Ji nuo 2019 m. liepos šias pareigas eina laikinai.

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, kurį planuojama svarstyti šią savaitę, D.Kerekeš nuolatine vadove taptų nuo birželio 1 d.

Pagal įstatymą ministro pirmininko teikimu Vyriausybės atstovų įstaigos vadovu Vyriausybė skiria vieną iš pareigas einančių Vyriausybės atstovų.

Ekonomisto ir matematikos dėstytojo išsilavinimą turinti D.Kerekeš Vyriausybės atstovo pareigas eina nuo 2011 m., o Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyboje pradėjo dirbti 1999-aisiais.

Iki tol ji dirbo Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje.

2019 m. liepą įsigaliojo Seimo patvirtinta Vyriausybės atstovų apskrityse pertvarka, tuomet dešimt Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų reorganizuotos į vieną Vyriausybės atstovų įstaigą. Pačių atstovų sumažinta perpus – nuo buvusių dešimties iki penkių, kiekvienam priskiriant po dvi apskritis.

Pagrindinė Vyriausybės atstovo funkcija – prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos, įstatymų ir ar vykdo Vyriausybės sprendimus.

Kompensuoja jau 4 metus

Dotacijas Neringos tarnybai dalija jau penktus metus.

Savivaldybė 40-ia procentų gyventojams subsidijuoja karšo vandens ir šildymo išlaidas.

Toks kurorto valdžios sprendimas dar 2017 m. užkliuvo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš nurodė savivaldybei keisti karšto vandens ir šildymo subsidijavimo tvarką, tačiau Neringos valdžiai tai – nė motais.

"Nei Vietos savivaldos įstatymo, nei Šilumos ūkio įstatymo ar kito teisės akto nuostatos nesuteikia savivaldybėms teisės skirti subsidijas šilumos ir karšto vandens vartotojams. Pagal Vietos savivaldos įstatymą subsidijos gali būti skiriamos tik naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms. Neringos savivaldybės sprendime nurodytas būtent šis motyvas. Nors yra aišku, jog čia prasilenkta su įstatymu", – situaciją komentavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje D.Kerekeš.

Yra aišku, jog čia prasilenkta su įstatymu.

Savivaldybei – nota

D.Kerekeš paaiškino, jog savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti sprendimus tik dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo.

Taip pat taryba gali spręsti kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymą.

"Paprastai tariant, savivaldybė gali skirti piniginę paramą nepasiturintiems gyventojams. Bet reikia sudaryti sąrašus, tokie gyventojai turi atitikti įstatyme numatytus reikalavimus. Na, negalima iš biudžeto subsidijuoti visų Neringoje gyvenamąją vietą registravusių žmonių", – aiškino D.Kerekeš.

Įvertinusi tokio sprendimo teisėtumą, D.Kerekeš konstatavo, jog jis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui ir neatitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų.

"Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendimas turi būti pripažįstamas netekusiu galios, kaip neatitinkantis galiojančių teisės aktų nuostatų", – rašte Neringos valdžiai pažymi D.Kerekeš.

Paklausta, ar toks Neringos valdžios elgesys nėra panašus į tyčinį biudžeto lėšų švaistymą, D.Kerekeš patikino, jog tokį klausimo įvertinimą sau turėtų užduoti savivaldybės kontrolierius.

"Tai jis turėtų aiškintis, ar tinkamai leidžiamos biudžeto lėšos", – teigė D.Kerekeš.

Ar toks vietinės valdžios žingsnis prieš savivaldos rinkimus gali būti vertinamas, kaip rinkėjų simpatijų pelnymo planas? D.Kerekeš nusijuokė, jog veikiausiai vietiniai neringiškiai savo valdžią laiko labai gera.

"Turbūt visiems labai patinka, kad reikia mokėti mažesnę kainą už šilumą. Turbūt nė vienas gyventojas tuo nesiskundė. Negaliu vertinti, ar toks sprendimas gali būti įvardijamas, kaip rinkėjų papirkinėjimas. Asmeninė mano nuomonė šiuo atveju negali būti svertas", – šypsojosi D.Kerekeš.

Spjovė į įstatymus?

Nors Vyriausybės atstovė Neringos politikus dėl įstatymų nepaisymo perspėjo dar 2017 m. pavasarį ir ragino panaikinti subsidijavimo tvarką, tačiau Neringos taryba, panašu, net nežada dėl to baimintis.

Vyriausybės atstovo tarnybai Neringos savivaldybė pateikė paaiškinimą, kuriuo išdėstė savo motyvus.

"Dėl mažo vartotojų skaičiaus, savivaldybės geografinės padėties išskirtinumo ir su tuo susijusių sunkumų pristatant kurą į katilines, susidarė tokia situacija, kai centralizuotai gaminamos šilumos savikaina yra labai aukšta. Išlaikant saugomos teritorijos gyvenviečių kraštovaizdį ir architektūrinį savitumą yra svarbu išlaikyti esamas centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas, kurios leidžia aprūpinti vartotojus šiluma, nedarant poveikio pastatų architektūrai. Dėl šios priežasties Neringos savivaldybė, siekiant išlaikyti centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas ir neprarasti šilumos vartotojų, skiria šilumos vartotojams subsidijas už faktinį šilumos suvartojimą", – rašoma mero Dariaus Jasaičio mamos – Biudžeto skyriaus vyresniosios specialistės Ramutės Jasaitienės – parengtame ir Biudžeto skyriaus vedėjos Janinos Kobozevos pasirašytame rašte.

Rašte įtikinėjama, kad šilumos savikainą trukdo sumažinti tai, jog prie komunikacijų nesijungia planuoti vartotojai, nes būstų rekonstrukcijos ir pertvarkymai užsitęsė 10–15 metų dėl teisminių ir kitų procesų.

Remia ne visus

Argumentuojama ir tuo, esą didžioji dalis Neringos pastatų skirti tik vasaros poilsiui, todėl žiemą jie nešildomi.

Tačiau šiuos argumentus ginčija net patys vietos gyventojai.

"Mano būstas neturi centralizuoto šildymo, jį šildau elektra. Man nesuprantama, kodėl valdžia subsidijuoja visus, net ir tuos, kurie turi milijoninius pelnus. Jei jau laikomasi teisingumo principų, tegul subsidijuoja ir kitais būdais besišildančius gyventojus. Tai gal tegul už malkas subsidijas duoda?" – nuomonę išsakė vietos gyventoja.

Neringos savivaldybė Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje pareiškė: subsidijavimo panaikinimo galima tikėtis tik po metų.

"Teikiamame sprendimo projekte įsigaliojimo terminas nenustatytas, bet manome, kad tai reikėtų daryti tik po 2020 m., įgyvendinus patikimesnį elektros energijos tiekimo sistemos Neringai projektą", – rašoma savivaldybės paaiškinime.

Esą vietos valdžia nenori, jog rekreacinė teritorija žiemą paskęstų dūmuose, o galimybės šildytis elektra nėra, nes elektros oro linijos nepakeistos požeminiais kabeliais.

Balsuoja už subsidijas sau?

Ši istorija turi ir kitą atspalvį. Į raginimus keisti įstatymų neatitinkantį sprendimą Neringos valdžia galbūt nereaguoja net sąmoningai?

Valdančiosios daugumos užkulisiuose neoficialiai kalbama, jog subsidijų atšaukimas prieš rinkimus būtų pražūtingas.

Iš tiesų, dosnus ir per metus apie 460 tūkst. eurų kainuojantis sprendimas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 18 d., prieš 2015 metų kovo 1-ąją vykusius vietos savivaldos rinkimus.

Šiuo metu esą net prasitariama, jog Neringos valdžia neva mieliau bylinėtųsi su Vyriausybės atstove Klaipėdos apskrityje, nei atsisakytų subsidijų prieš šių metų kovą vyksiančius vietos rinkimus.

Koks yra valdančiosios šios savivaldybės daugumos požiūris šiuo klausimu, paaiškėjo Neringos tarybos posėdžio metu, kai buvo balsuojama už šį sprendimą.

Svarstant tiek šilumos, tiek karšto vandens subsidijų klausimus, iš posėdžių salės turėjo išeiti faktiškai visi Neringos tarybos nariai.

Kad nepažeistų privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, nuo šio klausimo svarstymo oficialiai turėtų nusišalinti kone visa Neringos taryba, nes visi politikai naudojasi kompensacijomis karštam vandeniui ir šildymui.

"Nusišalinimą turėtų pareikšti visi, nes visi gauname karštą vandenį. Tačiau aš nurodau visiems sugrįžti į posėdžių salę, kitaip mes neturėsime kvorumo. Prašau balsuoti", – tarybos posėdžio metu pareiškė Neringos meras D.Jasaitis.

