M. Skuodis kartu su už transportą atsakingais Bendrijos ministrais diskutuos apie perėjimą prie klimatui neutralaus susisiekimo ir transporto priemonių išmetamos taršos mažinimo, dalinsis savo šalių patirtimi.

Tuo metu energetikos ministras D. Kreivio dienotvarkėje numatyta aptarti elektros rinkos reformą ir išteklių tiekimo saugumą, energetikos politiką užtikrinant regiono pramonės konkurencingumą, kartu siekiant spartesnio žaliojo transporto sektoriaus pokyčio.

Vizito Stokholme metu susisiekimo ministras taip pat susitiks su Švedijos infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu, su kuriuo aptars bendradarbiavimą jūrų transporto srityje, transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamento peržiūrą bei Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai klausimus.

M. Skuodis taip pat apžiūrės Arlandos oro uosto nuotolinio skrydžių valdymo bokštą, lankysis Stokholmo jūrų uoste, kur susitiks su jo vadovybe.

Remiantis naujomis taisyklėmis, tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės, tokios kaip socialiniai tinklai ir interneto parduotuvės, privalės imtis priemonių, kad apsaugotų vartotojus nuo neteisėto turinio, prekių ir paslaugų. Numatoma, kad Europos Komisija ir ES šalys turės prieigą prie labai didelių interneto platformų naudojamų algoritmų. Vartotojai galės pranešti apie neteisėtą turinį, įskaitant prekes ir paslaugas, o interneto platformos bus įpareigotos greitai reaguoti.

Šiuo aktu siekiama apsaugoti pagrindines žmogaus teises internete, įskaitant žodžio minties laisvę ir duomenų apsaugą. Skaitmeninės prekyvietės turės užtikrinti prekių ir paslaugų saugumą, tikrindamos prekybininkų teikiamą informaciją. Jos taip pat turės atlikti atsitiktinius patikrinimus, kad pašalintų neteisėtą turinį. Kartu numatoma suteikti geresnę apsaugą prievartos internete aukoms, kai, pavyzdžiui, apie jas platinama informaciją be jų sutikimo. Toks turinys, kai pornografija platinama kaip keršto įrankis, turės būti nedelsiant šalinamas.

Už pažeidimus interneto platformoms ir paieškos sistemoms numatytos baudos, kurios gali siekti iki 6 proc. nuo jų pasaulinės metinės apyvartos. Europos Komisija turės išskirtinius įgaliojimus prižiūrėti labai didelių interneto platformų, turinčių daugiau kaip 45 milijonus vartotojų, veiklą. Tokios platformos turės laikytis griežtesnių taisyklių, proporcingų galimai rizikai, kurią kelia jose paskelbtas neteisėtas ar žalingas turinys, įskaitant dezinformaciją. Jos turės įvertinti ir sušvelninti sisteminę riziką bei kiekvienais metais atlikti nepriklausomą auditą. Ištikus krizei, pavyzdžiui, kai kyla pavojus visuomenės saugumui ar sveikatai, Komisija galės reikalauti iš didelių platformų riboti bet kokias dėl jų veiklos kylančias grėsmes daugiausiai trijų mėnesių laikotarpiui.

Smulkios ir vidutinės įmonės turės mažiau prievolių ir daugiau laiko naujoms taisyklėms įdiegti. Taip siekiama palaikyti skaitmeninės ekonomikos inovacijas.

Skaitmeninių paslaugų aktas daug dėmesio skiria vartotojų apsaugai. Platformos privalės geriau informuoti savo vartotojus apie tai, kaip generuojamas jiems skiriamas turinys. Savo ruožtu vartotojai galės pasirinkti bent vieną reitingavimo sistemos variantą, neparemtą profiliavimu. Vartotojai galės geriau kontroliuoti, kaip naudojami jų asmens duomenys, o kryptingos reklamos, paremtos asmens duomenimis, pavyzdžiui, apie seksualinę orientaciją, religiją ar etninę priklausomybę, bus draudžiamos.

