Skaičiavo erkes

Sveikatos specialistai žmonėms primena, kad įsivyravus šiltesniems orams suaktyvėja erkės.

Pranešama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistai gegužės mėnesį atliko erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Girulių miške bei Neringoje esančiame Raganų kalne.

Girulių miške buvo aptiktos 32, o Raganų kalne – 12 erkių viename maršruto kilometre.

Pasėjo ligų

Uostamiesčio apskrityje jau užfiksuota ir užsikrėtimų erkių platinamomis ligomis. Iki šių metų balandžio vidurio Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas 21 Laimo ligos ir vienas erkinio encefalito atvejis.

Varginančiomis ligomis žmonės erkių buvo apdovanoti ir pernai. Skelbiama, kad Klaipėdos departamentas per 2019 m. Klaipėdos apskrityje užregistravo 253 erkių platinamų ligų atvejus, iš kurių 49 – erkinio encefalito ir 204 – Laimo ligos.

Sveikatos specialistų teigimu, efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai.

Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai, todėl skiepytis rekomenduojama visiems gyventojams. Vaikus patariama skiepyti nuo vienerių metų amžiaus.

Vakcinaciją galima pradėti bet kuriuo metų laiku, tačiau pirmąsias dvi vakcinos dozes rekomenduojama įskiepyti žiemos sezono metu arba ankstyvą pavasarį, tam, kad pirminis imunitetas susiformuotų dar prieš erkių aktyvumo sezono pradžią.

Skiepijasi vis daugiau

Teigiama, kad siekiančiųjų išvengti erkinio encefalito ir nusprendusiųjų pasiskiepyti – daugėja.

2018 m. paskiepyti 3 153, 2019 m. – 8 628 asmenys, o per šių metų sausio–balandžio mėnesius – jau 4 808 žmonės.

Nuo klastingos erkių platinamos Laimo ligos vakcinos dar nėra – reikia saugotis erkės įsisiurbimo. Todėl, einant į vietas, kur gali būti daugiau galimybių sutikti erkių, reikia pasirūpinti tinkama apranga, naudoti repelentus, o grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną, rekomenduojama nusiprausti po dušu.

Būtina pašalinti

Teigiama, kad erkės paprastai gyvena ten, kur gera augmenijos danga, vidutinis arba didelis kritulių kiekis, kur dirvožemio paviršius išlieka drėgnas net ir sausuoju metų laiku.

Aktyvi erkė dažniausiai randama ant žolės stiebo 10–20 cm aukštyje. Šios kraujasiurbės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Visiškai neaktyvios erkės būna esant neigiamai aplinkos temperatūrai, sniegui.

"Klaipėda" jau rašė apie tai, kad dėl šiltos praėjusios žiemos erkių aktyvumo sezonas iš esmės nebuvo pasibaigęs.

Anot specialistų, įsisiurbusią erkę būtina pašalinti. Pincetu reikėtų sučiupti erkę kuo arčiau galvos ir truktelėti.

Po erkės įsisiurbimo patariama stebėti savo sveikatos būklę. Jeigu per mėnesį pasireiškė simptomai, panašūs į gripo, ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirado raudona dėmė, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Sausio–kovo mėn. Kauno apskrityje užregistruoti 32 Laimo ligos atvejai (2019 m. I ketv. – 17), tarp jų 5 vaikams (1–15 m. amžiaus) ir 27 suaugusiesiems (26–89 m. amžiaus).

Daugiausiai – 57 proc. – susirgusių Laimo liga užregistruota Kauno mieste. Praėjusiais metais beveik trečdalis Kauno apskrities gyventojų Laimo liga užsikrėtė lapkričio–gruodžio mėn. Šiais metais pirmasis Laimo ligos atvejis užregistruotas sausio 6 d. Jonavos rajone.

„Šilti pavasariški orai – ypač palankūs erkėms veistis, dėl to didėja jų gausa, tad besilankantiems miškuose, parkuose ar kitose atvirose laisvalaikio praleidimo vietose, svarbu neprarasti budrumo“, – atkreipia dėmesį NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė.

Kaip apsisaugoti nuo Laimo ligos?

Nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl šiuo atveju apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės. Einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais, ilgomis rankovėmis, drabužiais, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Reguliariai naudoti repelentus (erkes atbaidančias priemones), kadangi jų poveikis yra trumpalaikis. Būnant gamtoje reikėtų dažniau apžiūrėti save ir bendrakeleivius.

Pamatę drabužiais ropojančias erkes – sunaikinkite. Įsisiurbusią erkę nedelsiant ištraukite. Po erkės įkandimo, apie vieną mėnesį, stebėkite savo sveikatą. Jei per šį laikotarpį pasireiškė pirmieji erkių platinamų ligų požymiai (paraudimas erkės įsisiurbimo vietoje, karščiavimas, galvos, sąnarių, raumenų skausmas, bendras organizmo silpnumas), kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Jo duomenimis, šiemet pirmieji atvejai registruoti kovo mėnesį, visi užsikrėtę asmenys priklauso 25–34, 45–54 ir 55–64 metų amžiaus grupėms.

Pernai pirmieji erkinio encefalito atvejai registruoti balandį, iš viso 2019 metais registruota 711 susirgimų, o šeši žmonės mirė. Didžiausias sergamumas pernai fiksuotas Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.

Epidemiologai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.

Karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Stebėti pradėjo anksčiau

Įprastai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento specialistai erkių aktyvumo stebėseną pradeda kovo mėnesį, tačiau šiemet į kraujasiurbių pamėgtas vietas išsiruošė kur kas anksčiau.

"Erkių aktyvumas prasideda, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių šilumos. Visiškai neaktyvios erkės būna esant neigiamai aplinkos temperatūrai, sniegui. Kadangi šią žiemą vidutinė oro temperatūra buvo teigiama, nebuvo sniego, tikėtina, kad erkės galėjo išlikti aktyvios", – paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elvina Juknienė.

Klaipėdos departamento specialistai vasario 20 d. atliko erkių aktyvumo stebėseną Girulių miške. Buvo rasta aktyvių erkių, tad šiltėjant orams gyventojams rekomenduojama būti budriems ir saugotis šių parazitų.

Pernai pirmosios erkės Klaipėdos mieste buvo aptiktos kovo 29 d., Šilutės rajone – kovo 18 d.

Klaipėdos departamento specialistai erkių aktyvumo stebėseną kasmet vykdo kovo–lapkričio mėnesiais kas 10 dienų, įvertindami erkių gausą Girulių miške, Klaipėdoje ir Usėnų miške, Šilutės rajone.

Įsisiurbė pernai, susirgo šiemet

Šiais metais Klaipėdos apskrityje užregistruoti 9 Laimo ligos atvejai, iš jų vienas − uostamiestyje, susirgimų erkiniu encefalitu nenustatyta.

E.Juknienė atkreipė dėmesį, kad 7 iš 9 susirgusių gyventojų nurodė, kad galimai užsikrėtė įsisiurbus erkei praėjusiais metais, kiti 2 įsisiurbusios erkės nepastebėjo.

Specialistai spėja, kad dėl neįprastai šiltų žiemiškų orų erkės šiemet bus ypač aktyvios, tad ragina pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu buvo didžiausias Europoje.

Būdravo ir gruodį

Uostamiesčio, kaip ir visos Lietuvos, gyventojai pastebi jau aktyvias erkes. Specialistų teigimu, erkių aktyvumas ir nebuvo sumažėjęs, mat šią žiemą jos neužmigo.

Tai patvirtino ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė Milda Žygutienė.

"Visi apie tai kalba. Ir gyventojai stebisi, siunčia nuotraukas, aptikę aktyvių erkių", – teigė pašnekovė.

Kraujasiurbės žmones gąsdino net ir gruodį, kai buvo perkamos kalėdinės eglutės.

"Tai visiškai įmanoma, kadangi per Kalėdas vyravo teigiama temperatūra. Praktiškai šiemet tikrosios gamtinės žiemos nebuvo, todėl erkės iki šiol gali būti aktyvios", – sakė M.Žygutienė.

Šiluma turės įtakos

Vis dėlto šiuo metu erkės nėra aktyvios masiškai, tik, kilus galimybei pasimaitinti, šanso nepraleidžia.

"Jeigu erkė yra aktyvi ir sutinka potencialų maitintoją, tikrai nesuabejos", – apibūdino pašnekovė.

Kol kas neprognozuojama, ar dėl to, kad šią žiemą erkės neužmigo, bus juntami jų populiacijos, platinamų ligų perdavimo sezono pokyčiai, tačiau tikėtina, jog kartojantis šiltoms žiemoms šie rodikliai augs.

Tiesa, ne visos erkės pavojingomis ligomis gali užkrėsti žmones. Teigiama, kad erkiniu encefalitu yra užsikrėtusios 1 proc., o Laimo liga – 15–20 proc. erkių.

"Laimo liga infekuotų erkių išsidėstymas yra labai mozaikiškas. Tame pačiame administraciniame vienete viename miške gali būti 3 proc. užkrėstų erkių, o kitame – 33 proc.", – pastebėjo medicinos entomologė.

Laikas skiepams

Šiuo metu žmones nuo erkių dar saugo tinkama apranga, mat kol per kelis drabužių sluoksnius kraujasiurbė pasieks žmogaus kūną, veikiausiai bus pastebėta.

Tiesa, vėsiuoju metų laiku žmonių budrumas šiuo atžvilgiu yra sumažėjęs, tad nepastebėta erkė gali atkeliauti ir į namus, o čia jau lengviau rasti progų pasimaitinti.

"Tai siurprizas ir klimatologams, ir mums. Rekordiniai metai, kai vasario viduryje kalbame apie erkes", – pripažino M.Žygutienė.

Sveikatos specialistai gyventojus ragina neprarasti budrumo ir laiku pasirūpinti skiepais nuo erkinio encefalito.

Teigiama, kad geriausias laikas skiepytis – žiema arba ankstyvas pavasaris, kai įprastai erkės dar nebūdavo aktyvios. Nors šiuo metu ir aptinkama aukų ieškančių erkių, tačiau jų aktyvumas dar nepasiekė piko.

"Tarp pirmos ir antros vakcinos dozės numatomas intervalas – nuo mėnesio iki trijų. Gavęs antrą dozę, žmogus jau yra saugus. Jeigu jo imuninė sistema yra tvarkinga, imunitetas susiformuoja, bet tam, kad jis būtų ilgalaikis, reikia pagal schemą tęsti tolesnį skiepijimą", – apibendrino M.Žygutienė.

Apie tai BNS patvirtino Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovas Zigmas Nagys.

Iš viso šiemet nuo erkinio encefalito mirė šeši gyventojai.

Dauguma šios ligos aukų – pensinio amžiaus žmonės, jie nebuvo paskiepyti nuo erkinio encefalito.

„Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 72 metai“, – teigė Z. Nagys.

ULAC duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu susirgo 526 žmonės – 142 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Šiemet jau registruotas 1791 Laimo ligos atvejis – 405 daugiau nei pernai tokiu pačiu metu, taip pat užfiksuoti 363 susirgimai erkiniu encefalitu – 150 daugiau nei pernai.

Pasak ULAC entomologės Mildos Žygutienės, padidėjusį atvejų skaičių lemia skiepijimosi mastas ir gamtos sąlygos.

„Nulemia labai daug faktorių vienais ar kitais metais, kiek tų susirgimų bus. Serga tie žmonės, kurie neskiepyti, pagrindinis dalykas, kad žmonės nepakankamai skiepijasi. Kitas dalykas, kad erkiniu encefalitu užsikrečiama ir per pieną, vėlgi, serga neskiepyti žmonės. Dar vienas esminis dalykas – ilgas erkių aktyvumo sezonas“, – BNS sakė M. Žygutienė.

„Aišku, dar yra tokie faktoriai kaip uogos ir grybai. Jeigu jų derlius didelis, tai tais metais tikėtina, kad bus daugiau susirgimų“, – pridūrė ji.

Anot entomologės, šiemet erkės suaktyvėjo kovo pradžioje, o ankstyvas pavasaris leido žmonėms ilgiau būti aktyviems gamtoje ir taip padidinti riziką susirgti erkių platinamomis ligomis.

„Tikrai, be jokios abejonės galime kalbėti apie besikeičiantį, šiltėjantį klimatą. Anksčiau, prieš dešimt metų, buvo siūloma stebėti erkes nuo balandžio iki spalio. Dabar mes pakeitėme rekomendacijas ir jos stebimos nuo kovo pradžios iki tol, kol bus aktyvios“, – teigė entomologė.

Pasak M. Žygutienės, erkės išlieka aktyvios net ir gruodžio pradžioje, kai žmonės to jau nebesitiki.

„Kol dirvožemio temperatūra pliusinė, tol erkės gali sau leisti išlikti aktyviomis. Tuo metu ir žmonių budrumas sumažėja“, – sakė M. Žygutienė.

Iš viso pernai registruoti 2293 Laimo ligos ir 384 erkinio encefalito atvejai.

Pernai nuo erkinio encefalito mirė du žmonės, šiemet užregistruotos jau trys mirtys.

ULAC primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.