Daugiau nei pusę pasaulio aplankiusio keliautojo D. Kinderio nuotykiai niekuo nenusileidžia įtemptų Holivudo filmų siužetams. Klaidinantys miražai Sacharos dykumoje, kova su maliarija, akistata su vaikų vergove, šiurpą keliantis moterų plakimas rykštėmis ir vudu šamanų magija – tai tik dalis to, ką Dainius  papasakojo.

„Moterys nusipjauna šakeles kaip rykštes, turi tokius ragus-dūdas, susiranda joms patinkantį vyrą toj genty, prieina prie jo, papučia tą ragą, vyras į ją atsisuka ir tada ji įteikia jam tą rykštę ir jisai ją nuplaka su ta rykšte“, – kalbėjo Dainius.

LNK stop kadras

Nepailstantis keliautojas, aštrių pojūčių mėgėjas ir knygų apie keliones autorius D. Kinderis ne veltui vadinamas Lietuvos Magelanu. Kai prieš daugiau nei dvidešimt metų vyras pradėjo tyrinėti pasaulį, informacijos apie tolimus kraštus mūsų tautiečiai turėjo itin ribotai, todėl daugelį dalykų jam teko išsiaiškinti pačiam. Šiandien Dainius jau gali pasigirti ne tik išskirtiniais atradimais, tačiau ir labai solidžiu – net 110-ties aplankytų šalių – bagažu. Jo tūkstančių kilometrų keliuose būta visko, net stebuklingas pasakas primenančių įvykių. Apsistojęs Vakarų Afrikoje esančioje Benino valstybėje, jis turėjo progą iš arti susipažinti su legendomis apipinta vudu bendruomene ir ne tik stebėti europiečiui sunkiai suvokiamas apeigas, bet ir pats buvo palaikytas ypatingų galių turinčiu žmogumi.

LNK stop kadras

„Klausia, kokią magiją tu skleidi, jiems labai natūralus klausimas, kokia tavo galia. Juokiuosi – aš ne burtininkas, ne vudu, neskleidžiu jokios magijos, sako, kaip tu keliauji, tai sakau: labai paprastai – atsistoju ant kelio, pakeliu ranką, kartais pamojuoju vairuotojui, padarau akių kontaktą ir jis sustoja, jis sako: čia aukščiausio lygio magija“, – įspūdžiais dalinosi Dainius.

Kelionės į Beniną, Nigeriją ar Kamerūną buvo tik nedidelė septynis mėnesius trukusios ekspedicijos po Afriką dalis. Tąkart Dainius planavo pėsčiomis ir autostopu įveikti visą Afriką. Vis dėlto jo planus pakoregavo pažįstamos lenkų keliautojos Kingos mirtis. Atsisakiusi medicininės pagalbos, Ganoje moteris mirė nuo maliarijos. Tačiau prieš mirtį ji Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, sumokėjusi vos šimto dolerių išpirką, iš vaikų vergovės išgelbėjo mergaitę Malaiką. Įkvėptas gerų Kingos darbų ir įspūdingų kelionių, Dainius nusprendė padėti velionės mamai surasti tą mergaitę.

LNK stop kadras

Sužinojęs kaimo, kuriame Malaika gyveno, pavadinimą, Dainius pasiryžo bet kokia kaina įgyvendinti Kingos mamai duotą pažadą. Vis dėlto užduotis nebuvo lengva – laukė ilgas ir pavojų kupinas kelias. Pėsčiomis kasdien vyras įveikdavo kelias dešimtis kilometrų ir nežinojo, kas jo laukia – dykumos karštis ar nuodingos džiunglių gyvatės.

„Kai esi Sacharoje ir matai miražą, nežinai, ar tai iš tikrųjų miražas, ar matai dalykus. Vėliau supratau, kad kai negauni pakankamai vandens, organizmas nusilpsta ir smegenys siunčia signalus, dėl kurių matai tai ką, norėtum matyti“, – pasakojo keliautojas.

Apie kultūrinius skirtumus, pavojus, tykančius keliaujant po egzotiškas šalis, ir alinančias „Iron Man“ varžybas – šiandien, 20 val., laidoje „Bus visko“ su D.  Kinderiu per LNK.