Paaiškėjo, jog iš 15 tarybos narių tik du politikai nesinaudoja tokiomis dotacijomis.

Visi politikai sugrįžta į salę ir spaudžia mygtuką balsuodami už sau naudingas dotacijas. Cirkas. Va taip ir gyvename.

"Aš ir dar vienas kolega neprašo iš valdžios nieko. Visi kiti atsistoja ir išeina iš salės, nes jiems naudingas toks sprendimas. Įstatyme parašyta, jog meras turi teisę sugrąžinti tarybos narius į salę ir leisti balsuoti, jei nebūtų kvorumo. Ir štai taip atsitinka nuolat. Visi politikai sugrįžta į salę ir spaudžia mygtuką balsuodami už sau naudingas dotacijas. Cirkas. Va taip ir gyvename", – juokėsi tarybos narys Antanas Noreika.

Remia ir turtuolius

A.Noreika posėdžio metu Neringos tarybai rėžtelėjo tiesiai šviesiai, ką galvoja apie šias subsidijas.

"Pradėkime nuo pinigų. Kiek jų mes išleidžiame? Kiek dotuojame? Išeina, jog savivaldybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų? Juk tai – tie patys iš mokesčių mokėtojų, iš biudžeto paimami pinigai. Išeina, jog šias dotacijas gauna tie, kurie pajėgūs susimokėti už tai. O tie, kurie vos suduria galą su galu, gyvena žvejo sodybose, negauna nieko, jokių dotacijų ar kompensacijų. Tai ar tokia tvarka teisinga?" – klausė tarybos narys.

Neringos valdžia aiškina, jog buvusios tvarkos neatsisakys, tačiau laikinai.

"Nuo sausio 1-osios taip iš viso nebegalima elgtis, tačiau tikinama, jog tai tik laikina tvarka. Esą bus mėginama pereiti prie biokuro, bet jis – vis brangesnis ir brangesnis. Pati savivaldybė aiškina, jog vandens kaina turėtų siekti 18 eurų už kubą dėl investicijų, kurios buvo įdėtos į vandens tiekimo įrenginius. Tačiau aš niekada nepritariau tokioms dotacijoms. Yra Neringoje daugybė būstų, kurie priklauso tikrai nevargstantiems žmonėms, daugybė turtingų žmonių turi antrąjį, vasarai skirtą būstą. O mes juos subsidijuojame", – pabrėžė A.Noreika.

Tokiai nuomonei antrino ir D.Kerekeš.

"Ši situacija nėra toleruotina ir tikrai ne pavyzdys kitoms savivaldybėms. Tuos, kuriems iš tikrųjų reikia padėti, savivaldybė galėtų ir net turėtų paremti. Bet tam reikia padirbėti. Reikėtų kruopščiai pasirengti ir suskaičiuoti tiksliai, kam tokios subsidijos gali būti skiriamos, bet ne visiems be išimties jas skirstyti", – pastebėjo D.Kerekeš.

Ketvirtadienį paaiškėjo, kas vadovaus Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai. Kaip ir tikėtasi, čia intrigos nebuvo, konkursą laimėjo anksčiau šias pareigas ėjusi Daiva Kerekeš.

Vyriausybės atstovo tarnybai Klaipėdos apskrityje D.Kerekeš vadovavo pastaruosius ketverius metus. Jos kadencija baigėsi lapkričio 9-ąją. D.Kerekeš siekė šio posto antrą kartą. Konkurse dėl šių pareigų rungėsi dar trys pretendentai pasidavė ir į finalinį etapą atvyko tik viena D. Kerekeš, kuri po pokalbio su komisijos nariais ir laimėjo konkursą.

D. Kerekeš į šias pareigas dar turi patvirtinti Vyriausybė. Tai įvyks po dviejų savaičių. Kol kas laikinai Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai vadovauja Vyriausybės atstovė Telšių apskrityje Loreta Bagdonavičienė.

Kadenciją baigianti Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš ketina siekti šio posto antrą kartą. Konkurse dėl šių pareigų kovos keturi pretendentai.

Vyriausybės atstovo tarnybai Klaipėdos apskrityje D.Kerekeš vadovavo ketverius metus. Jos kadencija baigėsi vakar.

"Dabar, siekdama antros kadencijos, dalyvauju konkurse. Paskutiniame jo etape liko keturi pretendentai, pradžioje buvo daugiau. Nežinau, kaip viskas susiklostys, bet nesėkmės atveju turiu teisę grįžti į šią tarnybą, nes iš jos išėjau. Tik eičiau jau kitas pareigas, juolab viena pozicija šiuo metu yra laisva", – dienraščiui sakė D.Kerekeš.

Poryt, lapkričio 12-ąją, vyks baigiamasis konkurso etapas ir paaiškės, kas taps nauju Vyriausybės atstovu Klaipėdos apskrityje. Taip pat renkami nauji šios tarnybos vadovai ir Tauragėje bei Šiauliuose.

"Esu optimistė iš prigimties. Gal kokių nors momentinių nusivylimų šiame poste ir buvo, bet esu nusiteikusi dirbti. Juk mūsų valstybė dar labai jauna. Žmonės dar ne visai persiorientavę, yra išlaikę to seno mąstymo ir palikimo, bet vis tiek einame į priekį", – teigė D.Kerekeš.

Pajūrio savivaldybės kasmet vis mažiau bylinėjasi su tarnyba, kuri tarsi prievaizdas kontroliuoja vietos politikų sprendimus. Buvo metas, kai vien Vyriausybės atstovo pasirodymas tarybos posėdyje sukeldavo nemažą įtampą. Politikai negalėjo susitaikyti, kad jų darbas kontroliuojamas.

Praeityje – įtempti santykiai

Dar prieš gerą dešimtmetį konfrontacija tarp savivaldybės administracijos ar tarybos narių su Vyriausybės atstovo tarnyba buvo didelė.

Kaip pastebi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš, tai liudija ne vienerius metus trukę teismai dėl kiemų valymo mokesčio, vietinės rinkliavos už komunalines atliekas pagal buto plotą, o ne pagal šiukšlių kiekį, bylinėtasi ir dėl statybų regioniniame parke, dėl pajūrio stovyklaviečių privatizavimo.

Vyriausybės atstovo tarnyba Klaipėdos apskrityje pralaimėjo visas šias rezonancines bylas. Kodėl esą to klausti reikėtų Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų.

Teigiama, kad jie vienaip konsultavo Vyriausybės atstovus, kitaip sprendė tas bylas.

Šiandien tokio pobūdžio viešojo intereso gynimo bylų tarp Vyriausybės atstovo tarnybos ir savivaldybių nebeliko.

Situacija keičiasi

Šių metų liepą kadenciją Vyriausybės atstovo tarnyboje baigsianti D.Kerekeš tikina, jog darbas su buvusių apskrities savivaldybių tarybų politikais vyko gana sklandžiai.

Kreiptis į teismus nereikėjo taip dažnai, kaip ankstesniais metais.

Tačiau teikimų ir reikalavimų skaičius ne itin sumažėjo, kalbant apie visos apskrities savivaldybes.

"Per visą kadenciją Vyriausybės atstovo tarnyba visoms septynioms Klaipėdos apskrities savivaldybėms teikimų ir reikalavimų pateikė 705, o teismuose su tarybomis bylinėjomės tik 5 bylose. Pavyzdžiui, 2007–2010 m. kadencijos taryboms teikimų ir reikalavimų buvo pateikta 753, o bylų – 20. Gerai yra tai, kad teismų sumažėjo", – pasidžiaugė D.Kerekeš.

Praėjusią kadenciją Vyriausybės atstovo tarnybos juodajame sąraše lyderis buvo Neringos savivaldybės taryba, Palanga ir Klaipėdos rajonas. 2007–2010 m. kadencijoje pirmavo Klaipėdos miestas, Palanga ir Klaipėdos rajonas.

"Vertinant teikimų ir reikalavimų turinį, jie buvo rašomi dėl to, kad savivaldybės nespėja pakeisti savo teisės aktų pagal pasikeitusius įstatymus, Vyriausybės nutarimus. Jei per 2–3 mėnesius jie nesusitvarko, nereaguoja į tas permainas, tada rašome teikimą ar reikalavimą, ragindami pakeisti taisykles ar tvarkos aprašą", – teigė D.Kerekeš.

Esą kuo mažesnė savivaldybė, kuo mažiau ten dirba darbuotojų, tuo vangiau jie spėja reaguoti į įstatymų permainas, tačiau teismų su Neringos savivaldybe Vyriausybės atstovo tarnyba praėjusią kadenciją neturėjo.

