Planas apnuogino realybę

Kol stichinės liūtys siaubė Vokietiją, iš krantų išsiliejusios upės griovė pastatus, pražudė ar pradangino šimtus žmonių, klaipėdiečiai galėjo tik stebėti ir save raminti, kad lyja ne pas mus.

Žinoma, Dangė – ne Reinas, tačiau, žinant, kokios būklės yra miesto paviršinių nuotekų tinklas, šiuo atveju paguoda menka.

Didesnio kritulių kiekio pakaktų visiškam senamiesčio ir centrinės dalies užtvindymui, taip pat gyvenamųjų rajonų daugiabučių kiemų virsmui ežerais, o gatvių – upėmis.

Tai tapo aišku, kai tarybos kolegijai buvo pristatytas Paviršinių nuotekų Klaipėdos miesto tvarkymo planas.

Iš šio dokumento matyti, kad šiandien labai blogos arba avarinės būklės yra apie 10 kilometrų tinklų 46 miesto vietose.

Padėtis: per dažną liūtį potvyniai Teatro aikštėje ir jos prieigose tampa ne tokiu retu reiškiniu.

Pavyzdžiui, Tauralaukio g., tarp 15 ir 21 namo, 120 m ruože, reikėtų rekonstruoti esamus tinklus ir įrengti naujus, nes tai yra žemiausia gatvės vieta, kur dėl per siauro nuotekų vamzdyno diametro yra nesugeriamas paviršinis vanduo ir dėl to užliejami privatūs sklypai.

Sportininkų ir Švyturio gatvėse, apie pusės kilometro ruože, reikėtų rekonstruoti lietaus kolektorių. Čia tinklų būklė avarinė, nesandariai sujungti vamzdžiai, dėl to atsiranda įgriuvų.

Pagal planą tinklų sutvarkymas galėtų kainuoti 200 tūkst. eurų.

Už 154 tūkst. eurų Tilžės gatvėje (ties 60, 60B, 66, 66B, 66C sklypais) planuojama sutvarkyti ir išvalyti 770 m ilgio griovį, kuris naudojamas paviršinėms nuotekoms surinkti.

Čia taip pat yra užakusios pralaidos po keliais, todėl liūties metu žemiausiose vietose esančios teritorijos užtvindomos.

Viena sudėtingiausių vietų – Tiltų gatvėje, kur vamzdžiai nesandarūs, o kai kurie ir sulūžę, tad yra didelė grėsmė akmenimis grįstoje gatvėje atsirasti įgriuvoms.

Perspektyva: Klaipėdoje yra beveik pusšimtis probleminių vietų, kuriose paviršinis vanduo lyjant lieka paviršiuje. Visus šiuos nuotekų tinklus planuojama sutvarkyti per artimiausius septynerius metus. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Čia tinklų rekonstrukcijai reikėtų 92 tūkst. eurų.

Ir tai tik kelios iš 46 probleminių miesto vietų.

Visų paviršinių nuotekų sistemų sutvarkymui Klaipėdoje numatyta per 2 mln. eurų.

Darbus ketinama atlikti 2022–2028 m. laikotarpiu.

Atmintyje – nelinksmi vaizdai

Pagal tarybos kolegijai pateiktą Paviršinių nuotekų sutvarkymo planą, kai kurių užliejamų gatvių ir daugiabučių kiemų ekstremalus gyvenimas į labiau civilizuotą pasikeis veikiausiai tik po septynerių metų.

Pavyzdžiui, Debreceno gatvėje, kur per 2017 m. lapkričio liūtį automobiliai kiemuose buvo užtvindyti iki pusės langų, nuotekų tinklų remontas planuojamas tik 2026 ar 2028 m.

O šalia Vydūno gimnazijos ir „Gilijos“ pradinės mokyklos šie darbai numatyti 2025 m.

Būtent šioje vietoje prieš ketverius metus per stichinį lietų pradinukus įstaigos darbuotojas per gatvę į mokyklą nešė ant rankų, nes kai kuriems vaikams vanduo siekė iki liemens.

Prioritetai dar gali keistis.

Akivaizdu, kad mieste tokių kritinių teritorijų – ne viena, todėl kilo klausimų, kokiu principu sudėlioti prioritetai, kur pirmiausia mieste reikėtų tvarkyti nuotekų tinklus?

