Turgaus stotelėje autobuso laukusi Eglė pastebėjo, kad per kelias savaites Taikos prospekte žaibiškai buvo pakeisti apšvietimo stulpai.

Anot gyventojos, džiugu Klaipėdoje matyti tokius pokyčius, tačiau nežinia, ar jie iš tiesų būtini.

„Dažnai važiuoju namo iš Turgaus arba Sausio 15-osios stotelių. Negalėjau nepastebėti naujųjų apšvietimo stulpų, kadangi ir gatvėse padaugėjo išraustų vietų, įspėjamųjų apie darbus kelio ženklų. Tie naujieji stulpai tikrai labai gražūs, bet nelabai suprantu, kodėl reikėjo juos pakeisti. Juk ne dėl estetikos leidžiami pinigai. Būtų tiesiog įdomu sužinoti“, – teiravosi klaipėdietė.

Nauji šviestuvai yra LED tipo, tai reiškia, kad elektros suvartos 50 proc. mažiau.

Bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ Gatvių infrastruktūros departamento direktorius Dainius Petrauskas paaiškino, kad tai yra projektas, padėsiantis sutaupyti elektros energijos visame mieste.

„Taikos prospekte prie Senojo turgaus iš viso pakeitėme 15 apšvietimo stulpų iš seno į naujo tipo dekoratyvines atramas. Nauji šviestuvai yra LED tipo, tai reiškia, kad elektros suvartos 50 proc. mažiau. Viso projekto vertė – 45 tūkst. eurų. Šiais metais tokie patys stulpai buvo pakeisti Pilies gatvėje nuo Minijos iki Daržų gatvių“, – sakė D. Petrauskas.

Dar visai neseniai Klaipėdos savivaldybės specialistai nurodė, kad, prasidėjus energetikos kainų šuoliui, nuo praėjusių metų rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą įjungti mieste apšvietimą 20–30 min. vėliau ir išjungti 20–30 min. anksčiau, taip sutaupant apie 13 858 kWh per mėnesį arba 166 296 kWh per metus.

Tad galima daryti prielaidą, kad naujieji šviestuvai turėtų sutaupyti dar daugiau kWh per mėnesį ir metus.

Pranešime nurodoma, kad per keturis paskutinius praėjusių metų mėnesius sutaupė 17 proc. energijos, lyginant su 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu. 

Daugiausiai elektros sutaupiusios institucijos bus paskelbtos vasario mėnesį.

Praėjusių metų rugsėjį Turto bankas kartu su Finansų ministerija paskelbė iniciatyvą „putinOut“ – tarnautojai buvo raginami keisti įpročius, sąmoningai vartoti elektros energiją ir taupyti. Daugiausiai sutaupiusioms įstaigoms numatyta skirti 50 tūkst. eurų patalpoms pagerinti.

Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius sako, kad keičiant elgseną galima sutaupyti apie 15 proc. energijos.

„Matome, kad šie lūkesčiai buvo viršyti. Bet čia atsipalaiduoti negalime – iškeltas tikslas yra pasiekti 20 proc. tvarų taupymą per dvejus metus. Į tai įeina ne tik elgsenos keitimas, bet ir investicijos į apšvietimo, šildymo sistemų modernizavimą“, – pranešime sakė jis.

Matome, kad šie lūkesčiai buvo viršyti. Bet čia atsipalaiduoti negalime.

Vyriausybė yra įpareigojusi viešojo sektoriaus institucijas sunaudojamą energiją sumažinti 20 procentų per artimiausius dvejus metus. Tokiu būdu išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per minėtą laikotarpį sumažėtų 100 mln. eurų. 

Turto bankas per artimiausius dvejus metus ketina iš pagrindų modernizuoti 14 valstybės biurų pastatų, skirs papildomų lėšų visoms apšvietimo sistemoms pakeisti bei šilumos punktų atnaujinimui. Skaičiuojama, kad įgyvendinus visus projektus, Turto banko valdomi pastatai 2024 m. vartos net trečdaliu mažiau energijos nei šiuo metu – kasmet bus taupoma beveik 6 mln. kWh.

Dar vienas reikšmingas Turto banko projektas – elektros tiekimas iš saulės jėgainių parko, kuris per artimiausius dvejus metus leistų sutaupyti 2,75 mln. kWh elektros. Jau pasirašyta tokių parkų dalių įsigijimo sutartis, projektui įgyvendinti gauta 1,45 mln. eurų Europos Sąjungos fondų subsidija. 

„200 tūkst. kilovatvalandžių susitaupyta Turto banko valdomuose pastatuose. Tai ženklūs skaičiai, nes tai duoda 80 tūkst. eurų sutaupymus per vieną mėnesį per visą Lietuvą vien iš elektros“, – penktadienį LRT radijui teigė Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius. 

