėl J. Razma ketina Seimo kanclerei taip pat pasiūlyti sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi parlamento sandėlio asortimentu.

„Gal tai bus tinkamesnis variantas negu kaip yra dabar – kai vienas Veiklos administravimo skyriaus darbuotojas apsprendžia tuos dalykus“, – svarstė konservatorius.

„Juk jau ir viešojoje kritikoje buvo akcentuota, kad sandėlyje galima rasti žvakių, šokdynių, garso kolonėlių. Reikėtų, kad būtų kažkoks aiškesnis tų suvenyrų ryšys su Seimu“, – sakė J. Razma.

Daugiausia suvenyrams ir dovanoms išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas. Iš viso per trejus metus iš Seimo sandėlio jis pasiėmė 8459 daiktus už beveik 29 tūkst. eurų.

Antroje vietoje pagal išlaidas Seimo sandėlio suvenyrams – socialdemokratė Dovilė Šakalienė, trečioje vietoje – taip pat socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Skelbta, kad parlamentarai iš parlamento sandėlio dažniausiai ima Seimo logotipu papuoštus tušinukus ir pieštukus, laikrodžius, saldainių rinkinius, kavos pakuotes, gertuves ir puodelius, kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles, šokdynes ir kitus suvenyrus.

„Pats Seimo narys turi paaiškinti, kaip suprantu, jis savo paaiškinimą yra pateikęs, tai bus sutikrinti faktai, ar jie atitinka paaiškinimą. iš Seimo nario paaiškinimo atrodo, kad jokios tvarkos nebuvo pažeistos, bet bus panagrinėta, ar tai atitinka visas mūsų vidines tvarkas“, – BNS penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė teigė, kad klausimą išsiaiškinti turėtų Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK).

„Tai nėra Seimo valdybos reikalas, tai daugiau kanceliarijos tvarkų sužiūrėjimo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos klausimas, kurį svarstys, jei bus toks kreipimasis. Manau, jis bus“, – teigė parlamento vadovė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė BNS sakė, kad sprendimą, ar aiškintis buto nuomos aplinkybes, priims komisija, ji asmeniškai esanti už tyrimą, nes įtarimų dėl nuomos aplinkybių kyla.

Pačią situaciją su komisijos nariais aptarsime, jei komisijos narių dauguma manys, kad reikia pradėti tyrimą, pradėsime, nes viena sprendimų nepriiminėju.

„Pačią situaciją su komisijos nariais aptarsime, jei komisijos narių dauguma manys, kad reikia pradėti tyrimą, pradėsime, nes viena sprendimų nepriiminėju. Žinoma, kad kyla įtarimų, bet tikrai nenorėčiau išsiplėsti, nes jei pradėsime tyrimą, nenoriu būti vienašališka. Bet pradėti tyrimai duoda atsakymus ir galimybę Seimo nariui pačiam paaiškinti“, – kalbėjo A. Norkienė.

Seimo narys J. Džiugelis teigia, kad Seimui kompensuojant dalį buto, kurį jis nuomojasi pagal išperkamosios būsto nuomos R2B (Rent to buy) sutartį, nuomos, Seimo lėšomis būsto įsigijimas nėra finansuojamas.

Seimo narys tvirtina, kad pagal R2B sutartį galima išskaidyti pradinį būsto įnašą, o jis jį sumokėjęs visą iš karto, daugiau kaip 50 tūkst. eurų, o dabar mokantis tik buto nuomą.

Seimo narys BNS ketvirtadienį teigė už buto Vilniuje nuomą per mėnesį mokantis 2097 eurus, iš jų apie 1400–1600 eurų dengiami Seimo lėšomis.

Seimo statutas numato, kad specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra pritaikytų gyvenamųjų patalpų, gali būti kompensuojama gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne daugiau kaip 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma per mėnesį.

„Pradinis įnašas buvo 52 tūkst. 500 eurų, sistema veikia taip, kad jei tu neturi pradinio įnašo, 15 proc., tokiu atveju tu išskaidai per mėnesinę nuomą tą išmoką, tu gali po truputėlį mokėti tuos 15 procentų. Mano atveju aš turėjau pradinį įnašą ir mano nuoma yra tik nuoma, kuri didesnė nei Seimo kompensuojama dalis“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis teigė tokį modelį pasirinkęs, nes tiesiog negalėjo gauti banko paskolos, dirbamas Seimo nariu, dėl terminuotos – ketverių metų kadencijos – darbo sutarties.

