„Jei taip savikritiškai galvojant, parašyčiau greičiausiai aštuonetą stiprų dešimtbalėje sistemoje, kaip mes susitvarkėme“, – penktadienį policijos surengtoje konferencijoje sakė E. Šileris.

Pasak jo, šalyje įvedus karantiną, policijoje buvo kilęs „lengvas chaosas“, tačiau vėliau, sudarydama COVID-19 veiksmų planą, ji „didžiąja dalimi pataikė su priemonėmis“.

„Manau galima pasidžiaugti, kad dėka susitelkusios bendruomenės, susitelkusių mūsų darbuotojų tiek laisvai samdomų, tiek statutinių, tiek visų kitų, išties, mes susitvarkėme su tuo uždaviniu“, – teigė generalinio komisaro pavaduotojas.

Anot jo, organizuojant policijos patrulių darbą, buvo laikomasi principo „trys kontaktai per dieną, penki – per savaitę“, taip pat policija organizavo darbą pamainomis, pareigūnams keičiantis kas dvi savaites.

E. Šileris taip pat atkreipė dėmesį, kad policijai teko „itin taupiai“ naudoti asmens apsaugos priemones. Anot jo, dirbdama karantino sąlygomis policija teturėjo „8 tūkst. respiratorių, o poreikis dienai buvo keli tūkstančiai“. Tačiau vėliau, anot jo, atsargų trūkumą pavyko išspręsti.

„Tai kas, kad sutartis turėjome pasirašę. Sako, kad atveš pirmadienį ir atveža už dviejų savaičių pirmadienį“, – pasakojo jis.

Pasak E. Šilerio, prasidėjusi krizė taip pat parodė, kad anksčiau priimtais įstatymais buvo ruošiamasi mažo viruso židinio suvaldymui ir virusui pasklidus visoje šalyje aiškiai trūko tiek kompetencijos, tiek specialistų.

„Šiuo atveju židinį turime iki šios dienos, tai yra visa Lietuva, visa teritorija. Kolegų iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijos ir fizinių resursų tikrai ryškiai nepakako“, –  teigė jis.

Jis pasidžiaugė, jog Lietuva išvengė kitose valstybėse taikytų griežtesnių apribojimų, pavyzdžiui, draudimo gyventojams nutolti daugiau nei 100 metrų nuo gyvenamosios vietos.

„Susirgimų skaičius yra minimalus ir valstybė tikrai gerai susitvarkė su šia pandemija – turime vienus geriausių rezultatų pasaulyje ir tikrai neturėjome žiauriausių karantino apribojimų“, – sakė jis.

Kaip sėkmingai įveiktą iššūkį jis įvardijo ir policijos darbą per Velykų savaitgalį, kuomet buvo ribojamas judėjimas į miestus ir miestelius.

Kaip svarbiausias policijos išmoktas pamokas E. Šileris įvardijo sugebėjimą karantino metu susitelkti į prioritetus, didelį dėmesį teiktą komunikacijai, tai pat – procesinius veiksmus nuotoliniu būdu.

„Iš pat pradžių atrodė, tai neveiks, kaip įmanoma žmogų apklausti nuotoliniu būdu? Kas pasirašys, kaip aš jam į akis pasižiūrėsiu? Išmokome tą daryti, tas dalykas juda ir labai tikiuosi, kad tai bus šios pandemijos išmoktoji pamoka, kad kuo daugiau technologijos yra ne priešas, o draugas“, – sakė jis.

Iškalbinga suvestinė

Štai keletas nutikimų: kovo 30 d. pastebėta, kad nuo vasario 2 iki kovo 30 d. Kaune, Ašigalio gatvėje, iš automobilių aikštelės pavogtas automobilis "Porsche Cayenne Diesel". Nuostolis – 45 tūkst. eurų.

Kovo 31 d. Kaune, Karjerų gatvėje, pastebėta, kad apgadinant automobilį BMW iš jo pavogtas lempų jungiklis, pasikėsinta pavogti pavarų perjungimo svirtį, išlaužta apdailos detalė, pavogta priekinė lempa. Padaryta 3 tūkst. eurų žala.

Laikotarpiu nuo kovo 25 d. 13 val. iki kovo 31 d. Kaune, H. ir O.Minkovskių gatvėje, iš automobilio "BMW X6" pavogtas vairas su oro pagalve ir spidometro ekranas. Padaryta 8 tūkst. eurų žala.

Balandžio 2 d. Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje (tenai, kur kadaise gyveno iki gyvos galvos nuteistas Daktarų lyderis Henrikas Daktaras), pastebėta, kad pavogtas automobilis "VW Golf". Padaryta 1,3 tūkst. eurų žala.

Balandžio 3 d. Kaune, V.Krėvės prospekte, prie prekybos centro, apie 15 jaunuolių grupė išdaužė automobilio durelių stiklą ir į jį pripurškė ašarinių dujų. Nukentėjo jaunuolis, gimęs 2001 m.

Balandžio 5 d. Vilniuje, Pylimo gatvėje, autobuse kilus konfliktui, du asmenys sumušė vyrą (gim. 1986 m.). Du neblaivūs įtariamieji (gim. 1975 m. ir 1980 m.) pristatyti į policijos komisariatą.

