Keturias dienas vyks iškilmės, kurių kulminacija – karinis paradas sostinėje.

Penktadienį minimas švedų karaliaus viešpatavimo auksinis jubiliejus gal ir nesiekia Britanijos karališkųjų metinių masto, tačiau tai vis tiek reta proga monarchijai pompastiškai švęsti egalitarinėje Skandinavijos šalyje.

77-erių Carlas XVI Gustafas yra pirmasis karalius per daugiau nei tūkstantmetį trunkančią Švedijos monarchijos istoriją, kuris soste sėdi 50 metų. Pernai mirus karalienei Elizabeth (Elžbietai II), jis yra antras ilgiausiai valdantis Europos monarchas po savo pusseserės Danijos karalienės Margrethe II (Margretės II), kuri pernai minėjo 50-ąjį valdymo jubiliejų.

Tarp pakviestų į jubiliejinius renginius yra Danijos karalienė Margrethe II ir Norvegijos karalius Haraldas V.

Manau, kad švedams labiausiai įsiminė tai, kaip jis tarsi suvienijo šalį neramumų metu ir sunkiais laikais.

Šia proga Drotningholmo rūmų teatre netoli Stokholmo, karaliaus ir jo žmonos karalienės Silvios (Silvijos) rezidencijoje, bus rodomas operos spektaklis, o Stokholmo karališkuosiuose rūmuose vyks pamaldos. Taip pat numatomi karališkieji fejerverkai, banketai ir karaliaus kalba tautai per televiziją.

Šeštadienį karalius ir karalienė, lydimi 3 tūkst. Švedijos karių iš jūrų ir oro pajėgų, pravažiuos arklių traukiama karieta per Stokholmo centrą.

Tikimasi, kad po to, kai Švedijoje buvo paskelbtas antrasis aukščiausias pavojaus prieš terorizmą lygis po virtinės viešų Korano išniekinimų, sukėlusių piktas demonstracijas musulmoniškose šalyse ir kovotojų grupuočių grasinimus, bus įvestos labai griežtos saugumo priemonės.

Kaip ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse, Švedijos monarchui, kaip valstybės vadovui, tenka ceremoninis vaidmuo, jis neturi politinės valdžios. Daugelis švedų jį taip pat laiko tautos simboliu ir vienijančia figūra krizių metu.

„Manau, kad švedams labiausiai įsiminė tai, kaip jis tarsi suvienijo šalį neramumų metu ir sunkiais laikais“, – sakė karališkosios šeimos stebėtojas Rogeris Lundgrenas (Rogeris Lundgrenas), prisimindamas 1986-aisiais įvykdytą ministro pirmininko Olofo Palme (Olafo Palmės) nužudymą ir 2004-ųjų gruodį Pietryčių Aziją nusiaubusį cunamį, per kurį žuvo daugiau kaip 500 atostogaujančių švedų.

Neseniai Carlas XVI Gustafas neįprastai pasisakė prieš Švedijos valdžios institucijų elgesį COVID-19 pandemijos metu, teigdamas kad Švedijai nepavyko apsaugoti senjorų globos namuose. Švedijos kovos su pandemija strategija iš esmės buvo paremta rekomendacinio pobūdžio priemonėmis, o ne privalomu uždarymu ir virtine ribojimų.

Carlui XVI Gustafui buvo 27-eri, kai 1973-ųjų rugsėjo 15 dieną, mirus jo seneliui karaliui Gustafui VI Adolfui, jis įžengė į sostą. Carlas Gustafas buvo pirmasis eilėje į sostą, nes jo paties tėvas žuvo lėktuvo katastrofoje, kai jis buvo kūdikis.

Po daugelio metų karalius kalbėjo apie praradimo jausmą per pamaldas, skirtas pagerbti cunamio aukoms.