Artėjant Kalėdoms D.Kinderis sumanė sukurti nedidelį stebuklą. Sportui ir kelionėms neabejingas vyras keliasdešimčiai Jurbarko ir Pagėgių krašto vaikų nori padovanoti kelionę į gruodžio 19-ąją Kaune vyksiančias Eurolygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir Bambergo „Brose“ krepšinio klubų.

Iš nedidelio kaimelio tuose kraštuose kilęs D.Kinderis užsibrėžė tikslą į Kauną nuvežti apie tris dešimtis vaikų. Jis vaikams nori ne tik aprodyti vieną geriausių Europoje „Žalgirio“ areną, suteikti galimybę pajusti krepšinio rungtynių atmosferą bei pamatyti aukščiausio lygio žaidimą, bet ir supažindinti su Kauno miesto istorija, aprodyti lankomiausias vietas. Tam reikalui vyras jau kelintą savaitę renka lėšas per sutelktinio finansavimo platformą, kurioje kiekvienas prisideda tiek, kiek nori ir gali.

„Visi mes, būdami vaikai, turėjome svajonių. Tik ne visi turėjome galimybių jas įgyvendinti. O juk vaikystėje taip svarbu pasisemti įkvėpimo, gyventi įspūdžiais, rasti sau gyvenimo tikslus, ir, matant geriausius pavyzdžius, jų siekti. Tad mano noras - padėti gabiems ir tobulėti norintiems, bet dėl sunkios padėties šeimose negalintiems turiningai leisti laisvalaikio vaikams. Tikiu, kad atsiras ne vienas geranoriškas žmogus, prisidėsiantis prie šio tikslo“, - mūsų portalui sakė D.Kinderis.

Beje, išvyka vaikams taps tikru siurprizu, nes iki paskutinės minutės jie nežinos, kur vyksta. Kelionė, su autobuso nuoma, maitinimu, bilietais į rungtynes, „Žalgirio“ suvenyrais ir t.t. kainuotų apie 1,3 tūkst. eurų. Šiai dienai 17 geradarių jau paaukojo apie trečdalį sumos, tačiau pinigų dar trūksta. Organizatorius dėkingas profesionaliai gidei, atsisakiusiai honoraro ir sutikusiai surengti išsamią ekskursiją po Kauną nemokamai.

„Kodėl tai darau? Esu kilęs iš Žukų kaimo, esančio kryžkelėje tarp Pagėgių savivaldybės ir Jurbarko rajono, todėl puikiai žinau ten gyvenančių kai kurių vaikų kasdienybę. Aš buvau užsispyręs ir siekiau tikslo - mes kaime niekada neturėjome sporto salės, todėl iki vėlyvo rudens, o paskui jau nuo pat ankstyvo pavasario šaldžiau plaučius atviroje krepšinio aikštelėje. Man pasisekė - tėtis mane nusiveždavo į krepšinio varžybas Šilutėje, kurių atmosfera užburdavo, visa aplinka įkvėpdavo ir aš norėjau siekti daugiau, kad galėčiau pamatyti dar daugiau, tad savo kailiu žinau, kaip tai svarbu, kai esi vaikas“, - pasakojo pašnekovas.

Pasak D.Kinderio, visą išsamią informaciją apie akcijos eigą galima rasti šiuo adresu: https://startuokim.lt/projects/pagegiu-ir-jurbarko-krasto-vaiku-kelione-i-eurolygos-rungtynes-zalgirio-arenoje/

„Vienas nedidelis rėmimas - vienas labai laimingas vaikas „Žalgirio“ arenoje! Jei pavyktų surinkti daugiau lėšų nei numatyta, į kelionę galės išvykti daugiau vaikų“, - skaičiavo pašnekovas.

Jei keliaujate į Vakarų Europą, rinktis kelionės autostopu tikrai neapsimoka, sako keliautojas Dainius Kinderis. Pasak jo, nuskristi ten – daug pigiau, o svečioje šalyje, bandydami stabdyti mašiną, galite turėti bėdų su vietos policija.

Prieš kelionę autostopu Lietuvoje ar į kaimynines šalis atlikite namų darbus, pataria keliautojas. „Labai svarbu išmanyti žemėlapį ir tą kelią, kuriuo keliausi“, – teigia D. Kinderis ir priduria, kad, stabdydami mašinas vieni, kelionės tikslą pasieksite kur kas greičiau.