Balandžio 6 d. Kaune, Taikos prospekte, penki pažįstami jaunuoliai sumušė nepilnametį (gim. 2003 m.) bei pagrobė auksinę grandinėlę ir mobiliojo ryšio telefoną.

Kauno policijos nuotr.

Bandė slėptis po lova

Bene labiausiai visuomenę šokiravęs pastarųjų karantino savaičių įvykis nutiko Kėdainių rajone, Beinaičių kaime, kai kovo 26-osios vakarą į nedidelę vietos parduotuvę įsiveržė keturi kaukėti asmenys. Jie pagrobė alkoholinius gėrimus ir susirinko pinigus iš kasos aparato. Padaryta žala siekė apie 3 tūkst. eurų. Laimė, į Kėdainių rajoną atvykusiems Kauno kriminalistams pavyko sulaikyti penkis jaunus vyrus, apiplėšusius minėtą parduotuvę.

Vieną nusikaltėlių kriminalistams teko sulaikyti besislepiantį po lova. Paskui žiniasklaidoje pasklidusios tokio sulaikymo operacijos nuotraukos sulaukė milžiniškos kritikos ir pašaipų iš komentatorių interneto erdvėje.

Po intensyvių policijos veiksmų buvo nustatyti asmenys, galimai įvykdę šį apiplėšimą. Per visą naktį vykdytus sulaikymus Jonavos mieste buvo surakinti penki vyrai, kurių amžius – 20–25 metai. Kratų metu pas juos aptikti galimai pasisavinti ir jau tušti alkoholio buteliai, cigarečių pakeliai, o pas vieną ir galimai narkotinių medžiagų.

Kauno policijos nuotr.

Daugėja smurtautojų namuose

Kadangi nerimo ir nežinomybės dėl savo ateities kupinas karantino dienas išgyvenantys žmonės visame pasaulyje vis dažniau susimąsto apie nuo COVID–19 pandemijos sukeltus ekonominės recesijos padarinius, daugeliui aktualus tampa ir visuomenės saugumo klausimas. Ar Lietuvai negresia iš naujo tapti "budulių kraštu"? Pasidomėjome, ką apie tai mano dabartiniai ir buvę aukščiausi šalies policijos pareigūnai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris teigė nelinkęs vartoti žodžio panika. "Taip, situacija neįprasta. Bet bendras nusikalstamumas šalyje sumažėjo 20 proc. Sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų netgi per pusę sumažėjo, – kalbėjo E.Šileris. – Tačiau pastebėjome, kad didėja smurto artimoje aplinkoje. Natūralu, kad žmonės gyvena užsidarę namuose ir ne kiekvienas mėgaujasi kasdienybe 100 kv. m ploto būste. Juk daugelis gyvena 20–40 kv. m būstuose. Tad natūralu, kad nuolatinis buvimas namie skatina konfliktus. O ypač tarp alkoholį vartoti linkusių asmenų."

Pasak E.Šilerio, pagal nusikalstamų veikų skaičių daugiausia įvairių įvykių registruojama Vilniuje. "Bet natūralu, kadangi tai yra didžiausias šalyje miestas, kuriame susitelkę daugiausia gyventojų", – pažymėjo jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad daugėja sukčiavimo atvejų. Vėl pastebimai suaktyvėjo iš kalėjimų skambinančių ir apgaulėmis besiverčiančių asmenų veiksmai. "Bendra tendencija visoje Europoje, kad elektroninėje erdvėje vis labiau įsivyrauja sukčiavimai ir nusikaltimai su įsilaužimais. Tarkim, atvejai, kai įsilaužėliai prašo paspausti tam tikras funkcijas arba slaptažodį įvesti, dėl to jie pavagia jūsų pinigus", – kalbėjo E.Šileris.

Vieno aukščiausiųjų šalies pareigūnų žodžiais, pastarosiomis savaitėmis nusikaltimų ir pažeidimų skaičius viešose erdvėse yra kur kas mažesnis, nes dėl karantino kavinės, restoranai uždaryti, o kitos vietos akivaizdžiai ištuštėjusios. "Ateityje, jeigu užsitęs karantinas, matome tiktai konfliktų viduje didesnes tikimybes. Natūralu, kad žmonėms pabosta būti vienuose namuose. Palaipsniui po ilgo laiko vienoje patalpoje prasideda ir tarpusavio konfliktai", – stebėdamas dabartinę situaciją komentavo E.Šileris.

Edvardas Šileris. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Stebi sugrįžusius

Pastarosiomis savaitėmis kai kurie į Lietuvą sugrįžę emigrantai pasirodė visu gražumu. Keli iš užsienio šalių parvykę, savo išvaizda pasitikėjimo nekeliantys vyrai prieš savo valią buvo apgyvendinti Vilniaus viešbutyje ir jau pirmą vakarą tarpusavio santykius puolė aiškintis peiliais. Kiti – itin šiurpios išvaizdos ir sportiniais kostiumais vilkėję, be dantų vyrai, dar stovėdami į Lietuvą paruoštame kelte, vienas kitą filmavo telefonais, šaipėsi demonstruodami įžūlų elgesį ir spjaudėsi ant apačioje buvusių žmonių. Šie vaizdeliai žaibiškai pasklido socialiniuose tinkluose ir sulaukė daugybės pasipiktinusių žmonių komentarų.

