– Ši situacija su iš Rumunijos atvykusiu techniniu delegatu, kuris nuplėšė vėliavą nuo ukrainiečių sportininko, sukėlė daug klausimų. Tikėkimės, į juos yra jau ir atsakymų?

– Lietuvos bokso federacijos vertinimas labai aiškus – tai suplanuota provokacija, kuri įvyko paskutinę dieną. Buvo pasirinktas būtent Ukrainos sportininkas, kuris, kaip pirmos vietos laimėtojas, užlipo ant pakylos. Mes tai traktuojame kaip pasekmę, nes Lietuvos bokso federacija nuo pirmos karo Ukrainoje dienos išreiškė savo poziciją, kad palaiko Ukrainą. Mes jau antrą karo dieną savo sportininkus atšaukėme iš kovų, kuriose dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kalbant apie tą delegatą, kodėl ir kaip jis atsidūrė Lietuvoje. Ar išsakėte jam kažkokių pastebėjimų dėl tokių veiksmų?

– Tarptautinis Algirdo Šociko turnyras yra įtrauktas į Europos bokso konfederacijos (EUBC) kalendorių. Kai vyksta tarptautinis turnyras, yra siunčiamas techninis delegatas iš EUBC. Šiuo atveju Lietuva negali pasirinkti vieno ar kito asmens. Manau, mes gavome iš prorusiškai nusiteikusios EUBC „dovanėlę“ – prorusiškai nusiteikusį rumuną.

– Ar jo elgesys nuo pat pradžių nekėlė jokių įtarimų?

– Viso turnyro metu tvyrojo įtampa. Iš pradžių jis praleido visus sportininkus per mandatų komisiją, paskui staiga gal kažkieno inspiruotas norėjo atšaukti neprorusiškai nusiteikusią Armėnijos delegaciją. Turnyro organizatoriai tam nepakluso, leidome dalyvauti ir armėnų boksininkams. Paskui užsipuolė ir Kazachstano delegaciją dėl sirgalių, sergančių už savo sportininkus, laikomos vėliavos. Finalinę dieną buvo pasinaudota proga, kai geriausias turnyro boksininkas buvo apdovanotas, jis priėjo ir nuplėšė Ukrainos vėliavą.

Tokiomis provokacijomis turbūt buvo siekiama įbauginti kitas sporto federacijas, palaikančias Ukrainą. Aš norėčiau pabrėžti, kad mūsų tokiais veiksmais neįbaugins.

 

– Kai visi matė tokį asmens nusiteikimą, tyčinius veiksmus, kodėl jam buvo leista taip toli nueiti?

– Techninis delegatas yra tas žmogus, kuris turi teisę dalyvauti visuose procesuose. Būtent jis ir prižiūri turnyrus. Jo veiksmai visą turnyrą buvo kvestionuojami, kėlė abejonių, bet tu negali jo nei izoliuoti, nei prirakinti.

– Kodėl neskambinote, nesikreipėte į EUBC?

– EUBC  jokiais skambučiais nenustebinsi – nenorime, kad mūsų balsas nuskambėtų kažkur tyruose. Mes  skubos tvarka sukvietėme Lietuvos bokso federacijos komitetą. Reikšime oficialių protestą ir tai darysime ne skambučių forma, nes tiek Tarptautinė bokso federacija, tiek EUBC yra prorusiškos, net, galima sakyti, – prokremliškas įrankis. Tokiomis provokacijomis turbūt buvo siekiama įbauginti kitas federacijas, palaikančias Ukrainą. Aš norėčiau pabrėžti, kad mūsų tokiais veiksmais neįbaugins, kad mes ir toliau palaikysime Ukrainą, gal net dar vieningiau. Palaikome gerus santykius su bokso federacijomis, palaikančiomis Ukrainą. Netgi planuojame alternatyvų pasaulio čempionatą, kuriame nedalyvaus nei Rusijos, nei Baltarusijos sportininkai.

