Gyventojai paaukoja vieną kitą eurą, nesusimąstydami, kad toks jų elgesys gali būti traktuojamas kaip pažeidimas, už kurį numatyta nemenka bauda.

„Vėtrungės“ ir „Vingio“ pasažuose dažnai matyti neblaivūs asmenys, benamiai ir elgetos, kurie prie prekybos centrų laukia apsipirkusių klaipėdiečių ir viliasi kokios nors aukos.

„Nemalonu, kai išeinu iš parduotuvės ir manęs laukia ištiestu delnu. Negaliu ramiai praeiti, nes labai gaila tokių žmonių. Niekada nežinai, kada pačiam gali prireikti kad ir tų kelių eurų duonai nusipirkti“, – pasakojo viena klaipėdietė.

Draudžiama elgetauti Klaipėdos miesto senamiestyje, o duoti išmaldą pinigais draudžiama visame mieste.

Uostamiesčio savivaldybės specialistai primena, kad duoti išmaldos pinigais draudžiama visame mieste.

„Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad draudžiama elgetauti Klaipėdos miesto senamiestyje, o duoti išmaldą pinigais draudžiama visame mieste. Toks draudimas netaikomas religinėms apeigoms, taip pat specialiuose, tam tikslui skirtuose renginiuose, kuriems išduotas leidimas (pažymėjimas) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje: nuo įspėjimo iki 600 eurų už pakartotinai užfiksuotus šių taisyklių nesilaikymo atvejus.

Pernai vienas vyras socialiniuose tinkluose pasidalino savo istorija apie neįgaliojo vežimėlyje sėdėjusią moterį, prašiusią išmaldos. Po pokalbio su moterimi, kuri sakėsi nemokanti lietuviškai, vyras prisiminė, kad ją jau matė kitame Lietuvos mieste, tik tąkart jai reikėjo kitokios pagalbos.

Po jo įrašu pasipylė komentarai. Žmonės iš įvairių Lietuvos miestų tikino minėtą moterį matę vaikštančią sveiką be jokio neįgaliojo vežimėlio.

Baudos – iki 600 eurų

Ar kas nors tikrina, kuo šalia parduotuvių klūpantys žmonės užsiima ir ar elgetavimas apskritai turėtų būti draudžiama veikla?

Remiantis Klaipėdos savivaldybės tarybos patvirtintomis Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, elgetauti draudžiama tik senamiestyje. Tai reikštų, kad kitose miesto vietose ši veikla leidžiama ir už ją baudžiama nebus.

Atsižvelgus į Administracinių nusižengimų kodeksą, teigiama, jog elgetavimas nėra draudžiamas. Tad kuria nuostata tikėti?

"Pasak Klaipėdos pareigūnų, išmaldos prašymas Administracinių nusižengimų kodekse nėra įtvirtintas kaip draudžiama veikla, tačiau savivaldybių tarybos savo patvirtintose tvarkos taisyklėse gali uždrausti elgetavimą tam tikrose vietose", – nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Kažukauskienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad elgetavimas išties draudžiamas Klaipėdos senamiestyje, o už Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą asmenys galėtų būti baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį.

Jame nurodyta, kad toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Asta Kažukauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kitose vietose nedraudžiama?

Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nenurodo, kuriose vietose elgetavimas leidžiamas, bet pažymi, kad tam tikrose vietose duoti išmaldą pinigais taip pat draudžiama.

"Draudimas netaikomas religinėms apeigoms, taip pat specialiuose, tam tikslui skirtuose renginiuose, kuriems išduotas leidimas (pažymėjimas) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos", – rašoma taisyklėse.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko teigimu, pranešimų apie elgetaujančius žmones dažniau pasitaiko per miesto šventes.

Gyventojai, pagrįstai įtariantys, kad išmaldos prašantis asmuo gali sukčiauti, raginami apie tai pranešti policijai.

Nuobaudas jiems skiria Viešosios tvarkos skyrius ir policija.

Tačiau įprastai patikros dėl elgetavimo senamiestyje vyksta tik gyventojams informavus savivaldybės darbuotojus.

"Reaguojant į gyventojų pranešimus, Viešosios tvarkos skyrius atlieka tokius patikrinimus", – sakė L.Lapinskas.

Įtarimai turi būti pagrįsti

Apie kilusius įtarimus dėl pinigus viliojančių apsišaukėlių patariama kreiptis į policiją, bet tuomet reikia svarių įrodymų.

"Gyventojai, pagrįstai įtariantys, kad išmaldos prašantis asmuo gali sukčiauti, raginami apie tai pranešti policijai", – teigė A.Kažukauskienė.