Apie būsto nuomos aplinkybes J. Džiugelis ketvirtadienio vakarą paskelbė feisbuke, televizijos laidos KK2 žurnalistams pradėjus domėtis išperkamosios nuomos aplinkybėmis.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje ir pasitraukė iš frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, teikusiu J. Džiugeliui viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro lobistui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

„Istorijos politizuoti nereikia, suprantant visos situacijos jautrumą, bet kai manęs klausia, kaip vertinu, sakau, kad vertinu blogai. Manau, kad reikia aktyviai siekti interesų konflikto vengimo, jokios regimybės nesudaryti“, – trečiadienį per Žinių radiją sakė V. Mitalas.

V. Mitalas taip pat teigė, kad jį neramina kariuomenės vado komunikacija, visų pirma, kai įžeidžiai kalbėjo su žurnalistu, o taip pat, kai komentuodamas susidariusią situaciją teigė, kad tuo atveju, jei jo elgesys laikytinas pažeidimu, visa kariuomenė turėtų atsistatydinti.

„Bet prezidentas skiria kariuomenės vadą ir manau, kad tai prezidento atsakomybės sritis padaryti taip, kad šitas klausimas nebūtų politizuojamas daugiau. Yra daugybė patarimų iš Seimo sklindančių, kaip čia vienaip ar kitaip kariuomenės vadui reikia pasielgti ar su juo pasielgti, tai aš tam patarimų chore dalyvaut tikrai nenoriu“, – kalbėjo V. Mitalas.

Parlamento vadovės pavaduotojas taip pat teigė, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėtų įvertinti, ar reikia keisti esamą tvarką dėl kompensacijos nuomai ir kariuomenės vadui skirti rezidenciją ar pan., bet sakė iš principo sutinkantis, kad „kariuomenės vadas galėtų ir turėtų būti apgyvendintas oriai“.

Naujienų portalas „15min“ antradienį pranešė, kad V. Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už kuriuos nuomojasi butą iš savo sūnaus.

V. Rupšys tą pačią dieną pranešė nutraukiantis buto nuomos sutartį su sūnumi, nors interesų konflikto teigė nematantis. Kariuomenės vadas taip pat teigė nusižengimo dėl to, kad už valstybės skiriamas lėšas nuomojosi butą iš artimojo, nematantis, nes mokėjo mažiau nei rinkos kaina, o sūnus galėtų butą Vilniuje išnuomoti už brangiau.

Jis patvirtino besinaudojantis galimybe gauti apie 500 eurų siekiančius butpinigius, kurią turi kiekvienas Lietuvos karys, neturintis nekilnojamojo turto vietovėje, kurioje atlieka tarnybą. V. Rupšys turi nuosavybę Ignalinos rajone.

Apie tai daugiau apie tai papasakojo advokatas Edvinas Meškys.

– Ką pirmiausiai reikėtų padaryti, norint sudaryti sutartį dėl būsto?

– Labai svarbu suprasti, kad mes įsileidžiame kažką į savo namus. Jei įsileidžiame, labai svarbu susitarti, kokiomis sąlygomis tai darysime. Galbūt norime apriboti, kuriam laikui žmogus įsikelia, ar jis įsikelia vienas ar su šeima. Galbūt yra mažų vaikų, galbūt yra gyvūnų. Jei įsikels šeima, turime susitarti, ar norime apriboti triukšmo lygį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įmanoma apriboti triukšmo lygį?

– Taip. Jei pastoviai sklinda triukšmas, tai gali tapti pretekstu nutraukti sutartį.

– O kur registruoti sutartį?

– Labai dažnai žmonės ieško sutarties šablono internete. Aš nepatarčiau to daryti. Jei nesi profesionalas toje srityje, tai nežinai, ko reikia toje sutartyje ir ar ji tikrai tave apsaugos. Teisininkai, įvertinę visas aplinkybes, padeda tai padaryti daug paprasčiau. Kai jau turime paruoštą sutartį, geriausia ją įregistruoti Registrų centre. Tokiu būdu jūs paviešinate sutartį ir tada galima gintis prieš trečiuosius asmenis. Tai apsaugo tiek nuomininką, tiek nuomotoją.

– Kokie būtų pertekliniai reikalavimai nuomininkams?