„Pirmiausia reikia tvarkyti tas vietas, kur situacija pati blogiausia. Tai tik preliminarus planas, ir prioritetai dar gali keistis, kur bus tvarkoma pirmiausia. Tai nėra galutinai patvirtinta, kad viskas būtent bus tokiu grafiku ir tokiu eiliškumu. Mums jau ir lūkesčių raštai yra teikiami, kad pirmiausia turi būt tvarkomi ne tie, kurie dabar įrašyti, o visai kiti kiemai“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vadovas Edvardas Simokaitis.

Edvardas Simokaitis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tinklus apraizgė šaknys

Paskelbus ketinimus tvarkyti lietaus nuotekų tinklus, paaiškėjo, kad būtent jie yra bene labiausiai apleista miesto ūkio sritis.

Šiuo metu Klaipėdoje faktinis paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro 357 km.

Didžioji dalis (75 proc. arba 278 km) miesto paviršinių nuotekų tinklų yra senesni nei 30 metų.

„Iš visų nuotekų sistemų į paviršinių vandenų tinklus per nepriklausomybės metus investuota mažiausiai, nes, pagal galiojančius įstatymus, tik juridiniai asmenys yra apmokestinti lietaus nuotekų mokesčiu, gyventojai už tai nemoka. Lietaus nuotekų tinklų priežiūra nėra pilnai padengiama tomis lėšomis, kurios reikalingos. Tad kiek savivaldybė skiria, kiek mokesčių surenka paviršinių vandenų nuotekų tvarkytojas, tiek ir investuojama“, – kalbėjo E.Simokaitis.

Didžiosios dalies senų paviršinių nuotekų tinklų būklė yra bloga arba net avarinė dėl medžių.

Iš 46 vietų 34-iose pagrindinė bėda yra medžių šaknys, suardžiusios vamzdynus.

Todėl, galimas dalykas, jog rekonstruojant lietaus nuotekų tinklus teks vėl šalinti dalį mieste augančių medžių, nebent būtų rastas koks kitas sprendimas.

Lėšos remontui sumažėjo

Nors mieste yra per pusketvirto šimto kilometrų lietaus nuotekų vamzdynų, Klaipėdos savivaldybei nuosavybės teise yra registruota tik 170 km paviršinių nuotekų tinklų, kurių likutinė vertė sudaro 21,1 mln. eurų.

Kodėl užtruko įteisinimas, nežinia.

Tad nuotekų tinklų tvarkytojai mieste šiandien yra du – Klaipėdos savivaldybė ir bendrovė „Klaipėdos vanduo“, kuri nuo 2016 m. Klaipėdos tarybos sprendimu paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja uostamiestyje ir valdo tinklus pagal panaudos sutartį.

Kadangi bendrovė didžiąją dalį miesto paviršinių nuotekų tinklų valdo pagal panaudos sutartį, ji negali vykdyti šių tinklų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto.

Tai yra nevaldydama tinklų nuosavybės teise, bendrovė negali investuoti savo lėšų į jų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą.

Kadangi tinklai priklauso savivaldybei, iš miesto biudžeto kasmet yra skiriama lėšų jų rekonstrukcijai.

2019 m. tam skirta 245,8 tūkst. eurų, 2020 m. – 267 tūkst., o 2021 m. – tik 170 tūkst. eurų, tai yra beveik 100 tūkst. eurų mažiau nei pernai, nors paviršinių nuotekų sistemos būklė yra katastrofiška ir kasmet vis blogėja.

Problemų sprendimo planas

Siekiant, kad paviršinių nuotekų sistemos atnaujinimas pajudėtų iš mirties taško, miesto tarybai bus siūloma perduoti savivaldybei priklausančią lietaus nuotekų infrastruktūrą bendrovei „Klaipėdos vanduo“, didinant įmonės įstatinį kapitalą.

Tokiu atveju preliminariai apskaičiuota kaina už paviršinių nuotekų tvarkymą juridiniams asmenims sudarytų 0,32 euro už kubinį metrą arba pusantro karto daugiau, lyginant su dabar galiojančia kaina (0,13 euro be PVM).

