-
Fizikas R. Rotomskis: dėl erkinio encefalito – aštuoni mėnesiai gydymo įstaigose 7
Nieko įtartino nepastebėjo
Vilniaus universiteto Lazerių tyrimų centro profesorius, Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas R.Rotomskis – mėgėjas grybauti. Praėjusių metų spalį po eilinio savaitgalio grybaujant grįžęs į Vilnių mokslininkas nieko įtartino nepastebėjo, tik išsiėmė iš plaukų ropinėjančią erkę. Po kurio laiko pakilo temperatūra. "Buvo pirmadienio rytas – turėjau važiuoti į paskaitas. Tačiau pasijutau siaubingai blogai. Silpna, negera, net pakilti iš lovos nėra jėgų", – nemalonią būseną prisiminė profesorius. Matuojantis temperatūrą gyvsidabrio stulpelis pakilo beveik iki 39 laipsnių. Netrukus greitoji medicinos pagalba R.Rotomskį jau vežė į Vilniaus infekcinę ligoninę.
Esu laimingas, kad liga nepažeidė mano smegenų veiklos – toje srityje viskas atsikūrė. Su medikų pagalba išsikapsčiau.
"Ten man sutriko koordinacija – naktį beeidamas į tualetą nugriuvau. Ir užmigau dviem mėnesiams – ištiko koma. Atsidūriau Santaros klinikų reanimacijos skyriuje. Mane ir maitino per zondą tiesiai į skrandį, ir per tracheostomą (chirurginiu būdu kaklo srityje suformuota anga į trachėją, per kurią vamzdeliu tiekiamas oras, – red. past.) atliko dirbtinę plaučių ventiliaciją. Du mėnesius balansavau ties riba: buvo neaišku, keliausiu pas Dievulį ar pasiliksiu čia. Kol buvau ištiktas komos, mane lankė žmona, dukros. Jos mane kalbindavo. Sakė, kad aš ir atsakinėjau šiek tiek, tačiau pats nieko neatsimenu. Vadinasi, buvau visiška daržovė", – įsitikinęs pašnekovas.
Pabudusį iš komos mokslininką pervežė į Prienų ligoninę. "Ši ligoninė turėjo kvėpavimo aparatą – senesnį, bet kaip tik man tinkamą. Atvažiavau į Prienus tokios būklės, kad aš jau mačiau, kas yra aplink mane, suvokiau, kas vyksta, bet pajudėti negalėjau nė kiek. Bėgant laikui visus tuos vamzdelius, su kuriais mane buvo atvežę iš Vilniaus, atjungė. Pradėjau dirbti su savimi: po truputį judinti kojas, paskui – ir keltis iš lovos. Kai organizmas atpranta judėti, paskui daug ko reikia mokytis iš naujo: ir vaikščioti, ir šaukštą laikyti. Kai pirmą kartą trys seselės mane pasodino, buvo nustebusios, kad aš nenuvirstu, – ligoninės personalo reakciją prisiminė pašnekovas. – Ėmiau kaire ranka valgyti. Dešinė ranka vis dar buvo labai ištinusi ir nejudri."
Padariniai: trečdalį erkiniu encefalitu persirgusių pacientų lydi liekamieji reiškiniai, tokie kaip galvos skausmai, atminties, dėmesio sutrikimai, galūnių paralyžius ar parezė (dalinis paralyžius).
Po pusmečio Vilniaus ir Prienų ligoninėse žinomas fizikas du mėnesius praleido reabilitacijos įstaigose. "Reabilitologai pradėjo dirbti su manimi dar Prienų ligoninėje, tą darbą tęsė Kaune, vėliau – Palangoje. Kaune mane ant kojų pastatė – iš Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos išėjau pats", – pasakoja pašnekovas.
Vėl konsultuoja studentus
R.Rotomskis pakartoja gydytojų sakomą tiesą: specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, vaistais malšinami tik ligos požymiai. "Kai jau pradedi atsigauti, gydytojai pasižiūri, kas tau blogai, kas dar nefunkcionuoja – ar ranka nejudri, ar koordinacija sutrikusi – ir meta tave į kovą su liga. Tada turi dirbti pats. Eini ir dirbi: judini tai ranką, tai koją – mankštiniesi. Ar po tokios ligos pasveiksi, lemia ir medikai, ir paties užsispyrimas. Esu laimingas, kad liga nepažeidė mano smegenų veiklos – toje srityje viskas atsikūrė. Su medikų pagalba išsikapsčiau", – šypsosi profesorius.