Už tokio pobūdžio pažeidimą gali grėsti atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Jame nurodyta, kad tokie pažeidimai užtraukia baudą nuo 90 iki 400 eurų.

Dar visai neseniai vienas vyras pasidalino savo istorija apie neva prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytą moterį, kuriai reikalinga pagalba.

Paaiškėjo, kad ji – apsišaukėlė, iš tiesų galinti vaikščioti, o pinigų prašanti skirtinguose miestuose dėl skirtingų priežasčių – operacijos, reabilitacijos ir panašiai.

Daug komentavusių šią istoriją žmonių tvirtino, kad tą moterį matė ir kituose miestuose.

Vienas vyras savo istorija pasidalijo socialiniuose tinkluose ir įspėjo kitus nebūti naivius.

Vyro įkeltoje nuotraukoje užfiksuota moteris, sėdinti invalido vežimėlyje ir laikanti nedidelį plakatą su prašymu jai padėti.

"Sveiki, po nelaimės likau pirmos grupės invalidas. Renku pinigus už masažus ir maitinimą savo vaikams", – nurodyta plakate (kalba netaisyta – I.K.).

Prie žodžių priklijuota nuotrauka su vaikais.

Šiuo įrašu pasidalijęs vyras rašė, kad pagailėjęs moters nutarė ją užkalbinti.

Paaiškėjo, kad ji yra iš Moldovos ir lietuviškai nesupranta.

Po akimirkos vyriškis prisiminė, kad šią moterį jau yra matęs, tada jai reikėjo pinigų vaiko operacijai.

Neištvėriau ir patikrinau kojos nervus, taip darau visada prieš priimdamas naują pacientą, nes jei nervai gyvi – viltis visada yra. Ji vos man neįspyrė, o tai reiškia, kad ji apgaudinėja žmones ir pelnosi. Aš jai norėjau padėti ir pasiūlyti nemokamą reabilitaciją.

"Neištvėriau ir patikrinau kojos nervus, taip darau visada prieš priimdamas naują pacientą, nes jei nervai gyvi – viltis visada yra. Ji vos man neįspyrė, o tai reiškia, kad ji apgaudinėja žmones ir pelnosi. Aš jai norėjau padėti ir pasiūlyti nemokamą reabilitaciją", – pasakojo apgavikę demaskavęs vyras.

Po jo įrašu pasipylė komentarai. Žmonės iš įvairių Lietuvos miestų tikino minėtą moterį matę vaikštančią sveikomis kojomis be jokio neįgaliojo vežimėlio.

"Klaipėdoje mačiau panašią situaciją. Įsėdau į mašiną ir stebėjau – nuvažiavo už kampo, išlipo, pasivaikščiojo, parūkė ir grįžo", – komentavo Ieva.

"Pati susidūriau su panašia elgeta Vilniuje. Paaukojau šiek tiek pinigų ir paskui pakalbinau, kodėl tokia jauna sėdi ir prašo išmaldos, sakė, ačiū, kad pakalbinau, nes daug žmonių tik įmeta eurų ir nueina. Tada ji man prisipažino, kad turi priklausomybę ir reikia pinigų alkoholiui", – pasakojo vilnietė Rūta.

"Ir aš ją vakare mačiau Prienuose. Kitą dieną per pietus mačiau Palangoje", – stebėjosi Edita.

Prieš porą metų per Jūros šventę uostamiestyje buvo ypač padaugėję prašančių išmaldos moterų.

Visos jos buvo tamsaus gymio, smulkaus sudėjimo, galvas apsimuturiavusios skaromis.

Policijos pareigūnai įspėja žmones būti atidžius ir pinigų neaiškiems asmenims nedalinti.

Šokiravo įžūlumas

Klaipėdietė Salomėja pasakojo savo akimis regėjusi, kaip asocialūs asmenys užsipuolė praeivius.

"Klaipėdoje trūksta tvarkos. Kartu su vyru tapome liudininkais, kaip valkatos šantažavo žmones. Jie būriavosi Žardės mikrorajone. Visiškai girti vyrai rūkė, šūkavo. Juos sudrausminusias moteris jie ėmė koneveikti, o netrukus pasipylė ir rusiški keiksmažodžiai, įžeidimai. Galiausiai atsikrenkštė, apspjaudė suoliuką, ant kurio buvo prisėdę, priėjo prie moterų ir mosavo joms prieš veidą špygomis, kumščiais", – piktinosi moteris.

Klaipėdietė tikino, kad girtuokliavę žmonės buvo nusiteikę itin agresyviai.