Į minėtus vaizdus sureagavo ir šalies premjeras Saulius Skvernelis, tiesiai pareiškęs: "Jūs turbūt matėte – pilna vaizdų ir socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta. Atleiskite už išsireiškimą, bet žmonėmis pavadinti jų negalime."

"Aš nematau, kad tarp sugrįžusių į Lietuvą būtų ypač daug asmenų su kriminaline praeitimi. Visi pamatėme keliuose portaluose paskelbtus kai kuriuos parplaukusius. Tačiau mes juos stebime, – teigė E.Šileris. – Matome ir kelias organizuotų nusikaltėlių grupuotes. Jei atsiranda naujų narių, mes juos irgi fiksuojame. Kad ateityje gali būti vienas kitas išpuolis, to tikrai nepaneigčiau. Bet kol kas visuomenė reaguoja tikrai geranoriškai, susitelkusi. Elgiasi pilietiškai ir praneša policijai apie įvairiausius atvejus, taip pat ir apie karantiną pažeidusius asmenis."

Generalinio komisaro pavaduotojas E.Šileris pastebėjo tendenciją, kad per pastaruosius dešimt metų žmonės vis labiau įsitraukia į savisaugą ir gana pilietiškai reaguoja. "Anksčiau, prieš 10–15 metų, dažnas mąstė: manęs tai neliečia ir niekam nesakau, o dabar matydami, kad kažkas negerai daro, jie į tai skubiai sureaguoja, – teigė jis. – Dabartiniu metu problema yra dėl to, kad kai kurie grįžę nelinkę laikytis paskelbto karantino sąlygų. Bet įsigaliojusios didesnės baudos tuos pažeidėjus tikrai gerokai sutramdys."

Anksčiau, jeigu ateidavai su kauke į parduotuvę, iškart sukeldavai įtarimų. O dabar, kai ateini be kaukės, jau atrodai kur kas labiau nepasitikėjimą keliančiu žmogumi.

1990-aisiais nekvepia

Ilgametis šalies pareigūnas E.Šileris pasidžiaugė, kad į Lietuvą lėktuvais, automobiliais, keltais iš skirtingų užsienio šalių sugrįžę šalies gyventojai buvo suregistruoti. Policija šią informaciją sukaupė atitinkamose duomenų bazėse. O tai policijai suteikia progą sužinoti apie atvykusiųjų praeityje įvykdytus kriminalinius žygius.

"Šiuo atveju karantinas turi tam tikrą pridėtinę vertę. Nes anksčiau būdavo neaišku, kas atvažiavo ir kada išvažiavo. O dabar visi 100 proc., kurie įvažiavo į Lietuvą, buvo atidžiai suregistruoti", – pabrėžė E.Šileris.

Pasidomėjus, ar yra pagrindo sunerimti, kad galbūt Lietuvoje galėtų sugrįžti laukiniai 1990-ieji, E.Šileris atsakė: "Prisiminkime, kad tada buvo laukinė ekonomika, nebuvo jokio reguliavimo, klestėjo nešvarūs pinigai, kuriuos vieni iš kitų bandė atimti. Dabar to dalyko nebėra. Apskritai, netgi pabandyti reketuoti dabartiniais laikais jau nelabai įmanoma. Nes už tokius veiksmus žmonės būtų gana greitai sulaikyti. Todėl nemanau, kad Lietuvoje taip išvis galėtų nutikti. Čia tas pats, kaip buvo su kai kuriais žinomais veikėjais, kurie trumpam sugrįžę iš kalėjimo tarsi pasiklydo laikmetyje. Jiems atrodė, kad čia viskas galima kaip anksčiau. Neatmesčiau tikimybės dėl vieno kito tokio veiksmo. Bet, kad tai masiškai pasikartotų, nematau tam jokių prielaidų."

E.Šileris pažymėjo, kad po plačiai nuskambėjusio užpuolikų įsiveržimo Kėdainių rajono parduotuvėje buvo skirtas didesnis dėmesys mažesniųjų šalies miestelių ir rajonų prekybos vietų apsaugos klausimams.

"Anksčiau, jeigu ateidavai su kauke į parduotuvę, iškart sukeldavai įtarimų. O dabar, kai ateini be kaukės, jau atrodai kur kas labiau nepasitikėjimą keliančiu žmogumi. Taigi, situacija kardinaliai pasikeitė, – kalbėjo E.Šileris. – Tokių asmenų, kurie gers keletą dienų, o paskui jiems pritrūks alkoholio ar pinigų svaigalams, tikrai gali pasitaikyti. Bet tam ruošiame tam tikras priemones. Ypač kaimo vietovėse. Nes mažos kaimo parduotuvės yra didesnio dėmesio zonoje."