„Preliminarūs rezultatai rodo, kad per visą Lietuvą apie 10-15 proc. spalį pavyko sutaupyti elektros energijos, o šilumos sutaupymai spalį yra didesni kiekiai, nes mėnesiai šių ir praėjusių metų nepalyginami: šildymo sezonas vėliau prasidėjo, tiek didesnė buvo vidutinė temperatūra“, –  pridūrė M. Sinkevičius.

Pasak jo, iš žmonių elgesio pokyčių, kai dažniau renkamasi laiptus, o ne liftus, išjungiami  nenaudojami prietaisai, dirbama nuotoliu, atsisakoma kondicionierių sutaupyti galima iki 10 proc., o jeigu norima pasiekti 15-20 proc. efektą, reikalingos investicijos. 

Viešojo sektoriaus energijos taupymo priemonės buvo patvirtintos rugsėjį. Turto bankas kitą savaitę skelbs taupymo rezultatus. 

Vyriausybė įpareigojo institucijas per dvejus metus energijos sunaudojimą sumažinti 20 proc. Tokiu būdu išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per šį laiką sumažėtų apie 100 mln. eurų.

Lempučių neišsukinės

Viena klaipėdietė pastebėjo, kad Žvejybos uosto rajone aštuonioliktą valandą, kai jau tamsu, neveikia net pėsčiųjų perėjų apšvietimas.

"Kodėl taip yra? Gal jau taip taupome, kad net prie perėjų nedegame šviesos?" – retoriškai klausė moteris.

Kita klaipėdietė redakcijai priekaištavo, kad Rumpiškės kvartale naujai įrengtame pėsčiųjų take lempos plieskia visą naktį.

"Na, kam taip deginti elektrą? Juk taip brangiai ji kainuoja. Galėtų kas antrą lempą išjungti", – kalbėjo senjorė.

Įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Gatvių infrastruktūros departamento direktorius Dainius Petrauskas sakė, kad kol kas uostamiestyje nežadama išjunginėti apšvietimo žibintų.

"Jei aštuonioliktą valandą dar nedegė apšvietimas, vadinasi, jis dar nebuvo įjungtas. Apsisprendėme kol kas apšvietimo lempų neišjunginėti, net kas antros lempos nejungsime. Paskaičiavome, kad nemažai pavyksta sutaupyti, ryte apšvietimą išjungiant anksčiau, o vakare įjungiant vėliau", – paaiškino D.Petrauskas.

Sutaupome visą valandą.

Sutaupys valandą

Kol kas apsispręsta apšvietimą išjungti pusvalandžiu anksčiau, o įjungti pusvalandžiu vėliau.

"Sutaupome visą valandą. Tačiau niekas to nedaro iš akies, tai daroma pagal apšvietą. Yra liuksometrai, kurių matavimus stebi dispečeriai. Labai didelę reikšmę turi oro sąlygos. Jei yra apsiniaukę, ūkanota, aišku, kad matomumas nebus toks geras. Bet būna vakarų, kai net jau pritemę, bet matomumas dar būna geras. Taigi, pusvalandis nėra absoliutus dalykas", – patikino D.Petrauskas.

Tačiau anksčiau išjungti apšvietimą mieste darbo dienomis nelabai racionalu, nes visi tuomet važiuoja į darbą.

"Kaip tik šiuo metu apšvietimas išjungiamas pagal senąjį grafiką. Tuomet visi važiuoja į darbą, eina į mokyklas. Realiai dabar tik pusvalandžiu vėliau įjungiamas apšvietimas vakare. Bet laikui bėgant, vėl ilgės tamsusis periodas, taigi grafikas keisis", – kalbėjo D.Petrauskas.

Valanda: pusvalandžiu vėliau įjungiant ar išjungiant apšvietimą uostamiestis tikisi sutaupyti milijoną kilovatvalandžių per metus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sutartis – metams

Klaipėdos miestas šiuo metu dar vis moka praėjusiais metais pasirašytos sutarties kainomis. Už kilovatvalandę – 11 centų.

"Kitais metais gali tekti mokėti kelis kartus brangiau. Sutartį elektros tiekimui pasirašėme metams, praėjusių metų gruodį", – pasakojo D.Petrauskas.

Per metus uostamiestis išdegina apie aštuonis milijonus kilovatvalandžių.

"Valandos suvartotos energijos sutaupymas padės sumažinti šią sąskaitą milijonu kilovatvalandžių. Kokią kainą pasiūlys tiekėjai, dar nėra aišku. Tik praėjusį penktadienį buvo paskelbtas tarptautinis pirkimas. Kol kas geriausi siūlymai – rinktis biržos nustatomą elektros energijos kainą. Fiksuoti tiekėjų įkainiai šiuo metu yra aukštesni", – pastebėjo D.Petrauskas.