– Žvelgiant iš teisinės pusės, ar gali būti pasekmės tokiam asmeniui, kuris Lietuvos teritorijoje rodė nepagarbą užpultos šalies sportininkui?

– Kviesti policijos poreikio nebuvo, nes viskas užfiksuota. Šiandien spręsime, kaip elgtis, kokių veiksmų imtis. Galbūt net kreipsimės į teisėsaugą.

– Kaip ukrainiečių sportininkai jautėsi po šio incidento?

– Su jais kalbėjomės, nusiuntėme Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui ir pačiai komandai oficialų atsiprašymą. Jie suprato situaciją dar dalyvaujant turnyre. Dabar turime tik dar labiau vienytis ir palaikyti vieni kitus.

„Yra kelias visada dalyvauti profesionaliame bokse. Aišku, tas nieko bendro neturi su olimpinėmis žaidynėmis. Kiek save atsimenu, visada svajojau apie Olimpiadą.“,–   prisipažino boksininkas T. Tamašauskas. 

Tado svajonė gali ir neišsipildyti. Tarptautinė bokso federacija (IBA) priėmė sunkiai protu suvokiamą sprendimą – grąžino Rusijos ir Baltarusijos boksininkus į savo rengiamas varžybas. Dėl šio veiksmo atsirado rizika, kad boksas bus tiesiog pašalinamas iš olimpinių žaidynių.

„Nebetęstum karjeros?– žurnalistas paklausė T. Tamašausko.

„Taip. Greičiausiai taip ir įvyks“, – sakė sportininkas.

Ukrainą atvirai palaikantis Tadas tikisi, kad boksininkai tiesiog boikotuos IBA turnyrus. „Aš iš savo pusės tiesiog nedalyvauju IBA organizuojamuose turnyruose. Labai džiugu matyti, kad ir daugiau yra tokių sportininkų, kurie palaiko. Ne aš vienas toks“, – savo pozicijos neslepia T. Tamašauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tarptautinei bokso federacijai vis dar vadovauja rusas Umaras Kremliovas. artimas V. Putino bičiulis. Anot Lietuvos bokso federacijos, tai – pagrindinė priežastis, kodėl pasirinktas toks šokiruojantis sprendimas.

„Vienareikšmiškai smerkiame, nepritariame, ieškosime protestų formų. Pasižiūrėsime, kiek  federacijų jungsis“, – kategoriškas Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Darius Šaluga/ boksofederacija.lt nuotr. 

Apmaudžiausia, kad Lietuvos boksui šie metai buvo itin sėkmingi. Eimantas Stanionis tapo profesionalaus bokso čempionu, o Gabrielė Stonkutė Pasaulio bokso čempionate  iškovojo aukso medalį.

tai yra iškastas kapas bokso sporto šakai. Ir tiek

„Tarptautinis olimpinis komitetas greičiausiai ir taip jau kabančią ant plauko sporto šaką kaip olimpinę, gali atsitikti taip, kad jos neliks. Tokiu atveju galima įvardinti labai paprastai: tai yra iškastas kapas bokso sporto šakai. Ir tiek“,- įsitikinęs D. Šaluga.

Pasak Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, išbraukus boksą iš ollimpinių žaidynių, Lietuva potencialiai prarastų du galimus medalius.

„Treneriai dirba sinchroniškai, deleguoja geriausius sportininkus, yra rengimo sistema. Tai yra mūsų  strateginė sporto šaka. Labai skaudus praradimas“, – apmaudo neslėpė  švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Taptautinis olimpinis komitetas (TOK) rekomendavo neleistu varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams vos tik agresorės šalys pradėjo karą prieš Ukrainą. 

LBF prezidentu naujai ketverių metų kadencijai vienbalsiai išrinktas Darius Šaluga. Vilnietis bokso federacijai vadovauja nuo 2012 m. sausio 27 dienos. Nuo 2021 metų D. Šaluga yra ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas.