„Daugelis vaikų neteko vieno ar abiejų tėvų, – sakė jis. – Manau, kad žinau, ką tai reiškia. Pats buvau toks vaikas.“

Karališkoji šeima Švedijoje tebėra populiari, nepaisant kartais bulvarinėje spaudoje pasirodančių skandalų, susijusių su karaliaus asmeniniu gyvenimu. Apklausos rodo, kad dauguma švedų pasisako už monarchijos išsaugojimą, nors kritikai ją vadina anachronizmu, kuris netinka šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje.

Karalius ir karalienė turi tris vaikus: kronprincesę Victorią (Viktoriją), princą Carlą Philipą (Karlą Filipą) ir princesę Madeleinę. Victoria, kaip vyriausias vaikas šeimoje, yra pirmas žmogus eilėje į Švedijos sostą.

1980-aisiais Švedija nusprendė, kad sostą turi paveldėti vyriausias monarcho vaikas, o ne vyriausias sūnus, tad Victoria paveldėjimo eilėje aplenkė vyresnįjį brolį.

Victorios pirmagimė taip pat yra mergaitė. Princesė Estelle (Estelė), kuriai dabar 11 metų, yra antra eilėje į sostą po savo motinos.

Carlas XVI Gustafas šių metų sausį pateko į laikraščių antraštes, užsiminęs, kad paveldėjimo taisyklių pakeitimas buvo nesąžiningas Carlo Philipo atžvilgiu, bet vėliau nuo šios nuomonės atsiribojo.

„Man labai skaudu, kai, žvelgdamas į praeitį, skaitau komentarus, iš kurių galima suprasti, kad nepalaikyčiau savo dukters, kronprincesės Victorios, kaip Švedijos sosto įpėdinės“, – praėjus kelioms dienoms po to komentaro rašė jis. 

Estijos prezidentas Alaras Karis ir jo žmona su visomis ceremonijomis pasitiko Švedijos karalių ir karalienę Talino centrinėje Laisvės aikštėje. Susirinkusi minia, kurioje buvo ir vaikų, mojavo Estijos bei Švedijos vėliavėlėmis.

Prezidentūra nurodė, kad karaliaus ir karalienės apsilankymu Taline ir antrajame pagal dydį Tartu mieste pabrėžiama artima Švedijos ir Estijos draugystė, juo labiau, kad karališkoji pora atvyko minint 50-ąsias Carlo XVI Gustafo įžengimo į sostą metines.

Visos trys Baltijos valstybės – Europos Sąjungai ir NATO priklausančios Estija, Latvija ir Lietuva – yra Švedijos kaimynės kitame Baltijos jūros krante ir palaiko glaudžius verslo bei politinius ryšius su Stokholmu. Estija taip pat turi istorinių ryšių su Švedija – XVII amžiuje ir XVIII amžiaus pradžioje ji buvo Švedijos imperijos provincija.

Praėjusį kartą karalius Carlas XVI Gustafas ir karalienė Silvia su valstybiniu vizitu Estijoje lankėsi 1992-aisiais – praėjus metams nuo tada, kai ši 1,3 mln. gyventojų turinti valstybė po beveik 50 sovietų valdymo metų atgavo nepriklausomybę.

Dabartinio karališkojo vizito metu didžiausias dėmesys bus skiriamas šalių bendradarbiavimui saugumo, gynybos, ekonomikos, švietimo, mokslo ir inovacijų srityse, nurodė estų prezidentūra.

Carlas XVI Gustafas į sostą įžengė 1973 metų rugsėjo 15 dieną ir yra ilgiausiai valdantis Švedijos monarchas. Birželio pradžioje karalius penkis savo valdymo dešimtmečius paminės didelėmis iškilmėmis.

Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas), Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) perkirpo juostelę per iškilmingą ceremoniją „Esrange“ kosmodrome, vadinamame „pirmuoju žemyninės Europos palydovų paleidimo kompleksu“.