Pašnekovo žodžiais, nepaisant to, kad reabilitacija baigėsi, jam vis dar tenka daug dirbti su savimi. "Ir dabar dar ne viskas veikia: dešinė ranka dar ne visu pajėgumu dirba, vis dar turiu gerinti pusiausvyrą. Anksčiau dešinė ranka iš viso kabėjo kaip virvė, dabar aš jau galiu ją pajudinti. Padėjo elektrostimuliacijos procedūros. Kompiuterio pele su ta ranka dirbti jau galiu, bet nei rašyti, nei valgyti negaliu. Matyt, dar metus reikės dirbti, kol ji pasveiks", – ligos padarinių visiškai atsikratyti ruošiasi pašnekovas.
Ligų sukėlėjai yra erkių seilėse, ir kuo ilgiau erkė siurbs kraują, tuo daugiau per jos seiles į žmogaus organizmą paklius užkrato – tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos.
Dabar jis vėl konsultuoja studentus ir gilinasi į fizikinius metodus, kurie padėtų nugalėti vėžį.
Paguldo ir jaunus
Erkių platinama Laimo liga yra gydoma antibiotikais, o veiksmingo erkinio encefalito gydymo nėra. Vis dėlto yra viena gera žinia ir apie šią ligą: persirgus erkiniu encefalitu, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o Laimo liga galima užsikrėsti pakartotinai.
Nuo erkinio encefalito miršta iki 4 proc. šia liga susirgusių suaugusiųjų. Trečdalis persirgusių patiria liekamųjų reiškinių: galvos skausmą, atminties, dėmesio sutrikimų, apie 10 proc. – galūnių paralyžių ar parezę (dalinį paralyžių). Kuo žmogus vyresnis, tuo sunkiau šia liga serga.
Nuo ko priklauso ligos eiga: juk vienas žmogus šia liga perserga gana lengvai, o kitas po jos nebepasikelia iš lovos ar net miršta? Pasak Kauno klinikinės ligoninės gydytojos infektologės Laimos Nakutienės, tiksliai pasakyti neįmanoma, nes tiesioginių su tuo susijusių tyrimų neatlikta. "Be abejo, didesnė rizika sunkiau susirgti yra tada, kai erkė išlieka įsisiurbusi ilgiau. Ligų sukėlėjai yra erkių seilėse, ir kuo ilgiau erkė siurbs kraują, tuo daugiau per jos seiles į žmogaus organizmą paklius užkrato – tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos. Tačiau įtakos ligos sunkumui turi tiek į žmogaus organizmą pakliuvusio viruso kiekis, tiek individualios žmogaus savybės. Kartais erkinis encefalitas pakerta ir visai jaunus, visiškai sveikus buvusius žmones, neturinčius jokių gretutinių ligųų, – pastebi gydytoja. – O žmonėms, turintiems gretutinių ligų ir fiziškai silpnesniems, sunkiau pernešti ir erkinio encefalito simptomus: labai aukštą temperatūrą, visišką rankų ar kojų nusilpimą, galvos skausmą. Jei žmogus vyresnis, turi gretutinių ligų, jam su šia liga kovoti yra sunkiau. Dėl to jis ir jaučiasi prasčiau. Tačiau sunkia erkinio encefalito forma gali sirgti ir studentas, ir sveikas 30-metis."
Laima Nakutienė: įtakos ligos sunkumui turi tiek į žmogaus organizmą pakliuvusio viruso kiekis, tiek individualios žmogaus savybės.
Susirgus erkiniu encefalitu laukia dvi karščiavimo bangos: pirmoji ir dažniausiai po savaitės – antroji. Karščiavimą tuomet dažniausiai lydi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: stiprūs galvos skausmai, pykinimas ir (arba) vėmimas, sprando raumenų sustingimas, sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, nevalingas drebulys, sutrikusi pusiausvyra ir koordinacija.