Linas Pernavas. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Liberalios karantino sąlygos

Stebėdamas situaciją Europoje ir bendraudamas su kolegomis iš kitų ES šalių E.Šileris teigė, kad visame žemyne labai suaktyvėjo nusikalstamumas elektroninėje erdvėje.

"Padidėjo falsifikuotų apsaugos priemonių platinimas. Suaktyvėjo prekyba niekiniais respiratoriais, neva specializuotais nuo koronaviruso, tačiau padirbtais, vaistų prekyba, – vardijo pašnekovas didžiausius dabartinės teisėsaugos galvos skausmus. – Kadangi šiomis savaitėmis žmonėms atsirado daug laisvo laiko, tai jie nuolat naršo internete arba sėdi prie televizoriaus ekranų. O ne visi žmonės yra raštingi dirbdami kompiuteriais, tad kas savaitę gauname pranešimų iš Europolo. Kadaise sukčiavimai buvo lokali problema, bet dabartiniu metu, per šią pandemiją, jau pasidarė globalinė problema."

E.Šileris minėjo, kad bent kol kas Lietuvoje karantino metu žmonių judėjimas yra gana liberalus. "Italijoje ir Ispanijoje iš namų gali nutolti tiktai 100 m. Tenai gatvėse daug sutelkta patruliuojančios policijos, kariuomenės. Jie išrašo gana griežtas baudas. Įrengti postai, blokuojami keliai, – pasakojo E.Šileris. – Taigi, masiniams nusikaltimams vykti, kaip tarkim, parduotuvių apiplėšimams, dabar nėra jokių galimybių. Bet kuris Europos miestas paprastai būna tuščias, o jei kažkas eina gatve, tai bus pažeidėjas, ligonis arba kitas įtarimą sukėlęs asmuo. Nemanau, kad šiuo metu Europoje marodieriavimas išvis įmanomas."

Pašnekovas minėjo, kad dabar Italijoje arba Ispanijoje gyvenantiems ir norintiems nuvykti į parduotuvę įsigyti būtiniausių produktų, reikia iš anksto internete užsiregistruoti. Ir tiktai paskui su tam tikru gautu lapeliu kreiptis į policiją. Sustabdžius pareigūnui, privalai parodyti gautą leidimą eiti apsipirkti. Tokiais atvejais tiktai vienam šeimos nariui leidžiama apsipirkti.

"Judėjimas tose šalyse smarkiai apribotas. Per dieną leidžiama tik vieną kartą pasportuoti – išeiti pabėgioti. Tokios griežtos karantino sąlygos kai kada primena netgi savotišką kalėjimą, – kalbėjo E.Šileris. – Tad pas mus dar viskas vyksta gana laisvai. Šiomis dienomis bet kuris šalies miestas, pasibaigus darbo valandoms, atrodo tuščias. Akivaizdu, nes žmonės karantino laikosi ir nėra tas sergančių didėjimas toks drastiškas, kaip buvo kritinėse valstybėse – Italijoje ar Ispanijoje. Tad jei ir toliau bus išlaikyta tokia pati tendencija, nemanau, kad bus imtasi griežtesnių priemonių."

Per šias karantino savaites ypač pastebimas sukčiavimo atvejų, susijusių su COVID-19, padaugėjimas elektroninėje erdvėje.

Kyla narkotikų kainos

Užrakintoje Jungtinės Karalystės sostinėje Londone besidarbuojantis Lietuvos policijos atašė Linas Pernavas pastebi, kad dėl pasaulinės pandemijos ypač suklestėjo su COVID-19 susiję sukčiavimai ir elektroniniai nusikaltimai.

"Per šias karantino savaites ypač pastebimas sukčiavimo atvejų, susijusių su COVID-19, padaugėjimas elektroninėje erdvėje. Taip pat didėja padirbtų vaistų, kitų medicinos prekių kiekis, – teigė L.Pernavas. – Suaktyvėjo vaikų seksualinis išnaudojimas tiek internetu, tiek namuose. Kadangi didžioji dalis gyventojų šiuo metu yra namuose, todėl padaugėjo prievartos prieš vaikus atvejų."

Buvęs Lietuvos policijos vadovas, žvelgdamas per Londono kriminogeninę situaciją, svarstė, kad Didžiosios Britanijos sostinėje tikėtinas plėšimų gatvėje ir iš namų augimas.

"Nes mažėja narkotikų pasiūla – ypač dėl dabartiniu metu taikomų priemonių: izoliacijos, susisiekimo maršrutų sumažinimo ir pan. Dėl to auga kvaišalų kainos, todėl asmenys, priklausomi nuo narkotikų, anksčiau gana aktyviai vykdę vagystes iš butų, dabar gali toliau daryti tą patį. Tik skirtumas tas, kad dabar žmonės yra namuose."

Pasiteiravus, ar Londone jau pastebimas akivaizdus nusikalstamumas tarp Anglijos lietuvių, L.Pernavas atsakė: "Neseniai ilgai diskutavome su kolegomis britais. Lietuviai į pirmą trejetuką nepapuola. Pirmose vietose yra Rumunijos, Lenkijos ir Albanijos piliečiai."

