Regionų apygardos administracinis teismas sprendimą turėjo skelbti dar pernai gruodį, tačiau paskelbimas tada buvo atidėtas sausio 2 dienai. Tačiau tądien teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė verdikto taip pat nepaskelbė – ji bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės.

„Sprendimas byloje nepriimtas, priimta nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą ir byloje paskirtas posėdis 2024-02-23. Tai reiškia, kad byla neišnagrinėta ir dar bus nagrinėjama“, – BNS informavo teisėja.

Iš pareigų atleistas vadovas turės paaiškinti, ar pateikė visus įrodymus jo bylą nagrinėjančiam teismui.

Tuo metu atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigota teismui pateikti pažymą,  kokia suma turėtų būti priteista ar išmokėta R. Petraičiui už 2021 metų kovą ir už kiekvieną vėlesnį mėnesį, jei būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

R. Petraičio byla įvairių instancijų teismuose jau nagrinėjama trečius metus – nuo 2021 metų.

SAM 2021 metų kovą tuometinį NVSC vadovą atleido iš pareigų neigiamai įvertinusi jo veiklą. R. Petraitis nesutiko su vertinimu ir kreipėsi į teismą dėl atleidimo.

Pasigedo priedų

Antradienį priimtoje teisėjos Indrės Pukanasytės-Biekšės nutartyje rašoma, kad R. Petraitis kartu su skundu pateikė 2021 metų vasario 2 dienos rašytinius paaiškinimus, teiktus sveikatos apsaugos ministro 2021 metų sausio 12 dienos įsakymu sudarytai komisijai.

Juose nurodyta, kad prie jų pridedama 19 lapų, taip pat pareiškėjas kartu su skundu pateikė minėtai komisijai teiktus 2021 vasario 15 dienos papildomus rašytinius paaiškinimus, juose nurodyta, kad prie jų pridedama 26 lapai.

Pasak teismo, pareiškėjas prie skundo pridėjo 2021 metų vasario 2 dienos rašytinius paaiškinimus, 2021 metų vasario 15 dienos papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau nepridėjo juose nurodytų atitinkamai 19 ir 26 lapų priedų.

Todėl teismas įpareigojo pareiškėją R. Petraitį iki sausio 18 dienos paaiškinti, ar visus jo 2021 metų vasario 2 dienos rašytinių paaiškinimų, 2021 metų vasario 15 dienos papildomų rašytinių paaiškinimų priedus atsakovė pateikė teismui su atsiliepimu, jeigu pateikė ne visus – pareiškėjas turi juos pateikti teismui, jeigu pateikti negali, paaiškinti negalėjimo pateikti priežastis.

Kitas posėdis R. Petraičio byloje numatytas vasario 23 dieną.

Skirtingi teismų sprendimai

2022 metų gruodį tuometinis Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė buvusio vadovo skundą.

Tada teismas skelbė nenustatęs, kad SAM, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama vadovui tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių ji turėtų būti panaikinta. Be to, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Tačiau pernai balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šį sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Anot LVAT, pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti SAM pateiktų R. Petraičio gebėjimų ir kvalifikacijų objektyviuosius požymius ir padaryti išvadas, ar jo veiklos vertinimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad NVSC susidūrimas su COVID-19 pandemijos iššūkiais vertintinas kaip esminė šio centro vadovo R. Petraičio tarnybinės atsakomybės ir nepatenkinamos tarnybinės veiklos vertinimo pandemijos laikotarpiu aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, būtina peržiūrėti atleisto vadovo įvertinimą.

Anot kolegijos, nors neabejotina, kad SAM turi kelti ypatingus reikalavimus NVSC direktoriaus veiklai būtent ekstremaliomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, tačiau tai turi būti grindžiama aiškiomis teisės aktų nuostatomis, kurių pažeidimas R. Petraičio veiksmais ar neveikimu būtų įrodytas byloje esančiais duomenimis.

Bylos nagrinėjimas atidėtas kaltinamojo gynėjo Ruslano Boiko prašymu dėl dalyvavimo kitos bylos posėdyje.

„Teismas sprendžia, jog šiame posėdyje nėra galimybės bylą nagrinėti iš esmės“, – pranešė teisėjas Audrius Meilutis.

Kitas posėdis byloje numatytas rugsėjo 19 dieną.

Buvęs savivaldybės administracijos vadovas posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Kaip paskelbė teisėjas, jis su prokuroro leidimu yra išvykęs.