Tačiau siekiant neužkrauti nuotekų tvarkymo veiklos ir visos sistemos priežiūros išlaidų vien juridiniams asmenims, siūloma apmokestinti Klaipėdos miesto gatves ir pėsčiųjų takus (kurių bendras plotas sudarytų 853 ha), įtraukiant jų plotą į bendrą paviršinių nuotekų paslaugos apmokestinamą kiekį.

Šį papildomą mokestį mokėtų Klaipėdos savivaldybė. Tokiu būdu būtų amortizuotas kainos didėjimas juridiniams asmenims ir paviršinių nuotekų tvarkymo kaina jiems didėtų nežymiai, tai yra nuo 0,13 iki 0,15 euro už kubinį metrą.

„Klaipėdos vanduo“ prisiimtų visas funkcijas dėl paviršinių nuotekų infrastruktūros remonto ir priežiūros, o savivaldybė apmokėtų jai tenkančias paviršinių nuotekų tvarkymo išlaidas, kurios apimtų biudžetinių įstaigų teritorijų ir miesto gatvių bei pėsčiųjų takų paviršines nuotekas.

Tai per metus miestui kainuotų apie 600 tūkst. eurų.

Šitam planui, siekiant neutralizuoti šią uždelsto veikimo vandens bombą po Klaipėda, dar turėtų pritarti miesto politikai.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis atviravo, kad derinant su "Lietuvos geležinkeliais" tilto perdavimą miesto savivaldybės atstovai turėjo šiokių tokių pastabų, todėl darbininkai atlieka, kas jiems pavesta.

"Vyriausybės nutarimas perduoti tiltą jau priimtas, paskutinis dokumentų įforminimas turėtų įvykti šį mėnesį pačiu artimiausiu metu. Tada tiltas pereis savivaldybės nuosavybėn", – kalbėjo E.Simokaitis.

Vyriausybės nutarimas perduoti tiltą jau priimtas.

Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" pripažino šį turtą nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, juo esą naudojasi tik dalis miestiečių.

2005 m. pastatyto pėsčiųjų tilto danga jau kelis kartus keista. Tada tiltas turėjo šildymo sistemą, tikėtasi, kad taip jis bus apsaugotas nuo apšalimo ir sniego.

Atsisakius šios brangiai kainavusios sistemos, dangą teko pakeisti, bet ji per kelerius metus nusinešiojo. Sunku pasakyti tikslų kartų skaičių, kiek darbininkams teko lopyti vaikščiojimui skirtąją tilto dalį.

Pasak E.Simokaičio, tilto apžiūrų jau buvo ne viena, o nuo tilto perdavimo dienos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai bus atsakingi už jo valymą, tvarkymą ir priežiūrą šaltuoju metų laiku.

E. Simokaitis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Kažko daug ten nesugalvosi, kokia įrengta, tokia danga. Sprendimų ieškota, ji buvo perklota. Eksploatacijos metu reikės užtikrinti, kad tiltas būtų saugus. Naujų sprendimų nėra, perkloti visą dangą naujai nėra galimybės. Savivaldybės komisija kelis kartus buvo susitikusi su "Lietuvos geležinkelių" atstovais, buvo pateiktos kai kurios pastabos ir dėl dangos, ir dėl turėklų, kuriuos reikia nudažyti. Tiltas turi būti tvarkingas, kad jį būtų galima naudoti", – aiškino Turto valdymo skyriaus vadovas.

Gali būti, kad antruoju bandymu pavyks surasti antrosios vandenvietės koncesininką, kuris objektą pavers moderniu sporto ir laisvalaikio kompleksu.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio teigimu, šiuo metu tebevyksta koncesijos konkurso, kuriame sulaukta dviejų dalyvių, procedūros – vertinami pateikti preliminarūs pasiūlymai.

"Dabar vyksta tų pasiūlymų vertinimas, planuojame kviestis dalyvius, daryti pristatymus ir pan. Vyksta preliminarių pasiūlymų vertinimo procedūros, po kurių bus prašoma teikti galutinius pasiūlymus. Ir toliau bus judama derybų procedūrų link", – dėstė pašnekovas.

Anot Turto valdymo skyriaus vedėjo, dar anksti sakyti, ar pateikti pasiūlymai miestui tiks, ar ne, mat jie nėra baigtiniai – galės būti koreguojami.