– Tokių pavyzdžių yra gana mažai. Kiekviena šalis turi apginti savo interesus. Tačiau, negalima būtų susitarti dėl žymiai trumpesnių nutraukimo terminų iš nuomotojo pusės.

– Kokie terminai paprastai būna?

– Jei yra neterminuota sutartis, mes turime 6 mėn. terminą. Jei sutartis terminuota, terminas yra 3 mėn.

– Ar galima aplankyti savo būtą, išnuomotą su sutartimi?

– Tai turi būti aptarta sutartyje. Kuo smulkiau bus numatyta, kokiomis dienomis ir kokiomis valandomis nuomotojas gali užsukti, tada yra normalu. Bet savavališkai nepranešus negalima įeiti į butą.

– O ar nuomininkas gali neįleisti apžiūrėti buto?

– Jei tai yra naktį, gali neįleisti. Vienintelė išimtis, kada nuomotojas galėtų privertinai bandyti įeiti, jei grėstų pavojus, kad užpils butą. Jei jis matytų, kad niekas negalėtų tuo metu prižiūrėti buto, tada jis galėtų įeiti.

– Savininkai labai dažnai bijo leisti deklaruoti gyvenamąją vietą savo turte.

– Viskas aptarta sutartyje. Nuomos laikotarpiu žmonės gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Nuomai pasibaigus, galima išregistruoti be problemų.

– Kokia situacija dėl šeimų su mažais vaikais?

– Aš suprantu, kodėl žmonės dažnai bijo. Konkuruoja tokios dvi vertybės. Viena yra vaiko teisių apsauga, teisė į būstą, kita – nuosavybės apsauga. Šiuo atveju nė viena nėra aukštesnė. Dažniausiai bijoma dėl to, kad jei norime iškeldinti priverstinai, turime įtraukti Vaiko teisių tarnybą, kad ji įvertintų visą situaciją.

Kuo labiau žmonės supranta, kad reikia naudoti tinkamą sutartį ir detaliau apsirašyti, tuo viskas būna paprasčiau.

– Ar dažnai pasitaiko ginčų?

– Jų būna. Bet kuo labiau žmonės supranta, kad reikia naudoti tinkamą sutartį ir detaliau apsirašyti, tuo viskas būna paprasčiau.

– Daugelis nenori to daryti legaliai, nes nenori mokėti mokesčių. Būna žodiniai susitarimai, tada atsiranda visokių ginčų. Kokia procedūra laukia tada?

– Tokių ginčų pasitaiko. Turime žinoti, kad norint iškraustyti nuomininką,  privalote tai daryti teismo tvarka.

– Ar turi teisę būsto savininkas atjungti vandenį, elektrą?

– Nerekomenduočiau. Tokiu atveju kyla ginčas. Nuomininkai, kuriems atjungėte elektrą, gali sakyti, jiems sugadinote produkciją, kurią laikė ar kitus prietaisus.

– Ar savininkai mėgsta pakeisti spynas savo būste, kad nebeįteitų nuomininkai?

– Nepatarčiau to daryti. Tada nuomininkai sakys, kad jų teisė patekti prie daiktų buvo apribota.

1978 m. ir 1987 m. gimusios moterys šeštadienį kreipėsi į Palangos miesto policiją. Jos pranešė, kad penktadienio vakarą, ketindamos išsinuomoti butą pagal skelbimą internete, pervedė po 400 eurų. Tačiau butas nebuvo išnuomotas, o susisiekti su jį neva nuomojusiu asmeniu nepavyksta.

Klaipėdos apskrities policija informuoja, kad pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

1979 m. gimęs vyras pirmadienį kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą. Jis pranešė, kad kovo 18-ąją, ketindamas išsinuomoti butą, į nurodytą sąskaitą pervedė avansą – 250 eurų. Tačiau butas pareiškėjui nebuvo išnuomotas, susisiekti su jį išnuomoti siūliusiu asmeniu nepavyksta. Klaipėdos apskrities policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Pačiomis pirmosiomis 2022 m. dienomis vien į Plungės rajono pareigūnus kreipėsi du tokiu būdu nukentėję asmenys – 1971 m. gimusi moteris, pagal skelbimą socialiniame tinkle ketinusi įsigyti butą, tariamam pardavėjui pervedė 2000 eurų, o 1990 m. gimęs vyras įtariamo to paties fiktyvaus skelbimo autoriui pervedė 1000 eurų. Negana to, į policiją kreipėsi ir 1978 m. gimęs vyras, kuris nurodė įtariantis, kad kažkas neteisėtai pasinaudodamas jo socialinio tinklo profiliu, sukūrė kitą ir jame siūlo įsigyti ar nuomotis butus, pirkti mobiliuosius telefonus ar kitus daiktus.

Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pradėję pareigūnai ragina neprarasti budrumo. Saugokitės siūlančių neįtikinamai mažas kainas, pasiskaitykite komentarus apie pardavėjais prisistatančius asmenis ir įsigyti siūlomą butą ar kitą turtą, venkite išankstinių apmokėjimų nepažįstamiems ar menkai pažįstamiems asmenims, prieš tai nepažiūrėję pirkti ar nuomotis siūlomo buto.

Jei vis dėlto pakliuvote į sukčių pinkles, ar bent įtariate ketinimus sukčiauti – visada praneškite policijai bendruoju pagalbos telefonu 112 arba per www.epolicija.lt.

Pareiškime policijai gyventojas aiškino, kad jis buto savininkui už nuomą sumokėjo 600 eurų.

Buto raktus gyventojas turėjo gauti penktadienį. Tačiau įsikelti į būstą jam nepavyko o ir pinigų niekas jam negrąžino.

Policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Konkurencija lyg aukcione

Prasidėjus vasarai daug studentų palieka savo išsinuomotus bendrabučius, kambarius ar butus, o paatostogavę liepos bei rugpjūčio mėnesiais pradeda dairytis naujų. Juolab kad studentų gretas papildo pirmakursiai, beieškantys, kur apsistoti.

Vasaros sezonu daug butų atsilaisvina, todėl atsiranda begalė nuomos skelbimų. Būstai tarpusavyje konkuruoja dailiu interjeru, nauju remontu, prieinama kaina, gera vieta ir viešojo transporto prieinamumu.

Niekam ne paslaptis – visi geriausi butai, vos paskelbus apie nuomą, išgraibstomi per kelias valandas. Taigi ieškantiems išsinuomoti būstą tenka nuolat tikrinti interneto skelbimų svetaines, o radus geriausią variantą – kuo greičiau skambinti, kad kas nors kitas neaplenktų.

Bijant prarasti gerą būsto variantą, lengviausias būdas yra sumokėti užstatą. Tačiau čia gali slypėti pavojų. "Manau, kad tikrai nemažai žmonių pakliūva į tokius spąstus", – teigia jau penkerius metus nekilnojamojo turto (NT) srityje dirbanti Ieva Meilutė.

"Dažniausiai netikras skelbimas pasižymi gražiomis nuotraukomis, gera vieta ir maža kaina. Klientas paskambina nuomotojui ir jam yra pasakoma, kad dėl šio buto buvo sulaukta labai daug skambučių, ir jeigu norite šį būstą rezervuoti sau, būti pirmas ir nepraleisti, perveskite avansą. Tokiu atveju žmogus, neturintis patirties nuomojantis būstą, tuos pinigus ir perveda, nes jam tai atrodo idealus variantas", – pasakoja brokerė.

Suaktyvėjus būsto nuomos rinkai, prabudo ir sukčiai.

Per gerai, kad būtų tikra

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi studentė Brigita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ir papasakojo, kad būsto nuomos aferistus šį mėnesį internete pastebi jau ne pirmą kartą.

Pasak skaitytojos, butų skelbimai keičiasi ne dienomis, o valandomis. Geri būstai labai greitai išnuomojami. "Vieną dieną pamačiau neįtikėtinai gražų butą Vilniaus senamiestyje vos už 300 eurų. Aprašyme paminėta, kad bute yra visi virtuvės reikmenys, mikrobangų krosnelė, netgi indaplovė, skrudintuvas ir kavos aparatas. Tai atrodė idealiausias variantas", – pasakojo studentė. Tačiau jau kitą dieną šis skelbimas buvo ištrintas iš svetainės už taisyklių pažeidimus.

Po savaitės Brigita rado dar vieną idealaus buto skelbimą, kuris taip pat turėjo būti Vilniaus senamiestyje. "Jo nuomos kaina už mėnesį irgi buvo vos 300 eurų. Jis buvo pigesnis ir gražesnis nei visi kiti skelbimuose siūlomi butai. Pamačius tokį variantą iš karto norisi skambinti ir net neapžiūrėjus buto pervesti avansą, kad jis jau tikrai būtų tavo", – patirtimi dalijosi studentė.