V. Šiliauskas teigė nesutinkantis, kad byla būtų nagrinėjama be advokato.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prokuroras Valentinas Alekna tvirtino, kad kaltinamasis per ikiteisminį tyrimą pripažino ėmęs kyšius.

„Ikiteisminio tyrimo metu iš esmės prisipažino, kaip jis elgsis būdamas kaltinamuoju, išgirsime teismo posėdžio metu“, – tvirtino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Pasak A. Meilučio, V. Šiliauskas kaltinamas dėl aštuonių nusikalstamų veikų, apimančių kyšininkavimą, daugiau kaltinamųjų byloje nėra. Teisėjo teigimu, prokuroras prašo apklausti vieną liudytoją – nuo atsakomybės tame pačiame tyrime atleistą įmonės „Autokausta“ vadovą Juozą Kriaučiūną.

Anot A. Meilučio, pagarsinus kaltinamąjį aktą, dar bus sprendžiama, ar būtini papildomi įrodymai ir kitų asmenų apklausos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, eidamas minėtas pareigas V. Šiliauskas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovo kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Anksčiau įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti ir statybų įmonės „Autokausta“ vadovui J. Kriaučiūnui, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroro teigimu, teismas yra nusprendęs laikinai apriboti V. Šiliausko teises į turtą, atitinkantį šią sumą – pinigines lėšas ir „tam tikrus objektus“. Tai, anot jo, padaryta siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, jei teismas priims tokį sprendimą.

STT, Justinos Lasauskaitės nuotr.

V. Šiliauskui skirtos kardomosios priemonės – užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2022 metų kovą, sulaikius V. Šiliauską, prokuratūra skelbė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuratūros, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma.

Įtariama, kad aštuoniuose nusikalstamos veikos epizoduose kyšiai buvo imami už palankumą ateityje ir teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir minimos bendrovės sutarčių vykdymu ir jų administravimu.

V. Šiliauskui už kaltinimuose pateiktas nusikalstamas veikas gresia nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimas.

„Teismas nusprendė A. Navalno bylą nagrinėti uždarai, – Maskvos miesto teismo atstovas Vadimas Poležajevas sakė žurnalistams A. Navalno kolonijoje, kurioje vyksta teismo procesas. – Spaudos atstovų prašome palikti patalpą.“

Teismo procesas vyksta griežto režimo kalėjime Melechove, esančiame už 250 km į rytus nuo Maskvos, kur A. Navalnas – aršus Kremliaus kritikas – atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą ir nepagarbą teismui.

A. Navalnas ir jo teisininkų komanda ragino teisėją surengti atvirą bylos nagrinėjimą, argumentuodami, jog valdžia siekia nuslėpti proceso detales, kad neišryškėtų bylos trūkumai. A. Navalnas sakė, kad dėl naujausių kaltinimų ekstremizmu, kuriuos jis vadina absurdiškais, jam gresia dar iki 30 metų kalėjimo.

Prokurorė Nadežda Tichonova paprašė teisėjo bylą nagrinėti už uždarų durų, motyvuodama saugumo sumetimais.

Maskvos miesto teismas pirmadienį neleido žiniasklaidos atstovams įeiti į posėdžio salę, todėl jie teismo posėdį stebėjo per vaizdo transliaciją iš atskiros patalpos.

Posėdžio transliacija neilgai trukus buvo nutraukta, tačiau iškart nebuvo aišku, ar tai įvyko dėl to, kad teisėjas nusprendė nutraukti viešą bylos nagrinėjimą, ar dėl kitos priežasties.

A. Navalno tėvas pirmadienį pasmerkė Rusijos teismo sprendimą už uždarų durų nagrinėti šio garsaus opozicijos veikėjo bylą dėl kaltinimų ekstremizmu.

„Begėdiška – nei sąžinės, nei garbės“, – sakė Anatolijus Navalnas naujienų agentūros AFP žurnalistams, turėdamas omenyje teismo sprendimą.

„Manau, kad kiekviename posėdyje dirbs pareigūnai, kadangi suvaldyti srautus, reikia žmonių, žmogiškųjų išteklių, būtent dėl to pareigūnai dalyvauja“, – žurnalistams sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė.