„Yra daug svarių priežasčių, kodėl turime paspartinti Europos kosmoso programą, – sakė U. von der Leyen. – Europa įsitvirtino kosmoso srityje ir joje išsilaikys.“

Ši aikštelė – tai Švedijos Arkties regione, maždaug už 40 kilometrų nuo Kirunos miesto, esančio „Esrange“ kosmoso centro išplėtimas.

Apie 15 milijonų eurų buvo investuota į šią aikštelę, kuri, kaip tikimasi, papildys Europos kosminį centrą Prancūzijos Gvianos mieste Kuru.

Ji taip pat suteiks paleidimo pajėgumų, bendradarbiavimui su Rusija ir Baikonuro paleidimo aikštele Kazachstane buvus apribotam dėl karo Ukrainoje.

Valstybinė „Esrange“ operatorė Švedijos kosmoso korporacija (SSC) siekia paleisti pirmąjį palydovą iš šios vietos pirmąjį 2024 metų ketvirtį, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė jos atstovas spaudai.

Taip Švedija taptų pirmąja žemyninės Europos šalimi – neskaitant Rusijos – kuri iš savo teritorijos išsiųstų palydovą.

Kiti Europos kosmodromai taip pat varžosi.

Projektai Portugalijos Azorų salyne, Norvegijos Andiojos saloje, Ispanijos Andalūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje yra tarp pretenduojančių tapti pirmaisiais.

Vokietijos raketų gamykla „Rocket Factory Augsburg“ (RFA), kuri specializuojasi mažesnių paleidimo įrenginių, kuriuos vis dažniau naudoja į kosmosą kompaktiškesnius palydovus siunčiančios šalys ir įmonės, gamyboje, neseniai pareiškė, kad jos pirmasis paleidimas įvyks 2023 metų pabaigoje Šetlando salose esančiame „SaxaVord“ kosmodrome.

Antradienį nesėkmingai baigėsi bandymas paleisti pirmąją raketą į orbitą iš JK – „Virgin Orbit“ lėktuvu „Boeing 747“, pakilusiu iš Kornvalio kosmodromo.

Palydovų pramonė klesti, o 2040 metais eksploatuojamų palydovų skaičius turėtų siekti 100 000, teigė SSC, palyginti su 5 000 dabar.

Vykdant daugkartinio naudojimo raketų projektą „Themis“, „Esrange“ taip pat vykdys Europos kosmoso agentūros vykdomus raketų, galinčių nusileisti Žemėje, panašių į tas, kurias naudoja milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti bendrovė „SpaceX“, bandymus.

„Atsižvelgiant į rimtą ir aštrėjančią padėtį... Irano ambasadorius neturėtų būti kviečiamas į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją“, – sakoma Nobelio fondo pareiškime, kuriame kalbama apie Irano valdžios žiaurų susidorojimą su šalį apėmusiais protestais.

Jame priduriama, kad „jau kelis dešimtmečius Nobelio fondas kviečia visas šalis, turinčias diplomatines atstovybes Švedijoje, (švęsti) laureatų indėlį į mokslą, literatūrą ir taiką“, bet anksčiau šią savaitę paskelbta, jog Rusijos ir Baltarusijos diplomatai renginyje nebus laukiami dėl karo Ukrainoje.

Be to, nepakviestas liks ir Švedijos kraštutinių dešiniųjų partijos, pagrindinės naujosios dešiniųjų vyriausybės sąjungininkės, vadovas.

„Atsižvelgdamas į Rusijos invaziją į Ukrainą, fondas nusprendė nekviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių į Nobelio premijos įteikimo ceremoniją“, – pranešė organizacija.

„Nors Švedija ir kitos Europos šalys dar neturi atitinkamos diplomatinės politikos Irano atžvilgiu, šis klausimas vis dar vystosi ir mes manome, kad... Irano ambasadorius neturėtų būti kviečiamas“, – nurodoma vėliausiame pranešime.

Kasmet gruodžio 10 dieną Stokholme rengiama ceremonija, kurios metu medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos sričių laureatams apdovanojimus įteikia karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas). Po ceremonijos rengiamas iškilmingas banketas, jame dalyvauja apie 1 200 svečių.

Tą pačią dieną Osle vyksta atskira Nobelio taikos premijos laureato apdovanojimo ceremonija.

Priešingai nei švenčiant monarcho 70-metį, kai Stokholmo gatvėse rikiavosi jį pagerbti norintys žmonės, šįkart karališkieji rūmai pranešė, kad dėl pandemijos renginiai yra „ribojami“.

Vietoje įprastų iškilmingų priėmimų kitų šalių karališkų šeimų atstovams šiemet buvo numatyti kuklesni renginiai: ryte – susitikimas su ministru pirmininku Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu) ir kitais aukšto rango politikais, o po pietų – priėmimas Švedijos kariuomenės atstovams.

Šią savaitę pasirodžiusioje pirmoje savo tinklalaidėje karalius sakė, kad jam patinka jo darbas, nepaisant streso, kartais patiriamo nuolat esant visuomenės dėmesio centre.

„Tai labai sunku. Mano nuomone, tai alina. Bet aš nesu vienintelis. Bet kuris atsakomybę prisiimantis lyderis – kompanijoje ar politikoje, turėtų jaustis taip pat“, – sakė karalius.

1946 metų balandžio 30 dieną gimęs Carlas Gustafas Folke Hubertus Bernadotte (Karlas Gustavas Folkė Hubertas Bernadotė) buvo tik devynmetis, kai jo tėvas princas Gustafas Adolfas (Gustavas Adolfas) žuvo per lėktuvo katastrofą Danijoje.

Į sostą jis įžengė 1973 metais, būdamas 27-erių, mirus seneliui – ilgai viešpatavusiam Gustafui VI Adolfui (Gustavui VI Adolfui).

Po karūnavimo jauniausiam to meto monarchui dar daug metų sunkiai sekėsi atsikratyti dėl automobilių pamišusio vėjavaikio reputacijos.

Gruodžio mėnesį simbolines pareigas turintis ir į politiką paprastai nesikišantis karalius sulaukė prieštaringų vertinimų pareiškęs, kad Švedijai „nepavyko“ tinkamai apsaugoti žmonių gyvybių pandemijos metu.

„Princui Carlui Philipui ir princesei Sofijai šiandien, penktadienį, kovo 26-ąją, gimė sūnus. Gimdymas vyko Dangeriudo ligoninėje Stokholme“, - sakoma pranešime. Naujagimio svoris – 3 220 gramų, ūgis – 49 centimetrai.

Gimdymo metu princas Carlas Philipas buvo šalia žmonos. „Mes tokie laimingi ir dėkingi už tai, kad mūsų šeimoje atsirado trečias sūnus. Mes ir du jo vyresnieji broliai laukėme šios dienos“, - sakė jis.

Princo Carlo Philipo jaunesnysis sūnus – septintas eilėje į sostą. 1980 metais pakeitus jo paveldėjimo tvarką – panaikinus vyriškosios linijos pranašumą, sosto įpėdine tapo karaliaus vyresnioji duktė princesė Victorija. Po princesės eina jos duktė Estellė ir sūnus Oscaras, ketvirtas – princas Carlas Philipas, penktas ir šeštas – jo sūnūs Alexanderis ir Gabrielis.

Dar trys Švedijos karaliaus anūkai – jaunesniosios dukters princesės Madeleine ir jos vyro Christopherio  O'Neillo vaikai.

Tai pranešė karališkųjų rūmų spaudos tarnyba.

„Vakcinacija, atlikta karaliaus asmeninio gydytojo patarimu, vyko Stenhamaro rūmuose, kur šiuo metu gyvena karalius ir karalienė“, - sakoma pranešime.