"Toks pykinimas ir galvos skausmas kartais kyla, kad žmonės, būna, sako: maniau, kad apskritai neišgyvensiu. Kartais ir iš lovos žmogus nepakyla, karščiavimą lydi ir pakitęs mąstymas, orientacija. Juk erkinis encefalitas – tai galvos smegenų uždegimas", – tačiau, pasak L.Nakutienės, jau po savaitės dažnai tas žmogus keliasi iš lovos ir vėl mokosi pats apsitarnauti.
Svarbu greitai ištraukti
Siekiant išvengti erkinio encefalito ar Laimo ligos užkrato, įsisiurbusią erkę reikėtų ištraukti kuo greičiau. Būnant miške ar pievoje reikėtų kartkartėm apsižiūrėti. Jei vietoje to padaryti nepavyksta, reikia atidžiai apsižiūrėti grįžus iš pievos ar miško. Ir, aptikus erkę, kuo greičiau ją traukti. Jei erkė yra pasiekiamoje vietoje, tam tikrai nereikia ieškoti medikų. "Dėl to vykstant į gamtą aš patariu vežtis pincetą. Anksčiau rekomenduota erkę traukti sukamaisiais judesiais, dabar – vienu staigiu judesiu. Erkę reikia suimti kuo arčiau odos paviršiaus ir patogiai sukabinus traukti, kad kuo mažesnė jos dalis liktų odoje ar po ja. Likus didesnei erkės daliai po oda, styros didesnis pašinukas. Traukinėjant pakartotinai susiformuos didesnė žaizdelė, gali kilti antrinės infekcijos pavojus. O staigiai ištraukus ir tą vietą dezinfekavus, net jei nedidelė erkės dalis ir lieka po oda, nieko blogo neatsitiks – tas erkės gabalėlis nebeplatina jokių virusų. Ir jis po kiek laiko pasišalins pats", – gydytoja įspėja, kad žaizdelę reikia kartkartėm dezinfekuoti.
Staigiai ištraukus ir tą vietą dezinfekavus, net jei nedidelė erkės dalis ir lieka po oda, nieko blogo neatsitiks – tas erkės gabalėlis nebeplatina jokių virusų.
Ir stebėti, ar vieta, kur buvo įsisiurbusi erkė, po kiek laiko neparaus. Jei parausta – įtariama Laimo liga.
Kai kurie žmonės klaidingai mano tiek erkiniu encefalitu, tiek Laimo liga susirgsiantys tik tuo atveju, jei po erkės įsisiurbimo aplink tą vietą atsiranda paraudimas. "Paraudimas odoje po erkės įsisiurbimo nėra būdingas erkiniam encefalitui. Plintanti raudonė būdinga tik erkinei boreliozei (Laimo ligai). Ir ji atsiranda ne iš karto po erkės įsisiurbimo, o po kelių dienų, savaitės ar poros. Tačiau ir sergant Laimo liga paraudimas būna ne visada. Nėra nei tyrimų, nei prognostinių ženklų, ar ištraukus erkę susirgsi, ar ne. Labai svarbu po erkės įsisiurbimo stebėti save, savo organizmą – ar neatsiranda kokie nors pokyčiai organizme", – jiems atsiradus L.Nakutienė ragina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Neaišku, ar svarstys
Erkės pavojingos ne tik mėgstantiems išvykas į gamtą ar kaimiškųjų regionų gyventojams. Jos įsisiurbia ne tik miške, pievose, bet ir žaliuosiuose miestų plotuose.
Sergamumas Laimo liga ir erkiniu encefalitu Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Pernai Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu siekė 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, šiemet, remiantis pirmojo pusmečio duomenimis, jis bus dar didesnis. PSO rekomenduoja visuotinę vakcinaciją esant penkiems atvejams 100 tūkst. gyventojų. Latvijoje pradėjus kompensuoti šiuos skiepus, sergamumas erkiniu encefalitu gerokai sumažėjo. Kodėl Lietuvoje skiepai nuo erkinio encefalito nekompensuojami ir nepradedama visuotinė gyventojų vakcinacija? Be to, ar yra apskaičiuota, kiek kainuotų šiuos skiepus kompensuoti, taip pat, kiek valstybė sumoka už sergančių erkiniu encefalitu gydymą, reabilitaciją, jų nedarbingumo išmokas, liekamųjų reiškinių gydymą?
