-
Šilumos tiekėjai apie dosnias kompensacijas: kaip į kiaurą maišą 3
Sostinėje gyvenanti Genovaitė sako, kad tik kompensacija šį šildymo sezoną padėjo išgyventi. Dabar už sutaupytus eurus pirks gėlių.
Net ir šeima su vidutinėm pajamom turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Dujoms pabrangus penkis kartus, o biokurui dvigubai, sąskaitos už šildymą taip pat išaugo kelis kartus. Jos pribloškė net ir gerai uždirbančius. Gyventojams pasiūlytos kompensacijos, skaičiuotos ne pagal turimą turtą, kaip anksčiau, o pagal pajamas ir išlaidas.
„Net ir šeima su vidutinėm pajamom turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Turbūt ne pajamų riba yra, o išlaidų. Bet kuriuo atveju, išlaidos negali viršyti 10 proc. atskaičius valstybės remiamas pajamas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Svetlana Kulpina.
22 mln. eurų – tiek per pirmus šių metų mėnesius išmokėta kompensacijų. Daugiau nei per visus pernai metus. O kompensacijas gavusių, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo net 60 proc. – iki 153 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek turi trečias pagal dydį miestas Lietuvoje – Klaipėda.
Pasinaudojo ne visi, kurie galėjo. Vieni nesuprato sudėtingo apskaičiavimo mechanizmo, kiti nespėjo, kaip pensininkė Teresė.
„Sumokėjau pusę pensijos, nes nebuvo jokios kompensacijos. Tiesiog per vėlai kreipiausi“, – teigė Teresė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gyventojams, kad sąskaitas už šildymą galėtų susimokėti, taikytos ne tik kompensacijos. Vyriausybė nuo sausio patvirtino nulinį PVM tarifą šildymui. Biudžetui tai kainavo apie 23 mln. eurų. Ši nuolaida taikyta visiems buitiniams vartotojams. Buvo nepatenkintų, mat perskaičiavus PVM lengvatą, kai kam nebepriklausė kompensacija.
„Jeigu dėl PVM tarifo įtakos žmogui sąskaita sumažėjo taip, kad jo 10 proc. pajamų neviršija, tai kompensacinis mechanizmas tokiu atveju ir negalioja“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Mes nesprendžiam priežasties, o tik finansuojam pasekmes.
Daugiausiai kompensacijų prašė ir gavo Visagino gyventojai – kas penktas. Toliau – Biržų, Naujosios Akmenės, Anykščių, Druskininkų, Birštono gyventojai. Mažiausiai kompensacijų skirta Kazlų Rūdos, Alytaus, Šilalės gyventojams.
„Kaip į kiaurą maišą, užburtas ratas, nes mes nesprendžiam priežasties, o tik finansuojam pasekmes“, – sakė šilumos tiekėjų asociacijų vadovas Valdas Lukoševičius.
Šilumos tiekėjų vadovas sako, kad milijonus vertėtų leisti ne kompensacijoms mokėti, o šildymo kainoms mažinti.
„Gamtinių dujų reikia atsisakyti. Kaip galim greičiau atsisakyti? Labai paprasta: žiemą yra kol kas vienintelis receptas – statyti biokuro katilines, elektrines, bet staigiai, su parama, kad metalo kaštai nebūtų per dideli“, – aiškino V. Lukoševičius.
Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį į pašalpas ir kompensacijas galės pretenduoti dar daugiau žmonių.
-
Verslui – viliojančios saulės elektrinių diegimo sąlygos 2
Įrodinėti nebereikia
„Ne tik verslo, bet ir gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis pastaraisiais metais neabejotinai didėja, ir tai dėsninga – rinktis šias pažangiąsias technologijas pirmiausia skatina siekis mažinti vartojamos energijos išlaidas bei, žinoma, poreikis gyventi žaliau. Tad šiandien tikrai nebėra taip, kad reikėtų įrodinėti alternatyvios energijos prasmę ir naudą – tie, kurie kreipiasi, domisi tomis technologijomis ir turi išties nemažai pirminės informacijos“, – pastebi saulės elektrinių įrengimo projektus įgyvendinančios bendrovės „Laba energija“ pardavimų vadovas Vidmantas Alsys.
