– Paskutinę dieną į VMI atėjo tikrai nemažai žmonių.

– Pastebime, kad paskutinėmis deklaravimo dienomis visada yra aktyvesnis gyventojų susidomėjimas.

– Ar aiškinotės, dėl kokių priežasčių paskutinę dieną tiek žmonių atėjo į VMI?

– Tai gyventojai, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus arba pažymą. Gyventojai, kurie dešimt metų neišlaikė nekilnojamojo turto ir jį pardavė arba kurie trejus metus neišlaikė transporto priemonių ir jas pardavė. Situacijų tikrai yra įvairių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar paskutinę dieną dar įmanoma aptarnauti žmogų, kuris iš anksto neužsiregistravo?

– Klientams taikome atjautą, stengiamės priimti ir padėti. Tačiau pagrindinis veikimo principas – priimami iš anksto užsiregistravę gyventojai. Reikia internetu pasirinkti patogų laiką, užsiregistruoti ir atvykti.

– Ką reiškia gegužės 2 d. riba? Kokie vėliau įsijungia kiti mechanizmai?

– Gyventojai, kurie privalėjo pateikti deklaracijas ir pavėlavo, pirmiausia gaus VMI priminimus, kad reikia deklaruoti. Gyventojai, kurie turi finansinių sunkumų ir negali pateikti deklaracijų, gali kreiptis į VMI ir jiems sudaroma mokestinės paskolos sutartis, vadinasi, gyventojų pajamų mokesčio suma atidedama, išdėstoma dalimis, galima vėliau sumokėti.

– Kokia delspinigių reikšmė?

– Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos, kada gyventojai turėjo pateikti metines pajamų deklaracijas. Šiuo metu yra 0,03 proc. sumos kiekvienai dienai nuo nesumokėtos mokesčių sumos.

Šiuo metu yra 0,03 proc. sumos kiekvienai dienai nuo nesumokėtos mokesčių sumos.

– Ar visiems Lietuvos piliečiams reikia pildyti deklaraciją?

– Tai paprasčiausia sužinoti prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos. Jeigu pas juos yra mokėtina pajamų mokesčio suma, žinoma, tokiems gyventojams reikia pateikti ir sumokėti. Tai gyventojai, kurie vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus arba pažymas. Galbūt gyventojas buvo išsiėmęs verslo liudijimą kelioms dienoms ir pamiršto. Jei irgi gauna.

– Tokiu metu aktyviai darbuojasi ir sukčiai. Kaip su jais tvarkotės?

– Gyventojus raginame būti budrius ir atsargius. Informaciją plačiai platinome ir socialiniuose tinkluose, interneto puslapyje. Informuojame, kokios informacijos prašo VMI, kaip atskirti, ar tai sukčių, ar VMI pranešimas.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo „Hidroterra“ ir LNM sudarytos sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas neteisėtu, o įmonei iš muziejaus priteista 525,3 tūkst. eurų dydžio skola bei 59,7 tūkst. eurų delspinigių.

Muziejus teigia, kad šio sprendimo neskųs ir priteistą sumą sumokės, nes teismo verdiktas atvėrė kelią naudoti bendrovės parengtą projektą.

„Toks sprendimas mūsų neliūdina, nes visą laiką pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą. Dabar turime aiškų atsakymą, kuriuo iš dviejų kelių turime eiti, nes iki šiol situacija buvo itin neaiški: projektas buvo parengtas vienaip, o kontroliuojančios institucijos – CPVA ir Statybos inspekcija – matė kitaip,  – pranešime cituojamas muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas. – Vykdydami darbus neturėdami patvirtinimo, kuri pusė teisi, rizikavome pradėti nelegalias statybas Gedimino kalne ir taip pažeisti teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu tiksliai nepasisakė. Dabar viskas yra aišku.“

Toks sprendimas mūsų neliūdina, nes visą laiką pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą. Dabar turime aiškų atsakymą, kuriuo iš dviejų kelių turime eiti, nes iki šiol situacija buvo itin neaiški.

Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ strigo esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai: įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone 2021 metais nutraukė sutartį.

Bendrovė šį sprendimą tuomet apskundė teismui. Pastarasis konstatavo, kad sutartis nutraukta neteisėtai. Vis dėlto šis sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

„Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su apygardos teismo išvada, kad Lietuvos nacionalinis muziejus neturėjo jokio pagrindo pripažinti UAB „Hidroterra“ pažeidus sutartį iš esmės bei ją vienašališkai nutraukti“, – rašoma antradienį išplatintame teismo pranešime.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Hidroterra“ ne tik įvykdė sutartį, bet ir ėmėsi veiksmų išsiaiškinti savo galimą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad „Hidroterra“ nesilaikė sutartyje nustatytų darbų vykdymo terminų, tvarkos, nebendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Muziejus teigia ketinantis atsiskaityti su buvusiu rangovu už neapmokėtų darbų dalį, kuri siekia daugiau nei 0,5 mln. eurų, ir naudoti jų parengtą projektą tolesniems kalno tvarkymo darbams.

„Gaila, kad aiškiam sprendimui prireikė tiek laiko, kuris kainavo ir pinigus – ES lėšos, numatytos kalno tvarkymui, neturint aiškumo ir teismo sprendimo turėjo būti perskirstytos kitiems projektams, tačiau dabar jau galėsime nedelsdami judėti su kalno tvarkymo darbais. Visų pirma turėsime užsitikrinti valstybės finansavimą ir skalbsime viešąjį konkursą rangos darbams pietrytinėje kalno dalyje“, – teigia muziejaus atstovas.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko praėjusių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.

Kaip antradienį pranešė muziejus, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili: drėgnas pavasaris didesnių problemų kalno šlaitams nesukėlė, efektyviai veikia visame kalne ir pietrytiniame šlaite įrengtos būklės laikinos stabilizavimo priemonės.

Pasak LNM, kalno būklė yra nuolat stebima, tačiau kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų.

Į teismą kreipėsi Panevėžio ligoninė, nesutikdama su Panevėžio darbo ginčų komisijos išvada, kad iš jos turi būti išieškotas 135 darbuotojams nesumokėtas padidintas darbo užmokestis karantino metu dirbant su sergančiais COVID-19 pacientais.

Teismas ligoninės ieškinį tenkino iš dalies, bet priteisė išmokėti priedus bei delspinigius 25 ligoninės darbuotojams. Likusių atsakovų reikalavimus teismas atmetė. Ši nutartis gali būti skundžiama apygardos teismui.

Teismas konstatavo, kad ne visi ligoninės darbuotojai galėjo pretenduoti į priedą už darbą pandemijos sąlygomis, nes ne visi tiesiogiai dirbo su COVID-19 pacientais.

Teismo duomenimis, iš 135 ieškinį pateikusių ligoninės darbuotojų – medikų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, valytojų, maisto išdavėjų, sanitarų – daugiau nei 20 kreipėsi į teismą dėl taikos sutarčių sudarymo.

Teismas patvirtino taikos sutartis.

Pernai lapkritį Darbo ginčų komisija įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135 šios ligoninės medikams. Pirminiais duomenimis, tuomet tam reikėjo per 400 tūkst. eurų.

Ginčas tarp dalies Respublikinės Panevėžio ligoninės medikų ir administracijos kilo 2020 metų balandį, kai administracija priedus, siekiančius 60–100 proc. algos, skyrė tik tiesiogiai su patvirtintais COVID-19 pacientais dirbusiems ligoninės darbuotojams.

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai teigė, kad tokia ligoninės administracijos politika nėra teisinga, mat pavojingomis sąlygomis dirbo ir tie medikai, kurie paslaugas teikė pacientams, galbūt užsikrėtusiems COVID-19, laukiant, kol paaiškės jų COVID-19 testo atsakymas.

Šiuo metu, VMI duomenimis, 439 gyventojai ir 253 įmonės, kurie anuomet sudarė periodinių mokėjimų grafikus ir turėjo galimybę per dvejus metus pamirštus mokesčius sumokėti be jokių palūkanų, dar turi 6,2 mln. eurų nesumokėtų pamirštų mokesčių. Jų nesumokėjus iki birželio 30 d., nuo likusios mokesčių dalies bus apskaičiuoti delspinigiai ir mokėtina suma padidės.

„Tiems mokesčių mokėtojams, kurie buvo sudarę mokėjimų grafikus, bet nėra sumokėję praeityje pamirštų mokesčių, šiandien apie tai priminėme asmeniniais laiškais, – sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, pažymėdama, jog tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas dėl pandemijos patyrė finansinių sunkumų, ir tai jam sutrukdė laiku (iki birželio 30 d.) įvykdyti periodinių mokėjimų grafiką, jis turi galimybę nuo liepos 1 d. kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį perskaičiuotai sumai įstatymo nustatyta tvarka. Neįvykdžius periodinių mokėjimų grafiko ir nepateikus prašymo dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, VMI turės pradėti išieškojimo veiksmus, prabrėžiama VMI pranešime.

2019 m. pirmą pusmetį VMI pakvietė mokesčių mokėtojus savarankiškai ištaisyti klaidas ir deklaruoti praeityje pamirštus mokesčius bei juos sumokėti be jokių baudų ir delspinigių. Užtikrinant mokesčių mokėtojų anonimiškumą VMI neidentifikavo asmenų, kurie pasinaudojo galimybe atsiskleisti, ir deklaracijas priėmė bendrąja tvarka, tačiau apie savanoriško atsiskleidimo mastą anuomet bylojo tam tikri rodikliai, vienas iš jų – deklaracijų tikslinimo pokytis, kuris, lyginant su ankstesniais metais ir eliminavus tikslinimus, susijusius su darbo užmokesčiu, išaugo maždaug 42 mln. eurų.

1447 mokesčių mokėtojai pasinaudojo unikalia galimybe sudaryti periodinių mokėjimų grafikus ir beveik 17,4 mln. eurų sumą sumokėti dalimis per dvejus metus.

Konsultacijas mokesčių klausimais teikia VMI specialistai trumpuoju telefonu 1882. Taip pat aktuali informacija bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus yra skelbiami ir nuolat atnaujinami www.vmi.lt skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 9 dieną atmetė įmonės skundą.

Teismas konstatavo, jog „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepagrįstai bandė susigrąžinti beveik 6,5 mln. eurų PVM – įmonė deklaravo 2012-2015 metais sudarius 23,54 mln. eurų vertės sandorius su jau bankrutavusia bendrove „Construction ace“, taip pat milijoninės vertės sandorius su įmonėmis „Extra švara“, „Golbena“, „Monlera“, „GJ baldai“, „Baldų meistras“, tačiau anot VMI, paslaugos ir prekės realiai nebuvo suteiktos.

„Bendrovė iš karto nepateikė visų duomenų iki patikrinimo akto surašymo. Kolegijos vertinimu, taip siekta VMI kliudyti išsiaiškinti visas aplinkybes bei išvengti mokestinės atsakomybės. Įmonės operacijų apskaita buvo neišsami, nenaudinga ir netinkama, duomenų trūkumas atėmė galimybę patikrinti, ar galėjo įvykti sandoriai“, - rašoma teismo nutartyje.

Anot teismo, Mokesčių inspekcija turėjo pagrindą konstatuoti, kad „Nekilnojamojo turto valdymo“ teisė į PVM atskaitą turi būti apribota ir įmonė turi mokestį sumokėti.

Teismas paliko galioti 2019 metų gegužę Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo „Nekilnojamojo turto valdymo“ pretenzijos atmestos.

Teisme bendrovė siekė, kad būtų panaikinti 2018 metais priimti VMI ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai – pagal juos įmonės turi sumokėti beveik 6,52 mln. eurų PVM, 3,43 mln. eurų delspinigių ir 1,86 mln. eurų baudą.

Anot VMI, „Nekilnojamojo turto valdymas“ fiksavo didelės apimties statybos bei rekonstrukcijos paslaugų įsigijimus, tačiau įtarimų sukėlė paslaugas parduodančių įmonių elgesys bei pasikartojančios jų steigimo ir bankrutavimo aplinkybės.

„Tam tikru metu pardavėjų akcininku arba vadovu laikinai tapdavo užsienio pilietis, kuris atvykdavo kelioms dienoms į Lietuvą, o vėliau paskyręs savo atstovą dingdavo. Tuomet, neilgai trukus pardavėjas, deklaravęs sandorį, bankrutuoja, nespėjęs sumokėti mokesčių, kurį pirkėjas bando susigrąžinti iš valstybės biudžeto“, – rašoma VMI pranešime.

„Nekilnojamojo turto valdymas“ lygiomis dalimis priklauso Kanadoje registruotai kompanijai „Rakhin consulting enginering“ ir Šveicarijos „United engineering & consulting capital“. Kanados įmonės atstovu įmonės dokumentuose įvardijamas S. Rachinšteino tėvas.