Į šiuos klausimus Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė atsiuntė komentarą: "Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta priemonė nustatyti erkinio encefalito rizikos grupes, svarstyti jų skiepijimo galimybes 2020 m. Tačiau dėl kilusios COVID-19 ligos pandemijos šiemet klausimas kol kas nėra svarstytas, sprendimai bus priimami atsižvelgiant į finansines galimybes. Kol nenustatytos rizikos grupės ir nežinoma, kiek žmonių joms gali būti priskirta, apie finansinę skiepų kompensavimo išraišką kalbėti dar anksti. Darbdaviams ir darbuotojams svarbu nepamiršti, kad visų profesijų atstovai, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje, turi būti paskiepyti nuo erkinio encefalito darbdavio lėšomis."
Ministerijos pozicija nesikeičia ir po Vilniaus miesto savivaldybės raginimų skiepus kompensuoti bent jau vaikams.
freepik.com nuotr.
Būtina vakcinaciją tęsti
L.Nakutienė neabejoja: jei skiepai nuo erkinio encefalito būtų kompensuojami ir vyktų visuotinė gyventojų vakcinacija, sergančių erkiniu encefalitu sumažėtų. Kol skiepai nekompensuojami ir nėra galimybės pasiskiepyti nemokamai, gydytojai ragina gyventojus tai daryti savo asmeninėmis lėšomis. "Įvertinant užkrėstų erkių skaičiaus didėjimą Lietuvoje, reikia skiepytis, – sako gydytoja infektologė. – Palankiausia žiemą, nes erkės tuo metu neaktyvios, tačiau galima tai daryti ištisus metus. Nepasiskiepijusius raginame pasiskiepyti, jei žmogus tikrai žino, kad jam kurį laiką nebuvo įsisiurbusi erkė. Jei atvykęs skiepytis žmogus pasako, kad štai prieš tris dienas jam buvo įsisiurbusi erkė, mes paprašome vakcinaciją keturioms savaitėms atidėti."
Imunitetas erkiniam encefalitui susiformuoja per 3–4 savaites, tačiau būtina vakcinaciją tęsti. Praėjus mėnesiui po pirmosios skiepų dozės, reikėtų pasiskiepyti antrą kartą, tuomet – po metų, trejų, vėliau – kas penkeri metai.
Sirgo ir nebaigę skiepijimosi ciklo
Erkinį encefalitą nešiojančios erkės paplitusios visoje Lietuvoje. Šiemet šia liga susirgo trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pernai per pirmąjį metų pusmetį erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 99 žmonės, šiemet – 137. Du žmonės nuo šios ligos šiemet mirė. Vilniaus apskrityje per pirmus šešis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu susirgo 13 asmenų.
Kauno apskrityje šiais metais erkinis encefalitas nustatytas 71 asmeniui, iš jų net 40 atvejų patvirtinta liepos mėnesį. Erkinis encefalitas nustatytas 4 vaikams iki 18 metų amžiaus ir 67 suaugusiesiems. Jauniausias susirgęs minėta liga – 5 metų amžiaus, vyriausias – 84 metų. 94 proc. susirgusių buvo gydomi ligoninėje. Didžioji dalis susirgusių yra Kauno miesto gyventojai (48 proc.), Kauno r. (14 proc.), kiek mažiau (4–11 proc.) kitose Kauno apskrities teritorijose: Jonavos r., Prienų r., Kaišiadorių r., Kėdainių r. ir Raseinių r. Tik Birštono savivaldybėje erkinio encefalito atvejų šiais metais dar neregistruota. Du susirgę asmenys nuo erkinio encefalito buvo pasiskiepiję viena vakcinos doze, vienas asmuo – trimis vakcinos dozėmis. 38 proc. ligonių erkiniu encefalitu užsikrėtė gyvenamojoje vietoje.
Klaipėdos apskrityje šių metų sausio–liepos mėnesiais buvo užregistruoti 24 erkinio encefalito atvejai. Klaipėdos mieste – 8, Klaipėdos rajone – 6, Palangos mieste – 4, Šilutės rajone – 3, Kretingos rajone – 2, Skuodo rajone – 1.
Erkių aktyvumo metu nėra saugaus paros laiko, nes jos aktyvios ir dieną, ir naktį. Ta pati erkė vienu metu gali žmogų užkrėsti ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.
Kadangi labai svarbu kuo greičiau ištraukti įsisiurbusią erkę (kad kuo mažiau ligos užkrato pasklistų žmogaus organizme), susiruošus į gamtą patariama pasiimti ne tik dezinfekcinių priemonių, bet ir pincetą. Grįžus iš gamtos, kūną būtina gerai apžiūrėti, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose. Patartina nusiprausti po dušu ir persirengti kitais drabužiais, o vilkėtus pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
Erkės įkandimo vietą reikia dezinfekuoti: nuplauti muilu, patepti antiseptiniu tirpalu.
Jeigu erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas ar pablogėjo savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir per nevirintą karvių, ypač ožkų, pieną.
Erkinio encefalito paplitimo žemėlapis – čia.
-
Į gamtą – su pincetu: kodėl esame erkių sukeliamų ligų rekordininkai? 9
Turime suvokti: Lietuvoje negresia žemės drebėjimai, neištinka didelės gamtos katastrofos, tačiau esame endeminė erkinio encefalito zona. Lietuva jau keletą metų iš eilės pirmauja pagal užsikrėtimus erkių platinama Laimo liga ir erkiniu encefalitu.
Situacija grėsminga
"Lietuva ir kitos Baltijos šalys pasižymi didžiausiu sergamumu erkiniu encefalitu. Deja, pas mus erkėms veistis yra ypač geros sąlygos", – konstatuoja gydytoja L.Nakutienė.
Pasigirsta raginimų valstybės lygiu imtis veiksmų dėl erkių platinamų ligų prevencijos ir galimos viešųjų žaliųjų erdvių apsaugos. Lietuvoje sergančių erkiniu encefalitu skaičius viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas normas. Pernai buvo fiksuojami 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų, o PSO rekomenduoja visuotinę vakcinaciją esant penkiems atvejams 100 tūkst. gyventojų.
Laimo liga sėkmingai gydoma antibiotikais, o štai erkinis encefalitas – sudėtinga liga, nuo jos miršta iki 4 proc. suaugusiųjų. Specifinio gydymo nėra, gydoma tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius.
Paplitęs mitas, kad anksčiau erkių neva buvo mažiau todėl, kad pievos ir miškai iš sraigtasparnių būdavo purškiami chemikalais. Erkės priklauso žemutiniam miško sluoksniui, gyvena ant žolių, tad purškiant chemikalai jų nepasiekia.
Ekspertai pažymi, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų – vakcinacija, ji nebrangi ir gana prieinama. Kaimyninei Latvijai pradėjus kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito, sergamumas šioje šalyje gerokai sumažėjo.
Kol nėra galimybių visiems kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito, labai svarbu šviesti visuomenę apie erkes, jų platinamas ligas ir padarinius.
"Lietuvoje kasmet didėja užkrėstų erkių populiacija, daugėja užsikrėtusių jų platinamomis infekcijomis. Laimo liga sėkmingai gydoma antibiotikais, o štai erkinis encefalitas – sudėtinga liga, nuo jos miršta iki 4 proc. suaugusiųjų. Specifinio gydymo nėra, gydoma tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Be to, kuo žmogus vyresnis, tuo sunkiau ja serga", – įspėja gydytoja L.Nakutienė.
Atsarga: L.Nakutienė nepritaria tiems žmonėms, kurie dėl erkių prisiekia nekelsiantys kojos į gamtą. "Kam atimti iš savęs malonumą?" – klausia gydytoja ir pataria tiesiog gerai apsisaugoti.
Pašnekovė džiaugiasi, kad kasmet daugėja besiskiepijančių nuo erkinio encefalito. "Pati efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia net 98 proc., – sako gydytoja infektologė. – Skiepytis nuo erkinio encefalito palankiausia rudenį ir žiemą, tačiau galima ir visus metus, nes imunitetas erkiniam encefalitui susiformuoja per 3–4 savaites, tik būtina tęsti vakcinaciją."
Taikiniai esame visi
Ne visos erkės gali užkrėsti šia liga – Europoje erkiniu encefalitu užsikrėtę nuo 0,1 iki 5 proc. visų erkių, Laimo liga – 15 proc. Atitinkamai dėl to ir žmonių sergamumas Laimo liga yra dažnesnis.