Nepilnamečiams skirtų interneto puslapių kūrėjai privalės imtis ypatingų apsaugos priemonių, įskaitant visišką kryptingos reklamos draudimą. Interneto platformos ir prekyvietės negalės versti vartotojų naudotis jų paslaugomis, pavyzdžiui, kai prašoma pakeisti savo pasirinkimą naudojant trukdančius „iššokančiuosius langus". Skaitmeninių paslaugų gavėjai turės teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą, kai platformos nesilaiko taisyklių.

„Skaitmeninių paslaugų aktas nustatys naujus tarptautinius standartus. Piliečiai galės geriau valdyti tai, kaip internetinės platformos ir didelės technologinės įmonės naudoja jų duomenis. Pagaliau pasiekėme, kad tai, kas nelegalu realiame gyvenime būtų nelegalu ir internete. Europos Parlamentui papildomi įpareigojimai dėl algoritmų skaidrumo ir dezinformacijos yra svarbūs pasiekimai", - sakė EP pranešėja Christel Schaldemose (Socialistai ir demokratai, Danija).

Susitarimo tekstas dar turės būti pabaigtas techniniu lygiu, o vėliau jį turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Taisyklės pradės galioti po 15 mėnesių nuo jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.

„Lenkija pati kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ir pati vykdo dialogą šiuo klausimu. Kaip žinoma, Europos Sąjungos mokesčių politikos klausimai, taip pat klausimai, susiję su įtaka vidaus rinkoje, prieš juos svarstant EVT, visų pirma, turi būti iškelti ir apsvarstyti specializuotose ES Tarybos formatuose“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Vyriausiosios prezidento patarėjos socialinės politikos ir ekonomikos klausimais teigimu, Varšuva jau yra pradėjusi diskusijas su EK dėl minėto klausimo, kartu dar kartą akcentuodama, kad Lenkijos PVM pokyčiai pirmiausiai turi būti apsvarstyti ES Taryboje.

„Lenkija tvarkosi savo ekonominius iššūkius bendradarbiaudama su EK, o tam tikri klausimai, pirmiausia prieš einant į Vadovų Tarybą, turi būti apsvarstyti ES Tarybos formatuose, Ekonomikos ir finansų reikalų bei konkurencingumo tarybos. Tik tuomet mes galime kalbėti apie klausimų kėlimą Europos Vadovų Taryboje“, – tikino I. Segalovičienė.

I. Segalovičienė aiškino, kad dėl šio klausimo iniciatyvą turėtų rodyti Vyriausybė, diktuodama politinę darbotvarkę.

„Šiuo atveju politinę darbotvarkę padiktuoti turėtų Vyriausybė ir, be jokios abejonės, ES Tarybos formatuose turėtų atsirasti šis klausimas“, – tvirtino prezidento patarėja.

ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai stabdys PVM taikymą maisto produktams ir sumažins PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.

PVM benzinui ir dyzelinui turėtų mažėti nuo dabar 23 iki 8 proc. Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams bus panaikintas.

Tam pačiam laikotarpiui PVM nebus taikomas ir dujoms bei trąšoms.

Vyriausybė Varšuvoje, laikinai mažindama PVM, reaguoja į smarkiai išaugusią infliaciją. Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, brangimas gruodį siekė 8,6 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Anot pranešimo, ES dujų direktyvos pataisos patvirtintos 27-ių ES narių atstovų balsais „už“. Bulgarijos atstovas susilaikė nuo balsavimo.

Balsavimas dėl atnaujintos ES dujų direktyvos vyko ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Pagal ES teisės aktų priėmimo procedūrą Europos Parlamento priimtas įstatymo projektas gali būti patvirtintas bet kurios ES Ministrų Tarybos.

Europos Parlamento pritarimo ES dujų direktyvos pataisos sulaukė balandžio 4-ąją.

Galutiniai patvirtinta atnaujinta ES dujų direktyva įsigalios praėjus 20 dienų nuo jos paskelbimo ES oficialiame leidinyje. ES narės privalės per devynis mėnesius atitinkamus nacionalinius įstatymus suderinti su šiais Bendrijos įstatymo pakeitimais.

ES dujų direktyvos pataisos bus pritaikytos ir per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesiamam naujam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“. Jos privers Rusiją pakoreguoti planus dėl „Nord Stream 2“ valdymo, bet nutiesti vamzdyno veikiausiai nesutrukdys.

Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl „Nord Stream 2. Tačiau Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ teks su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Kita vertus, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.

Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą.

Vienintelis Šveicarijoje registruotos projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2 akcininkas dabar yra „Gazprom“, o jo partneriai šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

„Tikėtina, kad dujų direktyvos pataisų patvirtinimas, nerengiant diskusijų, gali įvykti balandžio 15-ąją, ES ministrų tarybai susirinkus Liuksemburge svarstyti žemės ūkio ir žuvininkystės aktualijas“, – anonimiškai pareiškė aukšto rango ES valdžios institucijų atstovas.

„Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad dujų direktyvos patvirtinimo data gali būti ir kita. Ar tai įvyks būtent per balandžio 15-ąją numatytą posėdį, kol kas nėra aišku“, – pridūrė jis.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė ES dujų direktyvos pataisas, kurios, kaip manoma, gali apsunkinti nevienareikšmių vertinimų sulaukusio Rusijos-Vokietijos dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl Baltijos jūrą kertančio eksporto dujotiekio plėtros projekto. Kita vertus, Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ teks su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Be to, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.

Aktyvistų grupės „Avaaz“ nariai pripildė Jean Rey aikštę batais, kuriuos per praėjusią savaitę suaukojo Europos piliečiai.

Šiuo žingsniu grupė siekė „paraginti ES vyriausybes apsaugoti palestiniečių gyvybes pažabojant Izraelio vyriausybės smurtą“.

„Europos piliečiai turi vieną aiškią žinią mūsų vyriausybėms: mums rūpi palestiniečių gyvybės ir jos turi rūpėti jums“, - sakė kampanijos organizatorius Christophas Schottas.

Šis memorialas buvo skirtas pasitikti ES užsienio reikalų ministrus, kurie pirmadienį rinkosi į vienos dienos susitikimą.

Šiais metais Latvijos eilė suvokti ir aukščiausiu politiniu lygiu akcentuoti savo pasiekimus Europos Sąjungos (ES) šeimoje, tuo pačiu metu patvirtinant nuolatinį šalies atvirumą bendroms Europos idėjoms ir reikalams, savo Naujųjų metų kalboje sakė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, šaliai ketvirtadienį pradėjus šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

A.Bėrzinis mano, jog būti Bendrijos pirmininkaujančia nare visų pirma reiškia galimybę suvokti savo pasiekimus, pergales, sėkmę, o sykiu ir nesėkmes.

„Naujausi įvykiai Ukrainoje rodo į tai, kiek daug padarėme ir darome, kad Latvija ir Europos Sąjunga vystytųsi, būtų apsaugotos ir saugios. Tai mūsų bendra užduotis, tai mūsų atsakomybė dėl ateities“, – sakė Latvijos prezidentas.

Latvija niekada nebus periferinė ES narė ir „mūsų galioje padaryti savo valstybę reikšmingu sąlyčio tarp Rytų ir Vakarų tašku, tiltu, palengvinančiu mūsų šalies ir bendrai visos ES plėtrą bei klestėjimą“, sakė A.Bėrzinis ir pridūrė, kad tai yra pranašumas, kurį Latvija turi naudoti išmintingai ir tikslingai.

„Mes nukentėjome nuo ekonominių krizių, politinės kovos ir nesuskaičiuojamų bandymų suskaldyti visuomenę, bet Latvijos gyventojai sėkmingai su tuo susidorojo, neprarasdami savigarbos ir pagarbos vieni kitiems. Tai tarsi nerašyta taisyklė ir, tuo pačiu metu, mūsų svarbiausias principas – lemiamais ir sunkiais laikais ieškoti to, kas bendra ir vienijama“, – sakė prezidentas, kuris pridūrė, kad dėl Latvijos istorijos jos žmonės vis dar gali įvertinti buvimo suvereniems savo pačių valstybėje reikšmę.