Londono centre apsistojęs L.Pernavas nepastebėjo, kad šiame Europos didmiestyje būtų suaktyvintos policijos ir kariuomenės pajėgos. "Centrinėse miesto gatvėse visuomet būdavo nemažai policininkų. Gyvenu centre, kur jų tikrai nemažai, nes šalia yra daug valstybinės svarbos objektų", – pasakojo jau kurį laiką Londone reziduojantis L.Pernavas.

Visvaldas Račkauskas. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Organizatoriai neatskleidžiami

Senais banditizmo laikais vienas iš Lietuvos policijai vadovavusių šalies komisarų Visvaldas Račkauskas, stebėdamas šiandienos įvykius, sako, kad vienaip ar kitaip ekonomikos sąstingis atsilieps ir nusikalstamumo dinamikai.

Prasidėjus dabartinės pandemijos protrūkiui, dalis kriminalinių veikėjų sugrįžo į Lietuvą pasinaudoję paskutine galimybe.

"Klausimas, kada ir kokiomis formomis tai pasireikš, – kalbėjo buvęs pareigūnas, kuriam teko aktyviai darbuotis Vilniaus "brigadinių", Panevėžio Tulpinių ir Kauno Daktarų gaujų siautėjimo laikais. – Jau seniai lietuviai sėkmingai integravosi į įvairias Europos šalių gaujas. Tenai jie ne tik netrukdomai daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus, bet ir gyvena. Kita dalis nusikaltėlių rengė "išvažiuojamuosius" išpuolius visoje Europoje. Jie iš anksto sutarę su savo bendrais, nuolat gyvenančiais užsienio šalyse, nuvykdavo tenai ir įvykdydavo įžūlių vagysčių, plėšimų. Paskui vėl sugrįždavo į Lietuvą, kad pasislėptų nuo tenai juos medžiojančios teisėsaugos ir išvengtų galimo demaskavimo. Prasidėjus dabartinės pandemijos protrūkiui, dalis kriminalinių veikėjų sugrįžo į Lietuvą pasinaudoję paskutine galimybe."

V.Račkauskas teigia, kad taip jie pasielgė ne šiaip sau. "Kadangi jie negali ilgiau būti ar jiems pavojinga būti užsienio valstybėse dėl to, kad juos tenai gali pasiekti teisingumo ranka, turėjo kažkur pasislėpti. Jie galėjo pasislėpti sugrįžę į gimtąją Lietuvą arba slėptis kitose Europos valstybėse. Tenai, kur jie turėjo galimybes gyventi ir toliau daryti plataus masto nusikaltimus", – teigė pašnekovas.

Buvusio komisaro manymu, nusikaltėlių dalis, kuri sugrįžo į Lietuvą, pradės veikti gimtinėje. "Manau, kad pirmiausia tai pasireikš paprastomis vagystėmis, plėšimais. Paskui jie pereis į sudėtingesnius nusikaltimus. Jie pradės daryti nusikaltimus ir elektroninėje erdvėje, – svarstė V.Račkauskas. – Pavieniai išsišokimai pavagiant prabangų automobilį, apšvarinant  parduotuvę ar net virtinė plėšimų jau parodo, kad grįžta tie nusikaltimai, apie kuriuos jau buvome gerokai primiršę."

Analizuodamas Lietuvos ir Europos šalių informaciją viešojoje erdvėje V.Račkauskas pastebėjo, kad nusikaltimų, kurie pasireiškia sukčiavimu, narkotinių medžiagų platinimu, prekyba žmonėmis ir pinigų plovimu, mastas elektroninėje erdvėje akivaizdžiai auga visame Europos žemyne. "Deja, dar nelabai mokame juos ištirti. Kadangi jie vykdomi per visą tarpininkų grandinę. O atsekti organizatorius ir didžiausius pelno gavėjus vis dar yra labai sunku. Dažniausiai matomi tik tarpininkai, bet pagrindinis naudos gavėjas vis dar neidentifikuojamas",– komentavo V.Račkauskas.

„Iš eismo pusės saugos, manau, tai neturi įtakos, tai klausimas, kam reikalingas tas ženklas – kad šioje vietoje pristabdyti, o toliau važiuoti su didesniu greičiu? Tai, manau, netinka tada“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

„Ar mes palaikom? Manau, kad ne. Dėl to, kad tas žinojimas, kad mieste stebima ir yra kontroliuojama, tai sudrausmina vairuotojus šitame etape“, – pridūrė jis.

Susisiekimo viceministras neatmeta galimybės, jog įspėjamieji ženklai prieš tokius greičio matuoklius galėtų būti įrengiami ateityje, tačiau tikina, kad apie pokyčius dar reikia diskutuoti.

„Praktika šalyse yra skirtinga – yra šalys, kur visur stato, yra šalys, kur nestato (...) Galim panagrinėti“, – teigė V. Kondratovičius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas trečiadienį įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą.

Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Juo siekiama, kad policija, užfiksavusi greičio viršijimą arba kitokį pažeidimą vadinamuoju trikoju, galėtų bausti tik tokiu atveju, jeigu matuoklis būtų pažymėtas Kelių eismo taisyklėse numatytu informaciniu ženklu „Automatinė eismo kontrolė“.