„Objektyviai tokios bylos nagrinėjimas vienareikšmiškai užtrunka, ši byla mūsų teisme pripažinta galinčia užsitęsti, greitam operatyviam nagrinėjimui mestos ir teismo tarnybos pajėgos. Sudaryta kolegija, teisėjams sumažintas darbo krūvis kitose bylose, atlikti kiti administraciniai veiksmai, kurie leistų teisėjams susikoncentruoti į šios bylos nagrinėjimą“, – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad jau pirmasis posėdis vėlavo 40 minučių, nes kai kurie proceso dalyviai atvyko prieš pat posėdį, o juos reikia užregistruoti.

„Dėl dalyvaujančių asmenų skaičiaus bylos nagrinėjimas užtruks, sunku pasakyti, kiek užtruks. Teismas deda pastangas, kad ji būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“, – teigė teismo vadovė.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Dėl dalyvaujančių asmenų skaičiaus bylos nagrinėjimas užtruks, sunku pasakyti, kiek užtruks.

Šiuo metu paskirta 17 posėdžių iki pat metų galo, ji bus nagrinėjama kiekvieną trečiadienį.

„Iš tikrųjų tokios bylos nesame turėję. Šita byla visų pirma išsiskiria būtent kiekiu, tai yra 87 kaltinamieji, pripažintas gynėjo dalyvavimas kiekvienam kaltinamajam, vadinasi, dar plius 87 advokatai. Daugiau nei 20 nukentėjusiųjų, penki civilinio ieškovo atstovai. Tai daugiau nei 200 žmonių teismo posėdžių salėje. Valdome žmonių srautus, kad visi tilptų, kad visi sueitų, kad galėtume kuo sklandžiau nagrinėti“, – sakė teisėja V. Šelmienė. Ji teigė, kad teismo tarnybos šiai bylai ruošėsi apie tris mėnesius.

Į Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį, kuriame ketinama nagrinėti 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą, neatvyko 16 kaltinamųjų, tarp jų – žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas, pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė. Taip pat neatvyko vienas advokatas.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Pagal įstatymą nedalyvaujant bent vienam kaltinamajam, bylos nagrinėjimas negalimas.

„Į teismo posėdį atvykti privalu, nebent liga, suplanuotas išvykimas“, – pareigą proceso dalyviams priminė teismo vadovė V. Šelmienė.

Prieš teismą turėjo stoti 87 asmenys, tarp jų aktyvūs protestuotojai prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė ir Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, su Garliavos istorija susijusiuose įvykusiuose teistas, taip pat prieš koronaviruso skiepus pasisakantis Andrejus Lobovas.

Per posėdį paskelbta, kad du kaltinamieji, tarp jų ir A. G. Astrauskaitė, nedalyvauja dėl ligos, kitų neatvykimo priežastys dar nepaskelbtos, šaukimai kai kuriems buvo įteikti. Vienas neatvykusių kaltinamųjų gyvena Prancūzijoje.

Antanas Kandrotas. L. Balandžio/BNS nuotr.

Byloje kaltinimą palaiko du Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai – Romualdas Betingis ir Remigijus Matevičius.

Pagal teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio paskelbtus kaltinimus, dauguma kaltinamųjų pareikšti kaltinimai dėl riaušių, keletui – dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. A. Kandrotui pateikti kaltinimai dėl riaušių bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Pagal pateiktus kaltinimus asmenims gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama tik A. G. Astrauskaitė, jai taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo – iš viso 92,6 tūkst. eurų – šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.

Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst. eurų vertės turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. Daugiausiai, 23 nukentėjusiaisiais, pripažinti Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Tarp nukentėjusiųjų yra ir Seimo narių.

Salėje taip pat sėdėjo nukentėję Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai.

Per ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

136 tomų apimties baudžiamąją bylą, kurio kiekviename tome yra apie 200 lapų, nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija, riaušių prie Seimo byla taip pat pripažinta prioritetine. Vien kaltinamasis aktas sudaro 600 lapų – tai trys bylos tomai.

Apylinkių teismuose civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas įprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismo administracija patenkino teisėjo prašymą sudaryti teisėjų kolegiją.

Prioritetinėmis pripažįstamos bylos teisme nagrinėjamos išskirtine tvarka: ilgam laikui paskiriamos konkrečios posėdžių datos, o advokatai ir kiti proceso dalyviai privalo teikti pirmumą dalyvavimui tokių bylų posėdžiuose.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Byloje teisiamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir buvęs šio koncerno prezidentas Raimondas Kurlianskis davė paaiškinimus Apeliaciniam teismui, tačiau nesutiko atsakyti į prokuroro klausimus.

