„Šiandien girdėjau, kad galima turguje rasti Lietuvoje užaugintų bulvių, bet dar nė vienas kilogramas lietuviškų bulvių nebuvo nukastas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Anot jo, kaimyninėje Lenkijoje rusiškų daržovių problema yra itin opi, ir nors Lietuvoje ji dar nėra didelė, bet ją reikia užkardyti kuo anksčiau.

„Šiemet (rusiškų daržovių įvežimo į Lenkiją – BNS) mastas yra padidėjęs kartais – jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį“, – sakė P. Andriejavas.

Asociacijos vadovo teigimu, Lenkijos ūkininkai, konkuruodami su nesaugia pigia rusiška produkcija, savo prekes parduoda itin pigiai, todėl nelygioje konkurencinėje kovoje nukenčia ir Lietuvos ūkininkai.

Jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį.

 

„Imamasi priemonių kryptingai žlugdant tos šalies sektorius, nes žlugdyti nereikia tiksliai į tą šalį kad vežtų, tarkim, į Lietuvą, nes šiai dienai juk į Lietuvą nė vienas kilogramas neįvažiavo oficialiai, bet aplinkui pas kaimynes sektorius yra žlugdomas“, – pabrėžė jis.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad klastojamuose dokumentuose rašoma, kad produkcija yra lenkiška, o kai kurie pardavėjai tiesiog nenurodo kilmės šalies.

„Ji (produkcija – BNS) turi per kažkur įvažiuoti, čia reikia turėti sieną. Geriausias dalykas tai yra Lenkija per Baltarusiją arba Latvija, Estija, kur tiesiog su Rusija sieną turi“, – aiškino S. Dimaitis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė tikino, kad daugiausia klastojamos produkcijos Lietuvoje galima rasti turguose, be to, problema kyla ne pirmą kartą.

„Prieš kelis metus kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nes pastebėjome lietuviškų bulvių pardavimus, kai jų dar nebuvo kasama. (...) Maisto ir veterinarijos tarnyba važiuodavo į turgus arba į bazes ir pas tuos ūkininkus prašydavo parodyti pakasą, (...) dažnu atveju jų nebuvo. (...) Mes šiais metais prašysime tarnybos, kad prašytų parodyti pakasą“, – pasakojo ji.

LŠA anksčiau skelbė, jog šiais metais fiksavo žemiausią importinės produkcijos kainą per pastaruosius kelerius metus, kuriai įtakos daro įvežtinė produkcija iš Rusijos.

LŠA Žemės ūkio ministerijos prašo imtis veiksmų, kad importas iš Rusijos būtų sustabdytas. Taip pat prašo įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį.

Lietuvos žemės ūkio rūmai taip pat kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į ES institucijas, kad būtų uždraustas produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedama patikra, visuomenei viešinama, kokios įmonės parduoda tokią produkciją.

„Šis derlius nėra mažas, galbūt netgi didesnis negu praėjusiais metais. Neblogai užderėjo bulvės, svogūnų derlius galbūt yra didesnis negu vidutinis“, – teigė D. Šateikienė, pridurdama, kad kiekvieno ūkio situacija yra individuali ir priklauso nuo daugybės faktorių, kaip laistymas, klimatas konkrečiame regione ir pan.

LDAA valdybos pirmininkė Eltai teigė, kad turbūt didžiausių nuostolių praūžusios vasaros audros padarė rapsų augintojams, tuo metu daržovių laukams buvo pakenkta gana nežymiai.

Pasak D. Šateikienės, kol kas sezoninių darbuotojų trūkumo daržovių ūkiai taip pat nejaučia.

„Priklauso ir nuo regiono, nuo ūkio, kiek jam reikia darbuotojų, kiek jame yra pastovių darbuotojų. (...) Negalima sakyti, kad (darbuotojų – ELTA) stygius labai jaustųsi. Visą laiką būna svyravimas, (dirbančių – ELTA) žmonių būna tai daugiau, tai mažiau. Kad visai nebūtų, kam dirbti, dar nėra. (...) Tarp asociacijos narių susiduria vienas kitas su šia problema, bet, kad masiškai nebūtų kam derliaus nuimti, nėra“, – sakė D. Šateikienė.

Žemės ūkio ministerija siūlo, kad pagalbos dydžiai pagal atskirus produktus siektų 130-230 Eur/t, jeigu produktai išdalijami labdarai, ir 65-115 Eur/t, jeigu produktai kompostuojami.

„Prioritetas, kad tos daržovės būtų patiektos ant stalo, o ne utilizuotos. Tas kiekis susidaro ne tik dėl mokyklų uždarymo, didžiausias kiekis yra dėl eksporto, kuris sustojo. Priemonė yra parengta, pinigai irgi yra numatyti, Vyriausybė turėtų patvirtinti dėl kompensavimo. Tik yra kompensavimo lygiai skirtingi. Kuo paprasčiau, tuo mažiau ir kompensuosime, kad nebūtų suinteresuotumo išvežti į biofabrikus, kad būtų produktas suvalgytas“, – Eltai sakė A. Palionis.

„Iš karto birželį pradėsime rinkti paraiškas“, – pridūrė ministras.

Bendras lėšų poreikis iš valstybės biudžeto 2020 metams šiai priemonei negalės viršyti 2 mln. eurų. Planuojama, kad parama daržovių augintojus pasiektų trečiąjį metų ketvirtį.

Anot ŽŪM, pagalbą planuojama skirti už labdaros organizacijoms, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir bendrojo ugdymo mokykloms, įkalinimo įstaigoms, ligoninėms, senelių priežiūros ir globos namams, zoologijos sodams ir parkams, gyvūnų prieglaudoms, medžiotojų būreliams, pašarų naudotojams nemokamai paskirstytus ar sunaikintus šviežiam vartojimui skirtus produktus: bulves, burokėlius, morkas, kopūstus.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų kovą, palyginti su pernai, burokėlių supirkimas mažėjo 34,99 proc.

Šis siūlymas trečiadienį bus svarstomas Vyriausybės pasitarime.

Praėjusį antradienį didžiąją šalies dalį, išskyrus vakarinę, nuklojo sniegas, be to, nuo antradienio didžiojoje šalies dalyje naktimis būna šalnos. 

„Sniegas, galvočiau, yra gerai, nes jis labai gerai atgaivino dirvožemį ir dabar jau jokia sausra nebaisi – labai gražiai praturtino žemę, atgaivino. Jei blogai išgenėti ir suformuoti krūmai, tai tokius truputėlį palaužė, bet kiek skambinau, kiek šnekėjau su šilauogininkais, sausmedžių augintojais, nes jiems aktualiausia, dabar žydėjimas jų, tai žalos nepridarė“, – BNS sakė Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.

Jo teigimu, šalnos kur kas pavojingesnės uogoms, bet jos dar nebuvo tokios stiprios, kad pažeistų augalus.

„Baisu dabar yra šalnos, nes šalna gali visiškai sunaikinti mūsų derlių, nušalti žiedai. Kol kas jos dar nebuvo tokios stiprios, kad matytume pakitimą, nes prieš pat švintant jos įvyksta ir kiek matome, nėra kol kas pažeidimų“, – sakė T. Gurskas.

Didžiausia problema galėjo būti su bulvėmis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė sako, kad neseniai pasėtoms daržovėms ar papildomai apsaugotoms šalnos įtakos neturėjo, tačiau daugiau problemų galėjo būti jau sudygusioms bulvėms.

„Tokiu laiku, gegužės vidury, didelių sudygimų nebūna, morkos, burokėliai, svogūnai, jie dar nėra sudygę. (...) Tokioms daržovėms, kaip salotos, tai vėl yra kitokia situacija, bet jas paprastai irgi uždengę su agro plėvele laiko, tai ji apsaugo“, – BNS sakė D. Šateikienė.

„Didžiausia problema galėjo būti su bulvėmis“, – pridūrė ji.

Anot D. Šateikienės, jei šalna prasideda naktį ir laikosi kelias valandas, tuomet ji augalams kenkia stipriau, bet paryčiais jie ištveria lengviau. Be to,  šalnas iki minus 3 laipsnių augalai išgyvena be didesnių nuostolių.