Suabejoti skelbimo tikrumu ją privertė aprašymas, kuris buvo lygiai toks pats, kaip ir anksčiau matytame skelbime apie nuomojamą butą. Pasinaudojusi "Google" vaizdų paieška studentė išsiaiškino, kad prie skelbimo idėjos nuotraukos yra ne buto Vilniaus senamiestyje, o apartamentų Rumunijoje, "AQUA 6 Luxury" viešbutyje.

Sukčiai į būsto nuomos skelbimus kelia netgi užsienio šalių viešbučių apartamentų nuotraukas, kad tik priviliotų patiklių klientų.

NT specialistės patarimu, pastebėjus įtartiną ar netikrą skelbimą, reikėtų pranešti skelbimų svetainės administratoriams. Po kelių tokių neigiamų atsiliepimų, agentūra gali pradėti blokuoti numerį, elektroninį paštą ar net patį asmenį, kuris kelia tokius skelbimus. "Jei pamatai, geriau yra informuoti, negu tylėti", – teigia ji.

Nors Brigita neužkibo ant sukčių kabliuko, per dieną tą skelbimą buvo peržiūrėję daugiau apie 3 tūkst. žmonių, dalis jų galėjo tapti aferistų aukomis.

Žmonės dažnai nukenčia

Pasak I.Meilutės, sukčiams tikrai pavyksta iš to pasipelnyti. "Yra daug žmonių, kurie iš mažesnių miestų pirmą kartą atvažiuoja į didmiestį ir nori nuomotis būstą. Kadangi jie neturi patirties ir nežino, kaip veikia sistema, juos gana lengva apgauti", – pastebi brokerė.

Nors telefoninis sukčiavimas, kai žmogumi manipuliuojama ir jis emociškai paveikiamas pervesti pinigus sukčiams, vis dar yra labiausiai paplitęs, avansinis sukčiavimas yra antras pagal populiarumą. "Tenka pripažinti, kad nepaisant žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje nuolat platinamų įspėjimų bei patarimų, kaip nepatekti į sukčių pinkles, nuo įvairių sukčiavimų vis dar nukenčia gan daug patiklių žmonių", – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Žmogus, neturintis patirties nuomojantis būstą, tuos pinigus ir perveda, nes jam tai atrodo idealus variantas.

Pasak jų, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas vykdo labai įvairūs asmenys, todėl gana sunku nustatyti konkrečius tokius žmones apibūdinančius požymius. "Tai gali būti tiek jau anksčiau už nusikalstamas veikas teistas asmuo, tiek išsilavinęs ir be ankstesnės kriminalinės praeities asmuo", – pastebi Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai.

Būdų yra ne vienas

Nekilnojamojo turto agentūroje Kaune dirbanti I.Meilutė pasakoja, kad jos klientai yra ne kartą susidūrę su apgavikais ir nuo to nukentėję.

Pasak jos, žmonės kartais verčiami sumokėti ir už įvykdytas kelių butų apžiūras. "Žmogus skambina dėl vieno buto, o jam tuo pačiu parodo dar kelis. Po to už sugaištą laiką liepiama susimokėti, ir jis yra priverstas mokėti", – klientų patirtimi dalijasi brokerė.

Pasak I.Meilutės, būna ir tokių situacijų, kai žmonėms pažada surasti butą, bet iš tiesų niekas nieko nedaro, o pinigai už netikras paslaugas būna pervesti be jokių sutarčių ar įrodymų.

Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro informacija, nustačius nusikalstamos veikos požymius būna vykdomas ikiteisminis tyrimas ir, priklausomai nuo sukčiavimo aplinkybių (organizuotumo, svetimo turto vertės, turtinės teisės ar prievolės dydžio ir kt.), kaip bausmė kaltininkui gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas net iki aštuonerių metų.

Rizikingiausia – rugpjūtį

"Nors tokių sukčiavimo atvejų dabar pasitaiko šiek tiek rečiau, netikrų skelbimų žymiai padagėja rugpjūčio mėnesį, kai yra pats būsto nuomos paieškos bumas. Tuo metu daug studentų suvažiuoja į miestus, pradeda ieškoti būstų, ir būtent tada dažniausiai labai padaugėja apgaulingų skelbimų", – perspėja brokerė. Ji pataria prieš imantis veiksmų įsigilinti, kas nuomoja, ir patikrinti to žmogaus ar kompanijos patikimumą.