"Ačiū, kad rūkote"

Pasak D.Kerekeš, kai savivaldybė nereaguoja į Vyriausybės atstovo tarnybos teikimą, ji yra priversta kreiptis į teismą.

"Jeigu matome, kad tarybos sprendimas ar direktoriaus įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymus, mes juos paraginame pakoreguoti tuos dokumentus. Kai nesulaukiame jokios reakcijos, kreipiamės į teismą", – kalbėjo D.Kerekeš.

Vyriausybės atstovo tarnyba 2011–2014 m. savivaldybių tarybų kadencijoje daugiausia bylų, tai yra tris iš penkių, turėjo su Klaipėdos miesto savivaldybe, bet, palyginti su 2007–2010-aisiais, tokių teismų buvo žymiai daugiau.

"Bylinėjomės, nes Klaipėdos miestas nenorėjo kompensuoti važiavimo profesinių mokymo įstaigų mokiniams. Dar viena įdomi byla buvo, kai uostamiesčio savivaldybė uždraudė nepilnamečiams rūkyti viešose vietose, bet kadangi jau buvo tesiminė praktika su Vilniumi, kai buvo pasisakyta, kad savivaldybė gali nustatyti tik vietas, bet ne asmenų grupes, kurioms draudžiama rūkyti, tai reikėjo šį draudimą atšaukti", – pasakojo D.Kerekeš.

Savivaldybė daro išlygų

Taip pat Vyriausybės atstovo tarnyba į teismą kreipėsi dėl norminio akto ištyrimo teisėtumo, ar Klaipėdos savivaldybė teisingai elgėsi, diskriminuodama kitų savivaldybių teritorijose gyvenančius mokinius ir neleisdama jų priimti į uostamiesčio ugdymo įstaigas.

Tačiau esą šiuo atveju Klaipėdos savivaldybė nebelaukė, kol teismas išnagrinės bylą, ir patys šį nutarimą atšaukė. Analogiška situacija jau buvo susiklosčiusi ir Šiauliuose.

"Praėjusios tarybos kadenciją teisme teko bylinėtis ir su Klaipėdos rajono savivaldybe. Pagal įstatymą, jei taryboje pasiskelbia opozicija, tai komitetai turi būti sudaromi laikantis daugumos ir mažumos proporcingumo principu. Ten į kai kuriuos komitetus nebuvo įtraukti opozicijos atstovai. Valdančioji dauguma situacijos geranoriškai koreguoti nepanoro, pageidavo, kad viską paaiškintų teismas", – prisiminė D.Kerekeš.

Vyriausybės atstovo tarnyba Klaipėdos apskrityje praėjusią tarybų kadenciją bylinėjosi ir su Palanga.

Į teismą kreiptasi dėl vietinės rinkliavos už atliekas norminio akto teisėtumo, nes suabejota, ar vietinės rinkliavos nuostatose užtikrinamas proporcingumo principas.

"Lietuvoje jau buvo atsiradusi teisminė praktika šiuo klausimu. Tad Palangos savivaldybė, reaguodama į tai, pakoregavo savo nuostatus. Jau tapo galima deklaruoti laikotarpį, kai asmuo nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, ir už tą laiką nebereikėjo mokėti už atliekų tvarkymą", – pabrėžė D.Kerekeš.

Praėjusią savivaldybių tarybų kadenciją Vyriausybės atstovo tarnyba nepralaimėjo nė vieno teismo.

Politikas prieš Vyriausybę

Praėjusią kadenciją buvo vienas atvejis, kai atsakovu teisme tapo Vyriausybės atstovo tarnyba. Klaipėdos rajono tarybos narys padavė ją į teismą ir prašė išnagrinėti, ar teisėtai buvo paskirtas Etikos komisijos pirmininkas.

Pasak D.Kerekeš, pradžioje Vyriausybės atstovo tarnyba pažeidimų dėl keliamos politiko pretenzijos neaptiko, bet tarybos nariui pasirodė, kad viskas yra ne taip, todėl kreipėsi į teismą.

Teismas pasisakė, jog sprendimas buvo išnagrinėtas teisėtai ir pažeidimų nebuvo. Situacija išskirtinė tuo, kad opozicija taryboje pasiskelbė kelios frakcijos. Ir tos dvi opozicijos tarpusavyje nesutarė.

"Pagal įstatymą Etikos komisijos pirmininką siūlo opozicija. O tos dvi frakcijos dėl kandidato nesusitarė. Tada meras teikė tarybai abi kandidatūras, ir taryba pasirinko mažesniosios opozicijos kandidatą. Didesnioji opozicija liko nepatenkinta, bet teismas pasisakė, kad jokių pažeidimų nebuvo", – teigė D.Kerekeš.

Algos dalį skyrė neteisėtai

D.Kerekeš Vyriausybės atstovo tarnyboje dirba jau 16 metų, o per pastaruosius beveik ketverius metus savivaldybių darbe daug kas pasikeitė.

"Prisiminus pačią pradžią, kai tarnyboje dirbo vos du darbuotojai, o savivaldybių yra septynios, tai buvo toks metas, kai fiziškai buvo neįmanoma visko sužiūrėti. Pradžioje ir savivaldybės priešinosi mūsų tarnybai, esą kokia čia gali būti kontrolė, savivaldai nereikia prižiūrėtojų, jų ir taip yra labai daug. Tvyrojo šiokia tokia konfrontacija. Tada vyko nemažai teismų. Tačiau žiūrint iš laiko perspektyvos jie buvo naudingi abiem pusėms", – mano D.Kerekeš.

Esą per tuos teismus paaiškėjo ir Vyriausybės atstovo įgaliojimų ribos. Teismai išaiškino, kur yra riba tarp bendrosios ir specialiosios savivaldybių priežiūros.

"Po tokių teismų sprendimų tapo aišku, kad detaliųjų planų, statybos leidimų ar viešųjų pirkimų konkursų klausimais Vyriausybės atstovams gilintis nebereikia, tuo užsiima specialios institucijos. Jei šios funkcijos nebūtų išskirstytos, teismų su savivaldybėmis būtų žymiai daugiau", – tikino D.Kerekeš.

Pasak Vyriausybės atstovo, sunkiausia rašyti tuos teikimus, kurie gali sukelti pasekmių konkrečiam žmogui.

"Buvo situacija Šilutės rajone, kai Sveikatos priežiūros įstaigos vadovui savivaldybės taryba skyrė kintamąją atlyginimo dalį. Pasirodo, praeitų metų finansiniai rezultatai buvo neigiami ir jam to atlyginimo kintamosios dalies skirti negalėjo, nors faktinės aplinkybės iš dalies buvo pateisinamos. Tuo atveju pasirašyti teikimą buvo nelengva, bet mūsų tarnyba prižiūri teisėtumą, ne – teisingumą", – pabrėžė D.Kerekeš.

Dabar su Vyriausybės atstovo tarnyba savivaldybės prieš rengdamos tarybos sprendimus iš anksto konsultuojasi, jei kyla kokių nors klausimų.

Klaipėdos rajone – precedento neturintis atvejis: politikai priversti atšaukti savo sprendimą, pagal kurį tris mėnesius rajono medicinos įstaigų vadovams buvo mokami personaliniai priedai. Paaiškėjo, kad algos padidintos neteisėtai, tačiau nėra aišku, ar kas nors išsireikalaus grąžinti jau išmokėtus pinigus.

Atseikėjo dosniai

Rajono politikai gegužės pabaigoje balsavo, kad personalinio priedo skyrimo nusipelnė viešosios įstaigos Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas, Kretingalės ambulatorijos vyriausiasis gydytojas Augustinas Ignotas ir Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.

Medicinos įstaigų vadovai didesnes algas gavo nuo birželio 1-osios. Jiems buvo mokamas maksimalus iki 40 proc. padidintas personalinis priedas.

Tačiau šis rajono politikų sprendimas užkliuvo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai.

"Jei nustatoma, kad finansiniai metai tokiai įstaigai buvo neigiami, tokių priedų skirti negalima. Visų šių įstaigų finansiniai metų rezultatai kaip tik ir buvo neigiami", – tikino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.

Kišenę papildė priedai

Sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovų atlyginimus sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji.

Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja A.Grikšienė, dirbdama vienu etatu, gauna 5,4 tūkst. litų pastoviosios atlyginimo dalies, neatskaičius mokesčių. Rajono politikai medikei buvo patvirtinę ir 2 tūkst. 160 tūkst. litų personalinį priedą. Iš viso ligoninės vyriausioji gydytoja tris mėnesius gavo 7 560 litų.