Jiems užsiminus, kad atsakytų į teismo klausimus, prokuroras Justas Laucius savo klausimus perdavė teismui ir prašo juos užduoti bylos dalyviams.

„Teismui teikiu užduoti šiuos klausimus“, – rašoma prokuroro rašte.

„Buvo gautas prokuroro prašymas dėl klausimų R. Kurlianskiui. (..). Raštas užregistruotas teismo raštinėje, susipažinkit, kitame posėdyje atsakysite“, – popietiniame teismo posėdyje pranešė teisėjas Albinas Bielskis.

Teismui teikiu užduoti šiuos klausimus.

Kai kurie klausimai susiję su tarnybų slapta užfiksuotu R. Kurlianskio ir tuometinio Mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko susitikimu Vilniaus kavinėje.

R. Kurlianskis teigė, kad jeigu teismas norės sužinoti atsakymus, jis atsakysiąs.

Kitame posėdyje paaiškinimus turėtų duoti ir išteisintas parlamentaras Vytautas Gapšys.

R. Kurlianskis savo paaiškinimus išdėstė per penkis posėdžius, tuo metu E. Masiuliui pirmadienį prireikė vos pusvalandžio paaiškinimams pateikti.

„Apeliaciniame skunde prokuroras klaidina teismą, jo pamokymai, kiek žmogus gali turėti grynųjų pinigų, neturi nieko bendra su teisiniais dalykais“, – per posėdį sakė E. Masiulis.

Tiek jis, tiek R. Kurlianskis pasinaudojo teise neatsakyti į prokuroro klausimus.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje dabar iš viso nagrinėja keturis skundus – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Prokuratūra siekia pripažinti, kad R. Kurlianskis kaltas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Kaltinti, tačiau pirmos instancijos teisme išteisinti ir juridiniai asmenys: „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius pernai balandį išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Teismas patvirtino E. Masiulio ir R. Kurlianskio versiją, kad 2016 metais politikui degtinės butelio dėžutėje perduoti 90 tūkst. eurų buvo paskola, o ne kyšis.

E. Masiulis sakė, kad pinigus iš R. Kurlianskio skolinosi investicijoms į nekilnojamąjį turtą, o R. Kurlianskis teigė rėmęs liberalo politinę veiklą, nes šis jam patiko.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Vilma Budėnienė, skundus šioje byloje pateikė visi nuteistieji – pati partija, jos gynėjas ir atstovas, buvęs partijos atsakingasis sekretorius Rimas Antanas Ručys, verslininkai Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Justinas Garliauskas, Vytautas Banys arba jų atstovai bei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

Kovo pradžioje Panevėžio apygardos teismas „Tvarkos ir teisingumo“ partiją pripažino kalta dėl prekybos poveikiu, veikimo bendrininkų grupėje, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo bei skyrė jai daugiau kaip 112 tūkst. eurų baudą ir dar daugiau nei 279 tūkst. eurų – konfiskavo.

R. A. Ručiui teismas tuomet skyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams. Jis pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu – kyšio paėmimo iš verslininkų P. Kačerginskio ir G. Rakausko, dokumentų suklastojimo ir turto iššvaistymo, veikiant bendrininkų grupėje.

Anot teismo, buvęs parlamentaras pažadėjo paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

P. Kačerginskiui, G. Rakauskui, V. Baniui ir J. Garliauskui teismas skyrė lygtines laisvės atėmimo bausmes nuo trejų iki dvejų metų.

G. Rakauskas ir P. Kačerginskis pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, V. Banys ir J. Garliauskas – dėl visų tų pačių nusikaltimų, išskyrus, prekybą poveikiu.

STT atlikto tyrimo duomenimis, verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. Garliausko vadovaujamų įmonių sąskaitas apmokėtos „Tvarkos ir teisingumo“ viešinimo paslaugos.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas ikiteisminis tyrimas šio byloje buvo pradėtas 2014-ųjų pabaigoje, kilus įtarimams, kad 2013 metų rudenį privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Tiesa, teismo teigimu, šis renginys negali būti laikomas kyšiu, tad jį organizavęs verslininkas Rolandas Skaisgirys buvo visiškai išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Visi kaltinamieji šioje byloje anksčiau savo kaltę neigė ir stebėjosi teisėsaugos veiksmais.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad intensyvi priežiūra pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo iki tol – A. Paleckis įpareigotas būti namuose nuo 21 iki 6 valandos ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus, kai tai reikia padaryti dėl dalyvavimo teisme.