Skaičiuojant paprastai, vidutiniškai kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito virusu ar Laimo ligą sukeliančia bakterija. Taigi infekuotų erkių taikiniu galime tapti kiekvienas, o tikimybė dar didesnė, jei gyvename tose vietovėse, kur 40–50 proc. erkių yra užkrėstos. Įdomu tai, kad erkių aktyvumo metu nėra saugaus laiko, nes erkės aktyvios ir dieną, ir naktį.
Erkės įsisiurbia ne tik miške, pievose, bet ir žaliuosiuose miestų plotuose. "Jeigu žolė aukšta, erkėms ten gerai. Žmonės sako: eini Laisvės alėja, erkės gali nuo liepų kristi. Šito tikrai nėra. Erkėms reikia pakankamai drėgmės, todėl jos gyvena arčiau žemės, į medžius tikrai nesulipa. Erkės maitinasi žmogaus krauju, aukos laukia žolėje ar neaukštuose krūmuose, dažniausiai 10–20 cm, rečiau iki 1,5 m virš žemės", – paaiškina gydytoja L.Nakutienė.
Pašnekovė paneigia ir dar vieną mitą, esą erkių platinamos ligos – grėsmė suaugusiesiems, neva vaikai jomis neserga.
"Erkinio, kaip ir koronos viruso, ypatumas yra tas, kad jis labiau pažeidžia vyresnio amžiaus žmones, tačiau vaikai taip pat serga erkiniu encefalitu. Tarp jų – ir mažiausieji, iki septynerių metų amžiaus. Todėl labai svarbu skiepyti vaikus nuo erkinio encefalito", – ragina infektologė.
Apgaulinga tyla
Esame girdėję ir skaitę įspėjimų, kaip elgtis įsisiurbus erkei, bet daugelis, taip atsitikus, sutrinka. Pasitaiko, kad tą pačią dieną skuba pas gydytojus, tikėdamiesi aiškaus atsakymo, ar jie neužsikrėtė erkių platinama liga.
"Pas gydytojus atvykstama dar ir tuo atveju, kai žmogus pats negali išsitraukti erkės, kai jos įsisiurbia sunkiai pasiekiamose kūno vietose. Tokios pagalbos jis gali sulaukti, tačiau ne atsakymo, ar neužsikrėtė, – sako gydytoja. – Žmonės tikisi, kad ištirsime kraują ir iškart pasakysime. Taip nėra. Įvertinti, ar žmogui įsisiurbė erkinį encefalitą, ar Laimo ligą platinanti erkė, atliekant kraujo tyrimus, galima tik po 3–4 savaičių. O iki tol reikia stebėti savo savijautą ir organizmo pakitimus. Jeigu žmogus neskiepytas nuo erkinio encefalito, jis sukarščiuoja."
Medikai pataria nevakcinuotiems žmonėms iš karto po erkės įsisiurbimo neplanuoti tolimų kelionių. Gydytoja L.Nakutienė pasakoja apie pacientą, kuris po erkės įsisiurbimo užsikrėtęs erkiniu encefalitu išvyko į Londoną.
"Pirmą karščiavimo bangą jis praleido namuose, o pagerėjus išskrido. Kadangi nejautė didesnių galvos skausmų, nė nepagalvojo, kad erkė sukėlė ligą. Antroji karščiavimo banga užklupo Londone, skubiai grįžo į Lietuvą, tiesiai į ligoninę", – medikė konkrečiu atveju iliustruoja erkinio encefalito simptomus.
Karščiavimas, gripą primenantys kaulų ir raumenų, galvos skausmai, nuovargis, silpnumas – tai pirmoji ligos fazė, kai simptomus galima nesunkiai supainioti su būdingais peršalimui, visoms virusinėms infekcijoms. Išgėrus tablečių, savijauta apgaulingai pagerėja, todėl po savaitės žmogus mano jau pasveikęs.
Deja, tariamai pasveikus, dažniausiai po savaitės smogia antroji karščiavimo banga ir centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: stiprūs galvos skausmai, pykinimas ir (arba) vėmimas, sprando raumenų sustingimas, sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, nevalingas drebulys, sutrikusi pusiausvyra ir koordinacija.
Infektologė L.Nakutienė prisimena pernai gydytą pacientę, kuri karščiavo ir jautė dusulį atsigulus į horizontalią padėtį dėl viruso pakenkimo galvos smegenims. Tai netipinė erkinio encefalito forma, deja, labai sunki.