Gargždų PSPC vyr. gydytojas P.Serapinas, dirbdamas 0,75 etato, gauna 2 835 litus pastovaus atlyginimo, tačiau neilgai džiaugėsi 1 134 litų personaliniu priedu. Iš viso P.Serapinas gaudavo 3 969 litus algos.

Kretingalės ambulatorijos vyriausiasis gydytojas A.Ignotas – menkiausiai apdovanotas tarp šių rajono medikų. Vyras įstaigai vadovauja dirbdamas tik puse etato ir gauna 1 418 litų atlyginimą. Jo personalinis priedas sudarė 567 litus. O iš viso ambulatorijos vadovas gaudavo 1 985 litus.

Litai – iš svetimos kišenės

Rajono politikų drėbtelėtas precedento neturintis atvejis privertė sukti galvas teisininkus ir ministerijų klerkus.
Savivaldybė, kaip įstaigos steigėjas, turi teisę priimti tam tikrus sprendimus, tačiau šiuo atveju žinomiems Gargždų medikams atlyginimai buvo pakelti ne rajono biudžeto sąskaita.

"Taip, jie paskirstė pinigus, esančius svetimoje kišenėje. Tačiau taisykles, kaip juos skirstyti, nustato įstatymai", – pastebėjo D.Kerekeš.

Klaipėdos rajono taryba atšaukė šį sprendimą ir nuo rugsėjo medikai nebegaus padidintų priedų.
Tačiau šiandien nėra aišku, ar gydymo įstaigų vadovai neturėtų grąžinti neteisėtai gautų atlyginimų.

"Kaip medicinos įstaigos naudoja pinigus, turėtų kontroliuoti ligonių kasos, bet ar padaryta žala, turėtų spręsti jie", – aiškino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje.

Pinigai pravalgyti

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Mindaugas Būta tikino, kad Valstybinėje ligonių kasoje pirmą kartą susidurta su tokiu atveju, kai tenka svarstyti, kaip susigrąžinti algoms išmokėtus pinigus.

"Ligonių kasos direktorius išleido įsakymą, kuriame išaiškinta, kas yra žala. Tačiau šiuo atveju negalime traktuoti, kad priedų skyrimas yra žala biudžetui. Jei išaiškėtų, kad įstaiga skyrė brangius, bet netikslinius ligonio tyrimus, išrašė receptus vaistams pagal ne tas indikacijas, tik tokiu atveju būtų tai traktuojama kaip žala", – situaciją komentavo M.Būta.

Kadangi sveikatos įstaigos finansavimą gauna ne tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, pasak M.Būtos, sunku būtų išsireikalauti grąžinti šiuos pinigus.

"Tai pirmas toks atvejis. Kitose teritorinėse kasose tokio atvejo nebuvo. Gal savivaldybės atidžiau skirsto tokius priedus? Žiūrint iš žmogiškosios pozicijos, na, taip, gali kilti klausimas: o kodėl tuos pinigus neišleisti jauno specialisto atlyginimui? Tačiau šie pinigai jau išmokėti ir pravalgyti", – savo poziciją išaiškino M.Būta.

Sutaupė 2 mln. litų

Pastarajame tarybos posėdyje rajono politikai padidino ir kitų rajono įstaigų vadovų atlyginimus.

Nuo rugsėjo didesnę algą gaus Klaipėdos rajono paramos šeimai centro direktorė Jurinda Jasevičienė, Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė, V.Gaigalaičio globos namų vadovas Rimantas Ramanauskas.

Pastarasis gaus didžiausią atlyginimą, jam skirtas maksimalus 45 proc. dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas (bazinės mėnesinės algos dydis).

"Trims vadovams atlyginimo koeficientas padidintas 40 proc., vienam – 45 proc. Buvo teigiama, kad koeficientas padidintas iš sutaupytų pinigų. Rajono savivaldybė skelbia, kad sutaupys apie 2 mln. litų iš neišmokėtų socialinių pašalpų, kadangi sugriežtėjo kontrolė", – teigė D.Kerekeš.

Nors sutaupytus pinigus savivaldybė gali skirstyti savo nuožiūra, tačiau prioritetu turėtų būti laikomi socialiniai poreikiai.

"Ne visuomet teisėtumas yra teisingas. Nemanau, kad visos socialinės reikmės yra užtikrintos rajone, tačiau politikų valia, kaip sutaupytus pinigus išleisti", – pastebėjo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje.

Storėja ir kitų piniginės

Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Papievienė ramino, kad socialinės rajono įstaigos neliks be cento.

"Iš sutaupytų pinigų joms buvo padidintos lėšos, reikalingos veiklai. Na, taip, anksčiau šių keturių įstaigų vadovų tarnybinio atlyginimo koeficientas buvo vidutinis", – aiškino J.Papievienė.

Pasak pašnekovės, Klaipėdos rajono paramos šeimai centro direktorė J.Jasevičienė, Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė V.Lygnugarienė, Priekulės socialinių paslaugų centro direktorė V.Lingienė, neatskaičius mokesčių, gaus 3 961 litą.

V.Gaigalaičio globos namų vadovo R.Ramanausko atlyginimas, neatskaičius mokesčių, sieks 4 102 litus.

"Kodėl kitiems nebuvo didintas atlyginimas? Galbūt ateityje bus numatyti priedai prie algų iš sutaupytų socialinių pašalpų. Tačiau tai gali nutikti tik paskutiniame ketvirtyje, jei tam pritars rajono taryba", – vylėsi specialistė.

Didesnes algas gaus ir keturių rajono lopšelių-darželių direktoriai, jiems pakelti tarnybinio atlyginimo koeficientai.

"Šių įstaigų vadovų atlyginimai priklauso nuo vadybinės-kvalifikacinės kategorijos, darbo stažo, pedagoginio darbo stažo. Šie vadovai buvo atestuojami ir jiems suteiktos aukštesnės tarnybinės kvalifikacinės kategorijos", – paaiškino D.Kerekeš.

Nors uostamiestis ir toliau skaičiuoja pasiskolintus pinigus, tačiau specialistai tikino, esą diržų susiveržti dar nereikia. Klaipėda gerokai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų skolinimosi mastais. Vis dėlto skaičiai įspūdingi – bendra paskolų suma artėja prie 100 mln. litų.

Pinigai – ne gėlėms sodinti

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė tikino, kad nors miestas šiais metais ir skolinasi daugiau nei dešimtį milijonų litų, tačiau tai nereiškia, jog Klaipėdai staiga pristigo pinigų. Visi skolinimaisi – planiniai.

Kaip ir kasmet, savivaldybė skolinsis didžiausiems projektams, kurie finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų, tačiau ES apmoka ne visus darbus, kai kuriuos turi finansuoti savivaldybė. Būtent tokiems mokėjimams pinigų ir stinga.

"Jau tvirtinant biudžetą buvo aišku, kad reikės pinigų investicijoms kofinansuoti, o ne kokiems gėlynams sodinti", – pastebėjo pašnekovė.

Projektams, kurie nėra finansuojami ES, uostamiesčio savivaldybė skolintis nebegali, nes jau senokai pasiektas valstybės numatytas limitas.

Direktorė patikino, kad šiuo metu suplanuotas uostamiesčio biudžetas yra stabilus, pinigų surinkimo planas – be nukrypimų.

"Negaliu pasakyti, kad biudžetas vykdomas ypač gerai ar kad matyti tendencijos, jog bus surinkta daugiau nei numatyta plane, bet pats surinkimo planas laikosi 100 proc. lygyje. Tendencija yra tokia, kad suplanuotą biudžetą surinkti pavyks. Žinoma, visi tikisi, kad bus viršplaninių lėšų, tačiau tai prognozuoti dar anksti", – aiškino
pašnekovė.

Šiemet įsipareigota visas viršplanines lėšas skirti Pilies tilto rekonstrukcijos baigimui.

Prireiks milijonų

Šiais metais prireiks skolintis 12,9 mln. litų, tačiau kreditų pinigai biudžeto dar nepasiekė.

"Šiuo metu atliekamos procedūros, vykdomas viešasis pirkimas. Sunku pasakyti, kada bus pasirašytos sutartys, galbūt liepos ar rugpjūčio mėnesį", – planus dėstė A.Špučienė.

Uostamiesčio savivaldybė bankams jau skolinga 96,2 mln. litų.

Vis dėlto pašnekovė patikino, kad uostamiesčiui šiuo metu taupyti nebūtina.

"Kitoms savivaldybėms gal ir reikia taupyti, o mums drastiškų priemonių imtis neverta, mes neturime finansinių problemų", – pabrėžė A.Špučienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad uostamiestis iš skolų po truputį brenda kiekvieną mėnesį.

