Saugokitės erkių ir miestuose

Jau ne vienerius metus kalbama, kad erkė gali įsisiurbti ne tik miške, bet ir mieste, – pasakojo E. Ramaškienė. Todėl ji dalijasi pagrindinėmis taisyklėmis, ką būtina žinoti apie apsaugą nuo erkių.

„Su erkinio encefalito rizika susiduriame tiek parkuose, tiek daugiabučių kiemuose. Erkė gali mus „pagauti“ piknikaujant pievoje, taip pat ją į namus gali parnešti ir augintinis. Todėl labai svarbu grįžus namo pasitikrinti savo odą ir rūbus. O saugiausiai, žinoma, gali jaustis pasiskiepiję žmonės ir tie, kurie atsakingai rūpinasi savo imunine sistema“, – teigė E. Ramaškienė ir pastebi, kad skiepytis nėra vėlu, nes galima pagreitinta skiepijimo schema.

Dar ne vėlu pasiskiepyti

Erkių suaktyvėjimo sezonas kaskart užklumpa žmones tarsi iš niekur, šypsojosi vaistininkė. Skiepijantis įprastąja vakcinacijos schema, antroji skiepo dozė galima tik praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, tuomet tenka palaukti dar porą savaičių, jog atsirastų imunitetas. Žmonės, sužinoję, kaip ilgai užtruks imuniteto sustiprėjimas, kartais numoja ranka į erkinio encefalito rizikas, tačiau vertėtų nepamiršti, kad yra ir kitų vakcinacijos alternatyvų.

„Netiesa, kad skiepytis nuo erkinio encefalito reikia pradėti rudenį. Nespėję pasiskiepyti žmonės tai gali drąsiai daryti ir vasarą, tik tokiu atveju svarbu rinktis pagreitintą vakcinacijos schemą. Praėjus vos porai savaičių po pirmosios vakcinacijos dozės, jau galima skiepytis antrąja. O po jos praėjus dar dviem savaitėms jau susiformuoja žmogaus imunitetas nuo erkinio encefalito. Tad jeigu žmogus pasiskiepijo šiandien, po mėnesio jis jau galės jaustis saugiau“, – sakė E. Ramaškienė.

Vaistininkė priduria, kad praėjus 6–12 mėnesiams po antrojo skiepo svarbu nepamiršti ir trečiosios vakcinacijos dozės. Po jos apsauginis imunitetas nuo erkinio encefalito saugo 3–4 metus.

Erkės ištraukimo taisyklės

Svarbu ne tik pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir gebėti teisingai ištraukti šį įsisiurbusį parazitą. „Eurovaistinės“ farmacininkė teigia, kad tai svarbu siekiant išvengti Laimo ligos, nuo kuriuos skiepai neapsaugo.

„Visų pirma, nepamirškite kiekvienąkart grįžus namo apžiūrėti savo rūbus ir kūną, taip pat būtina patikrinti ir savo keturkojį draugą, jeigu šis kartu ėjo pasivaikščioti. Įsisiurbus erkei, dezinfekuotu pincetu suimkite erkės kūnelį kuo arčiau galvos. Tvirtai laikykite ir staigiu judesiu traukite ją į save. Jeigu odoje pasiliko jos galva – netraukite ir palaukite, kol organizmas pats ją atmes. Ištraukus erkę, nuplaukite vandeniu pažeistą odos vietą ir ją dezinfekuokite“, – patarė E. Ramaškienė.

Vaistininkė primena, kad erkės labai bijo kaitros, todėl po ilgesnio pasivaikščiojimo savo drabužius galima kuriam laikui pakabinti saulėtoje vietoje arba paprasčiausiai juos išskalbti, taip apsisaugojant nuo nemalonių parazitų namuose.

Pasigedo gyvių tyrimų

Daugybę metų visuomenei apie erkių keliamus pavojus dėl platinamų ligų pranešantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pripažįsta, kad realiai šie gyviai Lietuvoje buvo tiriami tik iki 2000 m.

Dabar paaiškėjo, jog valstybinės institucijos apie realų erkių užkrėstumą nieko nežino.

"Gavęs specialistų raštą, jog Girulių miške aptikta 61 erkė, mėginau aiškintis, kokia reali grėsmė kyla parko lankytojams. Pajūrio regioninis parkas ribojasi su Girulių mišku. Valdininkų atsakymai mane šokiravo. Aš esu biologas. Erkių skaičius vieno kilometro ruože nieko nesako apie grėsmę mano sveikatai. Man kilo klausimų, kodėl šalyje niekas netiria šių gyvių?" – klausimus kėlė Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Parko direkcijos darbuotojai nusprendė elgtis sąžiningai ir visą informaciją, gautą iš Visuomenės sveikatos centro, paviešino internete.