Kadangi moters vyrui dar visai neseniai buvo atlikta operacija, raminti įsisiautėjusių chuliganų jis nepuolė.

Pasak pašnekovės, nekilo abejonių, kad sudrausminti vyrai į darbą kaipmat būtų paleidę kumščius.

Negavę pinigų – tyčiojosi

Klaipėdietė tikino, kad tokios absurdiškos situacijos jau tapo kone kasdienybe.

Prieš kurį laiką moteris stebėjo ir kitą panašų incidentą.

"Prie prekybos centro BIG vaikštinėjo du čigonų tautybės, puošniai apsirengę vyrai. Juos prisiminiau, kadangi dar visai neseniai jie mieste prekiavo puodais. Jaunuoliai rankose laikė lenteles su užrašu "Duokite pinigų invalidų centro steigimui Klaipėdoje". Tą lapą jie įžūliai bruko į akis vyresnio amžiaus žmonėms ir prašė duoti pinigų", – piktinosi klaipėdietė.

Moteris tikino priėjusi prie jaunuolių ir bandžiusi juos sugėdinti, tačiau pastangos liko bevaisės, iš jos buvo paprasčiausiai pasityčiota.

Kai pinigų nedaviau, jie pradėjo iš manęs tyčiotis, sukioti pirštą prie smilkinio ir rodyti kitus įžeidžiančius gestus.

"Vaikinai ir toliau apsimetė turintys klausos sutrikimų. Vis dėlto, kai pinigų nedaviau, jie pradėjo iš manęs tyčiotis, sukioti pirštą prie smilkinio ir rodyti kitus įžeidžiančius gestus", – prisiminė pašnekovė.

Pasak moters, mieste stokojama viešąją tvarką prižiūrinčių darbuotojų, kurie užkirstų kelią klaipėdiečius terorizuojantiems ir elgetaujantiems asmenims.

Žada patikrinimą

Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis pripažino, kad ši problema puikiai žinoma.

"Dirbame kartu su policijos pareigūnais, bus atliekamas patikrinimas", – žadėjo S.Valiulis.

Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad miesto teritorijoje, išskyrus tam tikras vietas, draudžiama duoti išmaldą pinigais.

Elgetavimas draudžiamas tik senamiestyje.

Už alkoholio vartojimą viešoje vietoje taip pat gresia baudos.

Alkoholio vartojimas ar neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų.

Apsiraizgę skarmalais, imituodami ligas ir negalias jie įžūliai kaulija eurų.

Tiesiog sukrėtė šventėje regėtas vaizdas. Penktadienį mugėje pamačiau sunkiai vaikštančią tamsaus gymio moterį, kuri rankoje laikė kažkokią kortelę ir prašė išmaldos iš praeivių.

Pagailo moters, tačiau eurų nedaviau.

Koks buvo nustebimas, kai kitą dieną tą pačią išmaldos prašytoją išvydau Skuode prie parduotuvės "Iki".

Braižas tas pats – rankoje kortelė su užrašu ir ištiesta ranka.

Gal ir nebūtų čia jokio kriminalo, jei po kelių dienų "vargšė" moteris su kortele išmaldos nebūtų reketavusi jau sostinėje.

Nesuprantu, kaip centų gydymui ir maistui prašantis žmogus gali sau leisti keliones po Lietuvą?

Kornelija

Tamsaus gymio, smulkaus sudėjimo moterys, apsimuturiavusios galvas skaromis sutūpė mugės pakraščiuose, prie tilto, Atgimimo aikštėje.

Viena jauna mergina atkišusi ranką stabdė praeivius Tiltų gatvėje.

Iki 13 valandos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai pranešimų apie elgetaujančias moteris nebuvo sulaukę.

Išgirdę apie tai iš dienraščio „Klaipėda“ žurnalistų, pareigūnai pasiuntė į nurodytas vietas policininkus.

Pareigūnai į mugės šurmulį buvo užsukęs kelis kartus ir patyrė, kad iš svetur atvykusios romų tautybės moterys nuolat keičia dislokacijos vietas.

Galima spėti, kad jos į Klaipėdą atvyko ne vienos. Į šventę susiruošusius žmones policininkai įspėja saugoti savo daiktus, visi masiniai renginiai traukia kišenvagius.

Kiekvieną šventės dieną žmonių saugumu rūpinsis apie 100 policijos pareigūnų, kuriems talkins policijos rėmėjai bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Elgetas teko išprašyti

Savaitgalis, pažymėtas didžiausios uostamiesčio šventės ženklu, atnešė daug pelno ne tik prekeiviams.