– Pone Kinderi, dabar galima rasti tikrai nemažai interneto tinklalapių, kur už nedidelį mokestį gali nukeliauti iš taško A į tašką B. Galbūt dėl to pats keliavimas autostopu tampa mažiau populiarus?

– Keliavimo autostopu tendencija šiek tiek nyksta ne dėl tų tinklalapių.

– O kodėl?

– Dėl pigių skrydžių. Na, jei keliaujama Lietuvoje ar, pavyzdžiui, į Latviją, niekas nepakeis autostopo kaip pigesnio būdo keliauti iš vienos vietos į kitą. Bet, jei reikia nuvykti į Vakarų Europą ar kitas šalis, daug pigiau nuskristi. Galima susirasti pigų skrydį už šimtą ar du šimtus litų ir nuskristi tą pačią dieną, o kol nukeliausite ten autostopu, gali praeiti dvi ar trys dienos, ir tuos pinigus išleisite maistui.

Sakyčiau, kad autostopas turėtų išlikti ne kaip pigiausias keliavimo būdas, o kaip kai kurių žmonių gyvenimo būdas, romantiškas keliavimo būdas. Kai kuriems keliautojams tai yra atsvara globalizacijai, vartojimui ir pan. Beje, tikri keliautojai autostopu, prieš išeidami į trasą, atlieka namų darbus.

– Kokie jie?

– Labai svarbu išmanyti žemėlapį ir tą kelią, kuriuo keliausi. Dauguma patyrusių keliautojų autostopu, norėdami nukeliauti, pavyzdžiui, į Latvijos pajūrį, užuot bandę važiuoti per, tarkime, Žemaitiją, kur mašinų iš tikrųjų gali būti mažai, pasirinktų kelią Klaipėdos autostrada. Paskui iš Klaipėdos važiuotų pajūriu per Palangą į Liepają ir toliau keliautų, kur jiems reikia.

Be to, keliauti, pavyzdžiui, keturiese yra tikrai labai sudėtinga. Kai keliauji autostopu vienas, vidutinis greitis yra  55 km/h. Kai keliaujama keturiese, tas greitis gali sumažėti tikrai labai daug kartų.

– Ar visur Europoje keliauti autostopu yra legalu?

– Daugumoje Vakarų Europos šalių autostopas yra nelegalus. Na, bent jau autostradose.

Pačiam teko daug kartų patirti nepavydėtiną situaciją: esu autostrados degalinėje, į autostradą išeiti negaliu, nes stovi ženklai, kad keliauti autostopu negalima, ir policija į tai tikrai kreipia dėmesį. Kas belieka? Tik bandyti „susistabdyti“ automobilį pačioje degalinėje – eiti prie automobilių ir klausinėti, ar kas galėtų pavežti. Bet, pavyzdžiui, Italijos policija dažnai stebi ir neleidžia daryti net to. Vieną kartą man yra tekę tiesiog išeiti iš degalinės, eiti per laukus iki gretimo kaimo ir ten bandyti susirasti kelią, kur jau galima stabdyti automobilius.

Sakyčiau, kad keliautojams autostopu pagrindiniai Europos keliai yra kelionės suvaržymas. Ir būtent Rytų Europa pasižymi tuo, kad pas mus labai daug laisvių, mes nesuvaržyti. Todėl mums atrodo natūralu – einu į autostradą ir galiu stabdyti mašinas. Nors, žinoma, su mašinų srautais, greičiais viskas galbūt ir kinta. Bet Vakarų Europoje (ypač Italijoje ir Prancūzijoje) keliautojai tikrai susiduria su sunkumais.

Dainius Kinderis – keliautojas ir žurnalistas. Jam vos per trisdešimt, o jau aplankytos 85 šalys įvairiuose žemynuose, išleistos trys knygos, sudalyvauta aštuoniuose maratonuose, du iš jų – Afrikoje, ir dviejuose ultramaratonuose (101 km). 2012 m. gegužės mėnesį Teksase, JAV, D. Kinderis dalyvavo prestižinėse triatlono varžybose „Iron Man“ (“Geležinis žmogus”).

Darius prisideda prie sveikuoliai.lt projekto „Aš - už sveiką Lietuvą“.

„Nebenoriu laikyti savo kūne „gyvūnų kapinių“

Filipinuose yra vieta, vadinama Šokoladinėmis kalvomis - šimtai didžiulių saulės nurudintų kūgių, nusėjusių visą Boholo salą. Tai mistinė vieta, kurioje gimsta drąsiausios idėjos, kyla netikėčiausios mintys, išsisprendžia ilgus metus ramybės nedavę problemos. Prieš dešimt metų žvelgdamas į šias kalvas, Dainius Kinderis suprato, kad nebenori laikyti savo kūne „gyvūnų kapinių“. Nuo to laiko nevalgo mėsos. Nors kurį laiką manė, kad grįžęs iš kelionių, grįš ir prie ankstesnio mitybos režimo, Filipinų sostinėje Maniloje pamatęs iškepto arklio grimasą, apsisprendė  valgyti tik vegetarų valgius.

Dainius pasakoja, kad keliaudamas po Vakarų Afriką, gėrė daug ožkos pieno ir jausdavosi labai tvirtai, galėdavo kasdien svilinant karščiui per dykumą nueiti po 30 kilometrų. Galbūt tai ir yra greitųjų Afrikos bėgikų paslaptis,- svarsto jis.  

Dainius Kinderis nėra linkęs į fanatizmą, jis nėra ir nesiruošia tapti užkietėjusiu veganu ar žaliavalgiu, tiesiog jaučia, kad be mėsos jo organizmas neapkrautas ir lengvas. Sportuojantiems organizmas ir taip išsivalo, apie papildomas pastangas badauti ar dar sveikiau maitintis nelabai kyla poreikis galvoti. O paklaustas apie tuos, kurie vegetarais tampa sekdami mada, nusijuokia: „tokie „madistai“ labai greit sugrįžta prie savo dešrelių, dažniausiai neatlaiko kelių mėnesių.“  

Sunkesnė užduotis – ne distancijos įveikimas, o kantrus ruošimasis jai

„Iron Man“ triatlonas, apjungia tris rungtis: 3,8 km plaukimą, 182 km važiavimą dviračiu  ir klasikinio maratono bėgimą 42,195 km. Tarp rungčių pertraukos nedaromos. 2012 m. varžybose Teksase iš 2800 dalyvių D. Kinderis užėmė 1349 vietą.

Ar kiekvienas galėtų tapti „geležiniu žmogumi“, ar tam reikia gimti tvirtesniu nei visi? Dainius tikina: tikrai kiekvienas. Jo nuomone, kur kas sunkesnė užduotis – ne distancijos įveikimas, o kantrus ruošimasis jai, žingsnelis po žingsnelio. Dainius niekada nesudarinėjo treniruočių grafikų ar tvarkaraščių, bet ruošdamasis „Iron Man“ žinojo, kad kasdien turi sportuoti bent po dvi-tris valandas, nesvarbu ką darytų – bėgtų, plauktų ar mintų dviratį.

Sako, kad jam patinka užsibrėžti didelius tikslus, o šios varžybos buvo tikrai didelis tikslas: pradėjęs beveik nuo nulio, per metus iš eilinio, kartais maratoną nubėgančio mėgėjo jis tapo „Iron Man“ finišuotoju.  O ką „geležinis žmogus“ atsakytų įsitikinusiems, kad sekinantis sportas - tik greitesnis savo kūno sudėvėjimas, kad maratono bėgimas, triatlonas neturi nieko bendro su sveikata? Juk pirmasis istorijoje maratono bėgikas atnešęs svarbią žinią krito negyvas.

„Intensyvus sportas ir labai ilgi bėgimai man davė daugiau nei atėmė. Visų pirma – pasitikėjimą savimi, kovojimą iki galo. Kai pasieki užsibrėžtų tikslų sporte, ypač ten, kur reikia daug ištvermės, kiti sunkumai atrodo daug lengviau įveikiami. Impulsyvumą pakeičia ramybė, karštakošiškumą - kantrybė. Šiaip ar taip, manau geriau su skaudančiomis kojomis nuo ilgų treniruočių ir po varžybų geliančiais raumenimis, negu su viršsvoriu,“- sako Dainius.