Būdai: prieš kurį laiką Klaipėdos reprezentaciniame gėlyne atsiradusios lentelės su perspėjimais apie erkes praeiviams sukėlė juoko. Į gėlynus, kuriuose niekas erkių neieškojo, lentelių prismaigstė uoliai plušančios Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Pamėginau pasidomėti problema. Mane labai nustebino gauta informacija, jog erkių užkrėstumą lyg ir buvo mėginta aiškintis prieš trejus metus. Esą buvo tirta Laimo liga. O koks užkrečiamumas encefalitu? Aiškinama, jog neva rodikliai gal ir neturėjo labai pakisti. Na, gerai, bet tuomet specialistai ir turėjo tai paskelbti visuomenei. Tačiau šaltų žiemų nebuvo, erkių populiacija turėjo pakisti kardinaliai. Ir man vis tiek kyla įtarimų dėl jų užkrėstumo. Jei jau trimituojama apie grėsmes, tai situacija ir turėtų būti realiai sekama. Tačiau dabar paaiškėjo, jog valstybinės institucijos apie realų erkių užkrėstumą nieko nežino. Tai jau laikas apie tai informuoti visuomenę", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Pastebi žymų gausėjimą

Ar šiuo metu pajūrio miškuose surinktos erkės skleidžia kokį nors užkratą, specialistai pripažino iš tikro net nežinantys.

Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Ir aš nežinau, nes jos netirtos. Tai – tiesiog darbo dalis. Kadangi mes stebime erkių gausos dinamiką, tokie tyrimai yra atliekami. Erkių skaičius tiriamas, renkant gyvius vieno kilometro ruože. Tai daroma nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kol jos būna aktyvios. Stebima erkių gausa, jų išsivystymo stadijos – kiek yra nimfų, kiek yra suaugėlių, galbūt lervų", – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Milda Žygutienė.

Lietuva nuo sienos iki sienos yra endeminė. Virusas cirkuliuoja visur. Švarių vietų nėra.

Girulių miške erkių stebėsena vyksta daugmaž nuo 1980 m.

"Apie 1990-uosius erkių buvo ženkliai mažiau. Dabar kilometre rasta 61 erkė, ir tai yra įspūdingas skaičius. Ką jis reiškia? Tai, kad kas šešiolika metrų randame erkę. Tai ir reiškia, jog kas šešiolika žingsnių galime sutikti erkę", – patikino M.Žygutienė.

Pinigai: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė M.Žygutienė pripažino, kad erkių tyrimai Lietuvoje nebeatliekami nuo 2000-ųjų, nes tam nėra lėšų. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Ar toks susitikimas tikrai kelia grėsmę žmogui, jei nėra aišku, ar šie gyviai užkrėsti?

"Jei nekeltų grėsmės, mes apie tai nekalbėtume. Lietuvoje yra didžiausias sergamumas Europoje. Pernai sirgo 711 asmenų, iš jų šeši mirė. Paskutinis atvejis – iš viso sukrečiantis. Pernai žmogui buvo įsisiurbusi 21 erkė ir jis nesusirgo nė viena liga. Šiais metais jam įsisiurbė penkios erkės, ir viena buvo lemtinga. Žmogus grybavo ir uogavo, daug laiko leido miškuose", – ką tik užfiksuotą tragišką atvejį priminė M.Žygutienė.

Tiria tik už pinigus

Specialistė pripažino, kad erkių užkrečiamumas buvo tiriamas iki šio amžiaus pradžios.

"Po reformų laboratorija nebetiria jų. Mūsų centras nebeturi savo laboratorijos. O nacionalinė laboratorija kažkiek erkių gal ir gali ištirti nemokamai, tačiau visi kiti tyrimai atliekami tik už pinigus", – pripažino M.Žygutienė.

Paaiškėjus, kad gyventojų gerovės klausimams valstybinės institucijos pinigų neturi, lėšų tokiems tyrimams buvo ieškoma savivaldybių kišenėse.

"Dažniausiai viskas vykdavo taip – su savivaldybėmis pasirašomi projektėliai, savivaldybės skirdavo lėšų ir taip išsitirdavo erkes. Žmonės ir individualiai gali išsitirti. Už pinigus. Bet visuotinio tyrimo tikrai nėra, nes nėra finansavimo", – patikino specialistė.

Pajūryje – 49 encefalito atvejai

2019 m. Klaipėdos apskrityje registruoti 49 erkinio encefalito atvejai ir 204 Laimo ligos atvejai.

Erkių užkrėstumo situaciją specialistai seka tik iš gyventojų sergamumo rodiklių.