Įmonė Lietuvoje valdo įvairaus komercinio nekilnojamojo turto, kurio dalį už skolas antstoliai pastaruoju metu bando parduoti varžytinėse.

2016 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad S. Rachinšteinas yra kaltas dėl daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus. Jam tuomet skirta pustrečių metų kalėjimo.

Tuomet teismai konstatavo, jog jis per fiktyvių įmonių tinklą galėjo legalizuoti apie 3 mln. eurų, pasisavinti per 400 tūkst. eurų PVM. Nusikaltimai įvykdyti 2000-2004 metais.

Taip pat nutarta reglamentuoti alternatyvių paslaugų ir darbų pirkimų atvejus ir sąlygas, kai šių paslaugų ir darbų įsigyti per CPO LT administruojamas elektronines pirkimų sistemas nepavyksta, nėra galimybės ar pirkimus vykdantis asmuo tai gali padaryti efektyvesniais būdais, racionaliau naudodamas tam skirtas lėšas.

Atsisakoma, kad Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ar savivaldybės institucijos paskirti atsakingi atstovai privalo vizuoti atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą. Aplinkos ministerija pažymi, kad pakeitimas neturėtų mažinti vykdomų darbų priežiūros, nes pagal taisyklių nuostatas už lengvatinio kredito naudojimo pagal paskirtį kontrolę vykdo lengvatinį kreditą suteikusi finansų įstaiga, atliktų darbų aktai periodiškai bus teikiami BETA, kai projekto administratorius kreipsis valstybės paramos dėl kitų paramos būdų.

Rekomenduojama lengvatinius kreditus daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiančioms finansų įstaigoms karantino laikotarpiu netaikyti delspinigių už lengvatinius kreditus, taip pat sudaryti lengvatinio kredito grąžinimo atidėjimo galimybę lengvatinio kredito įmokas mokėti vėluojantiems lengvatinio kredito gavėjams.

Manoma, kad tai užtikrins parengtų ir rengiamų projektų įgyvendinimą karantino laikotarpiu, taip pat mažins COVID-19 plitimo galimybes ir su tuo susijusias pasekmes.

Tai nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakoreguotame tvarkos apraše dėl tokių sąskaitų administravimo ir jų lėšų naudojimo, pranešė Vyriausybės Visuomenės informavimo grupė. 

Taip pat numatoma, kad apie įmokų nesumokėjusias įstaigas mėnesį nuo karantino pabaigos nebus pranešama Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Tuo siekiama, kad gydymo įstaigoms nebūtų sustabdomos licencijos.

Gydymo įstaigos, atsižvelgdamos į savo finansinę situaciją, galės pačios nuspręsti dėl įmokos sumokėjimo datos. Taip tikimasi, kad dėl koronaviruso infekcijos jos nepatirs neigiamų finansinių pasekmių.

Šie pakeitimai nėra taikomi įstaigoms, kurios gali savo veiklas vykdyti nuotoliniu būdu, bei toms, kurioms užtikrinamas apmokėjimas už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

„Neskubėkite su grynaisiais pinigais į atsiskaitymo vietas. Vienas efektyviausių būdų pažaboti viruso plitimą yra žmonių susibūrimų ribojimas. Dėl to gyventojai raginami be reikalo neiti iš namų. Ypač tai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams. Stovėjimas pašto ar parduotuvių eilėse kelia didelę riziką užsikrėsti pavojingu virusu. Todėl popierinės sąskaitos palauks. Saugokime save ir artimuosius“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Kauno miesto savivaldybės įmonės neskaičiuos delspinigių visą karantino laikotarpį, o jam pasibaigus gyventojai sąskaitas galės apmokėti už praėjusį laikotarpį per 30 dienų.

„Dėkojame visiems, kurie sumokėjo žemės mokestį laiku. Jei dėl kažkokių priežasčių žemės savininkams to dar nepavyko padaryti, jiems reikėtų kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės žemės mokestį mokėti dalimis patogiu grafiku, nes už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai“, – pranešime cituojama VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

VMI duomenimis, iš viso šalyje yra daugiau nei 1 mln. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 709 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus šiemet bus sumokėta apie 41,3 mln. eurų žemės mokesčio: apie 34,8 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 6,5 mln. eurų – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.

2018 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma buvo 40,28 mln. eurų.