O kaip su žalingais įpročiais?

Ar „geležiniai žmonės“ gali leisti sau kokių nors silpnybių? Ar turi žalingų įpročių? Dainius šypsosi: „Gal potraukis stipriai kavai, jei tai žalingas įprotis? Visiškai nevartoju alkoholio jau pusantrų metų ir visiems tą rekomenduoju. Tiesiog pagailo tų dienų, kurias atimdavo nuo alkoholio atsigaunantis organizmas. Dabar galiu pasakyti, kad sau turiu 365 dienas per metus, ir mano laiko alkoholis nebekontroliuoja. Taip pat nepripažįstu vadinamojo „kultūringo“ alkoholizmo, alučio ar vynelio pagurkšnojimo, bet išgeriantiems niekada nemoralizuoju, kiekvieno teisė rinktis.“

Dainius niekada nebuvo pradėjęs rūkyti. Jaučia silpnybę nebent šokoladui, kurio kiekvieną dieną galėtų praryti kalnus. Dar? „Esu darboholikas, tik nežinau ar nuo to man reiktų gydytis... Nesvarbu ką daryčiau ir kiek laiko, ar kiek jėgų tai atimtų, svarbu, kad patiktų ir būtų tikra ugnis – tai pagrindinis principas.“

O kokiais būdais atsipalaiduoja? „Labai geras būdas atsipalaiduoti – išeiti į gamtą pabėgioti, kuo daugiau, tuo geriau. Kaip išsijudina kūnas ir kiek naujų minčių ateina – spėk užsirašinėti! Lengvai atsipalaiduoju ir keistesnėse vietose, tokiose kaip dideli knygynai ir oro uostai, tiesiog jaučiu, kad tai yra mano vietos. Kai grįžtu į tėviškę, nepraleidžiu progos pasipirtinti ir įšokti į garuojantį kubilą.“  

Bent viena aktyvi valanda per dieną

Dainius sunkiau neserga nuo to laiko, kai nebevalgo mėsos. Ar grūdinasi? „Jokio ekstremumo nepropaguoju – į šaltas jūras nešoku, žarijomis nevaikštau, geriu daug žalių kokteilių ir periodiškai treniruojuosi maratonams.“

Kasdienis Dainiaus pagalbininkas – smulkintuvas, kuriuo jis mala sveikuosius kokteilius. Jį tikrai pasiimtų į keliones po Šri Lanką, Filipinus ar Ugandą, kur visada apstu mangų, avokadų bei papajų, iš kurių gaunasi sveikiausios „bombos“. Nors ir Lietuvoje nėra sunku gyventi sveikai – parduotuvėse galima gauti visko, o ir jis pats žiemai visada turi krūvą šaldytų uogų. Žinoma, kuo klimatas švelnesnis, kuo daugiau derlių per metus – tuo lengviau, o štai Šiaurėje, pavyzdžiui Špicbergene su sveikais produktais riesta, tik kažin ar tie vietiniai, kurie minta ruoniena, lašišomis ir banginiais nebus sveikesni už daugelį pietiečių, nes valgo labai natūralų ir neperdirbtą maistą?  

Kiekvienoje Dainiaus Kinderio dienoje yra bent viena aktyvi valanda, kurios metu jis bėga, plaukia ar sparčiai vaikšto. Paprašytas palyginti sportavimą gamtoje ir sporto klubuose, atsako: „Gerai jaučiuosi ir ten ir ten. Patinka tamsiais žiemos rytais nubėgti trumpą distanciją iki sporto klubo, ten sušilti pirtyje, ir nuplaukti kokį kilometrą. Vis tik sportavimas gamtoje turi didelį privalumą – visada durys atviros ir niekada nieko nekainuoja.“ Dainius džiaugiasi, kad visur sportuojančių gausėja, o dar džiugiau, kad į Lietuvą ateina labai gera mada – masiškai dalyvauti įvairiuose sporto renginiuose – bėgimo, dviračių maratonuose, kitokiuose ištvermės išbandymuose. Tuo pačiu daugėja tokių renginių, žmonės supranta, kad laikas skirtas televizoriui ar alaus bokalui yra iššvaistytas veltui. Geriau jį skirti naujiems iššūkiams.
 
Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš - už sveiką Lietuvą“ ,