Paprastai tariant, jei kuriame nors miške erkę parsinešęs žmogus suserga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai deda varnelę savo žiniaraščiuose, kad tas miškas gali kelti pavojų žmonėms.

"Žinome vietoves, kur žmonės užsikrečia. Pajūris yra mažiausiai užkrėstas regionas, nes ten mažiausiai sergančiųjų", – pastebėjo specialistė M.Žygutienė.

Tačiau kyla klausimų, ar tikslu spręsti apie erkių ligas iš žmonių sergamumo?

"Mes atstovaujame žmonėms, o ne erkėms. Tai vis tiek yra informacija. Negalime uždrausti eiti žmonėms į miškus ir negalime nurodyti tam tikrų miškų, kurie galbūt kelia pavojų. Paskui ieškinių sulauksime, jei kas nors susirgs, o mes būsime sakę, jog ten yra saugu", – įtikinėjo M.Žygutienė.

Specialistė aiškino, kad šalyje nėra nė vieno miško, kuriame būtų drąsu vaikščioti, – erkių, kurios gali būti užsikrėtusios, gali pasitaikyti bet kuriame.

"Lietuva nuo sienos iki sienos yra endeminė. Žinome, kad virusas cirkuliuoja visur. Švarių vietų nėra", – patikino specialistė.

Procentai nėra svarbūs?

M.Žygutienė nenorėjo pripažinti, kad kova su erkėmis Lietuvoje primena darbo imitaciją.

"Negalima sakyti, jog nieko nebuvo daroma. Na, kad nebuvo tiriamos jos, tai taip. Erkinio encefalito virusas yra tvarus laike ir teritorijoje. Jei jis yra, jis cirkuliuoja. Infekcijos šaltinis ir jos rezervuaras yra smulkieji graužikai. O jie iš savo teritorijų neišeina. Tačiau užkratą gali išnešioti paukščiai, stirnos. Erkė maitinasi savaitę. Stirna su erke gali per kelias valandas pasiekti kitą miško vietą. Bet sakyti, jog situacija nekontroliuojama, nes erkės nėra tiriamos, nėra teisinga. Kiek jų užkrėstų gali būti? Procentas ar pusė procento, jau nėra taip svarbu. Europoje skaičiuojama, kad užsikrėtusių erkių – vienas procentas. Laikoma, jog ir Lietuvoje yra toks procentas. Tai buvo nustatyta, kai mes dar tyrėme erkes", – dėstė M.Žygutienė.

M.Žygutienė tikino, kad erkiniu encefalitu gali sirgti viena erkė iš šimto, o Laimo liga gali sirgti 20 proc. šių gyvių populiacijos.

"Tačiau viename rajone, skirtinguose miškuose, gali sirgti net 30–34 proc. erkių. Tad nėra prasmės išskirti vieną ar kitą teritoriją ir bauginti žmones neiti į mišką. Mes ten netyrėme. O ir ištirti visko neįmanoma", – aiškino M.Žygutienė.

Ar specialistai užsiima užkrečiamų ligų prevencija tarsi nuo kito galo, apie užsikrėtimus sužinodami tik ištyrus mirusių žmonių palaikus?

Išgirdusi tokį klausimą, M.Žygutienė pyktelėjo.

"Jūs kažkaip neteisingai užduodate klausimą. Na, taip, tokiu būdu vykdoma priežiūra. Apklausiamas kiekvienas asmuo, kuris užsikrėtė. Analizuojami mirčių atvejai. Bet pirmiausiai reikia vengti erkės įsisiurbimo, pradėkime nuo to. Kitu atveju nejaugi Lietuvoje reikės uždrausti eiti į miškus? Tad mes tokiu būdu ir žinome, jog nėra nė vieno rajono, kuriame nebūtų rasta erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjų", – tikino M.Žygutienė.

Federalinis gyvūnų sveikatos tyrimų institutas skelbia, kad jo mokslininkai ištyrė smegenų mėginius 56 asmenų, mirusių Bavarijoje 1999–2019 metais. Aštuoniuose mėginiuose buvo rasta Borna viruso pėdsakų. Drauge su dar šešiais anksčiau 10-ojo dešimtmečio viduryje nustatytais atvejais mirtinų encefalito atvejų, siejamų su Borna virusu, skaičius per minėtą laikotarpį siekia keturiolika.

Tyrimas, kurio rezultatai skelbiami medicinos žurnalo „The Lancet Infectious Diseases“ vėliausiame numeryje, buvo atliktas bendradarbiaujant keturių Vokietijos universitetų ir Bernhardo Nochto tropinių susirgimų instituto mokslininkams.

Borna ligos virusas BoDV-1 paprastai aptinkamas pas arklius, avis ir kitus žinduolius. Pirmą kartą kaip sunkios formos žmogaus encefalito sukėlėjas jis buvo įvardytas 2018 metais.