Jo Didenybė paragino pasiskiepyti visus šalies gyventojus. „Visoje mūsų šalyje dabar vyksta didelė vakcinacija nuo Covid-19. Aš tikiuosi, jog kiekvienas, kuris turi galimybę pasiskiepyti, artimiausiais mėnesiais nuspręs tai padaryti, kad kartu ir kuo greičiau įveiktume šį sunkų laikotarpį“, - pareiškė monarchas.

Švedijoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d., jau paskiepyta 80 tūkst. žmonių. Vyriausybė užsibrėžė tikslą vakcinuoti visus suaugusius šalies gyventojus šių metų pirmoje pusėje. 

Interviu laikraščiui „Sydsvenskan“, kuris buvo paskelbtas ketvirtadienį, trys dienos po riaušių Stokholmo migrantų priemiestyje, monarchas paragino rengiant naujienų pranešimus taikyti subalansuotą prieigą.

„Švedijos įvaizdžiui pasaulyje svarbu pranešinėti apie gerus pavyzdžius, – interviu sakė 70 metų karalius. – To nebus be rimtos ir gerai aprūpintos žiniasklaidos.“

Pirmadienio vakaro smurto vaizdai žaibiškai išplito visame pasaulyje, užtemdydami Švedijos atsaką D.Trumpui ir JAV televizijai „Fox News“, susiejusiems augantį nusikalstamumą su imigracija.

Karalius gyrė Švediją už jos tyrimus imigracijos srityje.

„Malmės universitete atliekama daug gerų tyrimų integracijos klausimais“, – sakė jis po trečiadienio apsilankymo trečiajame pagal dydį Švedijos mieste, kur taip pat gyvena daug imigrantų.

„(Švedijai) gerai sekėsi dėl švietimo ir tyrimų šiuose sektoriuose. Ir svarbu skelbti informaciją apie šiuos vykdomus tyrimus“, – pridūrė jis.

D.Trumpo pastabos palietė skaudamą vietą Švedijoje, kurią liberalai idealizuoja dėl socialinio aprūpinimo ir imigracijos politikos, o vadinamosios alternatyviosios dešinės judėjimas kritikuoja.

D.Trumpo oponentai teigia, kad nusikalstamumas nepadidėjo Švedijai 2014–2015 metais priėmus daugiausiai prieglobsčio prašytojų per capita Europoje, ir tvirtina, kad tikrasis iššūkis yra socioekonominiai veiksniai.

Tačiau kiti mato Švediją, kurioje užsieniečiai dvigubai dažniau figūruoja nusikaltimų suvestinėse, dažniau neturi darbo ir dažniau dalyvauja nusikaltėliams suvedinėjant savo sąskaitas.

„Svarbu nepasiduoti. Dėl to dirbau daugiau kaip 40 metų“, – sakė karalius.

Per šeštadienį Floridoje vykusį mitingą D.Trumpas, kalbėdamas apie ankstesnes teroro atakas Europoje, ištarė: „Žiūrėkit, kas praeitą vakarą nutiko Švedijoje“.

Nebuvo aišku, ką jis turėjo omenyje, nes nebuvo jokių pranešimų, kad penktadienio vakarą Švedijoje būtų įvykę kokių nors rimtų incidentų.

Šis komentaras sekmadienį sulaukė šimtų komentarų socialiniuose tinkluose.

Vėliau savo „Twitter“ žinutėje D.Trumpas paaiškino, kad jo pareiškimas apie Švediją susijęs su vienu „FoxNews“ reportažu, kuriame kalbėta apie imigrantus ir Švedija.

„Jis neturi būti toks gigantiškas, tokio milžiniško dydžio“, – interviu, kurį ketvirtadienį išspausdino dienraštis „Dagens Nyheter“, sakė Carlas XVI Gustafas.

Naujajame centre, kurį suprojektavo britų architektas Davidas Chipperfieldas (Deividas Čiperfildas), vyks visa su Nobelio fondu susijusi veikla, įskaitant metinę Nobelio premijų įteikimo ceremoniją.

1,2 mlrd. kronų (160 mln. eurų) atsieisiančio, variu apkalto centro statybos turi prasidėti 2017 metais.