Pavasarinį sniegą ji sakė vertinanti palankiai, jis pasitarnavo kaip laistymo sistema.

„Tiems, kas pasėta, tas sniegas buvo labai gerai, nes uždengė, ištirpo, visos sėklos gavo drėgmės, visi laukai vienodai gavo drėgmės, visiškai kitaip, negu kai laistymas yra, tai tas garantuoja sudygimą daug geresnį negu kai laistai“, – sakė D. Šateikienė.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šeštadienį ir sekmadienį dienomis daug kur prognozuojami trumpi lietūs, naktį šalnų nenumatoma.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijai pareiškus, kad dalį derliaus teks išmesti, jeigu valdžia „nedarys jokių greitų žingsnių“, Žemės ūkio ministerijos atstovas Karolis Anužis pasiūlė ieškoti maitinimo įstaigų, kurios paimtų daržoves, jas atiduoti labdarai arba pašarams.

„Turėtume ieškoti tų realizacinių taškų toje pačioje maisto grandinėje, jeigu ne ten, tai į labdarą kažkokį atidavimą, o trečias variantas ieškoti, kaip pašaru daržovės gali tapti, jeigu neatitinka maisto reikalavimo“, – Seimo Kaimo reikalų komitete šią savaitę teigė ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovas K. Anužis.  

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas ir 100 narių turinčio žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis BNS informavo, kad 434 tonos burokėlių jau perduotos Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos bendrovei „Tiekesta“, kuri juos sudegins. 

Pagal tiek, kiek liko iki naujojo sezono, matome, kad nebespėsime parduoti praėjusių metų derliaus.

Pasak jo, naikinamos gendančios daržovės, kurių nenupirko klientai Europoje. Lietuvos įmonės jų taip pat nepriima, nes nepajėgia perdirbti.

„Ženklūs kiekiai lieka. Pagal tiek, kiek liko iki naujojo sezono, matome, kad nebespėsime parduoti praėjusių metų derliaus. Burokėliai, saugomi ne šaldytuvuose, dar tinkami naudojimui bus savaitę, 10 dienų, o šaldytuvuose, kurie nėra dideli, – mėnesį“, – BNS tvirtino M. Laukaitis.  

Jo teigimu, kooperatyvo nariai maždaug 500 hektarų plote užaugina apie 20-30 tūkst. tonų burokėlių. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai konservatoriai Rasa Petrauskienė ir Kazys Starkevičius kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad ji atsižvelgtų į daržovių augintojų prašymą ir jiems skirtų paramą, pavyzdžiui, kompensaciją už daržovių išdalinimą. 

„Kaip jau esu minėjusi – Lietuvos žemės ūkio gelbėjimo planas yra diskriminuojantis mažesnių sektorių atžvilgiu. Visi mėgstame kvepiančias ir šviežias daržoves, bet neįvertinus šio sektoriaus patiriamų nuostolių masto ir neskiriant kompensacijų už išdalinamą produkciją, gali būti, kad greitai valgysime tik abejotino šviežumo iš kitų šalių atvežtas daržoves“, – teigė R. Petrauskienė.

Parlamentaro K. Starkevičiaus nuomone, daržovių sektorius yra itin svarbus, nors ir sudaro tik apie 5 proc. visos Lietuvos žemės ūkio produkcijos, tačiau jis ne tik visiškai aprūpina vidaus rinką pagrindinėmis šakniavaisinėmis daržovėmis, bet ir eksportuoja nemažą dalį bulvių ir burokėlių.

„Žemės ūkio ministerijos siūlomas pagalbos planas numato efektyvias priemones dideliems žemės ūkio ir maisto sektoriams, tačiau neįvertinama, o gal ir nutylima, kad tokie sprendimai ypač skaudžiai atsilieps smulkesniems ūkiams, kurių produkcijos tiekimas buvo orientuotas į rajonų mokyklas, darželius bei kitas biudžetines įstaigas“, – teigė K. Starkevičius.

Lietuvos daržovių augintojų asociaciją jungia 112 narių – 98 augintojus ir 14 įmonių, šis sektorius sukuria per 15 000 darbo vietų, sezono metu – dar daugiau. Užsidarius didelei daliai viešojo maitinimo įstaigų, sustabdžius ugdymo procesą, Lietuvos daržininkystės ūkių saugyklose susidarė dideli neparduotos produkcijos kiekiai (priklausomai nuo ūkio ar kooperatyvo dydžio – nuo 200 iki 10 tūkst. tonų), kai tuo tarpu vertinant daržovių poreikį įprastomis sąlygomis, daržovių produkcijos šiuo laikotarpiu ankstesniais metais jau trūkdavo. Pasak parlamentarų, atidarius lauko kavines, augintojai nepajuto suaktyvėjusios prekybos minėtame sektoriuje ir nors daržovių augintojai visais būdais stengiasi parduoti  daržoves, tačiau asociacijos teigimu, gaunamos pajamos nekompensuos patiriamų nuostolių, o didelę dalį maistui išaugintos kokybiškos produkcijos gali tekti sunaikinti.

„Latvijoje numatoma taikyti tiesioginių dotacijų paramą ir daržovių augintojams, kurie susikaupusią produkciją išdalins paramos ir pagalbos organizacijoms, zoologijos sodams. Niekaip nesuprantu, kodėl Žemės ūkio ministerija į pagalbos planą neįtraukia visų nukentėjusių sektorių. Ar Lietuvos daržovių augintojai prastesni už Latvijos?“ – klausia R. Petrauskienė.

Daržovių asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad šiemet sausra – žymiai ankstyvesnė nei pernai.

„Sausra Lietuvos regionuose yra labai skirtinga, kai kurie rajonai gauna kritulių, o kiti visi negauna. Vakaruose dar truputį palyja. Situacija labai skirtinga, bet aišku, kad sausra žymiai ankstyvesnė. Priklausomai, kokia yra dirvos struktūra, augintojai jau prieš įdirbdami sėjai turėjo ją laistyti“, – BNS sakė Z. Cironkienė.

Daržovių kaina negali kilti iki begalybės. Ji yra tokia, už kiek vartotojas gali įpirkti.

„Pernai irgi turėjome tokių atvejų, bet šiemet sėja prasidėjo dar anksčiau ir ne todėl, kad tai yra optimalus sėjos laikas, bet todėl kad augintojai bijo, jog žemė visiškai išsausės. Ypač tie, kurie neturi laistymo sistemų“, – pridūrė ji.

Ji teigė kol kas negalinti prognozuoti kainų – tai lems eksporto ir importo situacija ir užaugintas derlius.

„Niekas nežino, koks bus sezonas, ar bus į Lietuvą įvežama produkcija, ar iš Lietuvos bus galima išvežti, nes kai kurių daržovių užauginame daugiau, nei kad reikia mūsų rinkai. Galų gale, daržovių kaina negali kilti iki begalybės. Ji yra tokia, už kiek vartotojas gali įpirkti“, – sakė Z. Cironkienė.

Augintojai skaičiuoja, kad daržovių savikaina viruso metu išaugo maždaug 10 proc. dėl įvairių apsaugos priemonių naudojimo, tačiau produkcijos pardavimo kaina liko ta pati.

„Yra vartotojų mažesnė perkamoji galia, mažiau perkama, einama, ieškoma. (...) Pavyzdžiui, raugintus kopūstus, morkas ir svogūnus pirko gerai, tačiau šviežių kopūstų pirkta mažiau“, – sakė Z. Cironkienė.

Ji pabrėžia, kad ūkininkus neramina dėl koronaviruso įvestas karantinas ir apribojimai maitinimo bei apgyvendinimo įmonėms – dėl to kai kuriems ūkiams gali likti neparduota po kelis šimtus ar net tūkstančius tonų daržovių, o nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių eurų.

Šnekėjome su braškininkais, kadangi jų uogos pirmos atsiras, tai sako, neturėtų kilti, nes pasaulinė rinka vistiek yra visur panašiai tokia pati.

„„Horeca“ sektorius užsidarė, ir visa produkcija, kuri buvo tam sektoriui, šiai dienai liko, kas buvo rezervuota, liko neparduota – bulvės ir burokėliai. (...) Skaudžiai dėl to nukentėjo smulkesni ūkininkai, kurie dirbo su aplinkinių rajonų mokyklomis, darželiais, valgyklomis“, – sakė ji.

Tuo metu Uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad uogininkams šilti orai kur kas palankesni nei šalnos, todėl problemų teigia nematantis.

„Kiekvienas normalus ūkis uogų turi laistymo sistemą, o kitaip aš uogų ir negalvočiau auginti, nebent jos tikrai labai atsparios. Bet jeigu tai yra braškės ar šilauogės, avietės, tai be laistymo sistemos neįsivaizduoju gero, perspektyvaus ūkio. Mums geriau turėt šiltas dienas, bet neturėti šalnų“, – BNS sakė T. Gurskas.

Jis sako, kad šiemet uogų kainos turėtų likti tokios pat, kaip pernai – pirmųjų braškių kaina gali siekti apie 10 eurų, vėliau jos turėtų kristi iki 4,5-5 eurų, o per patį piką gali pasiekti ir 2-2,5 euro.

„Šnekėjome su braškininkais, kadangi jų uogos pirmos atsiras, tai sako, neturėtų kilti, nes pasaulinė rinka vistiek yra visur panašiai tokia pati, negali užsilaužti didelės kainos, nes priveš iš kitur pigiau, tik galbūt neveš iš Lenkijos tie mažiukai tiek daug. Bet kol kas kainos lygiai tas pats, kaip anksčiau“, – teigė T. Gurskas.

„Bulvėms, svogūnams, kopūstams, jų derliui padaryta didžiausia žala, o morkoms ir burokėliams dar yra laiko augti, tai žiūrėsime“, – sausros padarinius apibūdino Z. Cironkienė.

Pasak jos, jei išsilaikys pakankamai geri orai, tai gali ištaisyti padėtį morkoms ir burokėliams.

„Bulvėms kažkiek irgi, ypač ankstyvesniam derliui. Svogūnai vegetaciją savo didžiąją jau baigė, jie jau nedidės, iš tikrųjų bus smulkūs. Su kopūstais irgi daug problemų buvo. Dar laiko augti yra morkoms ir burokėliams“, – Eltai teigė LDAA direktorė.

Bulvėms, svogūnams, kopūstams, jų derliui padaryta didžiausia žala, o morkoms ir burokėliams dar yra laiko augti.

Z. Cironkienė sakė, kad pastarasis lietus derliui padėjo, todėl panašaus oro tikimasi ir toliau.

Kaip ELTA jau rašė, hidrologinė sausra šalyje šiuo metu yra pasibaigusi, o geriausia situacija yra Vakarų Lietuvos upėse, Eltai šią savaitę nurodė Hidrometeorologijos tarnyba.

Kaip apžvalgoje nurodo Hidrometeorologijos tarnyba, šių metų birželis buvo šilčiausias nuo 1961 metų. Vidutinė oro temperatūra siekė 20,1 laipsnio šilumos, 12 dieną buvo pasiektas naujas birželio mėnesio karščio rekordas – 35,7 laipsnio šilumos. Buvo registruotos šešios tropinės naktys (kai oro temperatūra nakties metu nenukrinta žemiau 20 laipsnių karščio).

Birželio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 33 mm. Daug kur jų kiekis neviršijo 30 mm ir tik 5 stotyse išmatuota daugiau nei 60 mm kritulių, nurodo tarnyba.

Šiltų orų banga Lietuvoje ir visoje Europoje daržovių augintojus verčia nerimauti, nes auga šiltnamiuose auginamų daržovių pasiūla, pomidorai, agurkai ir smidrai pinga, juos sunku parduoti.

Pasak Daržovių augintojų asociacijos, prie krentančių kainų prisideda ir didėjantis perpardavinėtojų skaičius. Tuo metu morkų kainos pastaruoju metu augo 40 procentų.

Aiškinama, kad jau nuo naujų metų jaučiamas jų trūkumas. Tai dėl nedidelio derliaus Lietuvoje bei nekokybiškų lenkiškų morkų.

Prekybininkams pradėjus vežti morkas iš užsienio, šių kaina natūraliai didesnė. Augintojai sako, kad pamažu prasideda pavasarinė sausra, o tai gali pakelti ir kitų daržovių kainas.