Pasak I.Meilutės, saugiausia būstų ieškoti didžiųjų Lietuvos NT agentūrų tinklalapiuose, kuriuose viskas yra patikima, saugu, o klientas gauna tai, ko ir tikėjosi. "Taip pat žinau, kad yra įsikūrusi specializuota nuomos agentūra, kuri ieško nuomininkų, nuomininkams ieško butų ir tikrina ne tik nuomotoją bei jo buto kokybę, bet ir nuomininką. Taigi manau, kad kuo daugiau tokią paslaugą teikiančių agentūrų atsidarys, tuo mažiau bus tokių nudegimų nuo sukčių, – teigia NT specialistė.

"Kiekvienoje srityje, aišku, buvo ir bus nesąžiningų žmonių, bet kuo toliau, tuo sunkiau jiems bus veikti ir dirbti", – įsitikinusi pašnekovė.

Lietuvos kriminalinė policija pataria

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi ar jį pastebėjote, nedelsdami praneškite policijai telefonu 112.

Kodėl? Pranešę policijai padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.

Atšilus orams, į Lietuvos pajūrį plūstelėję poilsiautojai susiduria su įvairiausiais nuotykiais.

Savo istoriją feisbuke aprašė ir viena šeima. Du suaugusieji su trejų metų vaiku ieškojo, kur apsistoti.

Paskambinus dėl buto nuomos keturioms paroms, verslininkė iš Šventosios pirmiausia patarė apsistoti visai savaitei, pasiūlydama geresnę kainą ilgesniam laikotarpiui, jeigu klientai mokės grynais.

„Mes sutinkame, prasitęsiame savo atostogas, o tuomet ji persigalvoja ir sako, kad jau negalime apsistoti visai savaitei, nes jai neapsimoka. Gerai, mes pakoreguojame savo planus. Tada atvažiavimo išvakarėse verslininkė parašo, kad kaina didėja 25 eurais (plius 10 eurų pagalvės mokestis, kurį pati pradžioje siūlė nemokėti, jeigu atsiskaitysime grynais ir plius 15 eurų už valytojos paslaugas) ir jei nesutinkame mokėti daugiau, tada išvis atsisako nuomoti“, – po karčios patirties Šventojoje savo feisbuke rašė poilsiautoja.

Moteris patikino, jog nenorėdami gadinti atostogų, jie sutiko su nuomotojos keliamomis sąlygomis.

„Atvažiavus pasakė, kad galime naudotis viskuo, o mums išvykus iškėlė skandalą dėl vieno papildomai naudoto antklodės ir pagalvės užvalkalo (nes vaikas miegojo atskiroje lovoje).

Finale be paaiškinimo persiuntė 70 eurų vietoj 100.

Buvo duotas 100 eurų užstatas už buto inventorių ir panašiai, kad nieko nesugadinsime. Nieko nesulaužėme, nesugadinome, nedingo nei vienas daiktas. Užstatą žadėjo grąžinti, kai valytoja ateis per pietus ir įsitikins, kad butas nenuniokotas. Butą palikome tvarkingą, pati tai matė nuotraukose.

Finale be paaiškinimo persiuntė 70 eurų vietoj 100“, – feisbuke rašė su Šventosios verslininke susidūrusi moteris.

Kai poilsiautoja paskambino ir pasidomėjo, kodėl trūksta 30 eurų, verslininkė esą išrėžė: „Eik na...“ ir padėjo ragelį.

Moteriai paviešinus savo patirtį su šia pajūrio verslininke, tuoj pasipylė internautų komentarai.

„Pretenzijos, kad lovą paklojote ne taip? Tuomet už ką tai valytojai 35 eurų mokama? Už atėjimą ir nufotografavimą?“ – klausė vienas.

„Čia nauja mada pareina, teko susidurti su panašia situacija, savininkas už 3 neišplautus puodukus pareikalavo 25 eurų. Pasijuokėme ir tiek“, – atsiliepė antras.

Deja, susisiekti su verslininke, kuri esą grubiai bendravo su poilsiautojais, nepavyko. Galbūt ji turėtų savo versiją, kas išprovokavo tokį jos pyktį.