Pasaulio pilietė
Pasarčių kaimo miške, Rokiškio rajone, kartu su vyru Edvinu, trimis vaikais, dešimčia avių, dvylika vištų, dviem šunimis ir kate gyvenanti keramikė sėkmingai derina lietuvišką aplinką su gimtosios tautos tradicijomis, kurių supama užaugo.
„Mano skulptūrose vaikiškas paprastumas derinamas su šiuolaikiniu rafinuotumu, o mano išsilavinimas vaizduojamojo meno ir dizaino srityje susijęs su gimtosios Japonijos kultūros paveldu“, – kūrybos kryptį apibūdina menininkė.
Japonijoje, Osakoje, gimusi, vėliau Naujojoje Zelandijoje gyvenusi, Jungtinėje Karalystėje studijavusi N. Kuremoto-Vavilovas sako save matanti kaip pasaulio pilietę Lietuvoje.
„Savo meno praktiką skiriu tam, kad mano vaikų tėvynė (Lietuva) būtų ta vieta, kuria jie galėtų nuoširdžiai didžiuotis", – pabrėžia menininkė.
Objektai: iš japoniškosios kaukių tradicijos atkeliavęs motyvas N. Kuremoto-Vavilovas rankose virto keramikos kūriniais. K. Žilionio nuotr.
Vidinių šešėlių kalba
Naujausias menininkės projektas įkvėptas demonų kaukių tradicijos. „Namuose, kuriuose užaugau, buvo siena, ant kurios buvo sukabintos kaukės, – sako N. Kuremoto-Vavilovas. – Jos mus mokė kiek kitokio moralės pasakojimo. Pasakojo apie tai, kad galime daryti tai, ko neturėtume daryti.“
Japonijoje matydami demono kaukę̨ kieno nors namuose arba dėvimą per festivalį̨, galime susimąstyti: kodėl kviečiame piktąsias dvasias tapti mūsų gyvenimo dalimi? Demono kaukė kviečia žmones susidurti su bauginančia mūsų puse. „Ji žadina vidinį šešėlį ir kviečia jį žaisti. Tada galime jį suvaldyti ir prireikus integruoti į savo gyvenimą. Kaukė simbolizuoja disciplnuotą agresiją“, – sako menininkė.
Demono kaukė kviečia žmones susidurti su bauginančia mūsų puse. Ji žadina vidinį šešėlį ir kviečia jį žaisti. Kaukė simbolizuoja disciplinuotą agresiją.
Nors šiandienis pernelyg supaprastintas moralės kodas neleidžia mums prasiskverbti į gilesnius savos psichikos užkaborius, demonų kaukės, anot keramikės, padeda pasiekti visas savyje esančias energijas – teigiamas ir neigiamas. Tokiu būdu galima visapusiškai išnaudoti savo asmenybę, t. y. būti visu savimi.
Drąsa pripažinti tiesą
Gėris negali egzistuoti be blogio, įsitikinusi kūrėja ir pabrėžia, kad kaip ir daugelis mūsų užaugo pačioje taikiausioje žmonijos istorijoje epochoje, kai moralinė struktūra sukurta atsižvelgiant į kapitalizmo komfortą ir saugumą. Nors agresijos sąvoka paneigiama, ji svarbi formuluojant „gero žmogaus“ kriterijus.
K. Žilionio nuotr.
Ar esi geras žmogus? Gal taip bijai konfliktų, kad slepiesi po gero žmogaus kauke? Išorėje esi ramus, kantrus, vengi konfliktų, niekada nepyksti, praleidi tuos, kas veržiasi į lyderius, nesakai ne viršininkui, bijodamas aplinkinių reakcijos nesiryžti keisti toksiškų santykių, bijai pripažinti, jog turi agresyvių minčių?
Gal savo baimes slepi po moralės skraiste ir geras žmogus tėra įvaizdis? Galiausiai įvaizdžiui paaukojęs savo savitumą sumoki siaubingą kainą? Kada paskutinį kartą kovojai už save, kada tiksliai įvardijai savo širdies turinį? Ar išliksi malonus visą gyvenimą?“ – tarsi savo kūriniais kreipdamasi į auditoriją sako keramikė.
Kas, jei, kurdami savo gerojo žmogaus kaukę, sukuriame ir savo tamsiąją? Jei nuo mūsų slepiamos tiesos priklauso mūsų sielos, šeimos, tavojo pasaulio likimas? Gero žmogaus kaukės nebeužtenka, norint įveikti gyvenimą. Meluodami, liekame skolingi patys sau.
„Pasigilinkime, būkime pasirengę akistatai su šiandienos konfliktu dėl ateities taikos. Atraskime, kur gyvenimas gali mus nuvesti, kai pašalinamos visos ribos, kai elgiamės drąsiai, nuoširdžiai, rodydami dantis ir ragus“, – ragina N. Kuremoto-Vavilovas.
Kas? N. Kuremoto-Vavilovo skulptūrų paroda-projektas „Šešėlis“.
Kur? Kriaunų muziejuje (Sartų g. 12, Kriaunų k., Rokiškio r.)
Kada? Veikia iki rugpjūčio 26 d.