Per šiuos metus našta sumažės 10,4 mln. litų.
Tai beveik tiek, kiek praėjusiais metais buvo pasiskolinta
ES projektams – 11,5 mln. litų.

2013 m. grąžinta šiek tiek daugiau nei 7 mln. litų.
Padengiant šiųmetes ES projektų nefinansuojamas išlaidas, bus panaudoti ir per praėjusius metus surinkti papildomi pinigai – daugiau nei 3 mln. litų.

Daugiausia – turizmui ir aplinkai

"Pravalgymui ar kitokiam gyvenimo pasigerinimui nesiskoliname, tai draudžia ir teisės aktai", – užtikrino A.Špučienė.

Šiais metais tenka skolintis, nes vykdant net 9 investicines programas teks padengti nefinansuojamas išlaidas.
Daugiausia pinigų prireiks Aplinkos apsaugos programai. Jai iš visų paskolintų pinigų atriekiama 4,7 mln. litų.

Minėta suma jau investuojama į miestą – tvarkomi dviračių takai, remontuojamos lietaus vandens nuotekų trasos.
Baltijos jūros vandens kokybės gerinimui, plėtojant vandens nuotekų tinklus, savivaldybė iš visos šiųmetės paskolos skiria 3,3 mln. litų.

Mieste aktyviai tiesiami bei tvarkomi pėsčiųjų ir dviračių takai.

Pagal Aplinkos apsaugos programą skiriama 1,1 mln. litų tęstinio projekto "Dviračių ir pėsčiųjų tako dalies nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. tilto įrengimas Danės upės slėnio teritorijoje" įgyvendinimui.

Kita daugiausia pinigų surysianti investicinė programa skirta subalansuotam turizmo skatinimui ir vystymui. Šiai programai reikia 3,5 mln. litų.

"Pagrindinis šios programos projektas – piliavietės rekonstrukcija", – informavo A.Špučienė.

Šioje srityje taip pat jau prasidėjo darbai. Vien archeologiniai tyrimai kainuos apie 2 mln. litų.
Praėjusią savaitę su rangovais jau pasirašyta sutartis.

Bus pabaigtuvių

Nors miestas kasmet vis brenda į didesnes skolas, tačiau kiekvienais metais galima skaičiuoti nemažai ir baigiamų projektų.

Šiemet taip pat planuojama pabaigti keletą tęstinių projektų.

Iš visų paskolintų milijonų 148,5 tūkst. litų atiteks tęstiniam apgyvendinimo paslaugų plėtros projektui.

Jau šiemet uostamiestyje atsiras kempingas, taip pat bus įrengti stacionarūs poilsio nameliai ir Girulių kempinge.
660,4 tūkst. litų atiduodama jau į pabaigą judančiam projektui "Esamų Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų".

Šiais metais tikimasi ir kitų tęstinių projektų, kuriems savivaldybė skolinasi pinigų, pabaigtuvių.

277,8 tūkst. litų skiriama ir buvusio Klaipėdos tabako fabriko pritaikymui kūrybinių industrijų plėtrai.
Šio objekto darbai beveik baigti, drąsiausi uostamiesčio menininkai jau išbandė pastato erdves.

Daugiau nei 900 tūkst. litų iš pasiskolintų pinigų atiteks J.Janonio ir Daržų gatvių rekonstrukcijoms.
Kaip čia buvo panaudoti pinigai, taip pat bus galima įvertinti jau šiais metais.

Daržų gatvės rekonstrukcija jau pasiekė finišo tiesę, netrukus šia gatve bus leista riedėti automobiliams.

Per daug neišlaidauja

Praėjusio ketvirčio duomenimis, pradelstų įsiskolinimų, kurių terminas siekia 10– 45 dienas, miestas neturėjo.

"Kreditorinių įsiskolinimų miestas neturėjo, tačiau sausio pradžioje Klaipėda turėjo pradelstų įsiskolinimų už 277 tūkst. litų. Tada savivaldybė per 2013 m. turėjo 4 mln. litų nepanaudotų lėšų, tai jų ir užteko skoloms padengti", – informavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.

Uostamiestis po Naujųjų metų buvo įsiskolinęs įvairiems subjektams už darbus, paslaugas, prekes.

Pašnekovė informavo, jog dažniausiai buvo delsiama mokėti už socialinės globos paslaugas ir šalpos išmokas, kiemų valymą bei maisto produktus.

Atsiradus skolai, savivaldybė ėmėsi priemonių, jog įsiskolinimas nedidėtų.

Tvirtinant šių metų biudžetą, Klaipėdos asignavimų valdytojai buvo įpareigoti neprisiimti asignavimų, nei patvirtinta šiųmečiame biudžete.

"Valdytojai turi laikytis finansinės drausmės, išleisti tiek pinigų, kiek gali miestas sau leisti, o ne tiek, kiek norima", – aiškino D.Kerekeš.

Vyriausybės atstovė pastebėjo, jog uostamiestis rodo vienus geriausių rezultatų pradelstų mokėjimų srityje.
Klaipėdą pradelstų įsiskolinimų dydžiu smarkiai lenkia Vilnius (280 mln. litų), Kaunas (35,5 mln. litų), Šiauliai (7 mln. litų).

Kalbant apie Klaipėdos apskritį – prasčiausia situacija susiklosčiusi Šilutėje.

Čia pradelstų mokėjimų yra beveik už 13 mln. litų. Įsiskolinimai jau daug metų nemažėja.

"Iš tiesų reikia džiaugtis – Klaipėda įsiskolinimų neturi, viskas vykdoma pagal planą. Klaipėda neišlaidauja daugiau nei turėtų", – užtikrino savivaldybę prižiūrinti Vyriausybės atstovė.

Miesto nekaltina

Nors dažnai pasigirsta kaltinimų, esą miestai patys nesugeba protingai vykdyti finansų politikos, todėl įsiskolinimai vis auga, tačiau uostamiesčio ekonomistai laikosi kitokios nuomonės.

"Daugelis skolų susidaro todėl, kad savivaldybėms funkcijos yra numetamos, o pinigai tų funkcijų vykdymui neskiriami. Tokiu atveju skolos, kurios susidaro, yra visai ne savivaldybių bėdos", – pastebėjo Klaipėdos
universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vedėjas Vytautas Jusčius.

Profesoriaus teigimu, būtent dėl tokios valstybės politikos nereikėtų kaltinti vis giliau į skolas klimpstančių savivaldybių.

Net ir tai, kad vienų miestų skolos didesnės, o kitų mažesnės, nereiškia, jog vieni miestai yra geresni už kitus.

Komentaras

Nerijus Mačiulis
Ekonomistas

Apskritai Lietuvoje savivaldybių skola, palyginti su bendra valstybės skola, nėra didelė. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet savivaldybių skola sieks 2,1 mlrd. litų. Bendra valstybės skola šiemet sieks apie 52,4 mlrd. litų. Taigi pagrindinis deficito ir susidariusios skolos šaltinis yra centrinė valdžia. Klaipėdos rodikliai yra šiek tiek geresni nei vidutiniai – savivaldybės skola sudaro 44,7 proc. šių metų pajamų, o visų savivaldybių vidurkis siekia 56,1 proc. Grynasis skolinimasis šiemet taip pat bus gana mažas – uostamiesčio savivaldybė pasiskolins 0,4 proc. šių metų pajamų, tuo metu visų savivaldybių vidurkis sieks 2,1 proc. Manau, kad problema yra ne savivaldybių skolinimosi limitai, o santykinai mažos jų pajamos. Pavyzdžiui, šiemet savivaldybių pajamos sieks tik 3,8 mlrd. litų – tai tik maždaug dešimtadalis visų valdžios sektoriaus pajamų. Suteikiant savivaldybėms daugiau autonomijos ir didesnius finansinius išteklius, būtų galima sukurti daugiau prielaidų konkurencijai tarp atskirų savivaldybių, pavyzdžiui, pritraukiant gyventojus ar investicijas.
 

Iš miesto rotušės jau dvejus metus nepavyksta iškraustyti kitų įstaigų, todėl dabar viename pastate glaudžiasi ne tik Klaipėdos valdžia, bet ir dar penkios institucijos. Nors savivaldybė norėtų valdyti visą pastatą, tačiau visus jos pasiūlymus persikraustyti į kitas patalpas įstaigos atmeta.

Atsakymai – tik neigiami

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, jo pavaduotojai, miesto tarybos sekretoriatas į rotušę persikraustė 2011 metų birželį.