Kalbant konkrečiai apie verslo atstovus, taip pat pastebima tendencija, jog pasirinkimas naudoti atsinaujinančius energijos išteklius siejamas su palankia reputacija – didesne prekės ženklo pridėtine verte bei partnerių, klientų pagarba.
Be to, ne mažiau svarus argumentas yra tai, jog sprendimas būti tvariam tampa efektyvia galimybe pritraukti investicijas bei finansavimą. Tai iliustruoja ir investicinės bendrovės „Morgan Stanley“ apklausa – jos duomenimis, beveik 90 proc. jų investuotojų itin domina būtent tvarūs verslai, vis didesnį dėmesį finansuojant tokius verslus skiria ir finansinės institucijos.
Sumažina finansinę naštą
„Nors esame įsikūrę Klaipėdoje, dirbame visoje šalyje, taip pat ir subrangos principais, tad galime įvertinti, kad mūsų regionas pagal diegiamų saulės elektrinių mastą bendrame šalies kontekste atrodo išties neblogai. Juolab, kad ir pajūrio kraštas yra labai dėkingas klimatinių sąlygų prasme – galime džiaugtis didesne saulėtų dienų gausa“, – kalbėjo V.Alsys.
Valstybės finansavimui skirtos lėšos sparčiai tirpsta, tad ketinimų įsirengti saulės elektrinę turinčiam verslui derėtų suskubti.
Vis dėlto bendrovės „Laba energija“ atstovas neneigė, jog nemažas proveržis saulės energetikoje sietinas su valstybės finansine pagalba – ji išties svariai prisideda prie alternatyvios energijos gavybos projektų sėkmės.
Antai Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama sudaro galimybes sumažinti saulės elektrinės įrengimo išlaidas net iki 30 ar 45 proc.
Šiemet teikti paraiškas įrengiamoms saulės elektrinėms finansuoti APVA įmones kviečia nuo birželio 21-osios. Iš viso kvietimui skirta 9 mln. eurų. Subsidijos dydis fiksuotas – 1 kW įrengtosios galios saulės elektrinei įsigyti ar įrengti skirta 297,66 Eur/kW su PVM (arba 246 Eur/kW be PVM).
Numatyta, kad paraiškų priėmimas tęsis tol, kol pakaks lėšų, tačiau ne ilgiau nei iki šių metų gruodžio 31 d.
„Valstybės finansavimui skirtos lėšos sparčiai tirpsta, tad ketinimų įsirengti saulės elektrinę turinčiam verslui derėtų suskubti“, – pataria V.Alsys.
Vieno scenarijaus nėra
Anot specialisto, taip pat verta pažymėti, jog šiuo metu užtikrinamos palankios prisijungimo prie ESO tinklo sąlygos, kurios ateityje gali kisti.
Be to, kol vieni tik svarsto apie projekto įgyvendinimą, kitiems įdarbinta saulė jau teikia naudą – skaičiuojama, jog saulės elektrinės įrengimo kaštai atsiperka per 6–10 metų.
Pašnekovo teigimu, priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, saulės elektrinė gali užtikrinti visą reikalingą energijos kiekį ar ženkliai sumažinti elektros išlaidas.
„Iki 30 kW galios elektrinėms taikomos supaprastintos sąlygos, tačiau ne visoms įmonėms to užtenka, tad kartais verslas renkasi šį variantą su perspektyva, kad kitais ar dar kitais metais, kai vėl bus teikiamos paraiškos paramai gauti, bus galimybė pasididinti ir galią. Vis dėlto vieno scenarijaus nėra, nes tenka atliepti išties skirtingus verslo poreikius – mūsų įgyvendinami projektai apima iki 100 kW galios tiek ant stogo diegiamas, tiek nutolusias antžemines saulės elektrines“, – užsakovų poreikių spektrą įvardijo V.Alsys.