Gresia komplikacijos
Verta žinoti, kad ta pati erkė vienu metu gali žmogų užkrėsti ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga. Pastarąją sukelia užkrėstos erkės žarnyne gyvenančios bakterijos, encefalitą – virusas, esantis erkės seilių liaukose ir seilėse. Jei žmogaus imuninė sistema pakankamai stipri, tikėtina kad įsisiurbus tokiai erkei jis susirgs tik viena iš šių ligų. Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad užkratas bus perduotas žmogui.
"Ligos metu vyksta galvos ir nugaros smegenų bei jų dangalų uždegimas, dėl kurio ilgam sutrinka sergančio žmogaus darbingumas, atsiranda liekamieji reiškiniai, išsivysto neįgalumas", – paaiškina gydytoja infektologė.
Negydant Laimo ligos, gresia neuroboreliozė, kai pažeidžiama nervų sistema, sąnariai, atsiranda įvairių kūno dalių, galūnių skausmai, nepraeinantys nuo skausmą mažinančių vaistų, sutrinka miegas, jutimai.
Persirgę erkiniu encefalitu trečdalis pacientų kenčia nuo įvairių gyvenimo kokybę trikdančių negalavimų – galvos skausmų, atminties, dėmesio sutrikimų, apie 10 proc. gali patirti galūnių paralyžių ar parezę.
Laimo liga yra gydoma antibiotikais, tačiau ja persirgus imunitetas nesusiformuoja ir ja galima vėl susirgti. Persirgus erkiniu encefalitu, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.
Jokio nevirinto pieno!
"Mes esame klausinėtojai, – šypsosi gydytoja L.Nakutienė ir pasakoja apie diagnostikos ypatumus. – Kol nėra atliktų kraujo tyrimų, kiekvieno karščiuojančio paciento jau nuo ankstyvo pavasario pradedame klausinėti, ar buvo gamtoje, ar gėrė nevirinto pieno."
Medikė primena jokiu būdu negerti nevirinto karvių, ypač ožkų, pieno. "Jeigu tuo metu ar neseniai jas buvo sukandusios erkės, užsikrėtusios erkinio encefalito sukėlėjais, jie patenka į pieną. Prieš kelerius metus nuo erkinio encefalito gydėme kelių kartų šeimą iš Prienų. Visi užsikrėtė gerdami savo auginamos ožkos pieną. Šeimos dauguma pasveiko, deja, močiutės, turėjusios lėtinių ligų, gyvybę liga pasiglemžė", – įspėja apie realų pavojų infektologė.
Pasak gydytojos, pasitaiko atvejų, kai žmonės nepastebi, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė. Taip gali atsitikti, jei įsisiurbia erkės lerva ar nimfa.
"Erkė vystosi dvejus trejus metus, ir jei ji infekuota, tokia išlieka visose vystymosi stadijose. Didžiausia tikimybė užsikrėsti žmogui yra nuo nimfų. Jos labai mažos, todėl sunkiai pastebimos, aktyviausios pavasarį ir vasaros pabaigoje", – paaiškina pašnekovė.
Įkandimo vieta gali ir neparausti, kartais paraudimas atsiranda tik po kelių dienų ar net savaičių, todėl labai svarbu atidžiai stebėti savo savijautą.
Kad neapkarstų malonumas
"Kai kurie pacientai, po erkinio encefalito gydymo išrašomi namo, prisiekia niekada daugiau kojos į gamtą nekelsiantys. Kam atimti iš savęs tai, kas kelia geras emocijas? – klausia gydytoja L.Nakutienė ir ragina verčiau jau apsisaugoti prevenciškai.
Kadangi labai svarbu kuo greičiau ištraukti įsisiurbusią erkę, gal verta susiruošus į gamtą pasiimti ir pincetą.
"Tai darau nuolat ir jau daugybę metų. Taip, tai tiesa – kuo greičiau ištrauksi erkę, tuo mažiau užkrato paklius į kraują, – primena pašnekovė. – Visada pasiimu ne tik pincetą, bet ir dezinfekcinių priemonių."