Daugiau konkretybių antrosios vandenvietės koncesijos konkurse turėtų paaiškėti šių metų pabaigoje – maždaug lapkritį. Koncesijos sutartį, kuri ir bus pasirašoma su konkurso nugalėtoju, turės patvirtinti miesto taryba.

Sutartį su objekto statybos, valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį konkurso laimėtoju planuojama pasirašyti 25 metams.

Numatoma, kad čia bus įrengta transformuojama universali sporto erdvė, skirta krepšiniui, lauko tenisui, tinkliniui, rankiniui, salės futbolui, badmintonui ir kitoms sporto šakoms.

Planuojama, kad jos plotas turėtų būti ne mažiau kaip 5 tūkst. kv. m.

Daugiafunkciame sporto komplekse taip pat numatoma įrengti krepšinio, lauko teniso, tinklinio, rankinio, salės futbolo aikštes ir tris tinklinio bei penkias badmintono aikšteles. Planuojamame objekte turėtų atsirasti ir dvi ledo aikštelės.

Skelbiama, kad daugiafunkcis kompleksas turi būti suprojektuotas, pastatytas ir įrengtas bei pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas ne ilgiau nei per 32 mėnesius nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo dienos.

Metų pradžioje, kaip įprasta, tikslinamas parduodamų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašas.

"Kai ką pardavėme, kai kur keitėsi būsto nuomos sąlygos, atsirado naujų būstų, kiti iš sąrašo išbraukiami", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Savivaldybės būstų. Teigiama, kad per 2019 m. nuomininkams buvo parduoti 27 savivaldybės būstai, o viešuosiuose aukcionuose – 15 netinkamų naudoti pagal tiesioginę paskirtį savivaldybės būstų.

Už šias patalpas uostamiesčio savivaldybė iš viso uždirbo daugiau nei 648 tūkst. eurų. Šiuos pinigus numatoma panaudoti Klaipėdos socialinio būsto plėtrai.

Minėtas sąrašas tikslinamas ir dėl keleto kitų pakeitimų.

Vykdant Klaipėdos miesto tarybos sprendimus, keitėsi kelių nuomininkų būstų nuomos sąlygos – trys būstai įrašyti į sąrašą, o aštuoni iš jo išbraukti.

Į sąrašą įrašomas ir vienas būstas, nupirktas grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams bei tremtiniams, taip pat į sąrašą įtraukiama ir viena savivaldybės būstui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, neįrengta pastogė. Patikslinus vieno būsto kadastrinius matavimus, koreguotas būsto plotas.

Iš koreguojamo sąrašo numatoma išbraukti aštuonis būstus Karlskronos g. 3 ir šešis būstus Irklų g. 5.

E.Simokaitis sakė, kad šie būstai yra naujai pastatytuose socialinio būsto daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Pagal kiek anksčiau priimtą miesto tarybos sprendimą, minėti būstai nebus parduodami.

Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi įgyvendinti 19 metų senumo projektą, kuriuo siekiama sutvarkyti ir miestui pritaikyti teritoriją tarp Tiltų, Turgaus, Pylimo ir Kūlių Vartų gatvių.

Tam esą trukdo 13 garažų, kuriuos nuspręsta iš jų savininkų išpirkti.

Derybose dalyvavo penki nekilnojamojo turto savininkai. Turto vertintojai jiems priklausančius garažus įvertino nuo 10 iki beveik 12 tūkst. eurų.

Iš viso šiems garažams išpirkti miestui prireiks 56 tūkst. eurų.

Likusių garažų savininkai derybose nedalyvavo, pažymėdami, kad "detaliojo plano sprendiniai neatitinka šių dienų aktualijų, poreikių, vykdomos pirkimo procedūros neatitinka gyventojų lūkesčių ir interesų".

Jie nurodė neatsisakantys parduoti jiems priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau, jų nuomone, turėtų būti keičiami detaliojo plano sprendiniai ir ieškomos kitos alternatyvos dėl Pylimo gatvės tęsinio suprojektavimo bei automobilių parkavimo aikštelės vietos parinkimo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, savivaldybės specialistai kreipėsi į miesto planuotojus ir teiravosi, ar Pylimo gatvės tęsinys šiandien dar aktualus.