Apie ją sužinojo ir svetimšaliai apsimetėliai, neretai užplūstantys Klaipėdą lyg skėriai.

Šį kartą tamsaus gymio, panašūs vieni į kitus lyg giminaičiai, žmonės sugalvojo pasipelnyti elgetaudami.

"Regis, jie visi baigė tą patį bulgarų ar rumunų liaudies teatro ratelį. Pastebėjau, kad visi iki vieno taip pat elgėsi, tokia pačia lazda pasiramsčiuodami vaikščiojo, buvo nutaisę tokią pat veido išraišką ir rodė žmonėms tokius pat raštus", – pasakojo ne vieną elgetaujantį svetimšalį savaitgalį Klaipėdos centre matęs klaipėdietis Vytautas.

Visi šie tamsiagimiai, luošus vaizduojantys asmenys kaišiojo šventėje besilinksminusiems žmonėms po nosimi kažkokius laminuotus lapus, kuriuose buvo neįgalaus žmogaus nuotrauka ir kažkas parašyta nesuprantama kalba.

Regis, jie visi baigė tą patį bulgarų ar rumunų liaudies teatro ratelį.

Kadangi šventės sūkurio įsuktiems žmonėms nesinorėjo gilintis, kas yra tie elgetos ir ką jie norėjo pasakyti brukamais raštais, didesnė dalis nuo jų nusisukdavo arba įbrukdavo monetą ir taip atsikratydavo įkyruolių.

Šiuos romų tautybės žmones pamatę policininkai kalbino, bet šie, panašu, nesuprato nei lietuviškai, nei rusiškai.

Beliko tiesiog paimti šiuos atvykėlius už pažastų ir palydėti už šventės ribų.

Tačiau tokios priemonės jų neišgąsdino, daug jų toliau duoneliavo, tik buvo atsargesni.

Mašinos liko ant žolynų

Penktadienį ir šeštadienį visą Dangės krantinę ir Tiltų gatvę okupavusios mugės teritoriją lankė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio valdininkai drauge su policijos pareigūnais.

Pirmąją šventės dieną jie pasistengė įspėti mugės prekeivius nuvairuoti savo automobilius nuo žolynų ir tikrino, ar visi prekybininkai turi prekybai būtinus leidimus.

"Mūsų tikslas nebuvo bausti žmones, juk šventė", – kalbėjo Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovas Saulius Valiulis.

Nors tikrintojai buvo nusiteikę geranoriškai, nemaža dalis mugės dalyvių elgėsi taip, kaip jiems geriau.

Nors penktadienį visi prekybininkai buvo įspėti dėl automobilių, šeštadienį 60 jų vis dar stovėjo ant žolynų.

Pareikalauti, kad jie išvažiuotų, buvo bergždžias reikalas, nes visi išvažiavimo takai buvo užstatyti mugės prekybininkų palapinėmis.

Verslininkai neslėpė gudrybės, kad jiems labiau apsimoka sumokėti 15 eurų baudą ir turėti šalia automobilį. Taip lengviau užsitikrinti prekių saugumą.

Nenorėjo mokėti mokesčio

Būta ir tokių prekeivių, kurie norėjo užsidirbti, nemokėdami už leidimą prekiauti mugėje.

Viena tokia prekybininkė išskleidė kiniškų žaislų krūvą, o, kai atėjo tikrintojai, ėmė įžūliai aiškintis. Buvo akivaizdu, kad moteris jokio mokesčio nemokėjo. Ne kartą įspėta, ji iš šios vietos nepasitraukė.

Šeštadienį policininkai pareikalavo, kad prekeivė susidėtų savo prekes ir nugabeno ją į policijos komisariatą.

Taip pat pasielgta su dar trimis asmenimis, neturėjusiais leidimo prekiauti. Jie tvirtino, kad turi leidimą prekiauti kitoje vietoje, tačiau ten neužsuka pirkėjai, todėl esą ir atsidūrė ten, kur pelningiau.

Paaiškėjo, kad tai kvailas melas, šie verslininkai neturėjo jokio leidimo ir bandė išvengti mokesčio.

Policijos komisariate pareigūnai nustatė šių žmonių tapatybę, visiems keturiems skirtos baudos.

Beje, kiniškus žaislus pardavinėjusi moteris panašiai elgėsi bei įžūlumu pasižymėjo ir praėjusiais metais.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos vadovas Andrius Leliuga džiaugėsi, kad šiemet nuo kišenvagių nukentėjo tik du žmonės, pernai tokių būta 14, ankstesniais metais – kur kas daugiau.

Lenkai sužeidė dvi moteris

Būta incidento dėl lenkų buriuotojų, kurie panoro pagražinti miesto fejerverkus savo signalinėmis raketomis.