Nustatyti kriterijai

Prieš kurį laiką uostamiesčio gatvių apšvietimu besirūpinantys specialistai svarstė, ar reikėtų Klaipėdai įsigyti apšvietimo valdymo sistemą.

"Ji leistų kiekvieną šviestuvą pritemdyti atskirai. Tada jau būtų galima laviruoti. Bet tokios sistemos – labai brangios. Tam reikia didelių investicijų, tai yra ateities klausimai", – svarstė D.Petrauskas.

Kiekvienai gatvei pagal jos kategoriją, pėsčiųjų takui pagal pėsčiųjų srautų intensyvumą yra nustatytos tam tikros apšvietimo normos.

"Jei išjungsime kas antrą šviestuvą, gali nutikti taip, kad toje gatvėje apšvietimas nebeatitiks apšvietos normos", – tikino D.Petrauskas.

Kokia bus sąskaita?

Prieš keletą metų uostamiestis už elektrą taip pat mokėdavo apie milijoną eurų.

"Degė senosios lempos, kurios suvartodavo daug energijos. Keitėme šviestuvus, buvo investicijų, tačiau pats elektros suvartojimas mažėjo, nors šviestuvų ir daugėjo. Baigiame įgyvendinti šiaurinės miesto dalies apšvietimo modernizavimo projektą. Situacija apšvietimo srityje labai pasikeitė", – reziumavo D.Petrauskas.

Investuodami į naujus apšvietimo stulpus, modernias ir taupias lempas, miesto prižiūrėtojai padidino apšviestų teritorijų skaičių, tačiau elektros vis tiek suvartojama mažiau.

Jei kitais metais elektros kaina kiltų tris kartus, sąskaita už miesto apšvietimą per metus gali šoktelėti iki kelių milijonų eurų.

"Visko dar gali būti. Bet uostamiestis taupo. Mažės šventinių papuošimų skaičius. Gali būti, kad tuomet ir imsime svarstyti, ar nemažinti šviestuvų. Elektros biržos svyravimų nuspėti neįmanoma. Tačiau Vyriausybė pritarė nutarimui, kuriuo paskutinį šių metų ketvirtį verslui bus kompensuojama elektros kainos augimo dalis. Užsimenama apie kompensacijas iki 2023 m. pirmo ketvirčio pabaigos", – vylėsi D.Petrauskas.

Domisi taupesniais sprendimais

Kylant elektros kainai, lietuviai vis dažniau ieško būdų sutaupyti. Tiek „Senukų“ fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje pastebimas didesnis susidomėjimas ekonomiškesniais apšvietimo sprendimais, kurie valdomi išmaniojo telefono pagalba.

Tokią galimybę suteikia išmanieji šviestuvai ir išmaniosios LED lemputės, kurios leidžia kiekvieną namuose esantį šviestuvą paversti išmaniuoju – tereikia tik pritaikyti tinkamo cokolio lemputes.

Tokiu būdu mobiliojoje programėlėje galima reguliuoti lempučių šviesos intensyvumą, atspalvius nuo šiltai gelsvos iki šaltai baltos, keisti apšvietimo spalvą ar nustatyti lempučių veikimo laiką, jas išjungti ar įjungti nuotoliniu būdu net būnant toli nuo namų.

Naudoja mažiau energijos

Išmaniajame apšvietime naudojamos LED lemputės efektyviau naudoja energiją, tarnauja ilgiau, yra patvaresnės ir pasižymi panašia arba geresne šviesos kokybe nei kitų tipų apšvietimas. Jos yra maždaug 85 proc. efektyvesnės už senąsias kaitrines lemputes, nes sunaudoja mažiau energijos ir mažiau jos išeikvoja šilumos pavidalu.  

Specialistų teigimu, vidutiniškai išmanioji lemputė tarnauja 15-50 tūkst. valandų, o standartinės kaitrinės lemputės tarnavimo laikas – vos 750-2000 valandų. Tad jei per dieną vidutiniškai apšvietimas namuose būna įjungtas 3-4 val., viena LED lemputė gali tarnauti ir 10 metų, o kaitrinė lemputė – tik apie vienerius.

Taip ne tik gaunamos mažesnės sąskaitos už elektrą, bet ir padedama planetai, nes išmetama mažiau atliekų.

Sprendimas ne tik užmaršiems

Išmanusis apšvietimas naudingas ne tik dėl ekonomiškesnių lempučių, bet ir tuomet, jei išeidami iš namų dažnai pamirštate išjungti šviesos jungiklį. Šiuolaikinių technologijų dėka galima nustatyti išmaniojo apšvietimo veikimo grafiką ir taip užtikrinti, kad šviesos niekada nebus įjungtos, kai nieko nėra namuose.