Atsakymas esą buvo vienareikšmis: gatvės tęsinys reikalingas, todėl teks nugriauti visus tam trukdančius garažus.

"Į garažų savininkus kreiptasi gal tris kartus, buvo apklausti visi. Tie garažai, kurių savininkai nepardavė ir nesutinka jų parduoti, vis tiek bus paimti visuomenės poreikiams. Jiems už juos bus sumokėta rinkos verte. Tik šitie savininkai neteks galimybės gauti papildomų 10 proc. nuo sumos, kurią gavo tie, kurie sutiko garažus parduoti iš karto", – teigė E.Simokaitis.

Susisiekimo ministro įsakymu Uosto direkcijos valdybos nariu paskirtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Naujasis valdybos narys paskirtas vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybių įstatymo atitinkamais straipsniais, Vyriausybės nutarimu, Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, taip pat atsižvelgus į Klaipėdos miesto savivaldybės raštą.

E. Simokaitis pakeitė iš valdybos pasitraukusį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorių Kastytį Macijauską. Jis valdybos nariu paskirtas iki veikiančios valdybos laikotarpio pabaigos.

Uosto direkcijos valdybą, kurios pirmininkas yra Nerijus Udrėnas, sudaro: Saulius Kerza, Vaidotas Rūkas, Eligijus Kajieta ir E. Simokaitis.

Įvertino tik 95,8 tūkst. eurų

Į šiandieninio Klaipėdos tarybos posėdžio dienotvarkę įtrauktas klausimas "Dėl sprendimo pirkti nekilnojamąjį daiktą savivaldybės nuosavybėn patvirtinimo".

Po šiuo įmantriu biurokratiniu pavadinimu slypi ypač brangaus pirkinio planas.

Tarybos nariai turėtų patvirtinti, jog sutinka, kad už 171 tūkst. eurų būtų nupirktas penkių kambarių, 120 kv. m ploto butas S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje 17.

Būstas būtų skirtas aštuonių vaikų globos namų auklėtinių šeimynai.

Aiškinamajame rašte politikams prie punkto "Sprendimo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai" parašyta: "Negauta."

Dar parašyta, kad išlaidų sąmatos, skaičiavimų, reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Ir viskas.

Vis dėlto Registrų centro duomenys apie šį pirkinį atskleidžia itin pikantiškų dalykų.

Pasirodo, namas, kuriame ketinama pirkti šį butą, statytas 1936-aisais, taigi statiniui daugiau nei 80 metų.

Registrų centro dokumentas liudija, kad pastato fizinis nusidėvėjimas siekia 66 proc., o jo energinio naudingumo klasė yra G.

Tai reiškia, kad šildymo išlaidos žiemos metu gali siekti ypač solidžią sumą, kurią privalės padengti ta pati savivaldybė.

Dar Registrų centro dokumente pabrėžta, jog šių metų rugsėjo 24 d., nustačius vidutinę rinkos kainą, šis būstas įvertintas 95,8 tūkst. eurų.

Tačiau pirkti jį ketinama už 171 tūkst. eurų.

Įvertino 160 tūkst eurų

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis sakė, kad gavo būtent tokį pasiūlymą.

O kaina, palyginti su nepriklausomu turto vertinimu, atitinka teisės aktus, todėl esą ir nuspręsta pirkti.

"Buvo atliktas to buto nepriklausomas vertinimas. Jis įkainotas apie 160 tūkst. eurų. Gavome šitą vienintelį pasiūlymą, visus reikalavimus jis atitiko. Mes perkame pagal Socialinės paramos skyriaus pateiktą paraišką, kokio buto jiems reikia. Ten turi būti apgyvendinti aštuoni vaikai, kiekvienam vaikui numatytas ploto normatyvas. Dar turi būti bendra svetainė. Jei tarybos nariams kils klausimų dėl sumos ir jie pasakys, kad nepirktume šito buto, tai ir nepirksime. Dabar mes neturime pagrindo, kodėl turėtume atmesti minėtą pasiūlymą", – aiškino E.Simokaitis.