Kai į dangų pakilo margaspalvės fejerverkų ugnys, nuo lenkų jachtos denio buvo triskart iššautos signalinės raketos.

Dvi nulėkė į dangų. Viena atsitrenkė į laivelio stiebą ir pakeitė skrydžio kryptį. Taip ugninis kamuolys nukrypo į žmonių minią.

Raketa sužeidė 20-metę merginą ir pensininkę. Vienai medikai diagnozavo plėštinę blauzdos žaizdą, kitai – muštą.

Policininkai labai greitai sužinojo, kas iššovė šias raketas, lenkai buvo greitai demaskuoti, jiems surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.

Panašu, jog atvykėliai ne iškart suprato savo veiksmų rimtumą, tačiau išgirdę, kad dėl jų veiksmų nukentėjo du žmonės, susikrimto.

Sekmadienį, kai buriuotojai iš kaimyninės šalies susiruošė išplaukti, jie patys susirado policininkus, mat baiminosi, ar turi teisę palikti šalį, kur įvykdė teisės nusižengimą.

Kadangi moterys buvo sužeistos netyčia, ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Jeigu nukentėjusiosios norėtų prisiteisti žalos atlyginimą, jos turėtų pačios kreiptis į teismą ir bylinėtis civiline tvarka.

Policija lenkams skyrė 22 eurų baudą.

Klaipėdiečiai vis dar jautriai reaguoja į signalines raketas, jos uostamiesčio gyventojams kelia ne pasigėrėjimo, o grėsmės jausmą.

Mat pasitinkant 2000-uosius tokia raketa nužudė moterį, po kelerių metų panašiomis aplinkybėmis žuvo dar viena moteris.

Statistika ir faktai

Penktadienį šventėje viešąją tvarką užtikrino 71 žmogus:

3 policijos rėmėjai,

4 Viešosios tvarkos skyriaus atstovai,

5 karo policijos policininkai,

visi likę – policijos pareigūnai.

Šeštadienį šventėje viešąją tvarką užtikrino 93 žmonės:

4 karo policininkai,

2 savivaldybės valdininkai,

5 policijos rėmėjai,

2 Šaulių sąjungos nariai,

taip pat policininkai.

Sekmadienį šventėje dirbo 42 žmonės:

4 karo policininkai,

6 policijos rėmėjai,

taip pat policininkai.

Klaipėdos policijos pareigūnams talkino 25 Viešojo saugumo tarnybos policininkai.

Elgetavo prie parduotuvių

Šią savaitę uostamiesčio veidas pasikeitė – gatvėse galima pamatyti tamsaus gymio moterų, kurių elgesys kelia ir abejonių, ir nuostabą.

Viena jų, atkišusi ranką, kelias dienas iš eilės kalbino praeivius prie buvusio kino teatro "Žemaitija". Jaunos romų moters veidas demonstravo kančią, negalios įvaizdį atvykėlė stiprino ramentais.

Skirtingai nuo klaipėdiečiams gerai pažįstamų nuo alkoholio priklausomų moterų, kurios kartais elgetauja tyliai sėdėdamos arčiau durų į parduotuvę, svetimšalė duoneliautoja puldinėjo po šaligatvį, kalbindama kiekvieną praeivį.

Nors pinigėlį jai į delną įsprausdavo ne kiekvienas, tačiau geraširdžių netrūko. Gavusi išmaldą moteris pasitraukdavo į šešėlį ir imdavosi skaičiuoti naudą.

Kita tamsiaplaukė moteris su maža mergaite blaškėsi po automobilių aikšteles prie didžiųjų miesto prekybos centrų. Jos stengėsi pakalbinti kiekvieną vairuotoją, tikslas tas pats – išmalda.

Išmaniaisiais įrenginiais besinaudojantys klaipėdiečiai internetinėje erdvėje dalijosi šia žinia, įspėdami vieni kitus atsargiai vairuoti aikštelėse ir saugoti savo daiktus.

Daugeliui buvo aišku, jog ši moteris geba ne tik prašyti pinigų. Ne vienas įtarė, kad ji gali pasinaudoti akimirka, kai dėl karščio budrumo netekęs vairuotojas paliks neuždarytą mašinos langą.

Brovėsi į namus

Ilgaplaukės tamsiaveidės moterys bandė patekti ir į klaipėdiečių namus. Jos drąsiai varstė privačių namų vartelius, klebeno daugiabučių namų butų duris.

Vieną tokią įsibrovėlę priemiestyje gyvenantys žmonės pagavo begraibančią nuosavo namo prieškambaryje pakabintų rūbų kišenes.