Šį virusą nešioja dvispalviai baltadančiai kirstukai (Crocidura leucodon). Mokslininkai įtaria, kad žmonės BoDV-1 užsikrečia per kontaktą su šių gyvūnų ekskrementais. Nors šiuo virusu užsikrėtęs žmogus kitiems žmonėms jo paprastai neperduoda, tačiau būta atvejų, kai virusu buvo užsikrėsta persodinant organus.

Encefalitas pasireiškia tokiais simptomais kaip karščiavimas, stiprus galvos skausmas, kalbos ir eisenos sutrikimai. Per kelias dienas ar savaites žmogų gali ištikti koma.

Mokslininkai pažymi, kad nors mirtingumo nuo viruso BoDV-1 rodiklis yra labai aukštas, „rizika užsikrėsti šiuo virusu yra labai maža“.

Pasak jų, pavojingiausi Vokietijos rajonai yra Bavarijos, Tiuringijos, Saksonijos-Anhalto žemėse ir atskirose šalia esančių žemių dalyse.

Nuo kovo mėnesio Vokietijoje bus privaloma informuoti apie užsikrėtimo virusu BoDV-1 atvejus.

Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologės Mildos Žygutienės, su pirmosiomis žibutėmis po žiemos atgijo ir erkės.

"Šiuo metu jos itin aktyvios ir agresyvios, ištroškusios maisto – šilto kraujo", – įspėjo M.Žygutienė.

Pasak medicinos entomologės, apie sergamumą erkių platinamomis ligomis šiemet kalbėti dar anksti, kadangi susergama ne iš karto po įsisiurbimo, o pasibaigus inkubaciniam laikotarpiui.

Tiesa, pernai sergamumas Laimo liga Klaipėdoje buvo gerokai mažesnis nei visoje šalyje.

"2018-aisiais Klaipėdos apskrityje užregistruoti 29 erkinio encefalito atvejai. Laimo liga užsikrėtė 110 žmonių", – teigė M.Žygutienė.

Klaipėdos apskrityje 100 tūkst. gyventojų  pernai teko 35 Laimo ligos atvejai.

Palyginimui – Panevėžio ir Vilniaus apskrityse 100 tūkst. gyventojų teko per 100 susirgimų Laimo liga.

Sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai taip pat žemesni nei visoje šalyje.

Vidutiniškai 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko  – 13,7, o Klaipėdoje tik 9,1 sirgimų erkiniu encefalitu atvejo.

Pasak medicinos entomologės, efektyviai apsaugoti nuo erkinio encefalito gali tik skiepai.

"Po antro skiepo praėjus dviem savaitėms susiformuoja imunitetas ir, įsisiurbus infekuotai erkei, žmogus neužsikrės", – paaiškino M.Žygutienė.

Vakcinos ir vaistų nuo Laimo ligos nėra.

Apsisaugoti gali padėti tik tinkama apranga.

"Einant į mišką patariama apsirengti kuo uždariau. Kelnių klešnės turi būti sukištos į batus, rankovės – aptrauktos guma, o galvą turėtų dengti apdangalas. Ropodamos ant žmogaus erkės ieško plyšelių ant rūbų, kad galėtų pro juos įlįsti ir įsisiurbti. Taip pat patariama vilkėti kuo šviesesnius drabužius, nes ant jų erkės pastebimos greičiausiai", – teigė medicinos entomologė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) ketvirtadienį įspėjo dėl galimo tymų plitimo.

Trečiadienį centras iš Utenos visuomenės sveikatos centro Anykščių skyriaus gavo pranešimą apie laboratoriškai patvirtintą tymų atvejį. Susirgo 55 metų moteris, kovo 11 dieną ji pasijuto blogai, o kovo 12 dieną buvo hospitalizuota.

Pacientė teigia neturėjusi jokio kontakto su tymais sergančiais asmenimis. Jos skiepijimo būklė nėra žinoma.

Tai jau antrasis tymų atvejis šiais metais.

Pernai šalyje užregistruoti 35 tymų atvejai. Visi sirgusieji buvo neskiepyti arba nepilnai skiepyti.
ULAC specialistai rekomenduoja kontaktų su tymais užsikrėtusiais asmenimis galėjusiems turėti žmonėms stebėti savo būklę. Blogai pasijutus – pasireiškus bėrimams, karščiavimui, kreiptis į šeimos gydytoją.

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.

Ligos inkubacinis periodas trunka 7-17, kartais – iki 21 dienos, prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų pasireiškia bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Sergant tymais, dažnai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas – encefalitas.

Tymai iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėnesių ir 6-7 metų. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus.