„IAE dirbama su radioaktyviomis medžiagomis. Yra saugyklos, jos nuolat plečiamos. Yra tikimybė, kad taip pat giluminė saugykla gali atsirasti ten. Taip pat yra tikimybė, kad atsirandant ir vystantis naujoms branduolinėms technologijoms galėtų ten atsirasti maži moduliniai reaktoriai. Turint omenyje visą šitą kompleksą aplinkybių, galvojame pasaugoti tą teritoriją ateities sprendimams, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.  

„Valstiečių“ frakcijos atstovas Algimantas Dumbrava aiškino, kad IAE sanitarinės apsaugos zonoje norima uždrausti steigtis laisvosioms ekonominėms zonoms. 

„Ta zona ir išliks tokia pilka, kad joje nebus galima nei verslo vystyti, nei ekonomikos“, – teigė A. Dumbrava.

Energetikos ministerija BNS informavo, kad šiuo metu ministerijoje tikslinamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas – siūloma drausti branduolinės energetikos objektų sanitarinėse apsaugos zonose steigti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, statyti sporto objektus, turgavietes ir kitus visuomeninius, turistinius objektus, organizuoti viešuosius renginius.

Ta zona ir išliks tokia pilka, kad joje nebus galima nei verslo vystyti, nei ekonomikos.

 

Ribojimai apimtų 3 kilometrų teritoriją aplink jėgainę. Anot ministerijos, šioje zonoje visada buvo draudžiama veikla, nesusijusi su Ignalinos AE.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad pakeitimai daugiau ribojimų, nei buvo iki šiol, nesukurs.

„Keičiamas (...) įstatymas nekuria naujų draudimų, priešingai, sumažina esamus, nes tiesiogiai išvardijant, kokios veiklos draudžiamos, nenurodytos veiklos tampa leidžiamomis“, – BNS teigė ministerija.

D. Kreivys yra sakęs, kad dekarbonizuojant pramonę, transporto sektorių ir augant elektros vartojimui, Lietuvai po 2030 metų gali prireikti mažų branduolinių reaktorių. Tačiau ši technologija dar tik kuriama.

Tuo metu giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną tikimasi pastatyti ir pradėti naudoti 2068-aisiais. Milijardinės vertės atliekynui šiuo metu atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse.

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose.

Be to, šiuo metu ruošiamasi statyti daugiau nei 100 mln. eurų vertės trumpaamžių atliekų paviršinį atliekyną – jį turėtų įrengti viena didžiausių šalyje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST), su kuria artimiausiu metu turėtų būti pasirašyta sutartis.

Energetikos ministerija parengė ir pateikė viešam svarstymui pluoštą įstatymų pakeitimų, kuriais siekia nuo 2025 metų pertvarkyti IAE iš valstybės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Pertvarka, anot ministerijos, reikalinga siekiant efektyvinti jos veiklą ir suvaldyti rizikas.

Pakeitimais siekiama didinti įmonės pajamingumą, išvengti jos nuostolio, užtikrinti veiklos tęstinumą.

IAE tapus UAB, bendrovei būtų leista su tam tikrais apribojimais valdyti jos teritorijoje esantį valstybės turtą, nereikalingą ž parduoti ir naudoti gautas lėšas. Taip pat siūloma leisti bendrovei nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio.

Valstybė, kaip ir dabar, bus vienintelė bendrovės akcininkė.

Ministro patarėja Vita Ramanauskaitė BNS informavo, kad į Seimo kanceliarijos sąskaitą grąžintos „visos įplaukos nuo 2021 metų pradžios plius buvęs likutis – iš viso 18 tūkst. 446,24 euro“.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiamose ataskaitose, nuo 2021 metų pradžios D. Kreivys išleido 19 tūkst. 451 eurą parlamentinių lėšų.

Apie tai, kad ministras grąžino parlamentinei veiklai skirtas lėšas, pirmasis feisbuke paskelbė visuomenininkas, akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas.

„Ką tik gavau energetikos ministro Dainiaus Kreivio patarėjos žinutę, kad ministras šiandien grąžino į Seimo kanceliariją visas nuo 2021 metų gautas parlamentinės veiklos lėšas. Taip pat patarėja atkreipė dėmesį, kad eidamas dvi pareigas Dainius Kreivys Seimo nario atlyginimo negauna“, – rašė jis.

Pernai pradėtą savivaldybės politikų išmokų tyrimą „Skaidrinam“ A. Tapinas tęsia nagrinėdamas Seimo nariams skirtų parlamentinių lėšų panaudojimą.

Norėdamas išvengti spekuliacijų viešoje erdvėje dėl šių ir kitų lėšų panaudojimo tikslingumo, į Seimo sąskaitą grąžinau visas parlamentinės veiklos lėšas.

 

D. Kreivys feisbuke komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui. Jis teigė, kad tapęs ministru, parlamentaro atlyginimo negauna, tačiau turi tarnybinį automobilį.

„Norėdamas išvengti spekuliacijų viešoje erdvėje dėl šių ir kitų lėšų panaudojimo tikslingumo, į Seimo sąskaitą grąžinau visas parlamentinės veiklos lėšas už laikotarpį nuo tapimo ministru iki šios dienos: nuo sąskaitų už prenumeratą iki ryšio ir IT priemonių“, – rašė ministras.

Su pačiu D. Kreiviu BNS nepavyko susisiekti.

Nuo 2021 metų pradžios D. Kreivys išleido 19 tūkst. 451 eurą parlamentinių lėšų.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

„Šiuo atveju turėtų susėsti reguliatorius su įmone ir susidėlioti grafiką, kaip realiai įmonė pagal savo finansus gali tą padaryti. Mano noras taip pat yra, kad tie pinigai būtų anksčiau grąžinti“, – antradienį Seime teigė D. Kreivys, parlamentaro Roberto Šarknicko paprašytas įvertinti šalies vadovo patarėjo išsakytą poziciją. 

Vis dėlto ministras teigė, jog įmonė turi investuoti tiek į infrastruktūrą, tiek į naujų vartotojų prijungimą.

„Tačiau nereikia pamiršti, kad įmonė toliau turi investuoti tiek į infrastruktūros, tiek taip pat turėtų investuoti į naujų vartotojų pajungimą“, – pridūrė energetikos ministras.

VERT pirmininkui Renatui Pociui praėjusią savaitę pareiškus, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų į naujų vartotojų prijungimą ir tinklo plėtrą, D. Kreivys teigė, kad tokios investicijos taip pat reikalingos.

160 mln. eurų suma, kurią ESO investavo ne į tą infrastruktūrą, į kurią, reguliatoriaus manymu, turėjo būti investuota, buvo atlikta praėjusios Seimo kadencijos metu, praėjusioje Vyriausybėje.

 

„Nauji vartotojai – tai yra naujos gamyklos, nauji namai, nauji nuosavi namai, saulės elektrinės – visiems taip pat reikalingas pajungimas. Reikia suprasti, kad transformacija, kuri vyksta energetikos srityje, reikalauja daugybės investicijų“, – Seime kalbėjo D. Kreivys.

Ministras pabrėžė, jog „dėl reguliavimo nesutarimų“ susidariusi didžioji dalis vartotojų permokos ESO atsirado per praėjusią Seimo ir Vyriausybės kadenciją.

„160 mln. eurų suma, kurią ESO investavo ne į tą infrastruktūrą, į kurią, reguliatoriaus manymu, turėjo būti investuota, buvo atlikta praėjusios Seimo kadencijos metu, praėjusioje Vyriausybėje“, – kalbėjo D. Kreivys.

„Periodas, kuriuo įvyko šitas dalykas, yra žymiai ankstesnis nei mano kadencija“, – teigė ministras.

ESO vadovas Renaldas Radvila pirmadienį sakė, kad permoką įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju.

Pasak R. Pociaus, ESO yra įpareigota nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti šią permoką – jos likutis dabar siekia 156 mln. eurų. 

Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Generalinė prokuratūra pranešė vertinsianti Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

„Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

„Rugpjūčio mėnesį (2024 metų – BNS) mes pranešame, kad nepratęsiame sutarties (Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių (BRELL) energetikos sistemos sutarties – BNS). Nepratęsus sutarties, ji po šešių mėnesių automatiškai nustoja galioti ir automatiškai po šito termino mes išeiname į bandymą, ir po nepriklausomo veikimo bandymo mes negrįžtame (į BRELL – BNS)“, – sakė energetikos ministras.

Žiūrint tiek per teisinę, tiek techninę prizmę, darbai vyksta laiku ir sinchronizacija tikrai 2025-ųjų metų pradžioje įvyks.

 

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei pardavimo sistemų operatorės pasirašė susitarimą sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Europa iki 2025 metų vasario. Be to, jos susitarė, jog Baltijos šalys 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizavimo, atsisakys pratęsti BRELL sutartį.

Pasak D. Kreivio, apie sutarties nepratęsimą veikiausiai bus praneštą liepos–rugpjūčio sandūroje.

„Žiūrint tiek per teisinę, tiek techninę prizmę, darbai vyksta laiku ir sinchronizacija tikrai 2025-ųjų metų pradžioje įvyks“, – sakė energetikos ministras.

Pagal 2019 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.

Visgi Lietuva nuolat siūlė ankstinti šį terminą iki 2024 metų vasario, argumentuodama, jog sinchronizacija įmanoma neužbaigus visų su ja susijusių infrastruktūros projektų. Latvija ir Estija teigė, kad susijungimas 2025 metų pabaigoje leistų išvengti rizikų, susijusių su sistemų stabilumu ir didesnėmis elektros kainomis vartotojams.

„Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

„Tikrai infrastruktūra NATO lygmenyje yra saugoma ir į tą kreipiamas labai didelis dėmesys. Turbūt reikalingas dar didesnis stebėjimas, dar didesnė apsauga ir, ką užsienio reikalų ministras ir minėjo, turbūt čia reikalingi bendri susitarimai ir darbų pasidalinimai, kas ką daro“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį paragino kurti bendrus Europos Sąjungos (ES) ir NATO įrankius užtikrinti energetikos objektų apsaugą.

D. Kreivys tikino, kad tiek Suomija, turinti Inku suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, tiek Estija, galinti dujas gauti iš Inčukalno dujų saugyklos bei Klaipėdos SGD terminalo, tiek Lietuva yra užtikrinusios pakankamą dujų tiekimo saugumą.

„Dujų tiekimo saugumo prasme didelių problemų nėra, tačiau rinkos prasme yra, nes kiekviena jungtis leidžia prekiauti, leidžia dujoms judėti iš šalies iš šalį ir taip yra sutrikdoma vidaus rinka“, – sakė energetikos ministras.

„Mes galėtume gauti dujų iš dviejų krypčių – Inčukalno ir per GIPL (dujotiekį su Lenkija – BNS). Šiuo atveju Lietuva yra labai gerai sujungta, labai gerai dujų tiekimo saugumo požiūriu pasirengusi valstybė“, – pridūrė jis.

Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais bei tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

„Europoje turime išlaikyti lyderystę tose technologijų srityse, kuriose jau turime pranašumą, kaip vandenilis ir šilumos siurbliai. Privaloma didinti investicijas į šias sritis ir imtis panašių priemonių, kokių imasi JAV su Infliacijos mažinimo įstatymu“, – antradienį ministerijos pranešime cituojamas D. Kreivys.

Jo teigimu, Europai taip pat reikalinga lyderystė inovacijų, naujų energetikos technologijų ir jų taikymo srityse.

„Tam būtina ilgalaikė ES energetikos sistemos pertvarkymo strategija, taip pat mažesnės biurokratinės procedūros ir lengvesnės galimybės mūsų verslui gauti finansavimą“, – teigė D. Kreivys.

Ministras pabrėžė, kad per pastaruosius metus Europos Sąjungoje (ES) pasikeitė požiūris į energetinį saugumą, o  Rusijos invazija į Ukrainą ir jos energetinis šantažas privertė suvokti, „kad galimybė gauti energiją ir nenutrūkstamas jos tiekimas nebegali būti laikomi savaime suprantamu dalyku“.

Varšuvos saugumo forume taip pat dalyvauja užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Nuo 2014 metų Varšuvoje kasmet vykstantis forumas yra viena iš didžiausių Europos saugumo konferencijų, skirta transatlantiniam bendradarbiavimui ir saugumui, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europai.

Šiemet vyksiantis 10-asis forumas bus skirtas visiems transatlantinio saugumo aspektams – užsienio politikai, gynybai, energetikai ir demokratiniam atsparumui.

Pasak Energetikos ministerijos, susitikimo metu bus aptarti su Belgijos pirmininkavimu Europos Sąjungos (ES) Tarybai kitų metų pirmąjį pusmetį susiję klausimai, tarp kurių – Europos vėjo energijos paketas bei Rusijos energetinių išteklių atsisakymas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę metinėje savo kalboje pranešė apie Komisijos planus pateikti Europos vėjo energijos dokumentų rinkinį.

Jos teigimu, paketas dar labiau paspartins leidimų išdavimo procesą, patobulins Bendrijoje vykstančių aukcionų sistemas, skiriant dėmesį finansavimo galimybėms bei tiekimo grandinių stabilumo užtikrinimui. 

Šiuo metu ES Tarybai pirmininkauja Ispanija.

„Šį šildymo sezoną biokuro kainos vidurkis formuojasi žemesniame nei 28 eurai už megavatvalandę (MWh) lygyje, arba 31 proc. pigiau nei pernai“, – antradienį Seime teigė D. Kreivys. 

„Šiuo metu trumpalaikių sandorių kaina yra 19,68 euro už MWh, tai yra 60 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kada buvo 49 eurai už MWh“, – pridūrė ministras.

Kiek anksčiau antradienį jis sakė, kad biokuras Lietuvoje šiuo metu yra pigiausias Baltijos šalyse, o tai lėmė Vyriausybės pastangos padidinti šios žaliavos pasiūlą. 

Pasak ministro, tai leidžia teigti, kad netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas turėtų būti pigesnis. 

Biokurą Lietuvoje kūrena nemažai rajonų katilinių, tačiau didžiausia šilumos gamintoja – Vilniaus šilumos tinklai bei kai kurios kitos jėgainės vis dar kūrena dujas.

Pasak D. Kreivi, dujų saugyklos Europoje yra užpildytos apie 94 proc., Latvijos Inčukalnio saugykla – daugiau nei 90 proc., dėl to dujų kainos neturėtų smarkiai svyruoti.

Miško kirtimo atliekos šilumos gamyboje dabar sudaro 38 proc., o 2019 metais siekė tik 13 proc.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) BNS pateiktais duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių bendroje kuro šilumos gamybai struktūroje biokuro dalis sudarė 78,8 proc., gamtinės dujos – 15,1 proc., kitas kuras – 6,1 proc. 

Jo teigimu, tokio dydžio kainų, kurios buvo pernai vasarą, nebebus.

„Nėra galimybių turėti tokių kainų, kokios buvo pernai rugpjūtį. Juoba, kad dujų lubos yra įdėtos ir jos niekada neleis pasiekti tokių kainų, kokios buvo“, – pirmadienį TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

Paklaustas, ar elektros kainų krizė jau praeityje, ministras atsakė: „Manau, kad taip“.

„Ta tendencija yra saugi šiai dienai, ir nemanau, kad drastiškai dujų kaina kiltų, todėl elektros kainai grįžti į tas aukštumas, kurios buvo, nėra galimybių“, – tvirtino D. Kreivys.

Nėra galimybių turėti tokių kainų, kokios buvo pernai rugpjūtį.

Jo teigimu, pigesnę elektrą lėmė sumažėjusi dujų kaina, gamtinės sąlygos bei Prancūzijoje pradėję veikti elektrinių reaktoriai.

„Dujų kainos, kurios nustato aukštutines elektros kainos ribas, yra gerokai sumažėjusios, todėl elektros kaina negali šokti į tokias aukštumas. Dar viena iš priežasčių yra ta, kad turime labai daug vėjo, yra vėjuota žiema, taip pat turime daug atlydžių, daug vandens ir čia yra viena iš pagrindinių priežasčių“, – sakė energetikos ministras.

„Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Prancūzijoje paleista visa eilė reaktorių. Vasarą apie 40 proc. tų reaktorių stovėjo, dabar didžioji jų dalis dirba. Todėl situacija yra radikaliai pasikeitusi“, – aiškino D. Kreivys.

„Bet svarbiausia dedamoji yra ta, kad dujų kainos yra rekordinėse žemumose negu buvo prieš metus“, – pabrėžė jis.

Anot ministro, ateities sandoriuose taip pat neprognozuojama labai aukšta dujų kaina, manoma, kad ji liks dabartiniame lygyje.

„Tačiau labai sunku prognozuoti, kokia situacija bus, kai Vokietija pradės pildyti savo saugyklas“, – pridūrė D. Kreivys.

Vidutinė sausio mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina Lietuvos kainų zonoje yra 103,06 euro už megavatvalandę (MWh), gruodį ji siekė 264,28 euro. 2022-ųjų rugpjūtį elektros kaina buvo pasiekusi piką – vidutinė šio mėnesio kaina biržoje Lietuvoje siekė 480,39 euro už MWh.

Praėjusių metų rugpjūčio 17 dieną elektros biržos „NordPool“ Baltijos šalių zonoje didmeninė valandos kaina buvo pasiekusi didžiausią galimą 4 tūkst. eurų už MWh ribą.

„Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

„Turbūt visą laiką noras būtų, kad ir nacionalinė kompanija kažką laimėtų. (...) Bet konkursai yra konkursai, aukcionas yra aukcionas – kas mokės daugiau, tas jas (teises vystyti jūrinius vėjo parkus – BNS) gaus“ , – į klausimą, koks yra valstybės interesas jūrinių vėjo parkų aukcionuose, ar kad jūrinius vėjo parkus vystytų nacionalinė kompanija, ar užsienio investuotojai, atsakė D. Kreivys.

Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, smulkieji akcininkai – 25,01 proc.

Energetikos ministro teigimu, nemaža dalis didžiausių užsienio vėjo jėgainių parkų vystytojų „ir dabar suka sparnus aplink šituos (jūrinius vėjo – BNS) parkus“.

„Mes esame pirmieji, kurie vykdysime aukcionus Baltijos jūros rytinėje dalyje ir tikrai manau, kad konkursai bus rimti“, – tvirtino ministras.

D. Kreivys pabrėžė, jog valstybė tikisi, kad iš jūrinių vėjo parkų gaus pinigų į biudžetą. 

Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Pirmojo 700 megavatų (MW) galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Antrasis tokios pat galios vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos, jo laimėtojas, skirtingai nei pirmojo, turėtų pats atlikti jūros tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.

Be „Ignitis grupės“, pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukcione taip pat ketina dalyvauti „Green Genius“, „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, juo domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

Abu vėjo parkus Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.