„Nobelis yra vardas, kurį, žinoma, norime saugoti. Norime išsaugoti ir didinti jo vertę. Ir šis tikslas yra pagirtinas“, – sakė karalius, bet pridūrė: „Apmaudu, kad pastatas tapo toks didelis ir nutūpė truputį ne toje vietoje.“

Jam taip pat nepatiko suprojektuoto pastato spalva, dėl kurios centras pasidaro „galingas“ ir „tikrai dominuojantis“.

Jo žmona karalienė Silvia (Silvija) taip pat įsitraukė ir paklausė: „Kodėl nesurengus referendumo?“

Miesto taryba jau pritarė projektui ir statyboms, bet karališkosios šeimos nuomonės tikriausiai išprovokuos diskusijas.

Stokholmo miesto tarybos narys Rogeris Mogertas, kuris yra vienas pagrindinių projekto rėmėjų, sakė, kad karaliaus nuomonė nesvarbi.

„Ne, jis 100 metų pavėlavo, – sakė jis „Dagens Nyheter“. – Jis turi teisę turėti nuomonę dėl estetikos, bet Švedija nuo 1919 metų yra demokratinė valstybė.“

Projektą iš dalies finansuos Wallenbergų (Valenbergų) šeima, viena turtingiausių Švedijoje, ir Perssonų (Personų) šeima, kuri kontroliuoja parduotuvių tinklą „H&M“.

Vis dėlto į šias iškilmes neatvyko kaimyninės Norvegijos karališkosios šeimos atstovai, nusprendę likti namuose, kai šalį sukrėtė praėjusią dieną įvykusi sraigtasparnio katastrofa, nusinešusi 13 naftininkų gyvybes.

Spalvingą šventės dieną Švedijos karalių džiaugsmingai sveikino žiūrovai, kai monarchas priėmė karališkosios gvardijos paradą. Vėliau Gustafas ir jo šeima pasirodė rūmų balkone, o tūkstančiai susirinkusių žmonių pasveikino juos džiaugsmingai šaukdami.

Tarp pakviestų svečių buvo Danijos karalienė Margrethe II (Margretė II), Belgijos karalius Philippe'as (Filipas), Monako kunigaikštis Albertas II (Alberas II), Nyderlandų princesė Beatrix (Beatriks), Japonijos princas Takamado (Takamada) ir Jordanijos princas Raadas bin Zeidas bei princesė Majda Raad Zeid (Madžda Raad Zeid).

Tuo tarpu Norvegijos karališkosios šeimos nariai atsiprašė, kad negalės atvykti, šaliai gedint darbininkų, žuvusių penktadienį nukritus sraigtasparniui netoli Bergeno, antrojo didžiausio šalies miesto.

1946 metų balandžio 30 dieną gimęs Carlas Gustafas Folke Hubertus Bernadotte (Karlas Gustavas Folkė Hubertas Bernadotė) buvo tik devynmetis, kai jo tėvas princas Gustafas Adolfas (Gustavas Adolfas) žuvo per lėktuvo katastrofą Danijoje.

Jis įžengė į sostą 1973 metais, mirus seneliui – ilgai viešpatavusiam Gustafui VI Adolfui (Gustavui VI Adolfui).

Karaliui dar daug metų nesisekė atsikratyti dėl automobilių pamišusio vėjavaikio reputacijos, kai buvo karūnuotas būdamas 27 metų.

Jo valdymo įsimintiniausias momentas buvo 2005 metų sausį, kai apie 500 Švedijos piliečių žuvo per Pietryčių Azijos kurortams smogusį katastrofinį cunamį.

„O, kad galėčiau kaip pasakų karalius viską atitaisyti ir užbaigti istoriją žodžiais „ir tada jie visi laimingai gyveno“, – sielvartaudamas sakė jis. – Bet, kaip ir jūs, tesu gedintis, ieškantis paprastas žmogus.“