Nors sodybą saugo ne vienas šuo, moteris sugebėjo prasmukti į namą. Šeimininkai ją pagavo beveik atsitiktinai.

Būta atvejų, kai, įsiprašiusios į pagyvenusių klaipėdiečių namus, panašiai atrodančios moterys siūlydavo beveik veltui atlikti masažą. O po procedūros garbaus amžiaus šeimininkai pasigesdavo santaupų arba auksinių papuošalų.

Šiomis dienomis prie prekybos centro "Banginis" žmonės pastebėjo tamsaus gymio užsieniečių vyrų, kurie įkyriai siūlė pirkti peilių rinkinius.

Ragino nenutylėti

Pamatę ir vėl įkyriai siūlančius įsigyti kažkokius daiktus atvykėlius, keli klaipėdiečiai šią savaitę skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, taip ši informacija pasiekdavo pareigūnus. Tačiau kaskart, kai policininkai atvykdavo į pranešėjų nurodytą vietą, jų ten neberasdavo.

Šįkart apie elgetaujančias iš kitos valstybės atvykusias čigones nei policijai, nei savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams klaipėdiečiai nepranešė.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė paaiškino, kad, vadovaujantis Klaipėdos miesto tvarkos ir švaros taisyklėmis, senamiestyje draudžiama elgetauti, o kitose miesto dalyse neleidžiama duoti išmaldos pinigais.

Vakar Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai pasižvalgė po senamiestį, pasisukinėjo Herkaus Manto gatvėje, Taikos prospekte, užsuko į Kruizinių laivų terminalą, prie kurio krantinės vakar buvo prisišvartavęs kruizinis laivas, bet tamsaus gymio elgetų nerado.

Gali būti, kad jie patraukė į kitus Lietuvos miestus ar pasuko į Latviją.

"Būtų gerai, kad klaipėdiečiai nedelsdami praneštų apie panašius atvejus, jei ne telefonu, tai elektroniniu laišku. Elektroninio pašto adresas yra skelbiamas mūsų tinklalapyje", – ragino savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovas Saulius Valiulis.

Bruko į rankas rožes

Tokie romų desantai klaipėdiečiams – jokia naujiena. Jų būta ne vieno, o atvykėliai bandė vietos gyventojus mulkinti įvairiausiais būdais.

Prieš kelerius metus jaunos, nebylėmis apsimetančios merginos vaidino renkančios pinigus neegzistuojančiai neįgalių vaikų organizacijai.

Ne kartą miestiečiai matė juodaplaukes moteris, brukančias iš parduotuvių išeinantiems žmonėms rožes. Malonią nuostabą jų veiduose netrukus pakeisdavo sumišimo išraiška, nes svetimšalės pareikalaudavo už gėlę sumokėti.

Dalis žmonių gėlės žiedą atiduodavo, kiti suskubdavo atkišti pinigų, kad tik kuo greičiau atsikratytų nepažįstamosios.

Klaipėdoje būta ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Skundus rašė žmonės, patikėję, kad kur kas pigiau nei parduotuvėje iš pirmą kartą matomų užsieniečių įsigis brangių elektrinių pjūklų, puodų ar peilių rinkinių, kitokių buities prietaisų.

Nukentėjusieji tik gerokai vėliau susigaudydavo, kad nusipirko ne gerą vardą turinčių gamintojų gaminį, o kinų padirbinį, kurio vertė – visiškai menka.

Žmonių skundai dažniausiai baigdavosi niekuo, nes nepavykdavo įrodyti, kad parduodami minėtus daiktus svetimšaliai apgavo juos įsigijusius žmones.

Žinia apie patiklius klaipėdiečius viliojančius atvykėlius greitai pasklisdavo, tačiau pasiekdavo ne visus.

Žmonės skambindavo į policiją ir pranešdavo vis kitoje vietoje matę atvykėlius, įkyriai siūlančius įsigyti įvairių daiktų. Policijos patrulių pradžioje jie nelabai bijojo, nes jokio nusikaltimo neįvykdė.

Galiausiai pareigūnai rado išeitį – pradėjo reikalauti dokumento, leidžiančio prekiauti. Akivaizdu, kad nieko panašaus svetimšaliai neturėdavo, tai tapdavo teisėtu pagrindu pareikalauti išvažiuoti iš tos vietos.

Paliko kalną šiukšlių

Pernai rudenį būrys tokių atvykėlių paliko bjaurių pėdsakų pajūryje. Tąkart moterys prašydavo išmaldos prie uostamiesčio bažnyčių, o vyrai jų laukdavo automobiliuose.