Anot skyriaus vedėjo, butą S.Dariaus ir S.Girėno g. 17 įvertino nepriklausomas turto vertintojas, bendrovės "Verslavita" atstovas, kuris ir nustatė, kad šio konkretaus buto vertė yra 160 tūkst. eurų.

E.Simokaitis šiuo vertinimu nesuabejojo.

Kiek kainuos, tiek ir kainuos.

"Mes neturime pagrindo abejoti turto vertintojo išvadomis. O kokia ta kaina turėtų būti? Pagal Vyriausybės nutarimą mes remiamės rinkos vertinimu. Kiek kainuos šito G klasės energinio naudingumo buto šildymas? Kiek kainuos, tiek ir kainuos. Nėra naujos statybos namuose tokių butų", – tikino E.Simokaitis.

Kiek išties kainuoja toks butas?

Tačiau galima įtarti, kad Turto skyriaus vedėjas kalbėjo netiesą.

Klaipėdoje yra ne viena nekilnojamojo turto agentūra.

Patikrinus atsitiktinės vienos jų pasiūlymus, aptikta keliasdešimt būstų, kurie pagal plotą atitiktų keliamus reikalavimus, o jų kainos, išskyrus gal tik Giruliuose, yra žemesnės nei ta suma, už kurią savivaldybė pasišovė pirkti butą našlaičiams.

Pavyzdžiui, pačiame miesto centre, Liepų gatvėje, 130 kv. m buto kaina tesiekė tik 116 tūkst. eurų. Butas yra antrajame aukšte, namas – keturių aukštų.

Dar vienas butas Liepų gatvėje, kurio plotas 125 kv.m, kainuoja 137 tūkst. eurų.

Taip pat centre, Tiltų gatvėje, 1960 m. statybos name, 150 kv. m ploto butas kainuoja 134 tūkst. eurų.

S.Šimkaus gatvėje, vėlgi centre, parduodamas 120 kv. m butas kainuoja 129 tūkst. eurų.

Sausio 15-osios g. 160 kv. m buto kaina – 145 tūkst. eurų.

O štai Statybininkų pr., 2000-ųjų statybos name, 5 kambarių butas (plotas 146 kv. m) kainuoja 150 tūkst. eurų, tai yra 21 tūkst. eurų pigiau, nei ketina pirkti savivaldybė.

Visos šios kainos yra pradinės, jas derantis galima dar sumažinti, nes labai dideli butai nėra itin paklausūs ir graibstomi.

Jei miestas našlaičiams nuspręstų butą pirkti ne centre, o, pavyzdžiui, Minijos gatvėje, tai sutaupytų beveik pusę tos sumos, kurią pasirengę pakloti už dabartinį "nekilnojamąjį daiktą".

Šiuo metu parduodamas 129 kv. m ploto 5 kambarių butas Minijos g. kainuoja 95 tūkst. eurų.

Tai tik labai maža dalis pasiūlymų, kurie visi netiko savivaldybei.

"Šitokių butų pasiūlos nėra. Naujuose namuose tokio dydžio butų nėra", – savo versijos laikėsi E.Simokaitis.

Jis pabrėžė, kad globotinių šeimynai skirtame bute turi būti įrengti du sanitariniai mazgai ir vienam vaikui kambaryje turėtų tekti mažiausiai 7 kvadratiniai metrai.

Apie tai, kad, nupirkus pigesnį butą, už tam tikrą sumą būtų galima jį pritaikyti esamiems reikalavimams, negalvojama ir nekalbama.

Kodėl?

Nebe pirmas toks pirkinys

Tai jau ne pirmas toks brangus pirkinys globos namų auklėtiniams.

Lygiai prieš savaitę Klaipėdos savivaldybė Registrų centre savo vardu įformino butą Naujojoje Uosto gatvėje 10A, už kurį sumokėta 160 tūkst. eurų.

Uostamiesčio politikai tarybos posėdyje balsų dauguma tam pritarė prieš porą mėnesių.

Tiesa, ir tada kai kuriems jų kilo abejonių dėl perkamo buto kainos. Tačiau 20 tarybos narių nubalsavo už, o Nina Puteikienė ir Mindaugas Gylys susilaikė.

Taip Naujojoje Uosto g. 10A įsigytas būstas, kurio bendras plotas – beveik 160 kv. m.