Buvimas gamtoje nekels siaubo, jei būsime gerai pasiruošę: apsirengę šviesiais drabužiais, dengiančiais rankas ir kojas (palaidinės – ilgomis rankovėmis, kelnės – ilgomis klešnėmis, geriausia – sukištomis į šviesias kojines), užsidėję galvos apdangalą, turėsime ne tik pincetą, bet ir repelentų.
"Be abejo, jie taip pat padeda, tačiau nėra vieno, kad pasakytum – štai šituo išsipurkšk ir apsisaugosi", – sako gydytoja, pati teikianti pirmenybę eteriniams aliejams, ypač – arbatmedžio.
Renkantis purškalus, reikia skaityti instrukciją, ar jie skirti apsisaugoti nuo uodų, erkių, ar ant odos purkšti, ar tepti, kiek laiko veikia. Rinkitės tokius, ant kurių nurodyta, kad jie – nuo erkių. Nes ta pati veiklioji medžiaga, naudojama visuose repelentuose, tinka apsisaugoti ir nuo uodų, mašalų, ir nuo erkių, bet skiriasi koncentracija. Erkei atbaidyti reikia didesnės koncentracijos.
Grįžus iš gamtos, kūną būtina gerai apžiūrėti, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose.
Patartina nusiprausti po dušu ir persirengti kitais drabužiais, o vilkėtus pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
Ar žinote?
Erkės neturi regos organų, tačiau jutimo organais jaučia artėjančią auką, patekusios ant kūno ieško tinkamos vietos įsisiurbti. Erkės įsisiurbimas nejuntamas, kadangi ji su seilėmis išskiria skausmo malšinamąsias medžiagas. Įsisiurbusi erkė ant kūno gali išbūti gana ilgą laiką. Erkinio encefalito virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują.
Jei įsisiurbė erkė
– Nedelsiant ją pašalinkite. Pirštais ar pincetu erkę stumkite kuo arčiau odos, kol pakilusi oda bus panaši į palapinę, ir staigiu judesiu ištraukite.
– Traukdami erkę nespauskite jos pilvuko, kad ši neįšvirkštų į žaizdą ligos sukėlėjų, taip pat labai svarbu, kad žaizdoje neliktų erkės galvos.
– Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite antiseptiniu tirpalu.
– Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus.
– Ištraukus erkę rekomenduojama dieną pasižymėti kalendoriuje.
– Ištrauktos erkės tirti laboratorijoje neverta, kadangi net ir užsikrėtusi erkė nebūtinai suspėjo perduoti ligą žmogui, o jei ir perdavė – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo ligos jau įkandus erkei, nėra.
– Stebėkite savo sveikatą – jeigu erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas ar pablogėjo savijauta, nedelsdami kreiptis į gydytoją.
Skiepai – efektyviausia apsauga
– Įprastinė skiepijimo schema:
1 dozė;
2 dozė – 1–3 mėn. nuo pirmosios vakcinacijos;
3 dozė – 5–12 mėn. nuo antrosios vakcinacijos.
4 dozė – po 3 metų nuo trečiosios dozės.
Imunitetui palaikyti vėliau skiepijamasi kas 3–5 metus.
– Pagreitinta skiepijimo schema:
1 dozė;
2 dozė – 2 savaitės nuo pirmosios vakcinacijos;
3 dozė – 5–12 mėn. nuo antrosios vakcinacijos.
Pirma palaikomoji dozė – po 3 metų.
Kitos palaikomosios dozės – kas 3–5 metus.
– Pradėti vakcinaciją galima nuo vienų metų. Iki vienų metų amžiaus ir nėščiosioms apsisaugoti nuo erkių rekomenduojami repelentai.
– Kaip ir po bet kurio skiepo, taip ir po vakcinavimo nuo erkinio encefalito dažniausiai pasireiškia vietinės nepageidaujamos reakcijos – tai skiepo vietos paraudimas, patinimas, skausmingumas, karščiavimas. Kadangi šios reakcijos laikinos, nerimauti nereikėtų.
Gyvūnų mylėtojams
Jeigu turite katę arba šunį, neužmirškite ir jų apsaugoti nuo erkių. Jei jie patys neužsikrės erkių platinama gyvūnams pavojinga liga, gali erkių parnešti į namus ir jos įsisiurbs jums.
Erkinio encefalito paplitimo žemėlapis.