Jis taip pat privalo nešioti elektroninį sekimo prietaisą – apykoję.

V. Jončo teigimu, A. Paleckio gynėjai prašė kardomąją priemonę panaikinti, o prokurorė siekė, kad ji būtų pratęsta. Pastarąjį kartą intensyvi priežiūra A. Paleckiui buvo pratęsta spalio pradžioje.

Trečiadienį teismas taip pat ketina skelbti sprendimą dėl kartu su A. Paleckiu kaltinamam verslininkui Deimantui Bertauskui taikytinos kardomosios priemonės. Iki šiol jam taip pat buvo skirta intensyvi priežiūra.

Antradienį nuotoliniu būdu vykusio uždaro posėdžio metu teisėja, be kita ko, pagarsino bylos medžiagą. Kitame posėdyje teismas ketina apklausti dalį liudytojų.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku yra kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Kaip informavo Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos teismams palaipsniui atnaujinant bylų nagrinėjimą žodžiu, rekomenduojama „ir toliau aktyviai naudotis teisės aktuose numatytomis galimybėmis proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinant nuotoliniu būdu“.

Tam rekomenduojama naudotis nuotolinėmis vaizdo konferencijų programomis ir telefoniniu ryšiu. Nesant galimybės užtikrinti asmenų dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu, prašoma iš anksto numatyti posėdyje dalyvausiančius asmenis ir šaukti tik tuos, kurių dalyvavimas posėdyje būtinas.

Teisėjų taryba rekomenduoja, kad atnaujinant žodinį bylų nagrinėjimą, pirmenybė būtų teikiama toms karantino laikotarpiu atidėtoms byloms, kuriose tolesnis nagrinėjimo nukėlimas gali turėti neigiamų pasekmių, t.y. kai gali sueiti senaties terminai ar gali būti neužtikrinta suimtųjų teisė į greitą procesą. Ši rekomendacija galioja ir byloms, kurių nagrinėjimas yra baigiamosiose proceso stadijose, kai, pavyzdžiui, yra likusios tik šalių baigiamosios kalbos.

Teismams rekomenduojama sales dezinfekuoti ir gerai išvėdinti po kiekvieno posėdžio, tam numatyti pertraukas tarp bylų nagrinėjimo, taip pat sudaryti galimybes į teismą atvykusiems lankytojams išlaikyti dviejų metrų atstumą vienas nuo kito, o pačiose patalpose užtikrinti 10 kv. metrų plotą vienam asmeniui, įskaitant teisėjus ir kitus darbuotojus. Taip pat primenama apie būtinybę būti su apsaugine veido kauke, dezinfekuoti rankas, o esant galimybei, dėvėti ir vienkartines pirštines.

Taip pat nurodoma laikytis kitų karantino metu įprastų reikalavimų, t.y. bendravimo trukmės, dažniausiai liečiamų paviršių dezinfekavimo ir kitų.

„Teismas nagrinės bylą viešuose posėdžiuose, išskyrus tą proceso dalį, kai tiriama informacija, sudaranti valstybės ir tarnybos paslaptį“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Pirmasis posėdis byloje numatytas balandžio 7 dieną, 10 valandą.

Ketvirtadienį teismas taip pat nusprendė pratęsti A. Paleckiui skirtą suėmimą dar dviem mėnesiams.

„Teismas mano, kad tai yra protingas terminas. Motyvai: gynėjai labai akcentavo socialinius ryšius – šeima, vaikai, gyvenamoji vieta. Tačiau teismas konstatavo, kad sprendžiant suėmimo klausimą šie socialiniai ryšiai nepaneigia galimybės kaltinamajam bėgti nuo teismo“, – teismo argumentus įvardijo atstovas.

„Teismas pažymėjo, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo“, – pridūrė jis.

Taip pat atsižvelgta į tai, kad A. Paleckis jau yra buvęs teistas už karo, sovietinių ar nacistinių nusikaltimų neigimą.

„Tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis Lietuvos įstatymų“, – apie teismo argumentus sakė V. Jončas.

Teismo vertinimu, bylos duomenys duoda pagrindo manyti, jog A. Paleckis gali bandyti bėgti nuo teismo, turi ryšių Rusijoje ir kitose valstybėse.

A. Paleckis laikomas suimtas nuo 2018 metų spalio.

Jis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.

Kaltinimų A. Paleckis nepripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.