Po kurio laiko į buvusį likviduotos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patalpas persikėlė ir savivaldybės Viešosios tvarkos, Strateginio planavimo skyriai.
Dabar savivaldybė pagal panaudos sutartį su Valstybės turto fondu valdo tik pusę rotušės. Likusioje pastato dalyje vis dar dirba penkių įstaigų – Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus, Regioninės plėtros departamento Klaipėdos apskrities skyriaus, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų darbuotojai.

Sutarta, kad visa rotušė savivaldybei atiteks tik tuomet, kai ji šioms įstaigoms pasiūlys tinkamas patalpas, į kurias jos galėtų persikraustyti.

"Siūlome, bet kol kas sulaukiame tik neigiamų atsakymų. Žodžiu, neturime nė vienos įstaigos sutikimo išsikraustyti. Visos jos nori patalpų miesto centre ir kad šios būtų suremontuotos", – reikalavimus įvardijo Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė.

Skaičiavo, kad brangu

Tačiau ji patvirtino, jog savivaldybė nesiliaus siūlyti, nes vizija išlieka ta pati – rotušė turi priklausyti uostamiesčio valdžios institucijai.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš neslėpė, jog nelabai ir norima išsikraustyti iš užimamų patalpų.

"Mūsų tarnyba čia veikia beveik 15 metų – nuo tada, kai buvo atkurta. Aišku, kad patogu, juk pats miesto centras, pastatas – reprezentacinis, žmonės žino, kur mes esame. Tačiau gal savivaldybė pasiūlys tai, kas mums tiks", – teigė D.Kerekeš.

Kol kas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai buvo siūlyta persikraustyti į Liepų g. 7 esantį pastatą arba įsikurti Kalvos g. 4 – patalpose, kur dabar dirba savivaldybės kontrolieriaus tarnyba.

"Liepų g. 7 pastate esančių patalpų iškart atsisakėme, nes tai juk buvęs muziejus, reikia remonto. Kalvos g. 4 esančios patalpos mums tiesiog per didelės. Be to, tam pastatui yra priskirtas ir žemės sklypas, tad yra papildomų mokesčių. Todėl šis pasiūlymas mums tiesiog buvo per brangus", – aiškino D.Kerekeš.

Kankina nežinia

Iš rotušės išsikraustyti neskuba ir Regioninės plėtros departamento Klaipėdos apskrities skyrius. Jo darbuotojams pasiūlyta įsikurti savivaldybei priklausančiose patalpose, esančiose Šaulių g. 24, kur anksčiau dirbo Civilinės saugos skyriaus specialistai.

"Mes kol kas negalime atsakyti nei teigiamai, nei neigiamai. Esmė ta, kad patys nežinome, koks likimas mūsų laukia. Lyg kalbama, kad bus steigiamos viešosios įstaigos regioninės plėtros departamentai, vadinasi, reikės daugiau darbuotojų, o tos patalpos Šaulių gatvėje tikrai yra mažesnės už tas, kuriose dirbame dabar", – dėstė Regioninės plėtros departamento Klaipėdos apskrities skyriaus vedėja Asta Raugalienė.

Ji tikino suprantanti, kad savivaldybė nori kuo greičiau įstaigas iškraustyti, kad galėtų tinkamai eksploatuoti rotušę, tačiau esą aplinkybės dabar tiesiog nepalankios.

Valdininkai klaipėdiečiams ruošia nelauktą naujametę dovaną – nuo metų pradžios miestiečiai veikiausiai patys turės mokėti už kiemų priežiūrą. Kiek teks paploninti pinigines, kol kas neaišku. Siūloma, kad gyventojai patys rūpintųsi ne tik šiukšlių rinkimu, šienavimu, sniego valymu, bet ir kiemų remontu.

Perkels ant gyventojų pečių

Dabar tvarka didžiojoje dalyje uostamiesčio daugiabučių namų kiemų rūpinasi savivaldybė.

Perkelti šią funkciją ant gyventojų pečių savivaldybei leido Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas.

Jis atmetė Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje skundą ir pripažino, kad gyventojai patys turi tvarkyti naudojamą teritoriją, nors ši ir nėra įteisinta.

Atsižvelgdama į teismo išaiškinimą, Klaipėdos savivaldybė gegužę pradėjo rengti Miesto švaros ir tvarkos taisyklių pakeitimus, kad kiemų priežiūra būtų užkrauta gyventojams.

Iš pradžių planuota sprendimo projektą miesto tarybai teikti birželį, tačiau jo paruošimas užtruko.

"Šis klausimas kelia daug diskusijų. Sprendimo projektas dar rengiamas", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Dabar tikimasi, kad miesto tarybai šio klausimo svarstymas bus pateiktas rugsėjį ar spalį. Manoma, kad naujasis mokestis įsigaliotų nuo sausio 1 d.

"Politikai buvo išsakę tokią nuomonę. Tada būtų parengta daugiau detaliųjų planų. Aiškiau matytųsi sklypų ribos", – pasakojo direktorius.

Mokėtų ir už remontą

Ketinama pateikti kelis variantus, dėl kurių turės apsispręsti miesto taryba.

Pagal vieną iš jų ant gyventojų pečių būtų perkelta visa kiemų priežiūra – ne tik sanitarinis valymas: šiukšlių rinkimas, šienavimas, sniego valymas, bet ir remontas.

Pagal kitą – iš pradžių būtų perduotas tik sanitarinis valymas, o savivaldybei suremontavus kiemus, – ir visa kita priežiūra.

Trečiame siūlyme numatyta, kad gyventojams būtų perduotas tik sanitarinis valymas.

"Kaip bus, viskas priklausys nuo politikų sprendimo", – tvirtino direktorius.

Klaipėdos vicemero Artūro Šulco nuomone, priimtiniausias būtų trečiasis variantas.

"Teismas neišaiškino, ką reiškia "tvarkyti": ar tai tik sanitarinis valymas, ar dangų remontas. Esame labiau linkę, kad tai būtų sanitarinis valymas. Kol kas tokia nuomonė", – teigė vicemeras.

Kiemus turi ne visi

Klaipėdoje norima nustatyti, kad gyventojai rūpintųsi detaliaisiais planais priskirtomis teritorijomis. Jie yra parengti apie 70 proc. namų. Iš viso uostamiestyje yra apie 2 tūkst. daugiabučių.

Tačiau, anot L.Dūdos, kyla klausimas, ką reikės daryti su namais, prie kurių dar nėra suformuota teritorijos.

"Siūlyčiau numatyti tam tikrą atstumą aplink namą ir šia teritorija turėtų rūpintis gyventojai. Pavyzdžiui, Kaune yra numatyta, kad gyventojai turi rūpintis 20 metrų aplink namą. Žinoma, kiti gali galvoti kitaip. Tai politikų apsisprendimas", – pabrėžė direktorius.

Pasak A.Šulco, kyla klausimas, kaip reikės pasielgti ir su tais namais, prie kurių nėra kiemo. Tokių namų, vicemero teigimu, yra senamiestyje – šalia pastato ir iš vienos, ir iš kitos pusės šaligatvis.

L.Dūda neabejojo, jog liks plotų, kurie nebus priskirti namams. Jais toliau rūpinsis savivaldybė.

"Nesinori, kad tarp daugiabučių liktų nedideli ruoželiai, o rangovas turėtų važinėti po visą miestą ir juos prižiūrėti. Savivaldybė turėtų prižiūrėti tas teritorijas, kurios driekiasi į parkus skverus, yra palei gatvę, kurių neįmanoma priskirti nė vienam namui", – dėstė direktorius.

Dydis – sutartinis

Kiek reikės mokėti gyventojams už kiemų priežiūrą, nėra aišku. Dabar savivaldybė tam tikslui per metus išleidžia 2 mln. litų. Kiemai valomi du kartus per savaitę.

Anot L.Dūdos, jei taryba pritars, kad gyventojai patys turi rūpintis kiemų valymu, jie konkurso būdu turės išsirinkti, kas teiks šią paslaugą.

Savivaldybė nenustatys maksimalių tarifų, kaip yra su šilumos ūkio priežiūros ar administravimo mokesčiais, tai draudžia įstatymas.

"Įkainis bus sutartinis. Paslaugą galės teikti ne tik namų valda, bet ir individualia veikla besiverčianti moteris. Gyventojai turės patys apsispręsti. Jei pasiūlytos kainos pasirodys per didelės, galės skelbti konkursą iš naujo. Nemanau, kad įmonės, kurios norės teikti paslaugą, kels kainas", – teigė vadovas.

Anksčiau namų valdos buvo išsakiusios nuomonę, jog logiška, kad patys gyventojai turi mokėti už kiemų valymą.

Nemaža dalis jų yra nepatenkinti kiemų tvarkymo, šienavimo, sniego valymo kokybe. Tai patvirtino ir apklausa. Gyventojai blogiausiai įvertino teritorijų priežiūrą.

Patys rūpindamiesi kiemais gyventojai galėtų nustatyti ir kiek kartų per savaitę šie turi būti valomi. Vieniems užtenka dviejų, kitiems reikia net šešių kartų per savaitę.

Teigiama, kad kiemų valymas gyventojams atsieitų keliolika centų už kvadratinį metrą.

Patys valo ir gatvę

Pavyzdžiui, Dragūnų kvartalo gyventojai už lauko teritorijos tvarkymą kiekvieną mėnesį moka per 10 litų. Mokestis nepriklauso nuo būsto ploto.

"Kiekvienam butui yra priskirta vienoda sklypo dalis. Tad ir mokestis vienodas. Jis nepriklauso ir nuo metų laiko. Didžiąją jo dalį sudaro atlygis kiemsargiui. Esame apskaičiavę, kiek valandų jis dirba", – tvirtino kvartalą administruojančios įmonės vadovas Aleksejus Jegorovas.

Pasak jo, pagalbinės priemonės, inventorius, smėlio druskos mišinys yra perkami iš namo techninės priežiūros lėšų.

A.Jegorovas prisiminė, jog praėjusią žiemą vieną mėnesį neužteko surinktų lėšų, nes buvo daug sniego.

"Per vieną mėnesį išleidome tiek pinigų, kiek užtekdavo trims mėnesiams. Žmonės turėjo primokėti po porą litų. Tačiau tokie mėnesiai yra išskirtiniai", – aiškino vadovas.

A.Jegorovo nuomone, kai gyventojai patys moka už kiemų valymą, gali reikalauti kokybės. Kiemai valomi penkis kartus per savaitę.

"Negalima sakyti, kad dirba nuo ryto iki vakaro, bet veiklos turi. Nuorūkos, popieriai, kitos šiukšlės. Be to, gyventojai moka ir už pagrindinės kvartalo Dragūnų gatvės tvarkymą. Miestas jos neprižiūri. Jei kiemai būtų valomi du kartus per savaitę, vaizdas būtų liūdnas", – teigė vadovas.

Ne socialiai remtini

Klaipėdiečiai mokesčio už kiemų valymą sugrąžinimą vertina skirtingai. Gyventojai, kurie patys jau rūpinasi kiemų valymu, tvirtina, kad tokio mokesčio reikia.

Miesto valdžios atstovų tokie klaipėdiečiai klausia, kodėl jie patys turi tvarkyti teritorijas, mokėti mokesčius už žemę, o kažkam kiemus valo savivaldybė ir tam leidžia jų sumokėtus mokesčius.

"Kai žmonės išgirsta apie naują mokestį, didelio džiaugsmo nėra. Nuomonės prieštaringos. Tikiu, kad žmonės, kurie yra mąstantys, supranta, jog reikia patiems tvarkyti žemę aplink savo namą. Tie, kurie pratę, kad viską už juos turi daryti savivaldybė, piktinsis. Tačiau čia pasirinkimo nėra. Toks yra teismo sprendimas. Jis įsigaliojęs ir galutinis", – tvirtino vicemeras A.Šulcas.

Tačiau Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba yra kreipusis į teismą dėl bylos atnaujinimo.

Pasak L.Dūdos, gyventojai turi suprasti, kad patys turi prižiūrėti teritoriją, kuria naudojasi. Priešingu atveju yra nelygybė, palyginti su privačių namų savininkais, kurie patys rūpinasi savo kiemais.

"Daugiabučių namų gyventojai patys prišiukšlina, bet kažkodėl už juos turi tvarkyti savivaldybė – padėti kaip socialiai remtiniems. Visi turi gauti vienodą paramą. Privilegijų negali būti", – pabrėžė direktorius.

Centre – dviguba rinkliava

Noras, kad prisiskirtų sklypus prie daugiabučių namų ir rūpintųsi tvarka, buvo vienas motyvų, kodėl buvo įvesta rinkliava už automobilių stovėjimą miesto centre esančiuose kiemuose.

Tačiau, įvedus mokestį už kiemų valymą, rinkliavos neketinama panaikinti.

"Žemė vis tiek liks valstybės. Žmonės gali įsiteisinti sklypus prie namų ir tada rinkliavos už mašinų stovėjimą nereikės mokėti", – teigė A.Šulcas.

Vicemero nuomone, jei miesto taryba patvirtins, kad gyventojai turi mokėti už kiemų valymą, tada daugiau gyventojų norės įsiteisinti sklypus prie daugiabučių namų.

Planuojama, kad už kiemų valymą sutaupytus pinigus būtų galima panaudoti jų remontui. Šiemet tam buvo skirta tik 150 tūkst. litų, o reikėtų 10 kartų daugiau.

Dar 300 tūkst. litų buvo skirta miesto centre esančių kiemų remontui. Šios lėšos buvo iš rinkliavos už mašinų stovėjimą.

Komentaras

Daiva Kerekeš

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje

Prieš 6–7 metus klaipėdiečiai turėjo mokėti už kiemų valymą. Tačiau tada teismas išaiškino, kad už kiemo tvarkymą turi mokėti tie gyventojai, prie kurių namo įstatymo nustatyta tvarka yra priskirtas žemės sklypas. Tai reiškia, kad pastarasis turi būti įteisintas.

Dabar teismas į mokestį už kiemo tvarkymą pažiūrėjo iš kitos pusės ir nustatė, kad jį galima rinkti. Teismų praktika pasikeitė. Tačiau Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba kreipėsi į teismą dėl bylos atnaujinimo. Ji išdėstė argumentus, kodėl nesutiko su galutine teismo nutartimi. Kol kas nėra gauta atsakymo iš teismo, ar bus byla atnaujinta.

Klaipėdos savivaldybės klerkai tobulinosi ir kėlė savo kvalifikaciją mokydamiesi, kaip valdyti stresą, bendrauti su psichikos ligoniais ir įtaigiai kalbėti. Nors už keliasdešimt seminarų sumokėta beveik milijonas litų, daugelis valdininkų sunkiai prisimena, jog mokymuose apskritai dalyvavo.

Skaniai pavalgė

"Valstybės tarnautojų mokymai – labai slidi tema. Pinigai eina, o darbo gali ir nebūti – tik popierinės ataskaitos, nes popierius viską iškenčia", – tvirtino Klaipėdos miesto tarybos narė, aktyvi opozicijos atstovė Lilija Petraitienė.

Ji ir pati buvo nuėjusi į vieną seminarą, kuris vadinosi "Darbas komandoje".

"Gerai praleidau laiką, skaniai pavalgiau. Tačiau pastebėjau, jog po tų pietų į salę grįžo nedaug valdininkų. Todėl ir sakau, kad tie mokymai tokie, kokie buvo organizuoti, tikrai buvo nenaudingi. Tai – be reikalo išleisti pinigai", – įsitikinusi L.Petraitienė.

Klaipėdos savivaldybė sykiu su kitomis šešiomis apskrities savivaldybėmis dalyvavo projekte, kurio tikslas – tobulinti darbuotojų ir politikų kvalifikaciją. Projekto vertė buvo – 1 mln. 349 tūkst. litų, iš kurių 202 tūkst. litų – iš savivaldybių biudžeto, o likusi dalis buvo ES parama.

Mokymus organizavo konkursą laimėjusi bendrovė "Grand Partners". Ji su partneriais – bendrove "Vadybos pokyčių konsultavimas", Socialinių mokslų kolegija, įmone "Kalba.lt" per septynis mėnesius surengė 63 seminarus, kuriuose, kaip įrašyta ataskaitose, dalyvavo apie 400 valdininkų ir politikų.

Už šią paslaugą Klaipėdos savivaldybė "Grand Partners" sumokėjo 925 tūkst. litų.

Skaičiuojant tik aritmetiškai, kiekvienas seminaras, kuriame, anot "Grand Partners" atstovų, dalyvaudavo mažiausiai po 20 žmonių, kainavo po beveik 16 tūkst. litų.

Atsižvelgė į norus

Mokymai vyko ne Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje, nors joje laisvai telpa keliasdešimt žmonių, o kai kurių viešbučių konferencijų centruose.

"Mes dalyvavome Klaipėdos savivaldybės administracijos skelbtame atvirame konkurse ir mokymus įgyvendinome pagal pirkime numatytas sąlygas, t.y. temos ir organizavimo sąlygos buvo numatytos savivaldybės pirkimo techninėje specifikacijoje", – lakoniškai į klausimą, kodėl nebuvo stengiamasi taupyti pinigų, jų neleidžiant salių nuomai, atsakė bendrovės "Grand Partners" atstovai.

Be to, jie pabrėžė, jog įprasta, kad seminarai vyksta konferencijų salėse ir per juos būna dvi kavos pertraukėlės.

"Mokymo temų poreikis tiriamas. Valstybės tarnautojai kasmetėje tarnybinio vertinimo ataskaitoje nurodo silpnąsias (profesines) puses, kurias reikėtų stiprinti. Taip pat darbuotojai apklausiami, kokių mokymų jiems reikėtų. Atliekamas monitoringas ir taip formuojamos temos", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė.

Todėl valdininkai ir lankė seminarus apie streso, laiko valdymą, konfliktų valdymą, gilino derybų įgūdžius, įtaigaus kalbėjimo meną.

Nauda? Galbūt

Keliolika valdininkų mokėsi, kaip bendrauti su žiniasklaida. Tačiau tik keli iš jų realiai ir bendrauja su žurnalistais, o kiti galbūt nė karto nėra komentavę.

"Aš tikrai pasisakau už valstybės tarnautojų mokymus, tačiau jie turi būti naudingi, o ne bet kokie. Kam valdininkui, kuris dirba kabinete ir nebendrauja su žmonėmis, mokytis, kaip valdyti stresą?" – retoriškai klausė L.Petraitienė.

Patys dienraščio pakalbinti valstybės tarnautojai, kurie dalyvavo mokymuose, sunkiai formulavo, ar jie buvo naudingi.

Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda šešias valandas mokėsi, kaip bendrauti su žiniasklaida.

"Gal ir buvau tokiuose mokymuose. Tikriausiai, kad buvau. Ar davė naudos? Na, šiaip tai davė, apčiuopiamos tai ne, bet kažkokios vis tiek davė. Jei yra mokymai, tai yra ir mokytojas, kuris kalba, o kai kalba, tai kažkas galvoje pasilieka. Nieko ypatingo tikrai nesužinojau, bet kažkokių niuansų išgirdau", – atvirai pripažino L.Dūda.

Paklaustas, ar jis pats pasirinko tokį seminarą, ar į jį buvo nukreiptas, pašnekovas teigė, kad jam buvo pateiktas mokymo temų sąrašas, tarp jų ir buvo "Kaip bendrauti su žiniasklaida".

"Kadangi su ja man bendrauti reikia tikrai nemažai, tai prie tos temos ir padėjau paukščiuką. Jei jau padėjau, tai tikriausiai ir buvau nuėjęs į mokymus. Dabar sunku pasakyti, kas naudingiau – ar seminaras, ar bendrauti su žiniasklaida", – juokavo L.Dūda.

Energetikoje – kūryba

Butų ir energetikos poskyrio vyriausiasis specialistas Skirmantas Adašiūnas dalyvavo seminare "Analitinis ir kūrybinis mąstymas". Ar jis buvo naudingas?

"Šiek tiek. Kažką naujo vis tiek išgirdau. Šią temą pasirinkau, nes ji pasirodė įdomiausia iš visų pasiūlytų. Be to, mano darbe tikrai labai daug kūrybinio mąstymo", – pabrėžė S.Adašiūnas.

Savivaldybės atstovų dienraščiui "Klaipėda" pateiktoje ataskaitoje, kokie valstybės tarnautojai kokiuose mokymuose dalyvavo, aiškiai parašyta, jog Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Lina Žemaitytė tobulino žinias seminare "Bendravimo su žmonėmis, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų, ypatumai".

"Tokiuose mokymuose tikrai nebuvau. Dalyvavau seminaruose apie bendravimą ir bendradarbiavimą, darbą komandoje, tačiau į tokius mokymus, kuriuos paminėjote, tikrai nėjau, nes neturiu tokio poreikio", – patikino L.Žemaitytė.

L.Petraitienė pabrėžė, jog šis atvejis yra puikus pavyzdys, įrodantis, jog mokymai nėra labai skaidrus procesas. "Matyt, kai kuriais atvejais net galima įžvelgti pinigų plovimą", – abejonėmis dalijosi L.Petraitienė.

Veltui laiko neleido

"Kai kurie seminarai tikrai buvo labai įdomūs, dėstytojai buvo geri. Mokymus vertinčiau taip: vieni įdomūs, o kiti – naudingi. Pavyzdžiui, mokymai, susiję su specialybe, yra naudingi, tačiau negalėčiau pasakyti, kad jie įdomūs. Mes patys pasirenkame, kuriuose seminaruose dalyvauti, tačiau, aišku, reikia suderinti su vadovais. Tikrai niekas neišleis į socialinės srities mokymus. Stengiamės lankyti tuos, kurie susiję su specialybe, nes žinias reikia atnaujinti", – savo požiūrį į mokymus dėstė L.Žemaitytė.

Daugiausia Klaipėdos savivaldybės darbuotojų dalyvavo mokymuose "Streso ir spaudimo valdymas". Tarp jų – ir Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas. Ar darbas savivaldybėje kelia tiek streso, kad reikia mokymų, kaip jį valdyti?

"Stresinių situacijų atsiranda dėl žmogiškų santykių, dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, todėl ir reikia išmokti vienu metu reaguoti ne į kelis dirgiklius, valdyti situaciją. Ypač sudėtingas darbas yra su žmonėmis, todėl ir reikia psichologinių žinių. Bet kokie mokymai yra naudingi, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo to, kiek sugebi panaudoti gautą informaciją.

Bent jau man tai tikrai nebuvo veltui praleistas laikas", – teigė R.Zulcas.

Mokytis nenustos

Klaipėdos savivaldybė jau pasirašė sutartį su Europos socialinio fondo agentūra ir vėl pirks mokymus valstybės tarnautojams ir politikams, kad šie keltų kvalifikaciją, gerintų gebėjimus dirbti.

Šįkart mokymuose dalyvaus tik Klaipėdos savivaldybės darbuotojai ir miesto tarybos nariai.

Mokymams numatyta išleisti beveik 313 tūkst. litų, iš kurių savivaldybės dalis – apie 47 tūkst. litų.

Numatoma, kad mokymuose dalyvaus 90 žmonių, o bus perkama 36 seminarų temos – toks poreikis.

Mokymų organizatoriams keliamas reikalavimas, kad į juos būtų įtrauktos teisės, ekonomikos/finansų/vadybos, psichologijos, filologijos sričių temos.

Netrukus bus skelbiamas konkursas išrinkti paslaugų teikėją, kuris mokymus turės organizuoti iki kitų metų spalio.

"Būtų gerai, jei šįkart mokymų temos būtų pasirinktos tokios, kurios tikrai yra reikalingos tam, kad visi dirbtume kokybiškai", – vylėsi L.Petraitienė.

Komentaras

Daiva Kerekeš
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje

Nors valstybės tarnautojų mokymai organizuojami kasmet, tačiau mūsų tarnyba, atlikdama savivaldybių priežiūrą, vis dar nustato, kad nesilaikoma teisės aktų. Pagrindinės pažeidimų priežastys yra savivaldybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų neatidumas, neoperatyvumas įgyvendinant pasikeitusius įstatymų reikalavimus, dalies darbuotojų administracinių gebėjimų stoka, nepakankamas savivaldybių administracijų vadovų dėmesys valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės ir tarnautojų mokymo, jų veiklos vertinimo klausimams.

Taigi, viena priežasčių galbūt ir yra netinkamai parinkti mokymai. Aišku, bendrų gebėjimų stiprinimas yra gerai, bet, matyt, mokymų temas reikia rinktis atsakingiau, vertinti, ar jos davė naudos. Valstybės tarnybos įstatymas numato, jog savivaldybės kasmet turi numatyti pinigų valstybės tarnautojų mokymams – nuo 1 iki 5 proc. darbo užmokesčio fondo dydžio sumą.

Tad jei mokymus rengti yra privalu, būtina tai daryti efektyviai. Kartais, matyt, išeina taip, jog nueinama lengviausiu keliu – tiesiog pasirenkamos paslaugų teikėjo pasiūlytos seminarų temos ir nesistengiama ieškoti naujų, tikrai reikalingų.

Tai, ar valstybės tarnautojų mokymai yra efektyvūs, turėtų pajusti savivaldybėje reikalų turintys interesantai, nes mokymų esmė – pagerėjęs gyventojų aptarnavimas. O valstybės tarnautojui bet kokie mokymai yra nauda, nes jis gauna pažymėjimą, kad išklausė kursus, vadinasi, tobulėja.