Susitikimo dalyviai sako, kad per aštuonerius metus 80-90 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos turėtų būti vietinės gamybos.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, paketas leis greičiau įrengti atsinaujinančią energiją generuojančias jėgaines, o Lietuva iki 2030-ųjų galės pasigaminti iki 90 proc. jai reikalingos energijos.

„Norint pastatyti atsinaujinančios energetikos elektrinę, didelę ar mažą, šiandien užtrunka daugiau nei trys metai. Šiuo paketu elektrinė galės pasistatyti per tris mėnesius. Be abejo, jeigu ji didelė, daro poveikį aplinkai, procedūros bus ilgesnės. Bet iš esmės tai yra platūs vartai atsinaujinančiai energetikai, sparčiam jos vystymui“, – sakė D. Kreivys

„Mes tikimės, kad priėmus šitą paketą iki 2030 metų Lietuva galės pati pasigaminti iki 90 procentų jai reikalingos elektros energijos“, – pridūrė ministras.

Pasak D. Kreivio, šiuo metu už energetikos išteklius Lietuva moka brangiai, nes pati jų nesigamina, o elektros kainas Europoje diktuoja Vokietijos rinka.

Norint pastatyti atsinaujinančios energetikos elektrinę, didelę ar mažą, šiandien užtrunka daugiau nei trys metai. Šiuo paketu elektrinė galės pasistatyti per tris mėnesius.

„Turėdami savo elektrą, savo gamybą, mes turėsime žymiai mažesnes elektros kainas mūsų vartotojams, mūsų pramonei, mūsų verslui“, – sakė ministras. 

Jo teigimu, Lietuva įgyvendinusi paketą – bus keičiami aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos įstatymai – per artimiausius 5-6 metus taps viena žaliausių šalių Europoje.

Bus mažinamos kliūtys saulės ir vėjo elektrinių plėtrai

„Išgirdome planą, kaip Lietuvoje per aštuonerius metus pasiekti 80 proc. Lietuvoje pasigaminamos vietinės energijos (...)  ir tai įvyktų 2030-aisiais“, – žurnalistams po susitikimo sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Anot jo, tai būtų esminis dalykas, kurį galima pasiekti mažinant atsinaujinančios energetikos biurokratiją.

„Man ta kryptis atrodo labai teisinga ir labai priimtina, tikrai palaikysime artimiausiu metu svarstomus įstatymų projektus, tą sakėme ir anksčiau, kad tai pagrindinė kryptis, kuri padėtų ir atpiginti, ir pažalinti Lietuvos visą energetikos sistemą ir, manau, 80 proc. vietinės energijos yra ES vidurkis, tai per aštuonerius metus galėtume pasiekti tą vidurkį ir judėti toliau“, – sakė V. Mitalas.

Jis taip pat kalbėjo, kad saulės ir vėjo elektrinių plėtrą būtina spartinti.

„Mes esame dujų sektoriuje pakankamai saugūs, deja elektros sektoriuje vis dar nesame saugūs ir dėl to saulės ir vėjo elektrinių plėtra reikalinga kuo greitesnė, numetant tuos biurokratinius barjerus, kurie dabar nebuvo įdėti ir padarant, kad būtų galima kiekvienam ir privačiam vartotojui ir juridiniams asmenims, vėjo ir saulės jėgaines plėsti“, – kalbėjo jis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, kad Lietuva iki šiol sumokėdavo apie 3 mlrd. eurų per metus už Rusijos elektrą, naftą ir dujas, tačiau šie pinigai galėtų likti Lietuvoje.

„Lenkija turi labai daug anglies ir daug darbo vietų, ir daug investicijų padaryta, estai turi skalūninę naftą, Lietuvoje nėra šitų dalykų, išsiunčiame beveik 3 mlrd. eurų kiekvienais metais užsienio verslams, kurie gamina elektrą ar naftos, dujų išteklius, ir šitie pinigai galėtų likti čia, ir dar nesukeltume taršos. Čia dvigubas laimėjimas Lietuvai, šalies ekonomikai“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat pabrėžė, kad biurokratines kliūtis atsinaujinančios energetikos plėtrai būtina mažinti.