Registrų centro duomenimis, namas, kuriame nupirktas šis butas, statytas 1995 m.

Taigi, beveik 60 metų naujesnis už planuojamą įsigyti dabar, o kainavo pigiau.

Be to, Naujosios Uosto g. 10A energinio naudingumo klasė – D, o fizinis pastato nusidėvėjimas siekia tik 6 proc., kai S.Dariaus ir S.Girėno g. 17 nusidėvėjimas yra net 66 proc.

Maža to, prieš tai įsigytas butas yra 11 tūkst. eurų pigesnis, nei planuojamas pirkti.

Teks dar ir remontuoti

Klaipėdos "Ryto" globos namuose Taikos pr. tebegyvena 34 vaikai.

Pagal įstatymus, globos namų mieste turi nebelikti, o visi vaikai turėtų būti paskirstyti šeimynomis po 8 į atskirus butus.

Dviejuose butuose vaikai jau gyvena, dar vienas – visai neseniai nupirktas minėtame Naujosios Uosto g. 10A, kuris yra šiuo metu remontuojamas.

Globotiniai į jį turėtų įsikelti prieš Kalėdas.

Dėl dar vieno buto pirkimo – S.Dariaus ir S.Girėno g. 17 Klaipėdos politikai turėtų apsispręsti šiandien. Už jį ketinama sumokėti 171 tūkst. eurų.

Tačiau kodėl siekiama pirkti turtą, kai yra perpus pigesnių naujesnės statybos variantų, didesnio ploto ir aukštesnės energinio naudingumo klasės? Juolab paskui juos vis tiek tenka remontuoti prieš apgyvendinant vaikus?

Pradžioje kilo įtarimas, kad galbūt taip siekiama "padėti" kažkam, labai artimam, uždirbti, tačiau šiuo atveju dabartiniai planuojamo pirkti buto savininkai, regis, jokių saitų su savivaldybe neturi.

Pradžioje savivaldybei butą siūlė pirkti ne vienas, o du pardavėjai. Tačiau vienas jų labai netikėtai iš žaidimo pasitraukė.

"Šitam pirkimui du siūlytojai buvo pateikę dokumentus, bet vienas atsisakė. Ta savininkė pasakė, kad ji nenori niekam rašyti įgaliojimo, kad atliktų pirkimą, ir atsiėmė savo siūlymą. Moteris gyvena užsienyje", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Jei vis dėlto egzistuoja kokia nors schema, galbūt tam antrajam pardavėjui buvo pasiūlyta pasitraukti?

Tačiau tai – tik sąmokslo teorija, kuri galbūt neteisinga.

O gal iš tiesų 80 metų senumo name butas Klaipėdoje vertas 171 tūkst. eurų?

Miesto tarybos nariams tvirtinti parengtas konkurso sąlygas planuota pateikti dar šį mėnesį, tačiau paaiškėjo, kad šį klausimą politikai svarstys kur kas vėliau.

Šią savaitę prasidėjusios diskusijos miesto komitetuose buvo nutrauktos.

Pasirengimą skelbti koncesijos konkursą teko kiek pristabdyti, mat sulaukta pastabų iš Centrinės projektų valdymo agentūros.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio teigimu, agentūros pateiktos pastabos nėra esminės, tačiau teko kiek pakoreguoti konkurso sąlygas.

„Iš esmės niekas neturėtų keistis, tik yra tokių sąlygų, kurių nespėjome pataisyti iki šio tarybos posėdžio“, – paaiškino E.Simokaitis.

Nesklandumus, kurie kiek pristabdė procesą, tikimasi greitai pašalinti ir konkurso sąlygas miesto politikams svarstyti teikti rugsėjį vyksiančio posėdžio metu.

Nors koncesijos konkurso sąlygos bus tvirtinamos, o konkursas startuos kiek vėliau nei planuota, viliamasi, kad visos procedūros spės įvykti, o baseino šeimininkas paaiškės iki objekto statybų pabaigos.

Daugiafunkcį sveikatingumo centrą koncesininkui žadama perleisti 15 metų terminui.

Naujo daugiafunkcio sveikatingumo centro statyboms vis sparčiau judant tikslo link, įsibėgėja ir būsimo objekto šeimininko paieškos.

Prieš maždaug savaitę uostamiesčio savivaldybė paviešino būsimo koncesijos konkurso specifikacijos projektą. Tad visi besidomintieji galėjo pateikti savo pastabas ar pasiūlymus.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio teigimu, savivaldybė sulaukė poros kreipimųsi.

„Sunku pasakyti, ar jie dalyvaus konkurse. Galbūt tiesiog pamatė, turi pastebėjimų ir juos pateikė mums“, – paaiškino E.Simokaitis.

Pateiktos užklausos dar nėra išanalizuotos, tačiau tai ketinama padaryti artimiausiu metu. Savivaldybės administracija įvertins pateiktus siūlymus ar pastabas ir, jeigu reikės, bus atliekamos korekcijos.

„Greitai patikslinsime ir siųsime į Vilnių. Lygiagrečiai ruošime ir tarybos sprendimo projektą“, – paaiškino pašnekovas.

Koncesijos konkurso sąlygas miesto tarybai tvirtinti ketinama pateikti jau šį mėnesį vyksiančio posėdžio metu.

Privačiam subjektui baseiną perleisti žadama 15 metų. Naujas daugiafunkcio sveikatingumo centro šeimininkas turės nupirkti visą veiklai reikiamą įrangą, įkurdinti sporto salę, kur numatyta teikti maitinimo ar kitokias paslaugas.

Objektą koncesininkui perleisdama savivaldybė įsipareigos nupirkti tam tikrą kiekį laiko ir baseine vykdyti ugdymo procesą – antrokų mokymo plaukti programą, vyks „Gintaro“ sporto centro sportininkų treniruotės ar pan.

Trečiadienį posėdžiavę Klaipėdos miesto tarybos kolegijos nariai išreiškė savo poziciją dėl Senojo pašto patalpų Aukštojoje gatvėje.

Uostamiesčio savivaldybės administracija politikams siūlė du pasirinkimo variantus – perimti patalpas arba ne.

Miestui neįsigyti šių patalpų siūlyta todėl, kad jos neturi istorinės reikšmės, yra smarkiai susidėvėjusios, todėl norint jas įsigyti ir pritaikyti veiklai prireiktų nemažų investicijų.

Savivaldybės administracijos duomenimis, tiek įsigijus patalpas, tiek jas išsinuomojus turės būti investuojama į šių patalpų remontą ir pritaikymą. Išlaidos remontui ir pritaikymui sudarytų ne mažiau kaip 120 tūkst. eurų.

Patalpas įsigyti arba išsinuomoti siūlyta todėl, kad jas būtų galima perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir jose galėtų būti įrengta muziejaus ekspozicija pašto tematika.

Pastebima ir tai, kad Aukštojoje gatvėje esančiose patalpose yra kilnojamųjų meninių interjero detalių – stalų, kėdžių, šviestuvų, meninių darbų, sieninių dekoracijų.

Be to, šios patalpos tapusios traukos vieta – susiklosčiusi tradicija lankytis turistams.

Ilgai nediskutavę tarybos kolegijos nariai sutarė, kad Senojo pašto patalpas savivaldybė turėtų perimti. Galutinį verdiktą dėl sprendimo perimti patalpas dar turės tarti miesto taryba.

Numatoma, kad tarybos nariai dėl patalpų įsigijimo turės apsispręsti jau šį mėnesį vyksiančio posėdžio metu.

Bendrovė „Lietuvos paštas“, kuri šiuo metu ir valdo minėtas patalpas yra nurodžiusi, kad patalpų pardavimo kaina – apie 87,2 tūkst. eurų. Tačiau tikėtina, kad ši kaina dar gali pasikeisti.

„Galutinė kaina už kiek savivaldybė gali įsigyti paaiškės po derybų. Žiūrint visą procedūrą yra numatyta derybų stadija. Po derybų stadijos mes norėsime kuo mažesne kaina įsigyti“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Tik ateityje galutinai paaiškės ir kas šiose patalpose galėtų įsikurti.

Pasak E.Simokaičio, esama minčių, jog buvusio Senojo pašto patalpose galėtų įsikurti kultūrines paslaugas teikiančių įstaigų kompleksas, mat netoliese veikia Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Parodų rūmai, uostamiesčio etnokultūros centras.