„Šiuo metu iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos matyti, kad vairuotojus gąsdina nauja greičio kontrolės sistema: vairuodami jie jaučia įtampą, daugiau dėmesio skiria ne koncentracijai į kelią, vairavimą, o žvilgčiojimui į kelkraščius, ieškant greičio matuoklių“, – aiškinamajame rašte dėsto D. Gaižauskas.

Nepritaria ir policija

Lietuvos Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad tokie siūlymai „kelia abejonių“.

„Kelių eismo taisyklės galioja visame kelyje, visuose Lietuvos keliuose, nepriklausomai, ar stovi greičio matuoklis, ar nestovi. Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sakė pareigūnas.

Lazerinių mobiliųjų matuoklių buvimo vietos šiuo metu nėra nepažymėtos, taip pat šie vadinamieji trikojai gali būti kilnojami vis į kitą vietą.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat sukritikavo D. Gaižausko siūlymus.

„Aš tai siūlyčiau priimti, kad reikėtų sudėti ženklus, kad reikia greičio laikytis, taip pat nežymėtus policijos automobilius pažymėti, visiems vagims nusiųsti elektroninius laiškus, kad mes juos stebime. Nes kitaip jie sau pavojų sukels.

Suprantu, rinkimai artėja, dar matyt ne tokių pasiūlymų bus. Siūlau, kurie priiminės sprendimus, pažiūrėti į akis artimųjų, tų 50 žūstančių per metus dėl per didelio greičio ir gal populizmas praeis.

Tiesiog reikia vairuoti saugiai“, – rašė E. Šileris.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis anksčiau BNS teigė, kad informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš šiuos matuoklius neįrengti leidžia Kelių eismo taisyklės, kadangi šie matuokliai nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.

Vien Vilniuje lazerinis mobilusis greičio matuoklis lazerinis maždaug per savaitę užfiksavo apie 700 atvejų, kai viršytas leistinas greitis.

Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji trikojai pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.

Šie lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik beveik 1,3 mln. eurų. Juos Lietuvos policija įsigijo iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“.

„Dėl prezidento rinkimų nesame pradėję nei vieno ikiteisminio tyrimo, tai yra teigiamas ženklas. Visi pažeidimai, kurie buvo fiksuoti, tai stendo suplėšymas, viešosios tvarkos pažeidimas, bet neužfiksavome nei vieno atvejo, kad būtų bandymas papirkti ar kitu būdu paveikti rinkėjų valią“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė E. Šileris.

Policijos vadovas patvirtino, kad vienintelis pradėtas ikiteisminis tyrimas susijęs su rinkimais į Europos Parlamentą, tačiau jis neturėtų keisti rinkimų rezultatų.

„Surinkus duomenis matosi, kad tai tikrai neturėtų turėti ženklios įtakos rinkimų baigčiai ir neturėtų būti priiminėjami sprendimai dėl galimo rezultatų naikinimo“, – sakė E. Šileris.

E. Šileris sekmadienį per spaudos konferenciją Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) sakė, kad atliekamas tyrimas susijęs su klastojimu, tačiau tvirtino negalįs atskleisti daugiau informacijos.

Du tyrimai dėl rinkimų pažeidimų

Policija pradėjo du tyrimus dėl galimų su rinkimais susijusių administracinių nusižengimų, pirmadienį pranešė Policijos departamentas.

Nuo gegužės 20 iki gegužės 27 dienos policija iš viso gavo 26 pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimus.

Tyrimai pradėti dėl to, kad praėjusios savaitės antradienį Alytuje buvo nuplėštas vieno iš kandidatų plakatas, ir kad sekmadienį nuo Šalčininkų savivaldybės Poškonių rinkimų apylinkės pastato dingo Lietuvos vėliava.

Policija dėl šių pažeidimų pradėjo administracines teisenas.

Edvardas Šileris sekmadienį per spaudos konferenciją Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) sakė, kad tyrimas susijęs su klastojimu, tačiau tvirtino negalįs atskleisti daugiau informacijos.

„Atliekamas patikrinimas. Manau, kad jau rytoj tą atsakymą turėsime“, – sakė jis.

E. Šileris tvirtino, kad sekmadienį policija sulaukė 13 pranešimų dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų. Dauguma pranešimų, anot jo, buvo menkaverčiai.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybą paskambino neblaivus pilietis ir pranešė apie galimą pasikėsinimą į naujai išrinktą prezidentą. Jam nustatytas 2,96 promilės girtumas.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė per spaudos konferenciją teigė, kad komisija iš viso sulaukė maždaug 60 pranešimų apie galimus pažeidimus.

„VRK daugiau informacijos gavo dėl galimos agitacijos socialiniuose tinkluose. Pasidalinta pranešimais, turinčiais agitacinio turinio elementų, buvo ir nuotraukų su biuleteniais, rodoma žyma, už ką asmuo balsavo, dalijamasi iš vienos iš svetainių taip pat turinčių agitacinio turinio elementų. Nemažai susidomėjimo sulaukė ir portaluose skelbiama informacija apie kandidatus“, – vardijo ji.