Naktis ši kompanija leisdavo automobilių aikštelėje Giruliuose. Jie čia buvo pasikloję čiužinius, kepsninėse kepdavo maistą, o viską, kas likdavo, mesdavo čia pat.

Klaipėdiečiai kraupo nuo atvykėlių elgesio. Pranešę, kad dviem "Alfa Romeo" ir "Renault Clio" automobiliais važinėję svetimšaliai aikštelėje įveisė tikrą sąvartyną, žmonės išgirdo atsakymą, esą pareigūnai labai užsiėmę.

Policininkai informacijos patikrinti tąkart atvyko kitos dienos ryte ir rado aikštelėje ne tris, o du lenkiškais valstybiniais numeriais pažymėtus automobilius, kuriuose miegojo penki Rumunijos piliečiai. Keturi vyrai ir senyvo amžiaus moteris bendravo su policininkais, parodė dokumentus.

Rumunijos čigonai, būdami ES piliečiai, keliauja netrukdomi, jiems vizų nereikia. Tos pačios tautybės asmenys iš Moldavijos paprastai būna pasirūpinę kelionės dokumentais, tad formaliai jie įstatymo nepažeidžia.

Pareigūnai pareikalavo surinkti šiukšles ir išmesti jas į ten pat aikštelėje stovintį šiukšlių konteinerį. Paliepimą vykdyti ėmėsi pagyvenusi moteris. Vos tik policininkai išvažiavo, moteris metė viską ir kartu su saviškais dingo.

Kopose kūrė laužus

Vienas klaipėdietis pernai internete prisiminė tokį pat "Alfa Romeo" matęs degalinės teritorijoje Vilniuje. Jame miegojo būrys tamsiaveidžių žmonių. Aplink mašiną taip pat mėtėsi šiukšlės. Policininkai tada taip pat privertė vyrus viską surinkti ir sumesti į konteinerį.

Būrelį tokių žmonių gamtosaugininkai pernai vasarą, padedami policininkų, išprašė iš Girulių kopų. Jie čia buvo įsirengę stovyklavietę ir susikūrę laužą sausame pajūrio miške.

Tąkart poilsiautojai išsigando, kad klajokliai sukels gaisrą ir pranešė apie grėsmę bendruoju pagalbos telefonu.

Į įvykio vietą atskubėjo ne tik policininkai, bet ir ugniagesiai. Tačiau svetimšaliai nė neketino gesinti ugnies, rodė į kalną kepti paruoštos mėsos.

Prašo ne tik pinigų

Vėlyvą rytą Laisvės alėjoje išėjusią iš kavinės mane netikėtai užklupo apie 60 metų amžiaus vyro klausimas: "Ar galiu ir aš paragauti šios kavos?" Vaikščiojau viena, todėl nepažįstamojo prašymas pasidalyti turima kava skambėjo absurdiškai. "Šios?" – nukreipusi žvilgsnį į kavos puodelį, pasitikslinau. Atsakiau neigiamai.

Vyras pasirodė atkaklesnis, nei tikėjausi. Sekdamas man iš paskos tęsė: "O tai gal 30 centų gali paskolinti?"

Esu įpratusi atsiskaityti kortele, o ir turėtas monetas subėriau kavinės barmenei kaip padėką už rytinę kavą. Sulaukęs neigiamo atsakymo, vyras toliau nepasidavė. "O tai gal tada 10 centų gali duoti? – neatlyžo jis. Tuo metu ir pati norėjau tuos 10 centų turėti, nes jaučiau, kad benamio įžūlumas vis augo. Vis dėlto, griežčiau pakartojus, kad grynųjų tikrai neturiu, vyras patraukė savais keliais.

Mažiau atkaklus

Vėliau besišnekučiuojančią su drauge netoli Soboro užkalbino jau kitas benamis, dvelkiantis alkoholiu. Jis taip pat prašė pinigų. Sušelpti atsisakėme, o jis, skirtingai nei prieš tai sutiktasis, atsiprašęs nuėjo toliau.

Nežinodama, kad tai dar ne paskutinis susitikimas su benamiu,  pajuokavau, jog man šiandien sekasi susitikti tokius žmones. Vėlesnė patirtis parodė, kad toji sėkmė išties buvo laikina.

Truputį pasivaikščiojusi, nusprendžiau prisėsti ant suoliuko netoli Laisvės alėjos fontano. Netrukus miesto šurmulį sutrikdė sklindantys keiksmai.