Prezidentas A.Bėrzinis tradiciškai savo Naujųjų metų kreipimąsi į šalies gyventojus pasako sausio 1 dieną. Latvijos premjerė Laimduota Straujuma Naujųjų metų sveikinimą pasakė trečiadienį prieš pat vidurnaktį.

Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai yra praeities palikimas ir gaunama nauda neatsveria tam reikalingų išlaidų, interviu naujienų agentūrai BNS sakė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.

Laikas, kuomet Latvija pirmininkaus ES, taip pat ne pats geriausias, nes naujiems ministrams vis dėlto „reikėtų įsibėgėti“, mano jis.

„O ir pats pirmininkavimo mechanizmas ne visai lankstus – mažiesiems vadovauti didiesiems, ypač kai jie – donorai, o tu – gavėjas, gan sudėtingas procesas“, – sakė prezidentas.

Jeigu bent dalis tų pinigų, kurie bus nukreipti Latvijos pirmininkavimui, būtų skirti švietimui ar sveikatos apsaugai, reali grąža būtų daug didesnė, pabrėžė jis.

„Jeigu aš klystu ir po šio pirmininkavimo galėsiu pasakyti priešingą dalyką, tik džiaugsiuosi“, – pridūrė A.Bėrzinis.

Prezidento nuomone, didžiausia nauda iš pirmininkavimo bus už jį atsakingų žmonių kvalifikacijos pakėlimas.

„Pirmininkavimas taip pat padės užmegzti kontaktus ir įtvirtinti abipusį supratimą su analogiškomis institucijomis kitose šalyse. Visa tai – teigiama, bet ar to užtenka, nesu tikras“, – sakė A.Bėrzinis.

Latvija ES Tarybai pirmininkaus pirmąjį 2015 metų pusmetį.

Rinkėjų suteiktas mandatas - tai ne tik didelė garbė, bet ir atsakomybė už kiekvieną sprendimą ir poelgį, už kiekvieną balsavimą ir žodį, pareiškė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, antradienį kalbėdamas pirmajame naujo Seimo posėdyje.

Valstybės vadovas priminė, kad iškart po rinkimų susitikęs su į Seimą patekusių partijų lyderiais jis nurodė aiškią kryptį - susitarti dėl koalicijos ir vyriausybės, kad jau viename pirmųjų parlamento posėdžių būtų galima patvirtinti naują ministrų kabinetą.

„Tai buvo nelengva užduotis, tačiau ji atlikta“, - konstatavo A.Bėrzinis.

Jis pabrėžė, kad vienas pirmųjų neatidėliotinų uždavinių naujajam Seimui bus kitų metų biudžeto priėmimas.

„Kaip ir ankstesniais metais, šįmet taip pat laukia aštrios diskusijos, kurioms įtakos turi ne tik aktualūs klausimai Latvijoje, bet ir įvykiai užsienyje“, - sakė A.Bėrzinis.

„Saugumo klausimas tapo svarbiausiu, ir tai lemia prioritetinių uždavinių perskirstymą. Tuo pat metu reikia suprasti, kad be kokybiško švietimo ir prieinamos sveikatos apsaugos čia, Latvijoje, neįmanoma sukurti žmogaus verto gyvenimo. Užtikrinti tai - valstybės užduotis, Jums ją patikėjo rinkėjai“, - sakė prezidentas.

A.Bėrzinis priminė, kad pirmąjį kitų metų pusmetį Latvija pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. „Be abejo, ES stovi prie reikšmingų permainų slenksčio, nes reikia ieškoti naujų sprendimų ne tik tam, kaip atkurti savo konkurencingumą pasaulyje, bet ir kaip spręsti vidaus problemas. O jų yra nemažai“, - pabrėžė jis.

A.Bėrzinis pridūrė, kad energetikos srityje labai svarbus yra būsimas Latvijos dujų rinkos liberalizavimas.