„Kiek įdomesnis buvo pranešimas, jog restoranai, kavinės siūlė įvairias nuolaidas už VRK lipduką“, – pridūrė VRK vadovė.

VRK taip pat gavo rinkėjo pranešimą, kad jis nedalyvavo rinkimuose, nors pažymėta, kad dalyvavo.

Sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimų antrasis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą.

„Šiam momentui turime devynis pranešimus apie galimus pažeidimus, tačiau nė dėl vieno nėra pradėtas ikiteisminis tyras. Daugiau (pranešimų – BNS) yra dėl plakatų sunaikinimo ar nuplėšimo, kada žmogus priklijuoja iš vakaro, o ryte praneša mums, kad jis nuplėštas“, – šeštadienį LRT radijui sakė Edvardas Šileris.

Anot jo, policija stebi ir internetinę erdvę dėl galimos agitacijos. Mat šeštadienio naktį įsigaliojo agitacijos draudimas.

„Galime konstatuoti, kad rinkimai kol kas vyksta tikrai ramiai“, – sakė E. Šileris.

Anot jo, rinkimų dieną, sekmadienį, policija dirbs sustiprintu režimu, nuolatinės parengties bus nuo 500 iki 600 policininkų.

„Esminis mūsų akcentas yra išorinė reklama ir bandymas daryti nusikaltimus, paveikti rinkėjų valią“, – teigė komisaro pavaduotojas.

Nuo pirmadienio iki penktadienio Lietuvoje vyko balsavimas iš anksto savivaldybėse, taip pat  specialiuose punktuose – ligoninėse, kalėjimuose ir pan. Šeštadienį dar balsuojama namuose.

Rinkimų apylinkėse balsuoti bus galima sekmadienį.

Lietuva renka naują prezidentą ir turi pareikšti valią dėl dviejų referendumų – dėl dvigubos pilietybės galimybių išplėtimo bei Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121.

„Turime tris kartus mažiau pradėtų ikiteisminių tyrimų, palyginti su 2015 metais, 11 ikiteisminių tyrimų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė E. Šileris.

Policija šių rinkimų metu turėjo mažiau darbo, išties pasidžiaugti reikia, kad rinkimai tampa civilizuotesni, nematėme masinio vežimo balsuoti, balsų pirkimo, kas sąlygotų rinkimų rezultatų panaikinimą“, – pažymėjo policijos atstovas.

Per praėjusius savivaldos rinkimus policija buvo pradėjusi 35 ikiteisminius tyrimus.

Šiemet keli tyrimai buvo pradėti dėl galimo balsų pirkimo: Raseinių, Švenčionių rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje.

Policija taip pat tiria galimą šmeižtą per rinkimus – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, įtariama, meluota apie perkamus balsus Žemaičių Naumiestyje.

Sekmadienį Lietuvoje vyko savivaldos rinkimai. Per pirmąjį turą išrinkta 19 merų.

Balsuojant už kandidatų sąrašus daugiausiai balsų surinko visuomeniniai komitetai, o iš partijų didžiausią pasitikėjimą užsitikrino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Daugiamandatėje apygardoje sąrašus kėlusiems visuomeniniams rinkimų komitetams savo balsą patikėjo 26,75 proc. visų rinkėjų.

Trečiadienį per pratybas Vilniuje ir Kaune apie 200 policininkų išbandė 13 įvairių situacijų – pavyzdžiui, kaip veikti, jei užtverta magistralė, esą popiežius negali važiuoti į Kauną.

„Esam identifikavę veiklos trūkumus, esame pasirengę, tačiau tobulėjimui yra vietos – ryšio palaikymas, koordinacija tarp pajėgų“, - spaudos konferencijoje Policijos departamente sakė E. Šileris.

Pasak jo, paties popiežiaus apsauga vizito metu rūpinsis Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, policija rūpinsis renginio dalyvių saugumu: vykdys nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją.

Pratybose dalyvavo Vilniaus ir Kauno apskričių policijos komisariatų pareigūnai, Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai, kelių policininkai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, Lietuvos policijos mokyklos kursantai.

Planuojama, kad per popiežiaus vizitą kasdien dirbs maždaug po 1 tūkstantį policininkų, be to, planuojama įsigyti naujos ryšio technikos.

Pasak E. Šilerio, tai bus pirmas toks išbandymas Lietuvos policijai, nes iki tol policijai tekdavo palaikyti tvarką daug mažesnės trukmės ir ne tokiuose gausiuose renginiuose.

Su popiežiumi atėję susitikti žmonės bus tikrinami - pareigūnai tikrins didelius daiktus.

Policijos pratybos vyko Kaune Santakoje, arkikatedroje bazilikoje, „Žalgirio“ arenoje, Vilniuje – prie buvusio žydų geto sienos, Genocidų aukų muziejuje, prie apaštališkosios nunciatūros.

Pratybose dalyvavo apie 20 proc. policijos pareigūnų, kurie dirbs ir Šventajam Tėvui atvykus į Lietuvą.

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankysis rugsėjo 22-23 dienomis.

Policijos vadovybė dėl popiežiaus vizito buvo prašiusi papildomo finansavimo, tačiau pinigų negavo. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris portalo 15min.lt studijoje rugpjūčio pradžioje teigė, kad policijai kukliausiais skaičiavimais, dėl vizito reikėtų papildomų 600 tūkst. eurų.

Pasak E. Šilerio, įvedus suminę laiko apskaitą, dėl  apmokėjimo už darbą problemų neturi kilti.

Pernai šalyje pradėti 8,8 tūkst. ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo smurtaujant artimoje aplinkoje. Daugiau kaip pusė jų – 57 proc. arba 4731 – nutraukti. Panaši tendencija matoma ir šiemet per penkis mėnesius.

„Šie nutraukimai yra susiję su tuo, kad nesuveikė kardomoji priemonė ir padaromas poveikis aukai“, – trečiadienį per Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdį sakė liberalas Vitalijus Gailius.

Komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kad beveik 90 proc. bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, įtariamiesiems skiriama kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti. Ir jo, ir policijos atstovo manymu, būtent tai gali lemti, kad vėliau smurtautojas ir auka susitaiko.

„Pusėje bylų pradeda keisti parodymus, juos nutraukia, taikosi – per prievartą arba savo noru, čia jau kitas klausimas. Bet iš esmės matome gana didelius skaičius“, – pripažino ir posėdyje dalyvavęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

„Susitaikymas nėra blogas dalykas. Blogas dalykas, mano supratimu, yra tai, kad aukos po smurto artimoje aplinkoje neapsaugojamos nuo pakartotinio smurto. Matome, jog šiuo metu prokuratūra, organizuodama ikiteisminius tyrimus beveik 90 proc. skiria kardomąją priemonę – grįžti namo pas auką su pasižadėjimu neišvykti. Toks požiūris tikrai netenkina“, – sakė M.Majauskas.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas savo ruožtu teigė, kad nėra pagrindo sieti ikiteisminių tyrimų nutraukimą su skiriama kardomąja priemone.

„Tokio pobūdžio bylose gana dažnai skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Bet kartu su šita kardomąja priemone yra nustatomi draudimai ir įpareigojimai. Draudimai būna tokie, kad draudžiama artintis prie nukentėjusiojo, draudžiama ieškoti ir užmegzti kontaktus, taip pat draudžiama lankytis tam tikrose vietose, kur būna nukentėjusysis, liudytojai. Taigi, pagal savo turinį ta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis niekuo per daug nesiskiria nuo įpareigojimo gyventi skyrium, jeigu skiriama gyventi kitoje vietoje. (...) Neturime pagrindo teigti, kad ta kardomąja priemone nepasiekiami tikslai“, – teigė jis.

Tačiau prokuroras pripažino neturintis duomenų, kaip dažnai skiriant įtariamajam pasižadėjimą neišvykti, jam nurodoma gyventi kitoje vietoje nei auka.

Žada trumpinti terminus

M.Majauskas atkreipė dėmesį, kad net 30 proc. smurto atvejų pasikartoja.

„Ar turi tiesioginį priežastinį ryšį ta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – ir vėlesnis nutraukimas asmenį atleidžiant nuo atsakomybės? Mes tokio tiesioginio ryšio neįžvelgiame ir manome, kad šiandien, kol nesame atlikę detalesnės analizės, tvirtinti, kad asmuo buvo atleistas nuo atsakomybės vien dėl to, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nėra pagrindo taip teigti“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Seime šiuo metu svarstomos M.Majausko ir liberalo Vitalijaus Gailiaus pataisos, kad tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras privalėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kitais atvejais prokuroras turėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių skyrimo – suėmimo arba įpareigojimo gyventi skyrium, nesiartinti prie nukentėjusio.

Šias pataisas palaiko policija.

„Mes jau porą metų į tai investuojame ir darome viską, kad per 48 valandas byla pasiektų teismą. (...) Praktiškai visais atvejais smurtautojas yra sulaikomas 48 valandoms, vadinasi, jeigu per 48 valandas asmuo būtų pristatytas į teismą išnagrinėti (bylą) ir bausmei skirti, taip būtų eliminuota galimybė paveikti auką, daryti jai poveikį ir keisti parodymus ir trukdyti procesui. Tas bausmės neišvengiamumas ateitų ne po pusės metų, ne po aštuonių mėnesių, o po 48 valandų“, – tvirtino E.Šileris.

Prokuratūra mano, kad užtenka dabartinio teisinio reguliavimo dėl baudžiamosios bylos užbaigimo pagreitinto proceso tvarka. Ž.Radišausko teigimu, svarbu ne tik greitai baigti ikiteisminį tyrimą, bet būtina užtikrinti ir jo kokybę.

Generalinio prokuroro pavaduotojas pažadėjo, kad nurodymas ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje baigti per 48 val. bus įrašytas generalinio prokuroro rekomendacijose.

„Šiandien jie pažadėjo tai spręsti rekomendacijomis. Palauksime iki rudens, jeigu situacija nesikeis, teiksime įstatymą Seimui“, – sakė M.Majauskas.