Kaip ir aplinkiniai, suklusau, kokia aiškiai girdimų keiksmažodžių priežastis. Atsisukusi, pamačiau, kad necenzūriniai žodžiai skirti padavėjai, kuri netvarkingais drabužiais apsirengusios moters prašo netrikdyti klientų ir išeiti iš lauko restorano terasos.

Nemaloniausios situacijos, kai pinigų pradeda prašyti iš užsieniečių, kurie lietuviškai nesupranta ir atsakyti elgetoms negali.

Moteris nepakluso padavėjos prašymams, kol mergina nepranešė, kad iškvies apsaugą. Po tokio perspėjimo ji nenoromis pasitraukė.

Padavėjų kasdienybė

Paaiškėja, kad panašios benamių keliamos scenos padavėjų –  kasdienybė.

"Jos kyla labai dažnai, mažiausiai per dieną po kartą. Ateina tiek vyrai, tiek moterys nuo 40 iki 70 metų amžiaus. Konfliktų pavyksta išvengti, tačiau dažnai tokie žmonės ignoruoja, ką mes sakome. Nemaloniausios situacijos, kai pinigų pradeda prašyti iš užsieniečių, kurie lietuviškai nesupranta ir atsakyti elgetoms negali. Neseniai moteris, nuo kurios sklido stiprus alkoholio tvaikas, turistų pradėjo kaulyti pinigų. Man teko net penkis kartus pakartoti, kad šie klientai lietuviškai nesupranta, o ji turėtų palikti restorano teritoriją, tačiau ji nepakluso. Tik tuomet, kai atėjo vadybininkė ir dar kartą paprašė nebetrukdyti klientų, moteris išėjo", – savo patirtimi dalijosi Laisvės alėjoje įsikūrusiame restorane dirbanti padavėja Miglė (vardas pakeistas).

Patraukiau Kauno pilies link. Eidama alėja pastebėjau dar du galbūt namų neturinčius vyrus, miegančius ant vieno suoliuko. Praeiviai stengėsi į juos nekreipti dėmesio.

Klaipėdietis Algimantas nustėro, kai, atvėręs piniginę ir du eurus padavęs kurčnebylei moteriai, buvo iškoneveiktas.

Incidentas įvyko sekmadienio popietę prie prekybos centro "Banginis" esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Apsipirkęs ir į mašiną sėdęs vyras staiga išgirdo beldimą į langą. Lauke stovėjo jauna, maždaug 30-ies moteris.

Rankos mostais ji leido suprasti, kad nieko negirdi.

Klaipėdiečiui išlipus iš mašinos, kurčnebylė atkišo lapą su aukotojų vardais ir parašais. Šalia jų buvo nurodytos ir solidžios sumos, visai neprimenančios išmaldos.

Padaviau jai porą eurų, tačiau vietoj padėkos sulaukiau tik pikto grūmojimo.

"Ko gero, tame lape buvo suklastoti parašai. Labai abejoju, kad žmonės aukojo po 20 ir daugiau eurų. Padaviau jai porą eurų, tačiau vietoj padėkos sulaukiau tik pikto grūmojimo. Moteris dar kartą reikšmingai pabaksnojo į savo sąsiuvinį, kad susigėsčiau ir duočiau daugiau pinigų. Įžūlumo viršūnė", – stebėjosi Algimantas.

Pasitikėjimo nekeliančią pinigų kaulytoją jis paliko prie parduotuvės taip nieko ir nepešusią.

"Nuvažiuodamas mačiau, kaip nulėkė prie kitų žmonių. Tegul mausto kvailius", – skėsčiojo rankomis pašnekovas.

Išmaldos prašinėtojų gausu ir miesto centre.

Senamiestyje žmonių dėmesį patraukė neįgali, lazda besiramstanti čigonė.

Tiesa, ši kiek kuklesnė. Praeiviams dėkoja ir už centus.

Uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė patvirtino, kad Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia elgetauti mieste. Už tai numatyta atsakomybė.

Klaipėdos patruliai su savivaldybės kontrolieriais atlieka bendrus patikrinimus ir pinigų kaulytojus baudžia.

"Tokia veikla yra neteisėta. Mūsų komandos žmonės kas vakarą vyksta į patikrinimus ir atkreips dėmesį į minėtas vietas", – tikino vedėja.

Žmonės raginami nepasiduoti manipuliacijoms ir pinigų laisva ranka bet kam nedalyti.

Baudos už elgetavimą siekia nuo 30 iki 140 eurų. Pirmą kartą galimas ir žodinis įspėjimas, o sučiupus asmenį, darantį tą patį pažeidimą pakartotinai, atsakomybė išauga trigubai – net iki 600 eurų.