Frakcijos žada palaikyti paketą

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sakė, kad jo frakcija palaikys Vyriausybės projektus dėl atsinaujinančių išteklių plėtros, bet problemų juos įgyvendinant bus.

„Bus palaikymas, tik klausimas detalėse, prasidės ir visuomenės reakcija, nes statant vėjo jėgainę kažkam bus nelabai gražu, nelabai patogu, kaip pavyks atsisakyti gamtosauginių reikalavimų, susitarti su bendruomene, čia bus tikrai didžiulis iššūkis“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus kalbėjo, kad Vyriausybės projektai džiugina, tačiau Lietuva pavėlavo bent dešimtmetį.

„Keista, uždarėme Ignalinos atominę elektrinę  ir nepasidarėme normalios energetinės strategijos, kuri turėjo būti daroma anksčiau, – ir vėjo, ir saulės jėgainių parkai“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Vyšniauskas sakė, kad Lietuva nevėluoja, bet būtina kuo greičiau priimti įstatymų projektus. 

„Reikia kaip galima greičiau patvirtinti planą Energetikos ministerijos, kad atsirastų vis daugiau savarankiškų gamintojų, atsinaujinančių energijos išteklių. Kol to nebus, galim kompensuoti, daryti įvairias priemones, bet niekas neveiks, nes būsime priklausomi ne tiek nuo pačių rusiškų dujų, elektros, bet nuo jų diktato rinkoje nustatant kainas“, – žurnalistams sakė jis.

Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys teigė, kad frakcija siūlomą paketą taip pat palaikys, tačiau anot jo, neaišku,  ar jo pakaks.

„Palaikome, tačiau tai tik viena iš energetinės nepriklausomybės dalelių. Yra kitos sudedamosios dalys, kurios dar turėtų kelti galvos skausmą. Energetikos ministras dar prieš mėnesį paminėjo, kad tarptautinių agentūrų skaičiavimais, Lietuvai reikia dar vienos dujinės elektrinės, tai mes galbūt jau šiandien apie ją ir nebegalvojame, bet šiandien nebuvo atsakytas klausimas, ar mums to paketo pakaks, kad 2030metais turėtume ir pakankamą tiek elektros, tiek tinklo stabilumą“, – kalbėjo jis.

Lietuvos Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sakė pasigedęs diskusijų apie kainas.

„Trūko diskusijos apie kainas tiek šiandien, tiek iki 2030 metų. Visas investicijas, ar tai klasikinės dujų, ar atsinaujinančios, dengia tarifas, turėsime kiekvienas sumokėti iš savo kišenės, tai nebuvo nė vieno žodžio apie kainas“, – teigė G. Paluckas.

Vokietija apie pusę anglių ir dujų importo gauna iš Rusijos, taip pat trečdalį reikalingo naftos kiekio.

Robertas Habeckas (Robertas Habekas), kuris taip pat yra ir Vokietijos vicekancleris, ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis turi „išsilaisvinti nuo Rusijos energijos importo“, tačiau pripažino, kad tai užtruks.

R. Habeckas žurnalistams Berlyne kalbėjo, kad vyriausybė rengia daugybę priemonių, skirtų paspartinti energetinę nepriklausomybę, įskaitant naujų tiekėjų užtikrinimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimą.

Jis nediskutavo apie galimybę Vokietijai pratęsti trijų likusių atominių elektrinių, kurias planuojama uždaryti šiais metais, eksploatavimo laiką, tik pridūrė, jog klausimas gali būti svarstomas, „jei tai padėtų“.

R. Habecko teigimu, vyriausybė taip pat svarstys ir rengs energijos vartojimo efektyvinimo priemones, kad sumažintų paklausą, bei paragino gyventojus prisidėti.

„Jei norite šiek tiek pakenkti Putinui, taupykite energiją“, – paragino jis.

Šis pasiekimas laikomas labai svarbiu, tyrėjams ieškant būtų panaudoti energijos šaltinį, laikomą pigesniu ir švaresniu už atominę energetiką.

Branduolių sąlajos reakcijos yra toks pats procesas, koks vyksta Saulės gelmėse. Jo šalininkai tikisi, kad kada nors šis energijos gavybos būdas galėtų kada nors padėti išspręsti klimato kaitos problemą.

Vidurio Anglijoje netoli Oksfordo veikiančiame Jungtinio Europos toro (JET) komplekse gruodį per tvariai palaikomą eksperimentinį procesą buvo pagaminta 59 megadžauliai energijos. Šis rezultatas beveik dvigubai viršija 1997 metais pasiektą rekordą, nurodė JK Atominės energijos valdyba (UKEA).

Šie rezultatai „yra aiškiausia demonstracija pasaulio mastu, koks yra branduolių sąlajos energetikos potencialas aprūpinti saugia ir aplinką tausojančia, mažai anglies dvideginio išmetančia energija“, – sakoma agentūros pranešime.

JET tokamakas – įrenginys, kurio toro pavidalo kameroje stipriu magnetiniu lauku palaikomas itin aukštos temperatūros plazmos srautas – yra didžiausias tokio pobūdžio agregatas pasaulyje.

Plazma gaunama mažytį kiekį kuro, sudaryto iš vandenilio izotopų deuterio ir tričio, įkaitinant iki temperatūros, kuri yra dešimteriopai aukštesnė negu Saulės gelmėse.

Superlaidžių elektromagnetų palaikomas plazmos srautas priverčiamas suktis dideliu greičiu, o tuo metu kurui naudojamų medžiagų branduoliai pradeda jungtis, atpalaiduodami milžinišką kiekį šiluminės energijos.

Branduolių sąlaja, kitaip negu branduolių skilimo reakcijos, yra saugi, nes ji negali virsti nevaldomai besiplečiančiu procesu.

Iš to paties medžiagos kiekio atpalaiduojama beveik 4 mln. kartų daugiau energijos negu deginant anglis, naftą ar dujas, o atliekų beveik nesusidaro.

„Revoliucingas pasiekimas“

Trečiadienį paskelbti rezultatai demonstruoja gebėjimą palaikyti branduolių sąlają penkias sekundes, bet kad šis procesas taptų pritaikomas stabiliai energijos gavybai, jo trukmė turi būti daug ilgesnė.

„Jeigu galime palaikyti sąlają penkias sekundes, tuomet galėsime tai daryti penkias minutes, o paskui – penkias valandas, didindami savo operacijų mastą ateities įrenginiuose“, – teigė konsorciumo „EUROfusion“ vadovas Tony Donne (Tonis Donė).

Šiuo metu pietų Prancūzijoje statomas didesnis ir pažangesnis tokamakas ITER. Kai šis kompleksas pradės veikti – galbūt jau 2025 metais – JET surinkti duomenys bus gyvybiškai svarbūs.

JET eksperimentuose kasmet dalyvauja apie 350 mokslininkų iš Europos Sąjungos šalių, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos, taip pat iš kitų valstybių.

Kartu su branduolių sąlajos tyrimų centrais, tokiais kaip JET ir ITER, planuojama įkurti demonstracinių branduolių sąlajos jėgainių (DEMO), kuriose naujoji technologija būtų praktiškai pritaikoma energijai gaminti.

Tarptautinis bendradarbiavimas branduolių sąlajos energetikos srityje istoriškai yra gerai išvystytas, nes šių technologijų, kitaip nei tradicinės atominės energetikos, neįmanoma pritaikyti karybos sričiai.

Prancūzijoje vystomame megaprojekte dalyvauja Kinija, ES, Indija, Japonija, Pietų Korėja, Rusija ir JAV.

ITER vadovas Bernard'as Bigot (Bernaras Bigo) sveikino JET eksperimento rezultatus ir sakė, kad energijos išsiskyrimas pasiekė „beveik pramoninį mastą“.

Tokamakų, išrastų Rusijoje 6-ajame dešimtmetyje, buvo pastatyta kelios dešimtys, bet kol kas nė viename iš jų nepavyko išgauti daugiau energijos negu reikia jų veikimui palaikyti.

Britų mokslo sekretorius George'as Freemanas (Džordžas Frimanas) irgi pagyrė pasiektą svarbią gairę.

Eksperimento rezultatai „yra įrodymas, kad čia, Jungtinėje Karalystėje, vykdomi revoliucingi tyrimai ir inovacijos, taip pat kad bendradarbiaujant su mūsų partneriais Europoje branduolių sąlajos energetika tampa tikrove“, pabrėžė G. Freemanas.

Parlamentarai priėmė penkių įstatymų pakeitimus, kurie leis energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis Seimo sprendimą pavadino žmonių skurdinimo planu, o „darbiečių“ frakcijai priklausantis Artūras Skardžius tikino, kad šis planas kainų nesumažins, tik mokėjimus bus galima išdėlioti per kelerius metus.

„Nesumažins ir energetinio skurdo“, – teigė jis.

Pasak jo, „Ignitis“ turės skolintis 160-200 mln. eurų: „Skolą reikės grąžinti ir reikės grąžinti su palūkanomis.“ 

Savo ruožtu A. Skardžius siūlo valdžiai su energetikais apsispręsti, koks kuras ateityje bus naudojamas šilumos gamybai.

„Ar dujas, ar atliekas, ar biokurą? Nes vartotojams išlaikyti tris infrastruktūras, apmokėti jų įsigijimo ir eksploatacinius kaštus yra per brangu“, – svarstė jis.

Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, rinkos tendencijos rodo, kad dujų kainos jau pradėjo kristi.

„Nuo tos pikinės kainos nukrito 30 proc. Tikimybė yra, kad dar jos normalizuosis – iš Rytų jau pradėjo tekėti dujos, konkrečiai iš Rusijos į Europos talpyklas. Tai ir davė tą kainų kritimą. Ir jeigu tas procesas ir toliau taip vyks, tai tikėsimės, kad tie amortizaciniai kaštai taip pat mažės ir valstybei tas išdėstymas irgi kainuos šiek tiek pigiau“, – tvirtino parlamentaras.

K. Starkevičius, be kita ko, pabrėžė, kad nepasiturinčių gyventojų didėsiančios kainos nepalies: „Visos socialinės išmokos ir lengvatos išlieka ir tai bus kompensuojama“.

Dujų kainų augimas vartotojams bus išdėstytas iki penkerių metų.

Šilumos gamintojams leista didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo. Šiuo metu per biržą jie privalo įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. dujų metinio poreikio.

Elektros kainų augimą mažins ir tai, kad pusmečiui Seimas atidėjo terminą maždaug 500 tūkst. vartotojų pasirinkti nepriklausomą tiekėją, dėl kurio jie dar neapsisprendė ir tai turėjo padaryti iki gruodžio vidurio. 

Preliminariai skaičiuojama, kad elektros kaina reguliuojamiems buitiniams vartotojams nuo sausio didės mažiau nei 20 proc., dujų kaina virykles turintiems žmonėms kils apie 20 proc. (nepriėmus pataisų ji didėtų 51 proc.), o dujomis šildantiems namus – apie 30 proc. (83 proc.).

Šildymo kainų augimą, be kita ko, bus bandoma stabdyti griežtinant daugiabučių administratorių priežiūrą. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, tvarkingi šilumos mazgai leistų sutaupyti 10 proc. šilumos.

Apie tai „Info TV“ laidoje kalbėjo Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

„Buvo aptartos trumpalaikės ir ilgalaikės galimos valdymo priemonės. Jeigu kalbant apie ilgalaikes, tai, be jokios abejonės, žaliojo kurso tęstinumas, didinimas  energetikos  to vadinamojo mikso, mažinimas priklausomybės nuo dujų, plėtra atsinaujinančios energetikos projektų, investicijos į namų renovaciją. Ypatingai energetikos tinklų renovacija, energinis efektyvumas. Viena iš tokių papildomų priemonių, kuri buvo aptarta ir svarstyta, remiantis tuo sėkmingu pavyzdžiu dėl bendro vakcinų pirkimo, kad pradėti kalbėti savanorišku principu tarp šalių narių, daryti bendrą pirkimą dujų, kas leistų turėti daug didesnę prekybinę galią, bet kartu leistų išnaudoti ir esamą infrastruktūrą, nes dabar mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kad infrastruktūra dėl pandemijos nebuvo nei užpildyta iki galo, netgi ir pakankamai daug neprižiūrėta. Šiuo atveju, komisija norėtų koordinuoti tarp šalių narių tuos veiksmus, kurie leistų vartotojams užtikrinti pigiausią kainą.“

– Ar buvo kalbama ir ar buvo pateikti skaičiai, kiek galėtų pigti dujos, jeigu ES vieningai pirktų dujas?

– Ne, tokių skaičių be jokios abejonės nėra, nes dujų kaina priklauso nuo daugelio faktorių, priklauso nuo rinkos situacijos. Mes dabar matome kainas, kurių niekas turbūt negalėjo prognozuoti. Kurios, panaudosiu tokį posakį, yra ne adekvačios, kurios labai staiga pakilo. Tą kilimą buvo galima identifikuoti vasaros pačioje pabaigoje, rugsėjo pradžioje, ir jau šiandien dienai pasiekė tikrai labai didelį pakilimą. Tai susidėjo iš labai daugelio faktorių, tarp jų – ir geopolitinių.

– Bet ar įmanoma suvaldyti, kad ir bendru pirkimu, tas kainas, kurios auga visame pasaulyje?

– Įmanoma, todėl, kad buvo galima, sakykime taip, padaryti pirkimus anksčiau, kai dujų kaina buvo pigesnė, užpildyti dujų saugyklas ir naudoti kurį laiką rezervą. Dabar dujų trūkumas yra visame pasaulyje. Jeigu pasižiūrėtume į žemėlapį iš kur Europa galėtų gauti dujų, viena iš vietovių yra JAV. Bet JAV pilnai tiekia į Kiniją, tai realiai lieka Rusija, kur yra infrastruktūra ir galimybės, bet yra tiekiama tik įgyvendinant minimalius kontraktinius įsipareigojimus. Ir tuomet yra Kataras, kur trūksta tiek infrastruktūros, tiek galų gale platesnio kontrakto ir sutarimo. Ir yra, sakykim, daugiau dvišaliai tarp šalių narių vykstantys darbai, kurie nepadaro dar tokios žymesnės įtakos, kurią galėtų daryti.

Daugiau V. Sinkevičiaus minčių – vaizdo įraše:

Šiose rungtynėse „Energija“ jau per pirmąsias penkias minutes pelnė tris įvarčius ir taip nepaliko abejonių dėl galutinės rungtynių baigties.

Nugalėtojus į priekį vedė „hat-trickus“ pelnę Karolis Krasilnikovas ir Egidijus Binkulis, o po vieną įvartį pridėjo Avgustinas Silinas, Donatas Kumeliauskas, Andrejus Beznosovas ir Mantas Marcinkevičius.

Abu įvarčius „LTeam Select“ gretose pelnė Ernestas Misiukas.

Kitos „TOPSport Lietuvos ledo ritulio čempionato“ rungtynės įvyks rugsėjo 30 dieną, kai ant ledo susigrums „7Bet-Hockey Punks“ ir „Kaunas City“ komandos.

Tiesa, prieš tai „pankai“ Vilniuje priims Islandijos ir Estijos čempionus bei sieks vietos kitame etape Kontinentinės taurės turnyre. Šio turnyro rungtynės Vilniaus „Pramogų“ arenoje bus žaidžiamos rugsėjo 24-26 dienomis.

„Sveikinu pasirašymą memorandumo tarp „Energoatom“ ir „Westinghouse Electric“ dėl energijos bloko Chmelnyckio atominėje elektrinėje statybos, kaip bandomojo projekto, o ateityje – dar keturių blokų statybos pagal jų technologijas. Bendra projekto vertė – iki 30 mlrd. JAV dolerių“, – pareiškė JAV viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kaip jau buvo skelbta, Chmelnyckio AE trečiojo ir ketvirtojo energijos blokų, kurių galia būtų po 1000 MW, statybą Ukrainos vyriausybė pernai įtraukė į valstybei prioritetinių investicinių projektų sąrašą laikotarpiui iki 2023-ųjų. Ne kartą atidėto projekto įgyvendinimą planuota baigti 2026 metais.

„Westinghouse Electric“ valdo iki pusės pasaulio komercinių branduolinių energijos blokų ir 31 proc. branduolinio kuro tiekimo rinkos. Ukrainoje „Westinghouse“ veikia kaip AE saugos sistemų modernizavimo paslaugų teikėja ir yra branduolinio kuro tiekėja.

„Energoatom“ valdo visas keturias Ukrainoje veikiančias AE, kurių 15 reaktorių galia siekia 13,8 gigavato.

2020 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (37,3 proc.) bei gamtinės dujos (26,2 proc.).

Galutinis energijos suvartojimas 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,3 proc. Daugiausia – 41 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje. Šiame sektoriuje 2020 m. energijos suvartota 4,1 proc. mažiau nei 2019 m. Namų ūkiuose suvartota 26,8 proc. energijos, tai 0,9 proc. mažiau nei 2019 m. Daugiausia sunaudota kelių transporto dyzelino (1,65 mln. tonų), namų ūkių sektoriuje – biokuro (2,35 mln. m3) bei centralizuotai gautos šiluminės energijos (4,9 teravatvalandžių (TWh).

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2020 m sudarė 75 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto. Šis rodiklis vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES 28) vidurkį (2019 m. – 57,9 proc.).

Atsinaujinančių energijos išteklių – hidroenergija, vėjas, saulė, aplinkos šiluma (šilumos siurbliai), kietasis biokuras (malkos ir medienos atliekos, šiaudai), biodujos, biodegalai, atsinaujinančios komunalinės ir pramoninės atliekos – panaudojimas, atsižvelgiant į šalies tarptautinius įsipareigojimus ir energetikos politikos tikslus, sparčiai plečiasi. Dar 2014 m. Lietuva pasiekė iškeltą tikslą – iki 2020 m. pasiekti 23 proc. atsinaujinančios energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime. ES šalys numačiusios iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nemažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. 2019 m. Lietuvoje šis rodiklis sudarė 25,8 proc. (ES 28 vidurkis – 18,9 proc.).

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos. 2020 m. didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (50,1 proc.) bei namų ūkiuose (36,4 proc.). Energijos gamintojai iš malkų ir kurui skirtų medienos atliekų 2020 m. pagamino 70,4 proc. visos elektrinėse ir katilinėse gaminamos šiluminės energijos ir 12,4 proc. visos elektrinėse gaminamos elektros energijos.

Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis toliau didina pagaminamos elektros energijos kiekį. 2020 m. pagaminta 1,55 TWh elektros energijos – tai sudarė kiek mažiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 11,6 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis 2020 m. pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 534 MW.

Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2020 m. pagamino 128,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 41,4 proc. daugiau nei 2019 m. Taip skatinama vietinė elektros energijos gamyba ir prisidedama prie tarptautinių klimato kaitos stabdymo tikslų įgyvendinimo.

Vandens jėgainės 2020 m. pagamino 300,5 mln. kWh elektros energijos, t. y. 13 proc. mažiau nei 2019 m.

2020 m., palyginti su 2019 m., elektros energijos gamyba, panaudojant biodujas, sumažėjo 3,2 proc. ir sudarė 149,5 mln. kWh.

Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,8 proc. ir sudarė 13,4 TWh. Šiam poreikiui patenkinti 2020 m. importuota 7,9 TWh elektros energijos (arba 58,9 proc. visos reikalingos elektros energijos). Lietuvoje pagaminta 5,5 TWh elektros energijos, tai yra 38,9 proc. daugiau nei 2019 m. Iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m. pagaminta 46,7 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Biodegalų naudojimas mažina aplinkos taršą. Lietuvoje yra naudojamos dvi biodegalų rūšys – biodyzelinas ir bioetanolis. 2020 m. transporto sektoriuje buvo sunaudota 98,6 tūkst. tonų biodyzelino ir 24,4 tūkst. tonų bioetanolio.

Kelių transporte 2020 m. buvo sunaudota beveik 2 mln. tonų degalų, iš kurių 82,9 proc. sudaro kelių dyzelinas, 12,6 – automobilių benzinas, 4,5 proc. – suskystintos dujos. Pastaraisiais metais kelių transporto dyzelino sunaudota 0,7 proc. mažiau nei 2019 m. Benzino paklausa padidėjo 1,7 proc., o suskystintų naftos dujų – sumažėjo 7,9 proc.