„Atsinaujinusios bokso bendruomenės komandos laukia daug iššūkių tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje arenoje. Lieka nedaug laiko iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių ir sieksime, kad jose būtinai dalyvautų Lietuvos boksininkai. Kova dėl kelialapių į Paryžių prasidės jau kitų metų sausio 1 dieną. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame ir moterų boksui. Tikimės, kad Paryžiaus žaidynės taps istorinėmis ir jose turėsime ir Lietuvos boksininkę, – sakė D. Šaluga. – Teigiamų permainų tikimės ir pasaulinėje bokso asociacijoje IBA bei Europos bokso konfederacijoje EUBC. Šiais metais jose vyks rinkiminės konferencijos. Lietuvos bokso federacija palaiko vakarietišką poziciją ir siekia, kad boksas eitų moderniu keliu, būtų išgyvendinta korupcija bei išvengta teisėjavimo skandalų ir boksas galėtų pilnavertiškai grįžti į olimpinę šeimą.“

Vienbalsiai buvo išrinkti ir LBF viceprezidentai, kurių gretose pirmą kartą LBF istorijoje bus ir moteris. Pirmuoju viceprezidentu perrinktas kėdainietis Vilmantas Bobinas. Antrąja viceprezidente tapo pasvalietė Rasa Balčiauskienė. Trečiuoju viceprezidentu tapo kaunietis Egidijus Rutkauskas.

Vykdomojo komiteto nariais patvirtinti LBF Trenerių tarybos pirmininkas kaunietis Vidas Bružas, LBF Teisėjų kolegijos pirmininkas panevėžietis Anatolijus Kriukovas ir LBF Sporto klubų atstovas kėdainietis Bronislovas Šimokaitis. LBF generaliniu sekretoriumi vienbalsiai perrinktas vilnietis Donatas Mačianskas.

Generalinis sekretorius D. Mačianskas konferencijos dalyviams pateikė 2021 m. biudžeto ataskaitą bei 2022 m. biudžeto projektą. Šiais metais planuojamas LBF biudžetas 513 tūkst. eurų.

Trenerių tarybos pirmininkas V. Bružas ir Teisėjų kolegijos pirmininkas A. Kriukovas pateikė 2021 m. ataskaitas, kurios buvo patvirtintos vienbalsiai.

LBF revizorius Mantas Mačius detaliai apžvelgė 2021 m. revizijos rezultatų analizę ir pateikė siūlymus. Konferencija revizoriaus ataskaitą patvirtino vienbalsiai.

Tuo pačiu buvo nuspręsta, kad nuo šių metų LBF revizoriaus neliks. Jį pakeis audito įmonė, kaip to reikalauja naujausi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nutarimai. Siekiant įtvirtinti audito funkcijas, buvo pakeisti LBF Įstatai. Juose taip pat buvo apibrėžtas Vykdomojo komiteto narių kadencijų skaičius – apribotas iki dviejų kadencijų, po ketverius metus iš eilės.

Lietuvos bokso federacijai nuo 2012 metų vadovaujantis D. Šaluga sulaukė 46-ių LSFS susirinkimo dalyvių palaikymo, vienas balsavime susilaikė. Iš viso susirinkime dalyvavo 53 nariai.

LSFS vienija 71 Lietuvos sporto federaciją ir asociaciją. Nuotoliniu būdu vykusiame susirinkime į organizaciją buvo priimti dar du nariai – Lietuvos „DARTS“ sporto federacija ir Lietuvos praktinio šaudymo federacija.

LSFS prezidento pareigose D. Šaluga pakeitė keturias kadencijas organizacijai vadovavusį Rimantą Kveselaitį.

„Lietuvos sporto federacijų sąjungos veikloje išskirčiau keletą aspektų, kuriuos būtina gerinti artimiausiu metu. Ko gero svarbiausias jų – lyderystė. Turime prisiimti lyderystę ir atstovauti Lietuvos sporto federacijas svarstant Lietuvos sportui aktualius klausimus ir teisės aktus įvairiose institucijose. Sąjunga vienija daugumą Lietuvos sporto federacijų ir mūsų balsas turime būti girdimas visose valdžios instancijose. Sieksime kuo labiau įtraukti federacijas į sąjungos veiklą ir diskutuosime, kaip mes kartu galime pasiekti, kad sportas būtų valstybės prioritetas“, - teigė D. Šaluga.

Pasak naujojo LSFS prezidento, jau artimiausiu metu laukia neatidėliotini darbai.

„Vienas didžiausių Lietuvos sporto federacijų skaudulių – Sporto rėmimo fondas, kurio skirstomos lėšos nepasiekia sporto organizacijų. Būtina skaidrinti fondo veiklą ir apie tai jau ne kartą pasisakė tiek Seimo nariai, tiek teisėsaugos institucijos. Fondo finansavimas miglotas, taisyklės labai painios ir keičiamos beveik kasmet. Federacijos kiekvienais metais susiduria su tais pačiais sunkumais ir pirmą pusmetį ar net ilgiau nežino – bus finansuojami jų projektai, ar ne. Federacijos priverstos organizuoti varžybas ir renginius net nežinodamas ar joms bus skirtas finansavimas. Tai netoleruotina ir tai būtina keisti, nes tokios taisyklės žlugdo Lietuvos sportą“, - tvirtina D. Šaluga.

Tuo pačiu LSFS prezidentas pabrėžė, kad Sąjunga daug dėmesio skirs federacijų vadybos kokybės kėlimui, trenerių, teisėjų ir sportininkų mokymams bei įtraukimui į įvairias švietimo programas, padėsiančias kokybiškiau valdyti federacijas, jų finansus, žmogiškuosius išteklius.

LSFS viceprezidentais išrinkti Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas ir Lietuvos fechtavimo federacijos prezidentas Vytautas Polujanskas. Generaline sekretore toliau dirbs Ringa Baltrušaitė. Prezidiumo nariais tapo Andrius Gaidys (Lietuvos tinklinio federacija), Ričardas Lažinskas (Lietuvos vandens slidininkų federacija), Laura Šaučiukovaitė-Astrauskienė (Lietuvos šaudymo sporto sąjunga), Vygantas Zalieckas (Lietuvos kerlingo asociacija) ir Tautvydas Vencevičius (Lietuvos sporto žurnalistų federacija).

Lietuvos sporto federacijų sąjunga įkurta 1992 m. gruodžio 22 d. Nuo 1992 m. LSFS yra Europos nevyriausybinių sporto organizacijų sąjungos (European Non-Govermental Sports Organisation, ENGSO), vienijančios 33 valstybes, narė.

„Paskutinę minutę tarptautinis olimpinis komitetas nusprendė atranką vykdyti pagal sudarytus reitingus. Kokiais kriterijais sudaryti tie reitingai? Neaišku. Pavyzdžiui, jei kalbėtumėm apie profesionalus arba konkrečiai apie (Eimantą) Stanionį, į kurį dėjome didžiausias viltis, kad jis gali parsivežti medalį, tai jis kaip profesionalas, apskritai, jokių reitingo taškų nėra gavęs ir žaidynėse negali dalyvauti.

Jauni boksininkai, perėję iš jaunimo, taip pat dar nėra dalyvavę vyrų varžybose, reitingo taškų neturi, todėl dalyvauti negali. O su jais mes taip pat siejome nemažai vilčių“, – sakė Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Laidoje peržvelgsime Vilniaus „Ryto“ laikotarpį nuo to laiko, kai vairą į savo rankas treneris Giedrius Žibėnas. Be abejonės, nepamiršime ir Lietuvos rinktinės didvyriu tapusio Manto Kalniečio bei jo išgelbėto krepšinio prestižo.

Futbolo padangėje – karštas metas. Mažiau nei dviem savaitėms iki naujojo sezono pradžios A lygos dalyve tapusi Alytaus „Dainava“ pradėjo darbuotis iš peties. Vilniaus „Žalgiris“, Vilniaus „Riteriai“ dėl įsisukusio COVID-19 to paties daryti negali.

Kreipėsi oficialiai

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir LBF atstovai virtualiuoju būdu bendravo su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Specialiosios bokso komisijos "Boxing Task Force" (BTF) atsakingais asmenimis.

Lietuviai buvo pakviesti į pokalbį, kai kreipėsi į BTF prašydami peržiūrėti atnaujintą Tokijo olimpinių žaidynių bokso varžybų atrankos sistemą.

Ažiotažą sukėlė BTF sprendimas, motyvuojant sudėtinga epidemiologine situacija, atšaukti birželį Paryžiuje turėjusį vykti pasaulinį atrankos turnyrą.

Atsisakius šių varžybų, stipriausi Lietuvos boksininkai praktiškai neteko galimybės kovoti dėl olimpinių kelialapių.

LTOK ir LBF oficialiame rašte prašė BTF peržiūrėti ir pakoreguoti Tokijo olimpinių žaidynių bokso varžybų atrankos sistemą, kad ši būtų pritaikyta visoms valstybėms ir visiems sportininkams.

Sistemos nekeis

Vis dėlto BTF darbo grupės narys Breno Pontesas apgailestaudamas patvirtino, kad atnaujinta olimpinių žaidynių bokso varžybų atrankos sistema nebus keičiama.

Šią žinią nacionaliniams olimpiniams komitetams ir nacionalinėms bokso federacijoms pranešė ir BTF darbo grupės pirmininkas Morinaris Watanabe.

Tai reiškia, kad kelialapiai į vasarą vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes bus dalijami Amerikos ir Europos zonų atrankos turnyruose, o visi likę – pagal naują reitingų sistemą.

Birželį Paryžiuje vyksiančiose Europos zonos atrankos varžybose dalyvaus tik tie sportininkai, kurių kovos dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos buvo atšauktos pernai kovą Londone vykusiame turnyre.

Tad Prancūzijos sostinėje kovos vienintelė Lietuvos atstovė – Europos jaunimo čempionė 19-metė Gabrielė Stonkutė, o Londono ringe nesėkmes patyrę Rugilė Altaravičiūtė, Edgaras Skurdelis, Vytautas Balsys, Algirdas Baniulis, Paulius Zujevas, Tadas Tamašauskas tokio šanso jau neturės.

E.Stanionis – už borto

Lietuvos boksininkams lieka vienintelė galimybė – į olimpines žaidynes patekti per naują reitingų sistemą.

53 kelialapiai, dėl kurių turėjo būti kovojama atšauktame pasauliniame atrankos turnyre, bus išdalyti po lygiai keturių žemynų 13-os svorio kategorijų sportininkams.

Reitingavo sistema ydinga, nes ji turi būti žinoma iš anksto, niekas iki tol specialiai nerinko reitingo taškų.

BTF reitingų lentelėse yra trys Lietuvos boksininkai: pasaulio ir Europos čempionatuose 5-ąsias vietas iškovojusi Iveta Lešinskytė (tarp svorio kategorijos iki 75 kg atstovių dalijasi 21–24 vietas, į Tokiją vyks 17 sportininkių), pasaulio čempionate 9-ą vietą iškovojęs T.Tamašauskas (iki 91 kg, 36–38 vietos, į žaidynes bus atrinkta 17 atletų) ir E.Skurdelis (iki 57 kg, 85-a vieta, kelialapius gaus 28 šios svorio kategorijos kovotojai).

Galimybės varžytis olimpinėse žaidynėse netenka vienas geriausių Lietuvos boksininkų, 2015 m. Europos čempionas Eimantas Stanionis, nes pasiekimai profesionalų ringe, kaip ir G.Stonkutės rezultatai jaunimo varžybose, neįtraukiami į BTF reitingus.

BTF tik apgailestavo

"Siekėme įtikinti BTF atstovus, kad atšauktas pasaulinis atrankos turnyras žlugdo ne tik Lietuvos, bet ir kitų nedidelių valstybių boksininkų galimybes kovoti olimpinėse žaidynėse bei pažeidžia olimpinius principus.

Apeliavome, kad, pakeitus atrankos sistemą, galimybių patekti į olimpines žaidynes netenka jauni boksininkai, neturintys reitingo taškų. Dėl tos pačios priežasties nereitinguojami ir profesionalai, kurie gali ir nori dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir ten kovoti dėl medalių.

Reitingavo sistema ydinga, nes ji turi būti žinoma iš anksto, niekas iki tol specialiai nerinko reitingo taškų. Skiriasi ir svorio kategorijos, kurioje buvo kovojama anksčiau pasaulio ir žemynų čempionatuose, ir tos, kuriose bus kovojama Tokijuje.

Deja, į visus mūsų argumentus BTF atstovas atsakydavo tik apgailestavimu dėl susiklosčiusios situacijos. Identiška BTF pozicija buvo ir per susitikimus su kitomis nacionalinėmis federacijomis.

Mes ir mūsų kolegos siūlė skirti kvotas pagal tai, kiek boksininkų dalyvavo praeitose olimpinėse žaidynėse, arba išskirstyti kvotas žemynams, kad jie organizuotų atrankos turnyrus. Tačiau į šiuos siūlymus nebuvo atsižvelgta. Tai kelia klausimų dėl olimpinių atrankos turnyrų organizatorių nekompetencijos, nes kitos sporto šakos organizuoja tiek žemynų, tiek pasaulinius atrankos turnyrus ir suteikia sportininkams galimybių kovoti dėl kelialapių sporto arenose, o ne popieriniuose reitingų sąrašuose", – teigė D.Šaluga.

Lietuvos sporto universiteto sporto salėje vyksiančiame Lietuvos čempionate į ringą kops 70-imt dalyvių: 51 boksininkai ir 19 boksininkių. Vyrai kovos 8-iose, moterys – 6-iose svorio kategorijose.

„Aišku, kaip ir kiekviena sporto organizacija, susidūrėme su daug sunkumų, organizuojant sporto varžybas pandemijos metu. Privalome atsižvelgti į visus reikalavimus ir rekomendacijas. Varžybos vyks be žiūrovų, bet jiems suteiksime galimybę stebėti Lietuvos čempionatą internete visas keturias varžybų dienas. Surengti Lietuvos čempionatą buvo labai svarbu ne tik dėl vienos seniausių Lietuvoje sporto šakos tradicijų tęstinumo, bet ir formuojant šalies rinktinę, kuri kitais metais kovos dėl kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes“, – sakė Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Lietuvos čempionate numatyta net 56 kovos. Po Lietuvos čempionato paaiškės preliminari rinktinės sudėtis, kuri kovos dėl kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes. Olimpiniai atrankos turnyrai numatyti kitų metų pavasarį Londone ir Paryžiuje.

„Laukiame daug intriguojančių kovų, nes bus kovojama ne tik dėl Lietuvos čempiono vardo, bet ir dėl vietos Lietuvos rinktinėje. Jaunimas lipa ant kulnų patyrusiems boksininkams ir tiek vieniems, tiek kitiems, reiks įrodyti, kad jie verti atstovauti Lietuvai svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Planuojame, kad dėl olimpinių kelialapių atrankos turnyruose kovos 7 ar 8 vyrai ir 2 moterys. Lietuvos čempionatas taps pirmuoju laipteliu olimpiniu kelialapio link“, – teigia Lietuvos bokso rinktinės treneris Vidas Bružas.

Lietuvos bokso čempionato kovas galite stebėti „Facebook“ paskyroje „Lietuvos bokso federacija“.

Lietuvos bokso čempionato tvarkaraštis:

Lapkričio 18 d. (trečiadienis) 15.00 val. preliminarios kovos;

Lapkričio 19 d. (ketvirtadienis) 15.00 val. preliminarios kovos;

Lapkričio 20 d. (penktadienis) 15.00 val. pusfinaliai;

Lapkričio 21 d. (šeštadienis) 12.00 val. finalai.

Neeilinės LBF konferencijos prireikė dėl teisminių ginčų, į kuriuos federaciją įvėlė buvę LBF vykdomojo komiteto nariai. 2016 m. vykusi konferencija dėl smulkių procedūrinių pažeidimų buvo pripažinta negaliojančia.

"Bokso bendruomenė pademonstravo vienybę ir kartu įveikėme susidariusias kliūtis. Boksą puoselėjantys treneriai, klubų vadovai nori keistis, siekia, kad boksas vystytųsi, ir dar kartą parodė, kad netoleruos tų, kurie siekia tik savo asmeninių interesų, – sakė D.Šaluga. – Sieksiu, kad ir toliau federacijos veikla būtų skaidri, į ją būtų įtraukiama kuo daugiau boksą mylinčių žmonių. Boksas – viena iš nedaugelio sporto šakų, kurios atstovai Lietuvos garbę gynė visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Visi kartu siekiame tęsti šią tradiciją."

LBF kvietimu į konferenciją atvyko Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) viceprezidentas ir vykdomojo komiteto narys marokietis Mohamedas Moustahsane. Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) atstovai.

"Norėdami išvengti galimų oponentų interpretacijų ir teisminių ginčų, į kuriuos federacija buvo įvelta beveik dvejus metus, stebėti konferencijos pakvietėme Tarptautinės bokso federacijos vadovus ir svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų atstovus", – teigė D.Šaluga.

Tapti LBF prezidentu iš viso pretendavo keturi kandidatai. Andrius Danilaitis surinko trylika balsų. Kandidatūrą taip pat iškėlęs boksininkas Evaldas Petrauskas gavo du balsus, o jo treneris Vladimiras Bajevas palaikymo nesulaukė nė iš vieno konferencijos dalyvio.

Pirmuoju LBF viceprezidentu išrinktas Vilmantas Bobinas, viceprezidentu mėgėjų boksui tapo A.Danilaitis, viceprezidentu APB ir WSB boksui – Gintautas Statkevičius.

LBF generaliniu sekretoriumi išrinktas Donatas Mačianskas, trenerių tarybos vadovu perrinktas Vidas Bružas, teisėjų kolegijos pirmininku – Anatolijus Kriukovas, klubų atstovu –  Bronislovas Šimokaitis, revizoriaus pareigos patikėtos Mantui Mačiui.

Vilniuje vykusioje neeilinėje konferencijoje už D. Šalugą balsavo 32 konferencijos nariai iš 45-ių.

„Bokso bendruomenė pademonstravo vienybę ir kartu įveikėme susidariusias kliūtis. Boksą puoselėjantys treneriai, klubų vadovai nori keistis, siekia, kad boksas vystytųsi ir dar kartą parodė, kad netoleruos tų, kurie siekia tik savo asmeninių interesų. Sieksiu, kad ir toliau federacijos veikla būtų skaidri, į jos veiklą būtų įtraukiama kuo daugiau boksą mylinčių žmonių. Boksas – viena iš nedaugelio sporto šakų, kurios atstovai Lietuvos garbę gynė visose olimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo. Visi kartu siekiame tęsti šią tradiciją“, – sakė D. Šaluga.

Neeilinės LBF konferencijos prireikė dėl teisminių ginčų, į kuriuos federaciją įvėlė buvę LBF Vykdomojo komiteto nariai. 2016 m. vykusi konferencija dėl smulkių procedūrinių pažeidimų buvo pripažinta negaliojančia.

„Norėdami išvengti galimų oponentų interpretacijų ir teisminių ginčų, į kuriuos federacija buvo įvelta beveik dvejus metus, stebėti konferencijos pakvietėme Tarptautinės bokso federacijos vadovus ir svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų atstovus“, – teigė D. Šaluga.

LBF kvietimu į konferenciją atvyko Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) viceprezidentas ir Vykdomojo komiteto narys marokietis Mohamedas Moustahsane. Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) atstovai.

Tapti LBF prezidentu iš viso pretendavo 4 kandidatai. Andrius Danilaitis surinko 13 balsų. Kandidatūrą taip pat iškėlęs boksininkas Evaldas Petrauskas gavo 2 balsus, o jo treneris Vladimiras Bajevas palaikymo nesulaukė nei iš vieno konferencijos dalyvio.

Pirmuoju LBF viceprezidentu išrinktas Vilmantas Bobinas. Viceprezidentu mėgėjų boksui tapo A. Danilaitis, viceprezidentu APB ir WSB boksui – Gintautas Statkevičius.

LBF generaliniu sekretoriumi išrinktas Donatas Mačianskas, Trenerių tarybos vadovu perrinktas Vidas Bružas, Teisėjų kolegijos pirmininku – Anatolijus Kriukovas, klubų atstovu – Bronislovas Šimokaitis. Revizoriaus pareigos patikėtos Mantui Mačiui.

P.Zabielskas ir A.Arėška šią savaitę viešame pareiškime tvirtino, kad LBF finansinėse ataskaitose trūksta duomenų apie pajamas iš kai kurių renginių, tarp jų – iš 2017 m. surengto tarptautinio Dano Pozniako bokso turnyro, kartu su Tarptautine bokso mėgėjų federacija (AIBA) suorganizuotų trenerių mokymo kursų.

Į tai D.Šaluga atsakė, kad visos LBF lėšos yra apskaitytos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir yra visi tai patvirtinantys dokumentai.

"LBF finansai kruopščiai revizuojami, išsami revizoriaus ir finansinė ataskaitos patvirtintos LBF ataskaitos konferencijoje. Po teismų maratono į LBF generalinio sekretoriaus postą atsisėdęs A.Arėška kartu su viceprezidentu P.Zabielsku nepagrįstai šmeižia Lietuvos bokso federaciją ir visą bokso visuomenę. Teisininkai ne kartą ragino dėl šių veikėjų skleidžiamo šmeižto kreiptis į teismus, tačiau nebenorime veltis į teisminius ginčus ir eikvoti lėšas bylinėtis, o ne boksininkams. Sportininkams lėšos yra reikalingesnės.

Teisininkai ne kartą ragino dėl šių veikėjų skleidžiamo šmeižto kreiptis į teismus, tačiau nebenorime veltis į teisminius ginčus ir eikvoti lėšas bylinėtis, o ne boksininkams.

Finansiniai dokumentai A.Arėškai neperduoti dėl labai svarbių priežasčių. Po 2016 m. balandžio 30 d. įvykusios LBF neeilinės rinkimų konferencijos, kurioje A.Arėška nebuvo perrinktas generaliniu sekretoriumi, jis pasisavino ir iki šios dienos neperdavė federacijai priklausančio turto – gyvybiškai svarbių dokumentų, tokių kaip įstatai, finansiniai dokumentai bei LBF antspaudas. Neatmetame galimybės, kad A.Arėška tokių neteisėtų veiksmų ėmėsi dėl to, kad jam esant generaliniu sekretoriumi jokios turnyrų lėšos nebuvo apskaitomos, tad, negrąžindamas dokumentų, stengiasi tai nuslėpti. Baiminamės, kad pastarųjų metų dokumentus perdavus A.Arėškai jie ir vėl gali pradingti.

Atkreipiame dėmesį, kad nei A.Arėška, nei P.Zabielskas nedalyvavo LBF ataskaitos konferencijoje, kur buvo pateiktos ir patvirtintos finansinė bei revizoriaus ataskaitos.

Kad LBF finansai tvarkomi pagal visus reikalavimus, patvirtino ir Kūno kultūros ir sporto departamento auditas, neradęs jokių pažeidimų, išskyrus tai, kad A.Arėška yra nusavinęs ir negrąžinęs finansinės apskaitos dokumentų.

Būtent todėl visi finansiniai dokumentai nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki dabar nebus perduoti A.Arėškai iki LBF rinkimų konferencijos, kuri vyks birželio 9-ąją Vilniuje. Po rinkimų visi finansiniai ir kiti dokumentai bus perduoti LBF vykdomajam komitetui", – rašoma LBF prezidento D.Šalugos pranešime.