Pasak ekspertų, išmaniajam apšvietimui automatizuoti galima naudoti ir suporuotus jutiklius. Tokiu būdu šviesa gali įsijungti automatiškai kai kas nors įeina į kambarį, paliečia spintelę arba atidaro duris. Tai ypač aktualu tose vietose, kur dažniausiai netyčia yra paliekama įjungta šviesa: vonios kambaryje, sandėliuke, lauke.

Įrengiant namuose išmanųjį apšvietimą, galima naudoti spalvą keičiančias lemputes bei taip sukurti skirtingus įspėjimus pagal kitų išmaniųjų namų jutiklių siunčiamus signalus. Galima suprogramuoti lemputes taip, kad jos taptų mėlynos, jei yra vandens nuotėkis, arba raudonos, jei kas nors palieka neužrakintas ar atviras duris.

Platesnės išmaniųjų namų galimybės

„Senukų“ ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu auga ne tik išmaniojo apšvietimo populiarumas. Pirkėjai vis labiau domisi ir kitais energijos išteklius taupyti padedančiais įrenginiais, tarp jų – išmaniaisiais kištukiniais lizdais, kitaip vadinamais išmaniaisiais kištukais.

Įkišti į įprastą elektros lizdą, jie namuose esančius įrenginius paverčia išmaniaisiais, nes kištukus valdyti galima mobiliąja programėle savo telefone – įjungti ar išjungti, stebėti elektros suvartojimą. Kai kurie jų netgi keičia spalvą priklausomai nuo to, kiek energijos vartoja į jį įjungtas įrenginys.

Paprasta įsirengti patiems

Pasak ekspertų, norint įsirengti išmanųjį apšvietimą, specialistų pagalbos neprireiks – tai gali padaryti kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną.

Tereikia susieti išmaniąsias lemputes bei šviestuvus mobiliojoje programėlėje nuosekliai sekant instrukcijas telefono ekrane. Programėlėje taip pat galima suteikti valdymo teises ir kitiems vartotojams, kad išmanųjį apšvietimą valdyti galėtų visi šeimos nariai, pataria „Senukų” specialistai.

„Vyriausybės parengtose energijos taupymo rekomendacijose numatoma, kad per ateinančius dvejus metus viešojo sektoriaus įstaigos galėtų sutaupyti iki 20 proc. komunalinių ir energetinių išteklių. Gydymo įstaigoms, atsižvelgiant į jų specifiką, tokie griežti reikalavimai nekeliami, tačiau dalis jų savanoriškai jungiasi prie taupaus išteklių naudojimo. Energetinio karo akivaizdoje itin išryškėjo skirtumai tarp ligoninių, kurios investavo į ilgalaikius sprendimus, ir tų, kurios to nedarė“, – sako SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Kaip teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas, taupyti jie pradėjo prieš prasidedant energijos kainų kilimui: „Pagal galimybes apšiltinome pastatus, pakeitėme langus bei kaitrines lempas kabinetuose, koridoriuose šviestuvus keitėme į LED. Dabar elektrą taupome, vadovaudamiesi Vyriausybės nurodymais. Taip pat išjungėme išorinį pastatų apšvietimą, palikdami tik tiek, kad netrukdytų darbui nakties metu ir darbuotojų saugumui. Apšvietimas išjungtas koridoriuose bei visose nenaudojamose patalpose ir kabinetuose, kuriuose nevyksta jokios procedūros.“

Kaip teigia Z. Juzumas, šios taupymo priemonės ligoninei atnešė teigiamų pokyčių: „Elektros taupymo efektas akivaizdus: rugsėjį už elektrą sumokėta apie 50 tūkst. eurų mažiau nei rugpjūtį.“

Taupymo planais dalinasi ir Nacionalinio vėžio instituto vadovas dr. Ernestas Janulionis: „Šildymo sezono metu, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, patalpose, kuriose dirba darbuotojai, temperatūra bus sumažinta 1–2 laipsniais. Žinoma, išskyrus reanimaciją ir operacines. Karšto vandens temperatūrą planuojama sumažinti nuo 70 iki 55 laipsnių. Nacionalinio vėžio instituto pastatų lauko bei patalpų apšvietimą taip pat numatoma sumažinti arba išjungti. Labai svarbu kalbėtis apie tai ir su darbuotojais, tad skatiname kiekvieną sąmoningai taupyti energetinius resursus“.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės direktorė valdymui ir infrastruktūrai dr. Helga Marija Kauzonė sako, kad naujiems iššūkiams mažinant išlaidas ligoninė yra pasirengusi: „Šilainių padalinyje laiku pastatėme saulės elektrinę, o šiuo metu pagrindiniuose ligoninės infrastruktūros objektuose modernizuojami šilumos mazgai, be to pagrindiniam medicininio deguonies tiekimui naudojamas 7 kubinių metrų talpos rezervuaras, nenaudojantis elektros. Taip pat ligoninės Šilainių padalinio maitinimo skyriuje nusprendėme pakeisti nusidėvėjusią ir neekonomišką virtuvės šaldymo įrangą į energetiškai naudingesnę.“

Anot dr. H. M. Kauzonės, šiuo metu ligoninėje pagal šiuolaikinius energijos taupymo reikalavimus statomas naujas Ortopedijos ir traumatologijos korpusas, į kurį iš energetiškai nuostolingų pasenusios infrastruktūros bus perkeltos sveikatos priežiūros paslaugos.

„Taupymas ligonines skatina imtis kūrybiškų, ilgalaikių ir šiuo metu labai reikalingų priemonių, o svarbiausia, kad nuo to nenukenčia pacientai. Ministerija pateikė bendrąsias rekomendacijas gydymo įstaigoms, tačiau vieno taupymo modelio nėra, nes pastatai, patalpos ir teikiamos paslaugos yra skirtingos, tad kiekviena įstaiga pati atsakingai renkasi veiksmingiausius taupymo būdus“, – sako SAM kanclerė J. Grebenkovienė.

SAM yra pavaldžios Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Rokiškio psichiatrijos ligoninė, Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus gimdymo namai, Palangos reabilitacijos ligoninė, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos Gintaras“, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė.

„Turto banko duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį jo valdomuose pastatuose buvo sutaupyta 20 procentų energijos, nors Vyriausybė buvo nustačiusi dvidešimties procentų taupymo efektą per ateinančius dvejus metus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Žilienė.

„Jeigu žiūrėsime pinigais, tai yra 400 tūkstančių eurų per mėnesį“, – pridūrė viceministrė.

Pasak Turto banko, tai lėmė tarnautojų elgesio pokyčiai. Jie dažniau rinkosi laiptus, o ne liftus, išjungė nenaudojamus prietaisus, dirbo nuotoliu, atsisakė kondicionierių.

„Mūsų manymu, jeigu institucijos, jų darbuotojai tendencijas išlaikys, efektas gali virsti apie 5 milijonus kilovatvalandžių nuo viso mūsų valdomo turto (per metus – BNS). Pinigais tai yra keli milijonai eurų“, – žurnalistams teigė M. Sinkevičius.

Pasak jo, Turto banko pastatuose įsikūrusios įstaigos iki šių metų pabaigos gali sutaupyti apie milijoną eurų.

„Jeigu tendencija išliks ir sutaupysime po maždaug 400 tūkstančių kilovatvalandžių mūsų valdomame turte per mėnesį, tai mes matome, kad sutaupysime pusantro milijono kilovatvalandžių iki metų pabaigos. Pinigais tai yra grubiai iki milijono eurų“, – teigė Turto banko vadovas. 

Pasak jo, kol kas pateikiami tik duomenys apie elektros suvartojimą, tačiau nuo kito mėnesio bus skaičiuojamas ir šilumos suvartojimas.   

Banko, valdančio apie 5 proc. viso valstybės turto, administruojamuose pastatuose įsikūrusios įstaigos rugsėjį sunaudojo 1,6 mln. kWh – 20 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Turto bankas skelbia, kad lyderės taupant elektrą buvo mažos įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos teismo ekspertizės centras sutaupė net 86 proc. elektros.

Tarp didžiausių vartotojų taupiausi rugsėjį buvo Žemės ūkio ministerija, elektros vartojimą sumažinusi apie 50 proc. ir sutaupiusi daugiau nei 32 tūkst. kWh, Kauno apskrities mokesčių inspekcija (10 tūkst. kWh), viename pastate esančios Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniuje.

Pasak M. Sinkevičiaus, sutaupytais pinigais institucijos galės sumažinti lėšų trūkumą.

„Ką mes matome apskritai, kad institucijos net neturi tų pinigų susiplanavusios biudžete ir joms jų trūksta. Tai jos turės mažesnį trūkumą šių metų biudžete. Energijos kaštai tiek išaugo, kad biudžetinės institucijos nebuvo suplanavusios tiek lėšų ir bus mažesnis trūkumas“, – teigė Turto banko vadovas.  

Pasak I. Žilienės, Turto banko ir Lietuvos energetikos agentūros parengtą energijos suvartojimo duomenų švieslentę planuojama praplėsti ir kitų institucijų duomenimis.

„Šiai dienai mes turime Turto banko valdomų pastatų duomenis, tačiau taip pat yra galimybė praplėsti švieslentę ir kitų institucijų duomenimis“, – teigė I. Žilienė. 

Elektros suvartojimas augo apie 1 proc. pastatų

Pasak M. Sinkevičiaus rugsėjį elektros suvartojimą padidino iki 1 proc. Turto banko valdomų pastatų. Anot jo, tai „vienetiniai pastatai“, o didesnį suvartojimą galėjo lemti specifinės bei techninės priežastys.

„Kai kuriose pastatuose yra duomenų centrai, kurie turi savo suvartojimą. Jeigu tam tikrus įpročius galima pakeisti iš elgesio ir nesinaudoti virduliais bei naudotis laiptais, tai duomenų centro neatjungsi, ir jis vis tiek vartoja energiją didžiuliais kiekiais. Dėl to tą pokytį sudėtinga padaryti“, – teigė M. Sinkevičius.

„Kiti pastatai neturi centralizuoto šildymo, turi tik elektrinį šildymą. Jeigu tie pastatai rugsėjį turėjo šaltesnę savaitę, pagal higienos normas darbuotojui reikia užtikrinti tam tikrą šildymo lygį ir galbūt šildėsi“, – kalbėjo Turto banko vadovas.

Pasak jo, apie tokius atvejus bus informuotos ministerijos, o situaciją toliau stebės Turto bankas.

„Vienas mėnesis – iš jo tikrai nereikia daryti tam tikrų įžvalgų. Mes stebėsime tą situaciją ir per du–tris mėnesius paaiškės, ar tai neįvykęs elgesio pokytis, kuris daug kur įvyko, ar techninės problemos“, – teigė M. Sinkevičius.

Skaičiuojama, kad Turto banko išlaidos už elektrą jo valdomuose pastatuose šiemet sieks 12–13 mln. eurų (pernai – 7,45 mln. eurų).

Vyriausybė įpareigojo institucijas per dvejus metus energijos sunaudojimą sumažinti 20 proc. Tokiu būdu išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per šį laiką sumažėtų apie 100 mln. eurų.

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energetiniai nuostoliai patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų.

„Tenka girdėti, kad norėdami sutaupyti žmonės nustoja naudoti patogumą garantuojančius virtuvės prietaisus ir buitinę techniką. Tokie radikalūs pokyčiai nebūtini, pakanka peržiūrėti savo įpročius ir įsitikinti, kad jie teisingi ir neprisideda prie bereikalingo elektros naudojimo. Tie patys elektros prietaisai gali ir taupyti elektros energiją, ir ją švaistyti. Viskas priklauso nuo to, kaip juos naudojate ir prižiūrite. Nors šie veiksmai gali atrodyti nereikšmingi, ilgainiui jie gali lemti nemenkus elektros suvartojimo pokyčius“, – komentuoja energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

1. Virti tik tiek vandens, kiek reikia

Vienas dažniausiai naudojamų buitinių prietaisų virtuvėje, virdulys, gali tapti perteklinio elektros naudojimo priežastimi. Tai lemia vandens, kurį virinate, kiekis. Rekomenduojama virdulyje virti tik tiek vandens, kiek jo iš tiesų reikia, o ne pripilti pilną virdulį – tai leis sunaudoti iki 75 proc. mažiau elektros energijos.

„Užvirindami tik reikiamą vandens kiekį, o ne visą virdulį, kas mėnesį galite sutaupyti maždaug tiek elektros energijos, kiek jos užtektų 15 kartų išskalbti skalbinius. Tačiau nerekomenduojama elektriniame virdulyje virti mažiau vandens nei ant jo pažymėta minimali riba, kad nesugadintumėte jo kaitinimo elemento“, – pataria M. Kavaliauskas.

2. Reguliariai valyti virdulį

Virdulį būtina reguliariai nukalkinti, nes net 1 mm storio kalkių sluoksnis, padengęs virdulio kaitinimo elementą, padidina elektros energijos suvartojimą vandeniui užvirinti apie 10 proc.

Kalkių šalinimui galima naudoti specialias priemones arba pasitelkti aplinkai nekenksmingą būdą, naudojant citrinos rūgštį. Į virdulį įpilkite citrinos rūgšties, maksimalų kiekį vandens, užvirinkite, palaukite, kol kalkės nusės, ir vandenį išpilkite. Tada dar sykį užkaitinkite virdulį, pripiltą švaraus vandens, ir jį išpilkite.

3. Nustatyti tinkamą šaldymo temperatūrą

Šaldytuvas veiks efektyviausiai, kai jo vidaus temperatūra bus +5 °C, o šaldiklio – -18 °C. Kiekvienas žemesnis laipsnis elektros suvartojimą padidins 5 proc.

„Jei šaldytuve nustatysite +4 °C temperatūrą, šaldytuvas sunaudos 5 proc. daugiau elektros energijos, jei +3 °C – 10 proc. daugiau. Tuo tarpu šaldymo efektyvumas bus toks pats, nes +5 °C  temperatūra šaldytuve laikomiems produktams yra optimali. Jei šaldytuve yra reguliatorius be temperatūros rodmenų, nustatytą temperatūrą galima patikrinti į šaldytuvą įdėjus tinkamą termometrą“, – sako pašnekovas.

Šaldytuvas taip pat turėtų būti pastatytas atokiau nuo šilumos šaltinių – radiatorių, viryklių ir kitų prietaisų, kurie veikimo metu skleidžia šilumą, taip pat nuo tiesioginių saulės spindulių. Be to, nerekomenduojama jo statyti per arti sienos, kambario kampe ar nišoje, nes nebus užtikrinta tinkama oro cirkuliacija ir padidės elektros energijos sąnaudos. Aplink šaldytuvą turi būti palikta maždaug 5–10 cm laisvos erdvės oro cirkuliacijai.

4. Išvalyti šaldiklį

Elektros sunaudojimui įtakos turi ne tik tinkama šaldytuvų ir šaldiklių vidaus temperatūra, bet ir reguliarus jų valymas, mat kiekvienas ledo centimetras lemia, kad elektros suvartojimas padidėja 10 proc. Todėl reguliariai tikrinkite, ar šaldiklio skyriuje nėra ledo sluoksnio, o prireikus nedelsdami jį atšildykite. Tai ypač svarbu senesniems šaldytuvams, kuriuose nėra automatinio atitirpinimo funkcijos.

5. Naudoti tinkamo dydžio indus

Kai naudojate viryklę maistui gaminti, įsitikinkite, kad puodai ir keptuvės yra tinkamo dydžio. Pavyzdžiui, ant 20 cm skersmens kaitinimo vietos uždėjus 15 cm keptuvę ar puodą, paprastai iššvaistoma apie 40 proc. elektrinių viryklių skleidžiamos šilumos.

Be to, būtina puodus ir keptuves uždengti dangčiais – taip šiluma išliks viduje, todėl patiekalui gaminti sunaudosite mažiau elektros energijos.

Jei norite pagamintą maistą pašildyti, elektros taupymo atžvilgiu kur kas efektyviau tai daryti naudojant mikrobangų krosnelę. Ji maisto pašildymui sunaudoja iki 60 proc. mažiau elektros nei orkaitė ar kaitlentė, kadangi šildo kur kas greičiau.

6. Prižiūrėti filtrus

Baldų ir buitinės technikos paviršius valome dažnai, o štai viduje esantys filtrai mūsų dėmesio tiek nesulaukia. O be reikalo – reguliariai keisdami arba valydami elektrinių prietaisų filtrus, jų elektros suvartojimą sumažinsite 15 proc.

Kiekvieną kartą gamindami maistą naudojate viryklės gartraukį, tad jis dengiasi nuosėdomis, kurios ilgainiui sumažina jo efektyvumą – oras ne taip gerai išvalomas ir gartraukis turi veikti ilgiau, atitinkamai naudodamas daugiau elektros.

Jei gartraukis turi plaunamą filtrą, jį galima išvalyti po karštu tekančiu vandeniu arba pamerkus į vandenį. Jei gartraukio filtrą vien vandeniu sunku išvalyti, galite pasigaminti pastą iš valgomosios sodos ir vandens. Viryklės gartraukio filtrą taip pat galima plauti indaplovėje, į ją įdėjus to paties indams naudojamo ploviklio. Jei gartraukis turi vienkartinius filtrus, juos rekomenduojama keisti kas 2–6 mėnesius, priklausomai nuo gamintojo, modelio ir gartraukio naudojimo intensyvumo.

7. Išjungti elektros prietaisus iš tinklo

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dar retas kuris iš elektros tinklo išjungia prietaisus, veikiančius budėjimo režimu, o toks įprotis padėtų sumažinti bendrą namų ūkio elektros energijos suvartojimą.

Jei neketinate ilgesnį laiką naudoti prietaisų su skaitmeniniu ekranu ar maža budėjimo režimo metu veikiančia lempute, pavyzdžiui, kavos aparato, orkaitės, virtuvinio kombaino ar bet kokio kito elektros prietaiso, ištraukite juos iš elektros lizdo. Budėjimo režimu veikiantys prietaisai vidutiniškai sunaudoja 10 proc. veikimo metu sunaudojamos elektros energijos.

Norėdami palengvinti kasdienį šių elektros prietaisų naudojimą, rinkitės ilgintuvą su įjungimo ir išjungimo jungikliu. Taip vienu prisilietimu atjungsite kelis budėjimo režimu veikiančius elektros prietaisus.

Gatvių apšvietimą reguliuoja seniūnijos

„Kylančios elektros kainos išties verčia susimąstyti. Taupyti turime, tačiau protingai, nerizikuodami žmonių saugumu ir sveikata. Pavyzdžiui, viena iš rekomendacijų, pateiktų seniūnijoms, – išjungti gatvių apšvietimą nuo 23 iki 7 val., išskyrus Gargždų miestą. Tai yra rekomendacija, todėl norisi ūkiško seniūnų požiūrio. Jie turi įvertinti, kur toks apšvietimo laikas yra tinkamas, o kur ji reikėtų įjungti anksčiau ar išjungti vėliau. Galbūt vienoje gatvėje yra autobusų stotelė, kur vaikai laukia autobuso jau prieš 7 val., todėl ten apšvietimą reikia įjungti anksčiau. Reguliuodami apšvietimą turime atsižvelgti į eismo intensyvumą, pėsčiųjų srautus. Tad, jei gyventojai turi pastabų ir mato, kad esamas apšvietimo laikas netinkamas, – kviečiu drąsiai kreiptis į seniūnus ir kartu spręsti kylančius klausimus“, – teigė S.Karbauskas.

Seniūnijoms taip pat rekomenduojama išjungti fontanus, fasadų, su eismo ir gyventojų saugumu nesusijusių objektų apšvietimą.

„Šiek tiek nerimo kelia ir artėjantis šildymo sezonas. Tačiau vėlgi, nesinori taupyti aukojant žmonių sveikatą, tad tikrai specialiai šildymo sezono neatidėliosime. Jį, kaip įprasta, pradėsime, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Šiandien kaip savivaldybės administracijos vadovui truputį rūpesčių kelia tie objektai rajone, kurie šildomi gamtinėmis dujomis, nes šio kuro kaina pakilusi kelis kartus. Tačiau tokių objektų turime tik du – Gargždų miesto stadioną bei vadinamąją policijos salę. Vis dėlto, manau, kad susitvarkysime. Daugiau klausimų kyla dėl Vėžaičių gyventojų, kur situacija dėl šildymo yra kitokia nei visame rajone, nes jiems tenkantis mokestis už šildymą – gerokai didesnis. Jau kalbėjome su „Klaipėdos rajono energijos“ vadovu ir jei matysime, kad gyventojams reikalingos papildomos kompensacijos, spręsime“, – sakė S.Karbauskas.

Tai išties svarbus projektas gyventojams, paliesiantis visas seniūnijas. Gyvensime šviesiau ir saugiau.

Taupyti padės ir nauji šviestuvai

Žengtas ir dar vienas žingsnis link energijos taupymo − Klaipėdos rajone jau prasidėjo apšvietimo sistemos modernizavimo darbai. Senos lempos į naujus LED šviestuvus bus keičiamos visose seniūnijose, − iš viso net 250 kilometrų gatvių bus pakeista apie 3 tūkst. šviestuvų, dar tūkstantis pakabinta naujų. Kur reikia, bus pakeistos ir senos atramos, atnaujinti tinklai, pastatytos naujos valdymo spintos.

„Šiandien galiu sakyti, kad prieš keletą metų priimtas sprendimas modernizuoti rajono apšvietimo tinklą buvo toliaregiškas. Planavome, kad po modernizacijos kasmet sutaupysime apie 200 tūkst. eurų. Dabar ši suma turėtų būti dar didesnė. Tad įgyvendinę šį projektą ne tik pagerinsime apšvietimo kokybę, bet ir taupysime elektros energiją“, – tikino S.Karbauskas.

Sigitas Karbauskas. 

Apšvietimo tinklo modernizavimo darbus visame rajone atlieka konkursą laimėjusi UAB „Indikacija“. Darbų vertė – 1,8 mln. eurų, pusė sumos gauta iš valstybės biudžeto.

Kitas žingsnis – apšvietimo plėtra

Apšvietimo modernizavimas – pirmas žingsnis prie modernaus ir taupaus apšvietimo. Tačiau būtina ne tik atnaujinti seną apšvietimą, bet ir plėsti jo tinklą visame rajone, kur dar daug gatvių apskritai nėra apšviestos.

Šiuo metu paskelbtas konkursas privataus partnerio atrankai, kuris visose seniūnijose turės įrengti ne mažiau nei 2 tūkstančius naujų šviestuvų 83-jose Klaipėdos rajono gatvėse. Šviestuvai bus modernūs, taupantys elektros energiją.

„Privatus investuotojas turės padaryti daugiau nei 4 mln. eurų pradinių investicijų. Per 2 metus po sutarties pasirašymo laimėtojas turės suprojektuoti ir pastatyti naujus apšvietimo tinklus, po to savivaldybė 13 metų mokės už naujai įrengtos apšvietimo sistemos valdymą ir priežiūrą. Projekto įgyvendinimas viešos ir privačios partnerystės būdu naudingas tuo, kad savivaldybei nereikia iškart sumokėti didelės sumos, kurią galime paskirstyti kitoms sritims, o privačiam partneriui išsimokame dalimis per keliolika metų. Anksčiau per metus galėdavome apšviesti po porą gatvių, o projekto įgyvendinimas pagal šį modelį leidžia gana greitai padaryti didelį pokytį. Tai išties svarbus projektas gyventojams, paliesiantis visas seniūnijas. Gyvensime šviesiau ir saugiau“, – pabrėžė S.Karbauskas.